Lietuvos Vyriausybei perduota Saudo Arabijos piliečio Abd Al Rahimo Husseino Al‑Nashiri peticija, kurioje jis skundžiasi dėl kankinimų ir laisvės bei privataus ir šeimos gyvenimo apribojimų, patirtų įgyvendinant CŽA suėmimo ir tardymo programą kovojant su terorizmu, kai jis buvo perkeltas į Lietuvoje veikusį slaptą CŽA kalėjimą.

Jis taip pat teigia, kad iš Lietuvos buvo perkeltas į jurisdikciją, kur buvo didelė grėsmė, kad jam nebus užtikrintas teisingas procesas.

Pareiškėjas skundžiasi ir Žmogaus teisių konvencijos garantijų pažeidimu dėl jam gresiančios mirties bausmės.

Anot Saudo Arabijos piliečio, Lietuva neatliko jo skundų dėl patirto elgesio CŽA slaptojoje programoje veiksmingo tyrimo.

Teisingumo ministerija penktadienį BNS sakė, kad Lietuva iki balandžio 29-osios turi pateikti savo poziciją dėl byloje keliamų klausimų.

Ši pozicija dar yra rengiama. Po numatytos datos EŽTT pateiktus argumentus įvertins ir priims galutinį sprendimą.

„Ši pozicija dar yra rengiama. Po numatytos datos EŽTT pateiktus argumentus įvertins ir priims galutinį sprendimą“, – teigiama ministerijos komentare.

Bylos duomenimis, Al‑Nashiri sulaikytas 2002 metų spalį Dubajuje ir nuo to laiko kalintas įvairiose slaptose CŽA įkalinimo vietose. JAV laikė jį buvus vienu iš svarbiausių teroristinės organizacijos „Al‑Qaeda“ veikėjų, prisidėjusių prie ambasadų sprogdinimo Afrikos Rytuose 1998 metais, savižudžių atakos Jemene prieš JAV karinio laivyno laivą eskadrinį minininką USS „Cole“ 2000 metais ir panašiomis aplinkybėmis įvykdytą išpuolį prieš prancūzų tanklaivį Adeno įlankoje 2002 metais.

Al‑Nashiri buvo laikomas vienu iš „aukštos vertės sulaikytųjų“, kurių atžvilgiu taikyti sustiprinti tardymo metodai.

Peticijoje jis teigia, kad į Lietuvą buvo perkeltas 2005 metų spalį, kur laikytas iki 2006 metų kovo 25 dienos, kai CŽA slaptasis kalėjimas Lietuvoje uždarytas.

Šiuo metu Saudo Arabijos pilietis kalinamas JAV administruojamoje Gvantanamo įlankos jūrų pajėgų bazėje Kuboje.

Karinėje komisijoje Gvantaname nagrinėjama byla, kur pareiškėjui gresia mirties bausmė dėl jam pateiktų kaltinimų dalyvavus minėtuose išpuoliuose prieš JAV karinį laivą ir Prancūzijos civilinį tanklaivį.

Anksčiau EŽTT yra nustatęs Žmogaus teisių konvencijos pažeidimus dėl panašių Al‑Nashiri skundų bylose prieš Lenkiją ir Rumuniją.

Strasbūro teisme Lietuva jau yra pralaimėjusi dvi bylas dėl, kaip įtariama, šalyje veikusio CŽA kalėjimo.

2018 metais EŽTT konstatavo, kad Lietuvoje 2005–2006 metais veikė slaptas CŽA kalėjimas ir jame kalintas kitas Saudo Arabijos pilietis Abu Zubaydah, šių metų sausį dėl neteisėto kalinimo Saudo Arabijos piliečiui Mustafa al Hawsawiui priteista 100 tūkst. eurų.

Pastarasis Strasbūro teismo sprendimas dar nėra įsiteisėjęs. Teisingumo ministerijos teigimu, svarstoma galimybė jį apskųsti Didžiajai kolegijai.

