Spaudos konferencijoje dalyvavęs aplinkos ministras Simonas Gentvilas pasakojo, kad ateityje visi pastatai turės tapti taupantys energiją, todėl jau dabar būtina galvoti, kaip paspartinti renovacijos procesą turint tuos pačius resursus. Anot ministro, BETA ir APVA sujungimas, įkuriant Pastatų energinio taupumo departamente Kompetencijų centrą, – vienas pagrindinių įrankių, leisiančių tikslą pasiekti.

Konferencijoje kalbėjęs APVA direktorius Ignotas Šalavėjus teigė, kad APVA vizija – efektyviai energiją vartojančio ir nepriklausomo nuo iškastinio kuro Lietuvos pastatų fondo sukūrimas iki 2050 m. „Naujai įsteigtame departamente esantis Kompetencijų centras prie šios misijos prisidės teikdamas metodinę pagalbą visiems suinteresuotiems renovacijos proceso dalyviams, tuo pat metu siekdamas optimizuoti renovacijos procesą.“

Minėtasis Kompetencijų centras veiks „vieno langelio“ principu – koordinuos tiek energiniam efektyvumui didinti, tiek klimato kaitai švelninti skirtas finansinės paramos priemones, teiks konsultacinę ir metodinę pagalbą savivaldybėms bei kitiems renovacijos proceso dalyviams.

Pokyčiai bus įgyvendinami jau greitai

Aplinkos viceministras Darius Kvedaravičius tikina, kad renovacijos procesų klausimą jau sprendžia ilgalaikės renovacijos strategijos veiksmų plano rengimo darbo grupė, kurioje dirba visi suinteresuoti renovacijos proceso dalyviai.

„Mes bandome sukurti renovacijos modelį, kuris padėtų įvykdyti mūsų užsibrėžtus tikslus. Šiuo metu stengiamės įgyvendinti teisėkūros proceso pokyčius, esame numatę permainas statybos techninių reglamentų srityje, taip pat turime atverti kelią medinei statybai, kuri taps itin reikšmingu renovacijos elementu. Šis planas bus parengtas dar šiemet“, – sakė D. Kvedaravičius.

Jo teigimu, Aplinkos ministerija jau šiandien yra numačiusi pokyčius, paversiančius renovacijos procesą efektyvesniu: netrukus bus pakeista investicinių planų rengimo tvarka, taip pat siekiama trumpinti renovacijos procedūrinę dalį, kuri šiandien trunka itin ilgai.

Teiks paraišką Europos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo fondui

D.Kvedaravičius konferencijoje minėjo dar vieną svarbų renovacijos procesų aspektą – ribotus technologinius pajėgumus, tačiau ši problema bus sprendžiama rengiant paraišką Europos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo fondui.

„Iš fonde numatytų 217 mln. eurų planuojame finansuoti pastatų renovacijos skaitmeninimą, kurti paraiškų teikimo ir renovacijos proceso administravimo platformas, taip pat kurti Lietuvos pastatų duomenų banką, kur būstų savininkai galės pamatyti visą reikalingą informaciją apie savo pastatą“, – teigė aplinkos viceministras.

Paraiškoje taip pat numatytos subsidijos kelių šimtų daugiabučių renovacijai, parama gamybos įmonėms bei gamyklose pagamintų medinių modelių naudojimas renovacijoje, leisiantis sutrumpinti darbo statybų aikštelėje laiką nuo metų iki savaičių.

„Tai yra svarbus kokybės kontrolės etapas, nes, praėjus laikui po renovacijos pabaigos, įvertinami pastato faktiniai energinio efektyvumo duomenys ir įgyvendintų priemonių būklė“, – sakė BETA direktorius Valius Serbenta.

Šiemet vykdyto audito metu buvo ištirti daugiabučiai pastatai iš Anykščių, Jonavos, Ignalinos ir Baisogalos, kuriuose esančių butų skaičius svyravo nuo 6 iki 60, būstų statybos metai – nuo 1969 iki 1990 m. Visų namų energinio naudingumo klasės po atnaujinimo buvo C. Audite ir ekspertizėje dalyvauja tik tie būstai, kurie buvo atnaujinti pagal Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą, o po jų renovacijos yra praėję ne mažiau kaip 2 ir ne daugiau kaip 5 metai.

