Teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska jau parašė prašymą, kurį patenkinus vadinsis Ewelina Dobrowolska. Juos pateikti ketina ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) lyderis Valdemaras Tomaševskis, parlamentarė Beata Petkevič.
Originalią rašybą leidžia Seimo sausį po dešimtmečius trukusių diskusijų priimtas įstatymas. Jame numatyta, jog tautinių mažumų atstovams, norint pasikeisti pavardę, reikės deklaruoti tautybę bei įrodyti, kad tokią pavardę turėjo jų tėvai, seneliai ar protėviai.
Dėl asmenvardžių pakeitimo bus galima kreiptis į pasirinktą civilinės metrikacijos įstaigą, per elektroninę sistemą ar prašymą pateikti registruotu paštu ar per kurjerį.
Formalumai – porą mėnesių
Vienas pirmųjų Lietuvoje dėl pavardės keitimo kreipėsi televizijos žurnalistas Ryšardas Rotkėvičius. Baigus formalumus, jo vardas ir pavardė asmens dokumentuose bus rašoma Ryszard Rotkiewicz.
„Mano vardas ir pavardė lietuviškais rašmenimis yra iškreipti (...) Aš esu lenkų tautybės, norėčiau, kad mano vardas ir pavardė būtų rašomi taip, kaip rašoma lenkų kalba“, – BNS sakė „TVP Wilno“ žurnalistas.
Jis teigė buvęs pirmas Vilniaus Civilinės metrikacijos skyriuje atėjęs gyvai su prašymu pasikeiti pavardės.
„Man sakė, kad esu pirmas atėjęs gyvai, bet keli žmonės padavė paraiškas internetu dar sekmadienį – gegužės 1-ąją. Ten buvo keli žmonės – du, trys ar keturi, kaip supratau“, – pasakojo žurnalistas.
Jo teigimu, formalumai truks porą mėnesių.
„Metrikacijoje man sakė, kad jie davė sau truputį laiko, nes bijo, kad bus antplūdis, tai formaliai jie sau pasiliko 20 dienų, po to dar 20 dienų žiūrės Teisingumo ministerija ir tada – beveik po dviejų mėnesių gausiu atsakymą“, – teigė R. Rotkėvičius.
„Tada galėsiu eiti į Migracijos departamentą, o po to dar laukia (vairuotojo – BNS) teisių keitimas, banko kortelių keitimas“, – pridūrė jis.
Įsigaliojus naujai tvarkai, Civilinės metrikacijos skyrių prašymai keisti pavardes kol kas neužplūdo. Pavyzdžiui, Vilniaus mieste sulaukta devynių prašymų, BNS sakė savivaldybės atstovas Paulius Vaitekėnas.
Tuo tarpu Vilniaus rajone metrikacijos skyrius prašymų kol kas nesulaukė.
„Tik skambina žmonės ir domisi“, – BNS sakė Vilniaus rajono merė Marija Rekst.
Ž. Gedvilos/BNS nuotr.
Pavardes keis ir politikai
Visuomenėje žinomų politikų vardus ir pavardes artimiausiu metu taip pat gali tekti rašyti kitaip.
Teisingumo ministrė E. Dobrovolska BNS patvirtino, kad jau pateikė prašymą. Jį ketina tekti ir LLRA-KŠS lyderis V. Tomaševskis, kurio vardas ir pavardė po pakeitimo bus Waldemar Tomaszewski.
„Grįšiu po išeiginių ir kitą savaitę padarysiu tai“, – sakė politikas.
Pasak jo, dėl pakeitimo jam teks iš naujo gamintis prieš mėnesį užsakytą diplomatinį pasą.
Pasikeisti pavardę ketina ir Seimo narė, Regionų frakcijoje dirbanti Beata Petkevič. Ji keis tik pavardę – į Pietkiewicz.
„Planuoju šitą padaryti, man tai yra svarbu. Mūsų bendruomenė to siekė ne vienerius metus, tai tikrai pasinaudosiu“, – BNS sakė parlamentarė.
Įstatymu pasinaudos ne visi
Pasikeisti pavardę į originalią kol kas galės ne visi lenkai. Teisės aktuose kol kas nėra numatyta galimybė į asmens dokumentus rašyti diakritinius ženklus.
Prieš priimant įstatymą sausį, ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė ir teisingumo ministrė E. Dobrovolska pareiškė palaikančios siūlymą leisti diakritinius ženklus asmens dokumentuose, tačiau sakė, jog diskusijas apie tai bus galima pratęsti vėliau.
Jos tada sakė, kad leidus asmenvardžiuose naudoti diakritinius ženklus reikės modernizuoti šalies registrus, o tai trukdytų sprendimo leisti pasuose rašyti q, w ir x raides greitesniam įgyvendinimui.
Dabar E. Dobrovolska teigė, kad priimant sprendimus dėl diakritinių ženklų reikia sulaukti ir aiškios teismų praktikos.
„Šiandien teismų praktikos, kuri vienareikšmiškai atsakytų dėl diakritinių ženklų, ir, pavyzdžiui, tautinių mažumų, Lietuvoje mes neturime“, – sakė ministrė.
Jos teigimu, šiuo metu egzistuoja tik keletas teismų sprendimų, tačiau jie susiję su diakritiniais ženklais ne tautinių mažumų atstovų, o mišrių šeimų pavardėse.
Nemanau, kad tai kažkaip trukdo lietuvių kalbai.
B. Petkevič teigė, kad sprendimas leisti pasuose rašyti diakritinius ženklus būtų „didelis žingsnis į priekį“, bet valstybė pokyčiui dar nepribrendo.
„Nemanau, kad tai kažkaip trukdo lietuvių kalbai“, – kalbėjo parlamentarė.
V. Tomaševskis teigė, kad užsirašyti pavardės originaliais rašmenimis negalės du jo sūnūs Pavelas ir Vladislavas, kurių originaliuose varduose yra raidės su nelietuviškais diakritiniais ženklais – „ł“.
„Kol kas ne, bet jeigu mes siekiame, kad būtų kaip visose Europos šalyse, tai laikui bėgant, taip bus. Pirmas žingsnis yra ir tai yra gerai“, – sakė LLRA-KŠS pirmininkas.
Pavardės į originalią negalės pasikeisti ir Vilniaus rajono merė M. Rekst. Jos pavardė, užrašius originalia rašyba, būtų Rekść.
„Įstatymas man nepadėjo (...) Daug žmonių tokių, mes lauksime. Tikiuosi, kad ne 30 metų reikės laukt“, – BNS sakė savivaldybės vadovė.
