Tai – pirmosios dviejų su Vakarais nesutariančių šalių bendros pratybos. Jose dalyvaus Rusijos Ramiojo vandenyno laivynas ir Mianmaro laivynas, pratybos Andamanų jūroje truks iki lapkričio 9 d., pranešė „Global New Light of Myanmar“.

Abiejų šalių karinės jūrų pajėgos laivais ir orlaiviais prisidės prie pratybų, imituosiančių „oro, vandens paviršiaus ir povandeninių pavojų prevenciją ir jūrų saugumo priemones“, rašoma laikraštyje.

Prieš pratybas Rusijos karinio jūrų laivyno vadas admirolas Nikolajus Jevmenovas susitiko su chuntos lyderiu Min Aung Hlaingu rusų minininke „Admirolas Tribucas“ ir supažindino jį su laivo pajėgumais, rašoma laikraštyje.

Maskva yra artima chuntos sąjungininkė, teikianti ginklus ir diplomatinę paramą Mianmaro kariškiams, siekiantiems sutriuškinti ginkluotą opoziciją. Chunta pavadino Rusijos invaziją į Ukrainą „pateisinama“. Rugsėjo mėnesį Mianmaras ir Rusija pirmininkavo „kovos su terorizmu“ karinėms pratyboms Rusijos Tolimuosiuose Rytuose, jose dalyvavo kelios Pietryčių Azijos valstybių asociacijos šalys.

2021 m. vasarį valdžią užgrobusi chunta importavo iš Rusijos ginklų ir įrangos už 406 mln. JAV dolerių, gegužę sakė Jungtinių Tautų specialusis pranešėjas apie Mianmarą. Po perversmo Min Aung Hlaingas kelis kartus lankėsi Rusijoje, pernai susitiko su prezidentu Vladimiru Putinu.

„Šiandien lyderiai įsipareigos pradėti daugiametį karinių pratybų planavimo procesą visose sferose“, – žurnalistams Kemp Deivide sakė prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake'as Sullivanas (Džeikas Salivanas).

Japonų ministras pirmininkas Fumio Kishida (Fumijas Kišida) susitiks su J. Bidenu (Džo Baidenu) ir Pietų Korėjos lyderiu Yoon Suk-yeolu (Jun Sukjolu) Kemp Deivido prezidento rezidencijoje.

Aukščiausiojo lygio susitikimas Kemp Deivide, kalnuose į šiaurės vakarus nuo Vašingtono, dar visai neseniai buvo neįsivaizduojamas, nes abi sutarties siejamos sąjungininkės, kuriose bendrai dislokuota apie 84,5 tūkst. JAV karių, jau dešimtmečius nesutaria dėl 1910–1945 metų Japonijos vykdytos žiaurios Korėjos pusiasalio okupacijos palikimo.

Tačiau Pietų Korėjos prezidentas, prisiimdamas politinę riziką savo šalyje, išsprendė ginčą dėl karo laikų priverstinio darbo ir pavadino Japoniją partnere didelės įtampos su Kinija ir Šiaurės Korėja metu.

Mes esame kylanti galia, o jie smunka.

J. Bidenas, Yoon Suk-yeolas ir F. Kishida susitars dėl daugiamečio reguliaraus visų sferų pratybų plano, neapsiribojant vienkartinėmis pratybomis reaguojant į Šiaurės Korėją, ir paskelbs apie įsipareigojimą konsultuotis krizių metu, teigė J. Sullivanas.

Nors JAV jau glaudžiai bendradarbiauja su abiem sąjungininkėmis, naujomis iniciatyvomis siekiama, kad šis trišalis bendradarbiavimas taptų gilesnis ir labiau institucionalizuotas, sakė J. Sullivanas žurnalistams Kemp Deivide.

Anot pareigūnų, lyderiai taip pat susitars realiuoju laiku dalytis duomenimis apie Šiaurės Korėją ir kasmet rengti aukščiausiojo lygio susitikimus.

Susitikimas Kemp Deivide žymi pirmą kartą, kai šių trijų šalių lyderiai susitiko į atskirą aukščiausiojo lygio susitikimą, o nedidesnio renginio kuluaruose, ir pirmas diplomatinis renginys nuo 2015 metų šioje rezidencijoje, siejamoje su taikos Vidurio Rytuose susitarimu.

J. Sullivanas sakė, kad aukščiausiojo lygio susitikime bus pateikta teigiama vizija apie tai, kaip šalys gali pasiekti bendrų rezultatų, ir kad jis nėra nukreiptas prieš kurią nors valstybę.

Tačiau JAV ambasadorius Japonijoje Rahmas Emanuelis (Ramas Emanuelis), kalbėdamas apie aukščiausiojo lygio susitikimą, pasirinko kitokį toną, teigdamas, kad trys galybės sukūrė būtent tai, ko, kaip tikėjosi Kinija, niekada neįvyks.

Buvęs kongresmenas, tapęs ambasadoriumi, sakė, kad Kinija turėtų suprasti: „Mes esame kylanti galia, o jie smunka.“

Vadovaujant prezidentui Xi Jinpingui (Si Dzinpingui), Kinija demonstruoja savo raumenis tiek savo šalyje, tiek Azijoje, reikšdama ginčijamas jūrines pretenzijas ir rengdama dideles pratybas netoli Taivano – savarankiškos demokratinės salos, kurią Pekinas laiko savo dalimi.

Lietuva penktadienį pasiūlė Švedijai atsiųsti karius bendroms pratyboms su NATO pajėgomis. Šis klausimas iškeltas per gynybos ministrų Juozo Oleko ir Peterio Hultqvisto (Pėterio Hultkvisto) susitikimą Klaipėdoje.

„J.Olekas pasiūlė Švedijos gynybos ministrui apsvarstyti galimybę atsiųsti į Lietuvą Švedijos karius dalyvauti pratybose kartu su NATO šalių rotacinėmis pajėgomis“, - pranešė Lietuvos Krašto apsaugos ministerija.

Anot ministerijos, J.Olekas padėkojo Švedijos gynybos ministrui  už šalies karinių oro pajėgų reguliarų dalyvavimą Baltijos regiono oro pajėgų treniruotėse, skirtose užtikrinti oro erdvės virš Baltijos jūros saugumą. Šiose pratybos Švedija dalyvauja nuo 2012 metų.

Kalbėdamas apie artėjantį NATO viršūnių susitikimą Varšuvoje, ministras J.Olekas teigė, kad Lietuva yra suinteresuota matyti NATO partnerius - Švediją ir Suomiją - dalyvaujant NATO diskusijose regiono saugumo klausimais.

Stiprėjant susirūpinimui dėl Rusijos, NATO nepriklausanti Švedija šiemet paskelbė didinsianti gynybos išlaidas.