Šiltinti vidinę balkono sieną – privalu

Energinio audito metu specialistai skyrė ypatingą dėmesį apšiltinimo tyrimams, itin koncentruotasi į vidinės balkono sienos apšiltinimo svarbą. Pasak daugiabučių auditą atlikusios pastatų energetikos konsultacijų bendrovės Pastatų energetikos skyriaus vadovo Gedimino Šilansko, šiltinti šią sieną yra būtina.

„Kai prastai yra vėdinamas butas, patalpose išauga santykinė drėgmė. Tuomet ant šalčiausių paviršių susidaro ilginis šiluminis tiltelis. Dažniausiai tai nutinka tarp neapšiltintos balkono sienos ir išorinės sienos sandūros, čia didėja rizika atsirasti pelėsiui. Taip pat šiluminiai tilteliai lemia didesnius šilumos nuostolius. Todėl nepaisant to, kad esami reikalavimai nenumato privalomo vidinės balkono sienos šiltinimo, praktika rodo, kad šią priemonę gyventojai rinktis turėtų“, – teigė G.Šilanskas.

Ragina investuoti į kokybišką vėdinimą

Papildomai ekspertai audito metu tyrė ir daugiabučių oro kokybę. Remiantis tarptautinių organizacijų rekomendacijomis, buvo nustatyta maksimali ribinė CO2 vertė, galinti būti patalpoje – 1 000 ppm (angl. ppm – parts per milion, liet. – dalys iš milijono), t. y. riba, nuo kurios pradedamas jausti mieguistumas, galvos svaigulys, oro kokybę galima laikyti prasta.

„Tyrimai atskleidė, kad maždaug 60 proc. atvejų, kai buvo matuojamas CO2 kiekis modernizuotuose daugiabučiuose, šių dujų koncentracijos kiekis pateko į numatytą diapazoną, bylojantį, kad oro kokybė yra gera. Visgi apie 40 proc. atvejų ši riba buvo viršyta“, – sakė G.Šilanskas.

Vykdant auditą taip pat nustatyta, jog didžiausi šilumos nuostoliai po renovacijos patiriami dėl pastato vėdinimo (infiltracija, natūralus ir mechaninis vėdinimas). Lyginant su viso pastato šilumos nuostoliais jie sudarė vidutiniškai 41 proc.

„Kadangi renovavus daugiabutį patiriami nuostoliai per nesandarias sienas, stogą ir langus sumažėja, vėdinimo nuostoliai procentiškai padidėja. Dėl to, norint taupyti šilumą, rekomenduojama įsirengti mechaninio vėdinimo įrenginius su šilumogrąža“, – patarė ekspertas.

Šviežią orą patalpose užtikrina rekuperatoriai

Patalpų oro kokybę būstuose gali padėti užtikrinti tinkamas vėdinimas. Atlikto audito išvadose nurodoma, kad kaip pagrindinė priemonė turėtų būti svarstomas rekuperacinės sistemos įrengimas.

„Ši sistema padeda reguliuoti šviežią orą bute. Įdiegus tokią priemonę daugiabučiuose yra kontroliuojamas tinkamai filtruoto išorės oro tiekimas į vidų – tai yra itin svarbu šaltuoju sezono metu, kai išorės oro kokybė būna gerokai prastesnė nei vidaus. Papildomai, įsidiegus šią sistemą, yra taupoma šiluminė energija, sumažėja aplinkos triukšmas, į namus įsileidžiama mažiau užteršto oro“, – teigė G.Šilanskas.

„Gali pasirodyti, kad dėl karantino sustojo darbai ir kainos galėtų kristi, tačiau per metus bendra statybos darbų skaičiuojamoji kaina padidėjo 4 proc., per du metus darbai pabrango 8 proc. Matome, kad kainos nemažėja, todėl svarstantiems apie daugiabučio renovaciją tikrai nereiktų laukti kainų kritimo, o gerinti gyvenimo kokybę jau dabar“, – teigia Būsto energijos taupymo agentūros direktorius Valius Serbenta.

