Šios bylos buvo surinktos per dvejus metus trukusį didžiosios žiuri tyrimą dėl gamyklos „Rocky Flats“ netoli Denverio, kurioje buvo gaminami plutonio komponentai branduolinėms kovinėms galvutėms ir kurioje būta gaisrų, nuotėkių bei išsiliejimų. Tyrimui 1992 metais pasibaigus kriminaliniais kaltinimais, dokumentai liko įslaptinti.

Septynios grupės, atstovaujančios aplinkosaugininkams, buvusiems branduolinės pramonės darbuotojams, aplinkiniams gyventojams ir visuomenės sveikatos aktyvistams, sausio mėnesį paprašė federalinio teismo paviešinti šias bylas. Grupės sako, kad dokumentai galėtų parodyti, ar vyriausybė pakankamai išvalė gamyklos vietą prieš paversdama jos dalį laukinės gamtos draustiniu ir atverdama ją žygeiviams bei dviratininkams.

Vyriausybės teisininkai priešinasi bylų paviešinimui.

Denverio prokuratūra liepos 24-osios elektroniniame laiške aktyvistams parašė, kad negali surasti šių dokumentų. Federalinių prokurorų atstovas Jeffas Dorschneris (Džefas Doršneris) patvirtino, kad prokuratūra nusiuntė tokį laišką.

Aktyvistai planuoja trečiadienį paprašyti federalinio teisėjo nurodyti Teisingumo departamentui per 30 dienų surasti dokumentus.

Prokuratūra sakė vis dar bandanti surasti dokumentų dėžes.

„Rocky Flats“ įmonė vėjo gairinamoje plynaukštėje 24 km į šiaurės vakarus nuo Denverio centro veikė nuo 1952-ųjų iki 1989-ųjų. Gamykla buvo uždaryta vykstant didžiosios žiuri tyrimui.

Gamyklą eksploatavusi rangovė „Rockwell International“ padarė kaltės pripažinimo pareiškimą dėl kriminalinių kaltinimų, be kita ko, susijusių su cheminių ir radioaktyvių medžiagų aplaidžiu tvarkymu. Bendrovei buvo skirta 18,5 mln. dolerių (16,6 mln. eurų) bauda.

Vyriausybė 5 kv. km ploto centrinėje objekto dalyje, kur buvo gaminami plutonio užtaisai, išvalymui išleido 7 mlrd. dolerių (6,3 mlrd. eurų). Buvusi buferinė zona aplink gamyklą, užimanti 21 kv. km, tapo nacionaliniu draustiniu „Rocky Flats“ ir pernai rudenį buvo atidaryta visuomenei.

Atskirai iškeltoje federalinėje byloje kita aktyvistų grupė teigia, kad vyriausybė nepakankamai pasirūpino užtikrinti, kad draustinis būtų saugus. Ši byla dar nenagrinėjama.

Apie tai paskelbta praėjus kelioms savaitėms po to, kai Nobelio taikos premija buvo skirta branduolinio nusiginklavimo siekiančiai grupei.

Stokholme įsikūręs privatus fondas valdo Nobelio apdovanojimo įkūrėjo Alfredo Nobelio paliktas lėšas. Piniginis prizas laimėtojui skiriamas iš šio fondo, kuris, Norvegijos aplinkosaugos organizacijos „Framtiden i Vaare Hender“ duomenimis, finansuojamas iš investicijų į kompanijas, kurios gamina branduolinius ginklus.

Tai reiškia, kad iš dalies piniginis apdovanojimas, šiemet siekęs vieną milijoną Švedijos kronų (925 tūkst. eurų), yra finansuojamas iš investicijų į tokias kompanijas, kaip „Airbus“, „Boeing“, „Safran“ ir „Northrop Grumman“, todėl „labai tikėtina, kad Nobelio fondas yra investavęs į kompanijas, kurios susijusios su branduolinių ginklų gamyba“, teigia „Framtiden i Vaare Hender“.

Apie tai paskelbta praėjus kelioms savaitėms po to, kai spalio 6 d. Nobelio taikos premija buvo skirta pasaulinei organizacijai „Tarptautinė kampanija už branduolinių ginklų panaikinimą“ (ICAN).

„Šios naujienos paskelbimo laikas yra labai nesėkmingas“, – sakė Nobelio fondo direktorius Larsas Heikenstenas.

Jo teigimu, sugriežtinus fondo etikos taisykles, jis nebeinvestuos, net netiesiogiai, į branduolinių ginklų gamintojus ir suteiks savu 12 mėnesių prisitaikyti ir laipsniškai atsisakyti tokių investicijų.

„Kai kas galėtų pasakyti, kad galėjome tai padaryti anksčiau. Tačiau mūsų standartai buvo sugriežtinti kovą, ir dabar mes jų laikomės, – sakė jis. – Vėliausiai iki ateinančio kovo mes nebeturėsime investicijų, susijusiu su bet kokia gamyba, kuri gali būti klasifikuojama kaip susijusi su branduoliniais ginklais.“