Jeigu bus nutarta sprendimo neskųsti, balandžio 16-ąją jam įsiteisėjus, „Lietuvos institucijos nustatytais terminais spręs dėl reikiamų priemonių, kuriomis EŽTT sprendimas būtų įgyvendintas tinkamai, įskaitant pareiškėjui priteistos piniginės kompensacijos sumokėjimą“.

Teisingumo ministerija tvirtina neturinti informacijos, kad EŽTT svarstytų daugiau panašių peticijų, susijusių su CŽA kalėjimu.

Lietuva oficialiai nepripažįsta, kad jos teritorijoje veikė slaptas CŽA kalėjimas, kur laikyti terorizmu įtariami asmenys. 2009-aisiais Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas atliko parlamentinį tyrimą, tačiau paskelbė nenustatęs, kad CŽA sulaikyti asmenys buvo atvežti į Lietuvą, nors pripažino, kad sąlygos tam buvo.

Lietuva teigia, kad patalpose Antaviliuose, netoli Vilniaus, turėjo veikti ne kalėjimas, o žvalgybos paramos centras. Šalis teigia, kad įtarimų sukėlusiais lėktuvais į Lietuvą gabenti ne žmonės, bet ryšių įranga.

2014 metais JAV paskelbta Senato ataskaita apie slaptus amerikiečių kalėjimus. Joje konkretūs centrai neįvardijami, bet žmogaus teisių gynėjai mano, kad Lietuvoje veikė dokumente „violetiniu“ vadinamas centras. Šiais įrodymais rėmėsi ir EŽTT.

Anot JAV Senato ataskaitos, jis veikė nuo 2005 metų pradžios, o uždarytas 2006 metais, kai šalies pareigūnai atsisakė priimti M. al Hawsawį į vietos ligoninę.

EŽTT pranešime spaudai nurodoma, kad toks sprendimas priimtas atsižvelgus į tai, jog minimi Afganistano piliečiai yra Lietuvos teritorijoje ir Vyriausybė „užtikrino Teismą, kad jie nebus išsiųsti iš Lietuvos, kol nebus išnagrinėti jų prieglobsčio prašymai“.

Strasbūro teismo pranešime taip pat nurodoma, kad afganistaniečiai gali iš naujo kreiptis su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jei to reikalaus aplinkybės.

Teismas taip pat nusprendė, kad bylos turinys yra konfidencialus, kad aplikantai galėtų išlikti anonimiški.

Rugsėjo pradžioje EŽTT pritaikė laikinąsias apsaugos priemones penkių Afganistano piliečių byloje prieš Lietuvą, laikinai neleisdamas jų išsiųsti iš šalies. Šis sprendimas baigia galioti ketvirtadienį.

EŽTT pranešime teigta, kad aplikantai yra Afganistano piliečiai, į Baltarusiją atvykę šių metų rugpjūtį. Migrantai teigia, kad pabėgo iš Afganistano, nes būtų persekiojami šalies kontrolę perėmusio Talibano režimo.

Kiek vėliau po sprendimo paskelbimo jie buvo sulaikyti pasienyje. Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) teigia, kad jie atvyko iš Baltarusijos, tad buvo apgręžti atgal. Rugsėjo viduryje pasieniečiai juos sulaikė dar kartą, tačiau šį kartą leido prašyti prieglobsčio.

Lietuva kreipėsi į EŽTT prašydama panaikinti sprendimą dėl laikinųjų priemonių.

VSAT informuoja neturėjusi duomenų apie tai, jog iki sulaikymo rugsėjo 9 dieną afganistaniečiai būtų buvę Lietuvoje.

Afganistaniečių advokatė Asta Astrauskienė sako, kad neteisėti migrantai Lietuvoje kurį laiką gyveno sodyboje, kurios šeimininkai ir padėjo migrantams susisiekti su advokate. Anot jos, vėliau afganistaniečiams susitikus su pasieniečiais, jie buvo išstumti į Baltarusiją.

Į Lietuvą šiemet per pasienį su Baltarusija pateko daugiau nei 4 tūkst. neteisėtų migrantų iš Artimųjų Rytų ir Afrikos šalių.