Siekiant geriau suprasti kainas, būtina suprasti, kad skaičiuojamoji kaina yra preliminarus, dar prieš pradedant renovacijos darbus nustatomas biudžetas. O faktinė kaina apskaičiuojama pastato renovacijos pabaigoje – užbaigus visus darbus, apskaičiavus išlaidas ir apmokėjus sąskaitas.

Pastatų atnaujinimo (modernizavimo) darbų kainynas leidžia daug efektyviau planuoti renovacijos biudžetą. Turėdami aktualią informaciją apie statybos darbų rinkos kainų pokyčius, investicijų planą rengiantys projektų administratoriai ir projektuotojai gali užtikrinti, kad darbų metu nepritrūks pinigų bei viską bus spėta užbaigti laiku.

Brango ir medžiagos, ir mechanizmai

Preliminari daugiabučio atnaujinimo priemonių įgyvendinimo kaina apskaičiuojama atsižvelgiant į Statybos produktų sertifikavimo centro rekomendacijas. Tuo metu skaičiuojamoji kaina nustatoma pagal tris normatyvus: darbo vieneto arba darbo grupės naudojamas medžiagas, mechanizmus ir darbo laiką.

Mechanizmų kainos per metus paaugo daugiau nei 5 proc., labiausiai tai pavaikė kuro pabrangimas ir mechanizmus eksploatuojančių darbininkų darbo užmokesčio pokyčiai. Darbo užmokestis per metus padidėjo 5,6 proc.

Per metus (skaičiuojant nuo 2020 m. balandžio mėn.) išaugo ir statybinių medžiagų kainos – bendras jų indeksas padidėjo 3,8 proc.

„Pagal medžiagų grupes labiausiai pabrango metalas (20 proc.) ir izoliacinės medžiagos (3 proc.). Vienoje medžiagų grupėje taip pat gali būti didelė kainų diferenciacija. Pavyzdžiui izoliacinė medžiaga putų polistirenas pabrango iki 20 proc., tai paveiks gyventojų, planuojančių įsidiegti ventiliuojamą fasadą, renovacijos kainą“, – teigia V. Serbenta.

BETA duomenys rodo, kad šiemet įgyvendintų projektų vidutinė rangos darbų vertė siekė 451 tūkst. eurų. Vidutinė skaičiuojamojo 1 kv. m kaina yra apie 233 eurų iki valstybės paramos suteikimo.

Paraiškas mažajai renovacijai gali teikti platus spektras pareiškėjų – daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytojai, savivaldybės energinio efektyvumo didinimo programos įgyvendinimo administratoriai, šilumą tiekiančios įmonės, taip pat kiti asmenys, įgalioti daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų.

Nepriklausomai nuo pareiškėjo, kompensavimo suma visiems yra vienoda – 30 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų. Jos bus finansuojamos Klimato kaitos programos lėšomis – kompensacinių išmokų forma.

Pagrindiniai reikalavimai pareiškėjams

Parama bus skiriama tokioms priemonėms kaip radiatorių keitimas, termostatinių ventilių įrengimas, vamzdynų keitimas, individualių šilumos apskaitos prietaisų ar šilumos daliklių sistemos įrengimas, išmaniosios apskaitos, įgalinančios vienalaikį rodmenų nuskaitymą iš daliklių ir karšto vandens skaitiklių butuose, diegimas ir kt.

Planuojantiems diegti įrenginius, skirtus karštam vandeniui ruošti iš atsinaujinančių energijos išteklių, parama numatoma saulės plokštelinių ar vakuuminių kolektorių, boilerių ir akumuliacinių talpų įrengimui, mažo galingumo šilumos siurblių karštam vandeniui ruošti įrengimui, saulės fotovoltinės elektrinės įrengimui (elektros energijos poreikiams, atsiradusiems dėl karšto vandens ruošimo) ir kt.

BETA direktorius Valius Serbenta akcentuoja, kad gyventojai, siekiantys gauti paramą, privalo pakeisti elevatorinius šilumos punktus naujais automatizuotais šilumos punktais ar atnaujinti senus susidėvėjusius šilumos punktus, kurie automatiškai nepalaiko parinktos karšto vandens temperatūros pastato vidaus karšto vandens tiekimo sistemoje.

