„V. Bulovui teko dirbti, o vėliau ir vadovauti Vidaus reikalų ministerijai nelengvu Lietuvai metu, atgavus nepriklausomybę – 1996 metais ir 2003–2004 metais. V. Bulovo indėlis į Lietuvos  vidaus reikalų sistemą niekada nebus pamirštas“, – užuojautoje sako vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

1939 metų lapkričio 6 dieną Kaune gimęs V. Bulovas įgijo inžinieriaus išsilavinimą tuometiniame Kauno politechnikos institute (dabar – Kauno technologijos universitetas), buvo šio instituto Automatikos ir skaičiavimo technikos fakulteto prodekanas, docentas, 1987 metais tapo Specialistų tobulinimosi fakulteto dekanu.

Jis yra paskelbęs apie 50 mokslinių straipsnių ir knygų autorius, dviejų išradimų bendraautorius.

V. Bulovas 1992–1996 metais buvo Seimo narys, 1996 metais bei 2003–2004 metais – vidaus reikalų ministras. Per savo karjerą jis taip pat buvo Lietuvos ambasadorius Kazachstane, vidaus reikalų viceministras, VRM sekretorius, ministro patarėjas.

Prezidentas Gitanas Nausėda pernai spalį kreipėsi į Teisėjų tarybą patarimo dėl E. Misiūno skyrimo Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėju, o lapkritį Teisėjų taryba tam pritarė.

Gruodį E. Misiūnui suėjo dvejų metų terminas, kai jis galėjo grįžti į teisėjų luomą be konkurso, tačiau prezidentas jo teisėju nepaskyrė. E. Misiūno įsitikinimu, tai buvo padaryta tyčia.

Prezidentūra BNS komentuodama situaciją pažymėjo, kad Teismų įstatyme numatyta galimybė buvusį teisėją, atleistą iš pareigų savo noru dėl paskyrimo į tam tikras kitas pareigas, vėl paskirti teisėju, tačiau nėra įpareigojimo prezidentui tai padaryti.

Atsakyme taip pat nurodoma, kad Teisėjų tarybos posėdžio metu jos nariai „iškėlė klausimų dėl aplinkybių, kurios prezidentui nebuvo žinomos iki kreipimosi į Teisėjų tarybą patarimo, susijusių su E. Misiūno veikla būnant ministru bei jo dalyvavimo politinėje veikloje ateities planais“.

E. Misiūnas per Teisėjų tarybos posėdį svarstant prezidento kreipimąsi patarimo dėl jo grąžinimo į teisėjus sakė, kad tuo atveju, jei „valstiečiai“ laimėtų rinkimus ir jį vėl pakviestų į ministrus, jis su tokiu pasiūlymu sutiktų.

E. Misiūnas sakė nieko bloga nematantis, kad teisėjai kviečiami dirbti ministrais – nepriklausomos Lietuvos istorijoje taip buvę ne kartą.

Prezidentūros atsakyme taip pat nurodoma, kad „teisėjams keliami itin dideli etinio ir moralinio pobūdžio reikalavimai: jų reputacija turi būti nepriekaištinga“.

„Prezidentas, skirdamas asmenį teisėju, vertina visas turinčias reikšmės aplinkybes ir tai, ar siūlomas skirti teisėju asmuo atitinka teisėjui keliamus reikalavimus dėl aukščiausio standarto nepriekaištingos reputacijos, ar nėra kitų aplinkybių, dėl kurių asmuo negali būti skiriamas teisėju“, – sakoma BNS perduotame komentare.

Praėjusios Vyriausybės vidaus reikalų ministras ir buvęs teisėjas E. Misiūnas praėjusią savaitę feisbuke paskelbė sulaukęs prezidento vyriausiojo patarėjo teisės klausimais Andriaus Kabišaičio skambučio, kad jis nebus skiriamas į Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjo pareigas, nes gruodį baigėsi dvejų metų terminas, per kurį jis galėjo grįžti į teisėjus.

Pagal Teismų įstatymą, buvęs teisėjas, atleistas iš pareigų dėl jo išrinkimo ar paskyrimo į valstybės pareigas, gali būti be atrankos ir egzamino paskirtas tos pačios pakopos ar bet kurio žemesnės pakopos teismo teisėju, jei nuo minėtų pareigų ėjimo pabaigos nepraėjo dveji metai.