Vilnius kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija. Dėl to šalyje paskelbta ekstremali situacija.

EŽTT pranešė tokį sprendimą priėmęs Sadeed ir kitų asmenų byloje prieš Lietuvą, susijusioje su penkiais Afganistano piliečiais, kurie teigia į Lietuvą patekę per sieną su Baltarusija ir besislapstantys šalyje.

Pasak teismo pranešimo, laikinosios apsaugos priemonės galioja iki rugsėjo 29 dienos.

Pranešime nurodoma, kad aplikantai yra Afganistano piliečiai, į Baltarusiją atvykę šių metų rugpjūtį.

Anot pranešimo, nuo tada jie bandė patekti į Lietuvą, siekdami politinio prieglobsčio. Migrantai teigia, kad pabėgo iš Afganistano, nes būtų persekiojami šalies kontrolę perimusio Talibano režimo.

EŽTT taip pat nurodo, kad migrantai kelis kartus negalėjo įžengti į Lietuvą, buvo grąžinti į Baltarusiją ir strigo pasienyje, o nuo rugsėjo 5 dienos slepiasi Lietuvos teritorijoje.

Afganistano piliečiai EŽTT prašė sustabdyti jų perkėlimą į Baltarusiją ir Strasbūro teismo sprendimu iki rugsėjo 29 dienos Lietuvai nurodyta, kad jie negali būti perkelti iš šalies, kurioje jau yra, teritorijos.

Į Lietuvą per sieną su Baltarusija šiemet pateko daugiau nei 4,1 tūkst. neteisėtų migrantų.

Kaip praneša LNK, 14 ieškovų prašo priteisti apie 300 tūkstančių eurų už darbą kenksmingomis sąlygomis Ukmergės teisme, prisisunkusiame gyvsidabrio garų.

Iš valstybės prašoma priteisti ne tik padarytą neturtinę žalą, bet ir priedus prie atlyginimo už darbą, dirbtą esant nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų.

E. Pašilis, tuomet jis dirbo teisėju, prieš kurį laiką viešai pasisakė apie rimtas sveikatos problemas.

Advokatas Justas Vilys sako, jog tai yra itin jautri byla, kurioje nurodyti teismo darbuotojų ir jų vaikų susirgimai.

„Be abejo, yra skaudūs susirgimai ir kiekvienas žmogus gyveno baimėje, kas dar gali atsitikti“, – LNK sakė advokatas.

Vis dėlto atsakovai, tarp kurių yra ir Visuomenės sveikatos centras, laikosi pozicijos, jog ieškinys turi būti atmestas.

Byla susijusi su įvykiais Ukmergės teisme, kuomet dar 2003 metais teisme rasta gyvsidabrio, o dar didesnis jo kiekis buvo surastas 2012 metais, atliekant signalizacijos tvarkymo darbus.

Daugiau informacijos – vaizdo įraše:

Iki šiol Lietuvos Vyriausybė kategoriškai neigė, kad šalyje veikė slaptas Centrinės žvalgybos valdybos kalėjimas.

51 metų Mustafa al Hawsawis šiuo metu kalinamas JAV Gvantamo bazėje. Jis sulaikytas 2003 metais Pakistane. JAV teigia, kad jis galėjo prisidėti prie Rugsėjo 11-osios išpuolių.

Vyro gynėjų skunde teigiama, kad į Lietuvą jis galėjo būti atgabentas 2005 metų vasarį arba spalį, o išgabentas 2006 metų kovą.

Teisingumo viceministrė Irma Gudžiūnaitė BNS pirmadienį patvirtino, kad Vyriausybės prašymu Strasbūro teismo kanceliarija terminą Lietuvai pateikti poziciją pratęsė iki spalio 31 dienos.

BNS žiniomis, anksčiau Europos Žmogaus Teisių Teismas buvo nurodęs Lietuvai poziciją pateikti rugpjūčio mėnesį.