Be to, pagal naująjį kvietimą į paramą gali pretenduoti ir tie daugiabučiai namai, kuriuose šilumos punktas yra pakeistas ir jau įrengta nepriklausoma šilumos tiekimo sistema.

BETA direktorius sako, kad mažoji renovacija gali sudominti norinčius atnaujinti daugiabutį, tačiau finansiškai negalinčius sau to leisti – ji pigesnė nei viso daugiabučio atnaujinimas, tačiau jos nauda – neabejotina.

„Kvietimas teikti paraiškas mažajai renovacijai naudingas tiems, kurie galbūt dar nesiryžta įgyvendinti kompleksinės renovacijos priemonių, tačiau nėra patenkinti oro temperatūra bute šaltuoju metų laiku, jaučia poreikį atnaujinti savo daugiabutį ir turėti geresnes gyvenimo sąlygas“, – pabrėžia V. Serbenta.

Jis priduria, kad apie 14 proc. daugiabučių vis dar naudojasi sovietinio tipo elevatoriniais šilumos punktais, o tai gali lemti 7–15 proc. didesnį šildymo sąskaitos dydį.

Šilumos kainą sudaro pastovieji ir kintamieji kaštai. Pastarieji tiesiogiai priklauso nuo šilumos poreikio. Jei po daugiabučio renovacijos sumažėja energijos poreikis, tai proporcingai sumažėja ir šios išlaidos – mažiau deginama kuro ir naudojama kitų resursų.

„Pastovieji kaštai po renovacijos laikinai padidėja, nes sunku greitai pritaikyti šilumos tinklų infrastruktūrą. Tačiau atnaujinus šilumos punktą, jis tampa kur kas efektyvesnis, todėl šilumos kaina taip pat mažėja“, – pasakojo Šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius.

Ekspertas pridūrė, kad dėl žemos oro temperatūros nulemto didesnio energijos kiekio sunaudojimo ir kuro, naudojamo šilumos energijos gamybai kainos didėjimo, šaltuoju metų laiku už šildymą mokame brangiau. Visgi didžiausią poveikį šildymo sąskaitoms turi pastato energetinė kokybė, todėl šilumos suvartojimas tame pačiame mieste gali skirtis iki 10 kartų.

Didelę įtaką šildymo sąskaitoms turi ir vidaus vamzdynų sistemos subalansavimas, šilumos punkto automatizavimo lygis ir kt. Deja, apie 14 proc. daugiabučių vis dar naudojasi sovietinio tipo elevatoriniais šilumos punktais, o tai gali lemti 7–15 proc. didesnį šildymo sąskaitos dydį.

Kaip apskaičiuojama šilumos kaina?

V. Lukoševičius sakė, kad dažnai tenka girdėti, kad žmones nuo daugiabučio renovacijos sulaiko nepasitikėjimas šilumos tiekėjais. Esą modernizavus pastatą, jie tyčia pakelia šilumos energijos kainą, kad neprarastų iki tol gautų pajamų. Tačiau tai mitas.

„Šilumos kainas šilumos tiekimo įmonėms nustato Valstybinė kainų ir energetikos komisija. Jos yra perskaičiuojamos ir skelbiamos kiekviename mieste ar net regione kas mėnesį, įvertinus kintamuosius ir pastoviuosius kaštus. Todėl konkrečiam daugiabučiui ji nėra nustatoma atskirai ir negali būti tyčia pakeliama“, – paaiškino Šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas.

Atskiro daugiabučio šildymo sąskaitas lemia ir šilumos suvartojimas. Miestuose, kur didžioji dalis daugiabučių jau renovuota, šilumos kaina gali padidėti laikinai, kadangi neįmanoma staiga sumažinti ūkio aptarnavimui skirtų pastoviųjų sąnaudų. Palaipsniui centralizuoto šilumos tiekimo (CŠT) sistemos pritaikomos prie naujų poreikių ir taip kainos stabilizuojamos.

