Bendrovės „Virgin Orbit“ lėktuvas „Boeing 747“ su 21 metro raketa pakilo iš kosmodromo Kornvalyje, pietvakarių Anglijoje, 22.02 val. vietos (00.02 val. Lietuvos) laiku.

Tada raketa atsiskyrė nuo orlaivio ir, kaip planuota, užsidegė 10 000 km aukštyje virš Atlanto vandenyno į pietus nuo Airijos apie 23.15val. vietos (1.15 val. Lietuvos) laiku.

Tačiau kai raketa turėjo įskrieti į orbitą ir paleisti devynis palydovus, „Virgin Orbit“ paskelbė keletą žinučių tviteryje: „Atrodo, kad turime anomaliją, dėl kurios negalime pasiekti orbitos. Vertiname informaciją.“

„Sužinoję daugiau, pašaliname savo ankstesnę tviterio žinutę apie orbitos pasiekimą. Kai galėsime, pasidalinsime daugiau informacijos“, – rašoma socialiniame tinkle „Twitter“.

Orlaivis, kaip planuota, grįžo į Kornvalio oro uostą, konsorciumą, kurį sudaro „Virgin Orbit“ ir JK kosmoso agentūra, Kornvalio Niukvėjaus oro uoste.

Paleidimas buvo pirmasis iš JK teritorijos. JK gaminami palydovai anksčiau turėjo būti siunčiami į orbitą per užsienio kosmodromus.

Jei misija būtų buvusi sėkminga, JK būtų tapusi viena iš devynių šalių, galinčių siųsti erdvėlaivius į Žemės orbitą.

„Prisijungti prie šio tikrai išskirtinio paleidimo šalių klubo yra labai svarbu, nes tai suteikia mums patiems prieigą prie kosmoso... tokios galimybės Jungtinėje Karalystėje dar niekada neturėjome“, – pirmadienį BBC televizijai sakė Kornvalio kosmodromo vadovė Melissa Thorpe (Melisa Torp).

Šimtai žmonių stebėjo paleidimą, pavadintą „Start Me Up“ pagal „Rolling Stones“ dainą.

Palydovai turėjo atlikti įvairias civilines ir gynybos funkcijas – nuo jūros stebėjimo, kad padėtų šalims aptikti neteisėtai migrantus gabenančius žmones, iki orų stebėjimo kosmose.

Kosmoso bazių skaičius Europoje pastaraisiais metais išaugo dėl kosmoso komercializavimo.

Ilgą laiką palydovus pirmiausia naudojo nacionalinės kosmoso agentūros institucinėms misijoms, tačiau dauguma Europos kosmodromų projektų dabar yra privataus sektoriaus iniciatyvos.

Atsiradus mažoms pradedančiosioms įmonėms, šiuolaikinėms technologijoms, dėl kurių mažėja ir raketos, ir palydovai, ir sparčiai didėjant palydovų taikymo sričių skaičiui, rinka smarkiai išaugo.

Tikimasi, kad 2022–2031 metais bus paleista apie 18 500 mažų palydovų, sveriančių mažiau nei 500 kilogramų, palyginti su 4 600 per praėjusį dešimtmetį.

Iš Sidnėjaus oro uosto pakilęs milžinas pirmiausia pasuko į Los Andželą, prieš pasiekdamas galutinį kelionės tikslą Mohavių dykumoje.

Šia kelione baigsis beveik penkis dešimtmečius trukusi plataus fiuzeliažo, dvigubo denio orlaivių istorija bendrovėje „Qantas Airways“ .

Iš pradžių vežėja planavo orlaivį „išleisti į pensiją“ po šešių mėnesių, tačiau koronaviruso pandemija privertė paankstinti datą.

„Liūdime ir kartu džiaugiamės dėl tos nuostabios istorijos, dėl to, ką šis orlaivis padarė, kad pakeistų aviacijos pramonę“, – prieš orlaiviui pakylant kalbėjo „Qantas“ generalinis direktorius Alanas Joyce'as (Alanas Džoisas).

Praėjusią savaitę „British Airways“ atsisakė visų valdytų „Boeing 747“ lėktuvų parko, siekdama sumažinti išlaidas ir naudoti ekologiškesnius orlaivius.