„EŽTT kanceliarija pranešė, kad patenkintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovo EŽTT prašymas iki spalio 31 dienos pratęsti terminą pateikti Vyriausybės poziciją dėl pareiškėjo Al-Hawsawi skundų priimtinumo“, – BNS sakė viceministrė.

„Atidėti šį terminą buvo prašoma dėl to, kad tai sudėtinga, didelės apimties byla, šiuo metu dar vyksta su byla susijęs ikiteisminis tyrimas, jį atlieka Generalinė prokuratūra, ir taip pat dėl poreikio suderinti poziciją su atitinkamomis valstybės institucijomis“, – pridūrė I. Gudžiūnaitė.

Tai jau antroji byla Strasbūro teisme dėl spėjamo CŽV kalėjimo.

Europos Žmogaus Teisių Teismas pernai gegužę konstatavo, kad Lietuvoje amerikiečiai slapta kalino kitą Saudo Arabijos pilietį Abu Zubaydah.

Teismas dėl žmogaus teisių pažeidimų įpareigojo Lietuvą jam išmokėti 130 tūkst. eurų kompensaciją. Šiuos pinigus Vyriausybė atidėjo į depozitinę sąskaitą.

Lietuvos Vyriausybės atstovai pirmojoje byloje laikėsi pozicijos, kad patalpose Antaviliuose, netoli Vilniaus, turėjo veikti ne kalėjimas, o žvalgybos paramos centras. Vyriausybė tikino, kad įtarimų sukėlusiais lėktuvais į Lietuvą gabenti ne žmonės, bet ryšių įranga.

Lietuvoje dėl spėjamo CŽV kalėjimo taip pat atliekamas ikiteisminis tyrimas, jame įtarimai niekam nėra pateikti.

Teisingumo ministras Elvinas Jankevičius BNS sakė, kad Vyriausybės nariams pasitarime trečiadienį bus pristatytos dvi alternatyvos – siekti sudaryti taikų susitarimą arba nepripažinti pažeidimo ir bylinėtis Strasbūro teisme.

„Turime svarstyti, arba ieškoti pareiškėjo atstovo ir paklausti, koks taikaus susitarimo būdas juos domintų, arba toliau bylinėtis teisme. Trečiadienį numatome priimti sprendimą“, – sakė ministras.

„Teisingumo ministerija siūlys antrąjį variantą – nepripažinti pažeidimo ir bylinėtis, bet pasitarimo metu gali būti prieita prie įvairių išvadų“, – pridūrė jis.

Europos Žmogaus Teisių Teismas sausio pabaigoje priėmė Saudo Arabijos piliečio Mustafa al Hawsawio (Mustafa Hausavio) advokatų skundą ir nurodė Lietuvos Vyriausybei pateikti savo poziciją.

50-metis M. al Hawsawis šiuo metu kalinamas Gvantamo bazėje. Jis sulaikytas 2003 metais Pakistane. JAV teigia, kad jis galėjo prisidėti prie Rugsėjo 11-osios išpuolių.

Skunde jis teigia, kad buvo kalinamas slaptame CŽV kalėjime Lietuvoje 2005–2006 metais.

Tai jau antroji tokia byla Strasbūro teisme.

Europos Žmogaus Teisių Teismas pernai gegužę konstatavo, kad Lietuvoje amerikiečiai slapta kalino kitą Saudo Arabijos pilietį Abu Zubaydah.

Teismas dėl žmogaus teisių pažeidimų įpareigojo Lietuvą jam išmokėti 130 tūkst. eurų kompensaciją. Šiuos pinigus Vyriausybė atidėjo į depozitinę sąskaitą.

Lietuvoje dėl šių įtarimų atliekamas ikiteisminis tyrimas, įtarimai kol kas niekam nepateikti.

Lietuvos Vyriausybės atstovai Strasbūro teisme teigė, kad patalpose Antaviliuose, netoli Vilniaus, turėjo veikti žvalgybos paramos centras, o įtarimų sukėlusiais lėktuvais į Lietuvą gabenti ne žmonės, bet ryšių įranga.