Šilumos tinklų modernizavimas

Priemonė mažėjančiam šilumos energijos poreikiui kompensuoti – šilumos tinklų atnaujinimas. Nors investicijos didelės, tačiau sukuria didžiulę socialinę-ekonominę naudą: padeda efektyviau panaudoti saulės, aplinkos bei liekamosios energijos srautus, padidina vamzdynų patikimumą ir ilgaamžiškumą. Tiesa, šios naudos neatsispindi reguliuojamoje kainodaroje ir tokios investicijos kuriam laikui gali padidinti galutinę šildymo kainą. Tačiau svarbu įvertinti, kad įgyvendinus šilumos tiekimo tinklų atnaujinimą pasiektos naudos yra ilgalaikės.

Būsto energijos taupymo agentūros direktorius Valius Serbenta pažymėjo, kad, siekiant mažinti šilumos gamybos sąnaudas, savivaldybėms svarbu kuo kruopščiau derinti pastatų modernizavimą kartu su šilumos tiekimo sistemų atnaujinimu. „Efektyviausia, kai renovuojami pastatai grupuojami kvartalais, o ne „išmėtyti“ po visą miestą. Tokiu atveju kartu su renovacija galima atnaujinti ir CŠT infrastruktūrą, kuri iš karto pritaikoma prie pasikeitusių šilumos vartotojų poreikių“.

„Dažnai tenka girdėti, kad žmones nuo daugiabučio renovacijos sulaiko nepasitikėjimas šilumos tiekėjais. Esą modernizavus pastatą, jie tyčia pakelia šilumos energijos kainą, kad neprarastų iki tol gautų pajamų. Tačiau tai mitas, kurį gali padėti išsklaidyti aiškesnis supratimas, kas sudaro šilumos kainą ir dėl kokių priežasčių laikui bėgant ji kinta“, – sako BETA direktorius Valius Serbenta.

Pastovūs ir kintami kaštai

Šilumos kainą sudaro pastovūs (būtinosios šilumos tinklų veiklos išlaidos) ir kintami (kuras, elektra ir kitos medžiagos, reikalingos šilumos gamybai) kaštai.

„Kintami kaštai tiesiogiai priklauso nuo šilumos poreikio. Jei po daugiabučio renovacijos sumažėja energijos poreikis, tai proporcingai sumažėja ir šios išlaidos. Tuo metu pastovios išlaidos po renovacijos laikinai padidėja, nes sunku taip greitai pritaikyti šilumos tinklų infrastruktūrą. Tačiau atnaujinus šilumos punktą, jis tampa kur kas efektyvesnis, todėl šilumos kaina taip pat mažėja“, – pasakoja Šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius.

Šaltuoju metų laiku už šildymą mokame brangiau, nes žema oro temperatūra lemia didesnį šilumos energijos kiekio sunaudojimą. Šiuo laikotarpiu padidėja ir kuro, naudojamo šilumos energijos gamybai, kaina, nes išauga jo paklausa. Tačiau patį didžiausią poveikį šildymo sąskaitoms turi pastato energetinė kokybė, todėl šilumos suvartojimas tame pačiame mieste gali skirtis iki 10 kartų.

Pakelti kainą konkrečiam daugiabučiui – neįmanoma

Šilumos kainas šilumos tiekimo įmonėms nustato Valstybinė kainų ir energetikos komisija. Jos perskaičiuojamos ir skelbiamos kiekviename mieste ar regione kas mėnesį, įvertinus kintamus ir pastovius kaštus. Todėl konkrečiam daugiabučiui ji nėra nustatoma atskirai ir negali būti tyčia pakeliama.

„Atskiro daugiabučio šildymo sąskaitos dydį lemia šilumos suvartojimas jame. Miestuose, kur didžioji dalis daugiabučių jau renovuota, šilumos kaina dėl sumažėjusio realizuojamo šilumos kiekio gali padidėti laikinai, kadangi neįmanoma staiga sumažinti ir ūkio aptarnavimui skirtas pastovias sąnaudas. Palaipsniui centralizuoto šilumos tiekimo (CŠT) sistemos pritaikomos prie naujų poreikių ir taip kainos stabilizuojamos“, – aiškina V. Lukoševičius.