A. Joyce'as kartu su maždaug 150 daugiausia „Qantas Airways“ darbuotojų susirinko oro uosto angare, kad atsisveikintų su orlaiviu, ant kurio korpuso pasirašė juo skraidę pilotai ir skrydžių palydovai.

Kylančiam į dangų orlaiviui mojavo už tvoros susirinkę smalsuoliai, lūkuriavę ne vieną valandą.

Prieš pasukdamas kelionės tikslo link, pilotas išraižė bendrovės logotipą virš Ramiojo vandenyno.

Praėjusį mėnesį vežėja paskelbė planuojantis atsisakyti iki 6 000 darbuotojų ir beveik metams nutupdyti 100 orlaivių, kad sutaupytų 10 mlrd. JAV dolerių.

1969-aisiais pristatytas, o po beveik dvejų metų pirmąjį komercinį skrydį atlikęs „Boeing 747“ laikomas bene geriausiai atpažįstamu orlaiviu pasaulyje. „Dangaus karaliene“ dažnai tituluojamas „Boeing“ bene geriausiai žinomas dėl savo išvaizdos: dydžio, už piloto kabinos įrengto dviejų aukštų salono, smailėjančio priekio.

Per beveik penkis dešimtmečius tokių lėktuvų kompanija „Boeing“ pagamino daugiau nei 1500 – iki šiol naudojama apie 500. Juos visame pasaulyje pakeičia lengvesni ir ekonomiškesni orlaiviai.

Nors kelionė iš Seulo į Detroitą tokiu lėktuvu Jungtinių Valstijų komercinių skrydžių istorijoje – paskutinė, kitos avialinijų kompanijos – tokios kaip „Lufthansa“, „British Airways“ ar „Korean Air“ – šio lėktuvo kol kas neatsisako.

Anot bendrovės, specialūs 747 tipo „Boeing“ ir toliau bus gaminami keletui klientų. Tarp jų – ir Jungtinių Valstijų prezidentams, kurie patobulinta orlaivio versija „Air Force One“ naudojasi nuo 1990-ųjų.

Šis planas gali padėti Karinėms oro pajėgoms sutaupyti milijonus dolerių. Be to, gruodį tuometis išrinktasis prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) pareiškė, kad projekto pakeisti šiuo metu naudojamus prezidentinius lėktuvus (Air Force One) kaina yra „absurdiška“.

Vienas minėtam susitarimui artimas šaltinis, pageidavęs likti nežinomas, sakė naujienų agentūrai AFP, kad bendrovė „Boeing“ planuoja parduoti kariškiams du lainerius „Boeing 747-8“.

Jungtinės Valstijos turi du lėktuvus „Air Force One“ – pagrindinį ir atsarginį.

„Boeing“ planuoja parduoti lėktuvus, 2013 metais užsakytus Rusijos oro bendrovės „Transaero“. Pastaroji bendrovė 2015-aisiais bankrutavo.

„Tebedirbame dėl susitarimo parduoti Karinėms oro pajėgoms du 747-8, – „Boeing“ sakė AFP. – Pagrindinis šio susitarimo tikslas – užtikrinti puikią vertę Karinėms oro pajėgoms ir geriausią kainą mokesčių mokėtojams.“

Galutinė sutartis gali būti paskelbta ateinančiomis savaitėmis.

Kaip rašo tinklalapis „Defense One“, pirmasis pranešęs apie šiuos planus, „Transaero“ prieš savo bankrotą užsakė i visus keturis „Boeing“ lainerius.

„Boeing“ du iš tų lėktuvų pagamino ir išbandė ore. Dabar jie laikomi Pietų Kalifornijos logistikos oro uoste, rašo „Defense One“.

Šis didžiulis kompleksas yra Mohavių dykumoje, todėl jame laikomi orlaiviai dėl sauso ir karšto klimato nėra veikiami korozijos.

Prognozuojama, kad iki 2022 metų pertvarkyti du lainerius „Boeing 747-8“ į modernia įranga aprūpintas skraidančias vadavietes kainuos 3,2 mlrd. dolerių. Vis dėlto dėl nenumatytų kliūčių ir papildomų išlaidų ši kaina gali dar padidėti.