Lietuva Rusijos apeliaciniame teisme vėl žada remtis tarptautinės teisės garantuojamu valstybės imunitetu nuo Rusijos teismų jurisdikcijos.

„Pozicija buvo patvirtinta. Ji yra nepasikeitusi nuo pozicijos, kuri buvo patvirtinta praėjusios kadencijos Vyriausybės, kai byla buvo nagrinėjama pirmos instancijos teisme“, - BNS sakė teisingumo viceministras Paulius Griciūnas.

Vyriausybės sprendimu Lietuvos diplomatai taip pat turėtų įteikti notą Rusijai dėl „teismų veiksmų, pažeidžiančių tarptautinės teisės garantuojamą Lietuvos Respublikos valstybės imunitetą“.

Rusijos Maskvos miesto arbitražo teismas pernai lapkričio 28 dieną nutraukė V.Antonovo inicijuotą bylą. Tąkart tuo pačiu argumentu dėl imuniteto nuo Rusijos teismų jurisdikcijos besirėmusi Lietuva prašė bylą nutraukti arba palikti ieškinį nenagrinėtą.

Buvęs „Snoro“ vadovas šį sprendimą apskundė. Lietuvos Teisingumo ministerijos žiniomis, pirmasis posėdis Rusijos 9-ajame arbitražiniame apeliaciniame teisme numatytas balandžio 13 dieną.

„Lietuva naudojasi imunitetu, nes šioje byloje yra bandoma kelti valstybės atsakomybės klausimą. Tačiau šiuo atveju valstybė nebuvo jokia komercinio sandorio šalis. Klausimas teisme keliamas apie hipotetinius valstybės žalos klausimus“, - sakė viceministras P.Griciūnas.

Anot ministerijos, teismas pasiūlė bylos šalims pateikti motyvuotus atsiliepimus. Tačiau ji pabrėžia, kad jokie procesiniai dokumentai iš jo nebuvo gauti.

Teisingumo viceministras teigė, kad Lietuvos atstovai teismo posėdžiuose nedalyvaus, nes tai gali būti nesuderinama su naudojimusi valstybės imunitetu.

Buvęs bankininkas V.Antonovas reikalauja iš Lietuvos priteisti apie 550 mln. eurų už patirtą turtinę žalą ir žalą verslo reputacijai.

Didžiosios Britanijos teismai užpernai nusprendė tuo metu Londone gyvenusius V.Antonovą ir kitą buvusį „Snoro“ akcininką Raimondą Baranauską išduoti Lietuvai, tačiau pastarieji iš šios valstybės dingo ir dabar slapstosi Rusijoje.

„Snoro“ veikla sustabdyta 2011 metų lapkričio 16 dieną, o bankroto byla bankui iškelta tų pačių metų gruodžio 7 dieną.

Henrikas Jankovskis į Strasbūro teismą kreipėsi, kai Lietuvos teismai patvirtino, jog pataisos namų administracija pagrįstai atsisakė jam pasinaudoti internetu. Nuteistasis teigė, kad jis norėjo internete surasti informaciją apie studijas neakivaizdiniu būdu.

Pataisos namų ir Kalėjimų departamento pareigūnai šio prašymo nepatenkino, sakydami, kad naudodamiesi internetu nuteistieji galėtų koordinuoti nusikaltimus. Šiuos motyvus patvirtino Kauno apygardos administracinis teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.

Europos Žmogaus Teisių Teismo septyni teisėjai paskelbė, kad tokie sprendimai pažeidžia Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją, nes prieiga prie interneto vis plačiau suvokiama kaip žmogaus teisė.

„Pažymėtina, kad Lietuvos pareigūnai netgi nesvarstė galimybes suteikti ieškovui ribotą arba kontroliuojamą prieigą prie šio konkretaus tinklapio, administruojamo valstybės institucijos, kuris vargu ar galėjo kelti pavojų saugumui“, - rašoma teismo sprendime.