Šilumos tinklų atnaujinimas

Siekiant sumažinti suvartojamos šilumos energijos sąnaudas, svarstant dėl daugiabučių atnaujinimo, kartu reikia planuoti ir šilumos tiekimo tinklų atnaujinimą.

„Investicijos į CŠT vamzdynus labai didelės, tačiau būtinos, nes sukuria didžiulę socialinę-ekonominę naudą. Jos padeda efektyviau panaudoti saulės, aplinkos bei liekamosios energijos srautus. Taip pat reikšmingai padidina vamzdynų patikimumą ir ilgaamžiškumą, taip netiesiogiai sumažinant oro taršą, sergamumą ir paskatinant platesnį atsinaujinančio vietinio kuro panaudojimą“, – sako V. Lukoševičius.

V. Serbenta pažymi, kad siekiant mažinti šilumos gamybos sąnaudas, savivaldybėms svarbu kuo kruopščiau derinti pastatų modernizavimą kartu su šilumos tiekimo sistemų atnaujinimu. „Efektyviausia, kai renovuojami pastatai grupuojami kvartalais, o ne „išmėtyti“ po visą miestą. Tokiu atveju, kartu su renovacija galima atnaujinti ir CŠT infrastruktūrą, kuri iš karto pritaikoma prie pasikeitusių šilumos vartotojų poreikių.“

Šiuo metu įgyvendinami dar daugiau kaip 1500 daugiabučių atnaujinimo projektų ir dalyje jų planuojama įdiegti alternatyvius energijos šaltinius. Alternatyvūs energijos šaltiniai įdiegti beveik 80-yje daugiabučių namų modernizavimo projektų. Vienas iš jų, esantis Marijampolėje, buvo pripažintas geriausiu 2019 metų renovacijos projektu. Čia energijos poreikis po priemonių įdiegimo sumažėjo daugiau kaip 80 proc., tokius sutaupymus leido pasiekti gyventojų pasirinkta geoterminio šildymo sistema.

Saulės jėgainės

Lietuvos saulės energetikos asociacijos duomenimis, saulės jėgainės yra efektyvus ir patogus būdas taupyti išlaidas elektrai: per 7 metus jėgainės įrengimo kaštai pasidengia, o toliau elektrą gyventojai gauna beveik nemokamai. Tai ilgalaikė investicija, nes saulės moduliai net ir po 25 metų išlaiko 90 proc. galios.

Tipiniame daugiabutyje name bendroms reikmėms per metus sunaudojama apie 3000 kWh elektros. Lietuvos sąlygomis 1 kW saulės elektrinės per metus pagamina apie 1000 kWh elektros. Tai reiškia, kad namui reikia 3 kW galios saulės elektrinės, kurios galutinė kaina su montavimu apytiksliai siektų 3-4 tūkst. Eur.

Pasak Lietuvos saulės energetikos asociacijos, tokią saulės elektrinę įsirengti nesudėtinga, ją nesunkiai turėtų sumontuoti bet kuri profesionali saulės sistemų montuotojų įmonė. Dažniausiai ji imasi ir prižiūrėti šią jėgainę – kartą per metus apžiūrėti kabelius ir jungtis, patikrinti, ar normaliai veikia kontaktai ir įtampos keitiklis. Tai gali atlikti kiekvienas elektrikas, susipažinęs su saulės elektrinėmis.

Skatinama įsirengti ne tik saulės jėgaines

„Statant saulės jėgainę, galima kartu įsidiegti šilumos siurblį, kurio darbui naudojama jėgainės pagaminama elektra. Tai dažna praktika, nes toks variantas ekonomiškai patrauklus – sumažėja mokesčiai tiek už šildymą, tiek už elektrą“, – pastebi Būsto energijos taupymo agentūros direktorius Valius Serbenta.

Įsirengti alternatyvius energijos šaltinius šildymui labiausiai yra skatinami tie daugiabučiai, kurie nėra prijungti prie centralizuoto šilumos tiekimo. Tačiau pasinaudoti papildomai teikiama parama gali ir daugiabučiai, gaunantys šilumą centralizuotai.