Įprastas laineris „Boeing 747-8“ kainuoja apie 390 mln. dolerių, bet gynybos technologijos, prabangus interjeras ir kiti patobulinimai orlaivių kainą smarkiai padidins.

Kol kas dar neaišku, ar Karinėms oro pajėgoms bus priimtina, kad Rusijai skirti lėktuvai taptų JAV prezidentų transporto priemonėmis ir svarbiais JAV galios simboliais.

Lėktuvas „Boeing 777“, kuriame buvo 239 žmonės, dingo 2014 kovo 8-ąją pakeliui iš Kvala Lumpūro į Pekiną.

Per didelio masto povandenines paieškas Indijos vandenyno pietinėje dalyje katastrofos vieta dar nebuvo rasta, todėl keliamos prielaidos, kad laineris galėjo sudužti kur nors kitur, ypač jeigu buvo valdomas tik skrydžio pabaigoje.

Pasak kai kurių ekspertų, pilotuojamas orlaivis galėjo sklęsti ir nukristi į vandenyną už dabartinės 120 tūkst. kvadratinių kilometrų paieškos zonos ribų.

Vis dėlto šio lainerio gamintojos „Boeing“ atlikti išsamūs bandymai ir Australijos gynybos departamento duomenų analizė rodo, kad lėktuvas, skriedamas dideliu greičiu, įsirėžė į vandenyną nepriklausomai nuo vieno arba abiejų piloto veiksmų, sakoma dienraščio „The Australian“ pranešime.

Kai lėktuvo degalų atsargos išseko, o varikliai liovėsi veikti, jo greitis sumažėjo. Tada laineris pradėjo leistis iš 35 tūkst. pėdų (10,7 km) aukščio, pagreitėdamas ir sulėtėdamas. Kaip nurodė „Boeing“, tuo metu jo greitis svyravo nuo 12 tūkst. iki 20 tūkst. pėdų per minutę (219–366 km/val.), rašo „The Australian“.

Faktą, kad lėktuvas krito dideliu greičiu, patvirtina nauja duomenų analizė, kurią atliko Australijos gynybos departamentas. Šiam tyrimui buvo panaudoti duomenys apie signalus, kuriais automatiškai keitėsi lėktuvas ir vienas kosminis palydovas, sakė MH370 paieškų vadovas.

Australijos transporto saugumo biuro (ATSB) vadovas Gregas Hoodas (Gregas Hudas) sakė palaikantis prielaidą, kad MH370 laineris „veikiausiai sudužo 120 tūkst. kv. km. zonoje, kur dabar vykdomos paieškos“.

Malaizijos pareigūnai praeitą savaitę nurodė, kad vienas lėktuvo pilotas namuose naudojo skrydį imituojančią programą ir buvo suplanavęs maršrutą, labai panašų į numanomą MH370 galutinį kursą.

Vis dėlto pareigūnai perspėjo, kad šis faktas neįrodo, jog pilotas sąmoningai sudaužė lėktuvą.

Pasak pareigūnų, niekas nebuvo sužeistas.

Šis netoli Milano esantis oro uostas, aptarnaujantis pigių oro linijų ir krovinių pervežimo skrydžius, buvo uždarytas pustrečios valandos. Teko atidėti 15 skrydžių aktyviu vasaros kelionių sezonu. Kai kurie skrydžiai buvo perskirstyti į Milano Malpensos oro uostą.

Televizijos vaizduose rodoma, kaip į plentą išsikišęs lėktuvo priekis blokuoja dalį eismo.

Į nelaimės vietą atvažiavęs kranas stengiasi lėktuvą atitraukti nuo kelio.

Italijos civilinės aviacijos pareigūnai sakė, kad iš Paryžiaus Charles de Gaulle (Šarlio de Golio) oro uosto atskridęs lėktuvas „Boeing 737-400“ tūpdamas 4 val. ryto neišsiteko tūpimo take.

Pilotas ir jo padėjėjas nesužeisti. Avarijos priežastis nustatoma.