Grąžinti jį į teisėjo pareigas E. Misiūnas paprašė po 2020 metų Seimo rinkimų. Juose jis dalyvavo kaip „valstiečių“ kandidatas, bet išrinktas nebuvo. Tačiau tuomet prezidentas G. Nausėda netenkino jo prašymo.

Prezidentūra tada teigė, kad „asmenys, kurie nutraukė teisėjo karjerą dėl dalyvavimo polinėje veikloje ar paskyrimo į politines pareigas, ir siekia ją atstatyti politinių pareigų netekę“, neatitinka politinio neutralumo principų ir motyvacinių kriterijų.

Praėjus dvejiems metams prezidentas sutiko grąžinti E. Misiūną į teisėjus ir kreipėsi Teisėjų tarybos patarimo, ši davė teigiamą atsakymą.

E. Misiūnas 2016–2019 metais ėjo vidaus reikalų ministro pareigas. Į jas jį delegavo tuometinė valdančioji Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, prieš tapdamas ministru E. Misiūnas dirbo Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėju.

E. Misiūnas dėl šio prezidento sprendimo jam „atšalti“ buvo kreipęsis į teismą, tačiau visų instancijų teismai atsisakė priimti skundą.

Jis taip pat bylinėjasi su Vyriausybės strateginės analizės centru (STRATA) dėl patirto psichologinio smurto, žalos jį neteisėtai atleidus iš darbo, sumažinto papildomo darbo užmokesčio.

Kaip pirmadienį E. Misiūnas pranešė socialiniame tinkle „Facebook“, grįžti į buvusį darbą apylinkės teisme jam neleidžia Prezidentūra.

„Šiandien, praėjus daugiau nei pusantro mėnesio nuo dienos, kai pateikiau prašymą atstatyti mano, kaip buvusio teisėjo statusą, iš Prezidentūros Teisės grupės gavau žinią, jog į buvusias teisėjo pareigas skiriamas nebūsiu. Argumentuojama tuo, kad dalyvavau politikoje ir neatitinku „politinio neutralumo“ principo“, – pranešė E. Misiūnas, pabrėždamas, kad nei Konstitucijoje, nei Teismų įstatyme nėra „politinio atšalimo“ sąvokos.

Jis tikina visus įstatymuose nustatytus reikalavimus atitikęs tiek 2015 metais, kai buvo paskirtas teisėju Vilniaus miesto apylinkės teisme, tiek atitinka juos dabar.

E. Misiūno teigimu, jis į „valstiečių“ partiją neįstojęs.

„Noriu pabrėžti, kad nebuvau jokios politinės partijos narys, rikimuose dalyvavau kaip savarankiškas asmuo“, – socialiniame tinkle teigė E. Misiūnas.

Pasak jo, priimdamas sprendimą dalyvauti politikoje, vadovavosi Teismų įstatymo nuostatomis, kur numatyta, kad buvęs teisėjas gali būti paskirtas tos pačios ar bet kurios žemesnės pakopos teismo teisėju, jei jis buvo atleistas iš teisėjo pareigų savo noru dėl jo išrinkimo, perkėlimo ar paskyrimo į Seimo ar Prezidento skiriamo valstybės institucijos ar įstaigos vadovo pareigas, bei nustatytas terminas, kad „nuo pareigų ėjimo pabaigos nepraėjo dveji metai“.

Ministrus į pareigas skiria prezidentas.

E. Misiūnas nuo 2016 metų gruodžio iki 2019-ųjų vasaros vadovavo Vidaus reikalų ministerijai, tačiau atnaujinus valdančiąją koaliciją jo pareigas perėmė Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovė Rita Tamašunienė.

2019-ųjų spalį E. Misiūnas tapo krašto apsaugos viceministru, prieš tai mėnesį jis dirbo ministro Raimundo Karoblio patarėju.

Prieš tapdamas ministru E. Misiūnas metus dirbo teisėju Vilniaus apylinkės teisme.

Iki tapdamas teisėju, E. Misiūnas yra dirbęs Specialiųjų tyrimų tarnyboje, dėstė tuometinėje Policijos akademijoje.