Šio kvietimo metu, gyventojams nusprendus, gali būti diegiamos alternatyvių energijos šaltinių priemonės, o reikalavimas įsirengti saulės jėgaines taikomas, jei daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektas pradėtas rengti po 2020 m. vasario 5 d. ir jei daugiabutyje yra techninės galimybės saulės jėgainei įrengti. Tokiems projektams ir priemonėms gali būti skiriama papildoma iki 30 proc. parama Klimato kaitos programos lėšomis.

Paraiškos daugiabučiams renovuoti gali būti teikiamos Būsto energijos taupymo agentūrai (paraiškos priimamos visuose regioniniuose padaliniuose) tiesiogiai arba naudojantis pašto ir pasiuntinių teikiamomis paslaugomis iki 2021 m. birželio 1 d.

„2020 metais modernizuotų daugiabučių namų skaičius rodo, kad karantinas turėjo įtakos renovacijai, tačiau jos nesustabdė. Praėjusiais metais darbo sąlygos buvo kitokios nei įprasta, ir tai kėlė tam tikrų sunkumų. Aplinkos ministerijai paskelbus naują kvietimą teikti naujas paraiškas daugiabučių namų modernizavimui buvo pastebėta, kad dėl pandemijos yra sudėtinga, o kartais net neįmanoma daugiabučių namų gyventojams susirinkti ir priimti atitinkamus sprendimus. Todėl ir buvo priimtas sprendimas atidėti paraiškų teikimo terminą vėlesniam laikotarpiui“, – pastebi Būsto energijos taupymo agentūros direktorius Valius Serbenta.

Kauno miesto savivaldybėje praeitais metais buvo renovuotas 21 daugiabutis, o tai yra 2 daugiabučiais daugiau nei 2019 m. Kauno rajono savivaldybėje renovuota 14 daugiabučių. Pagal renovuotų namų kiekį Kaunas nusileidžia tik Klaipėdos miesto savivaldybei – 28 daugiabučiai 2020 metais. Į daugiausiai per metus modernizavusių daugiabučių savivaldybių penketuką patenka ir Jonavos rajono savivaldybė – 17, Palangos miesto savivaldybė – 17, Molėtų rajono savivaldybė – 15.

Nuo 2013 metų iš viso yra renovuota daugiau kaip 2600 daugiabučių namų visoje Lietuvoje. Juose vidutiniškai sutaupoma 50-70 procentų šiluminės energijos ir šiandien tokiuose daugiabučiuose gyvena apie šimtas tūkstančių šeimų. Darbai nestoja ir šiuo metu Lietuvoje yra atnaujinamas dar 1551 daugiabutis.

Pratęstas kvietimo terminas

Jeigu svarstote apie daugiabučio atnaujinimą, dabar yra ypač palankus metas. Kvietimo terminas pratęstas, atsižvelgus į didelį daugiabučių gyventojų susidomėjimą ir ilgesnius sprendimų priėmimo terminus karantino metu.

Paraiškas daugiabučiams renovuoti pagal Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą bus priimamos iki 2021 m. birželio 1 d. Jas gali teikti savivaldybės, daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytojai bei savivaldybės paskirti energinio efektyvumo didinimo programos administratoriai.

Kad būtų priimtas sprendimas atnaujinti daugiabutį, su tuo turi sutikti ne mažiau nei 55 procentai butų bei kitų patalpų savininkai. Šis reikalavimas nebus taikomas, jei su paraiška atnaujinti daugiabutį pateikiamas finansuotojo pritarimas lengvatinio kredito suteikimui.

Taip pat valstybė skiria paramą visoms daugiabučio namo renovacijos projekto parengimo, administravimo ir statybos techninės priežiūros išlaidoms padengti bei kompensuoti 30 proc.

investicijų, susijusių su energijos taupymo priemonių pritaikymu. Gyventojams, turintiems mažas pajamas, yra papildomai teikiama 100 procentų parama, padengianti visas jiems tenkančias išlaidas, kurios kyla dėl namo renovacijos projekto įgyvendinimo.

Paraiškos teikiamos Būsto energijos taupymo agentūrai (paraiškos priimamos visuose BETA regioniniuose padaliniuose) tiesiogiai arba naudojantis pašto ir pasiuntinių teikiamomis paslaugomis.

Daugiau informacijos nemokama telefono linija 8 800 200 12.