Teismas atmetė nuteistojo prašymą priteisti jam 30 tūkst. eurų neturtinę žalą - teisėjai nusprendė, kad šiuo atveju pakanka pažeidimo konstatavimo.

H. Jankovskis į Strasbūro teismą kreipėsi dėl 2006 metais buvusios situacijos.

Kalėjimų departamentas po šio teismo sprendimo BNS informavo, kad Lietuvos įkalinimo įstaigose esantys asmenys šiuo metu gali naudotis internetu, tik jis ribojamas.

Naudotis galima?

Pasak Kalėjimų departamento, interneto prieiga įstaigose yra ribojama skirtingai ir šiuos ribojimus numatoma suvienodinti.

„Šiuo metu nuteistieji ir suimtieji kiekvienoje laisvės atėmimo vietų įstaigoje turi galimybę pasinaudoti Riboto interneto prieiga (toliau RIP). Pasinaudoję RIP, laisvės atėmimo vietų įstaigose esantys asmenys gali susipažinti su aktualiais teisės aktais. Įstaigose RIP galimybės yra skirtingos, per RIP galima prisijungti prie šių internetinių svetainių: lrs.lt; seimas.lt; e-tar.lt; tm.lt; ar vidinių, pataisos įstaigose sukurtų teisės aktų registrų duomenų. Kalėjimų departamentas iki 2017 m. balandžio 20 d. planuoja parengti įkalinimo įstaigoms naudojimosi internetu per RIP tvarką, nustatys vienodas leistinų nuteistiesiems ir suimtiesiems lankyti interneto svetainių sąrašą“, – nurodė departamentas.

Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos direktoriaus pavaduotojas Arvydas Stankevičius BNS teigė, kad nuteistieji internetą gali naudoti ir mokymuisi.

„Pataisos namų teritorijose, kur laikomi laisvės atėmimo bausme nuteisti asmenys, laisvas ryšio priemonių (mobiliųjų telefonų, interneto ir kt.) turėjimas ir naudojimas šiandien yra draudžiamas teisės aktais. Pataisos namų bibliotekose yra sukurta ribota kompiuterinė prieiga nuteistiesiems, kurie gali susipažinti su LITLEX duomenų bazėje esančiais teisės aktais ir naujausiais pakeitimais, taip pat kontroliuojamas būtinų duomenų iš interneto išėmimas organizuojamas nuotoliniu būdu besimokantiems nuteistiesiems, tačiau tokių nuteistųjų skaičius paprastai yra labai nedidelis (atvejai labai reti)“, – teigė jis.

Europos Komisija (EK) pateikė ES Teisingumo Teismui (ESTT) bylą prieš Lietuvą, kuri neįsteigė nepriklausomos transporto avarijų ir incidentų tyrimo įstaigos.

Komisija pranešė ESTT perdavusi bylą dėl to, kad šalis neperkėlė į nacionalinę teisę Europos geležinkelių saugos taisyklių, pagal kurias valstybė iki 2006 metų balandžio pabaigos privalėjo įsteigti nepriklausomą avarijų ir incidentų tyrimo įstaigą.

EK nustatė, kad direktyvos neįvykdžiusioje Lietuvoje nesudarytos sąlygos skaidriam geležinkelių transporto katastrofų ir avarijų tyrimui.

BNS kol kas nepavyko susisiekti su Susisiekimo ministerijos vadovais.

Vyriausybės kancleris Alminas Mačiulis BNS teigė, kad Vyriausybė pernai pavasarį pritarė Susisiekimo ministerijos siūlymui perkelti katastrofų tyrėjus į Valstybinę darbo inspekciją (VDI), tačiau Seime šis klausimas kol kas nebuvo svarstytas.

„Po diskusijų Vyriausybė priėmė sprendimą funkcijas, žmogiškuosius ir finansinius resursus perkelti iš Susisiekimo ministerijos į Valstybinę darbo inspekciją. (...) Viskas nukeliavo į Seimą su atitinkamomis įstatymo pataisomis. Deja, Seime kažkaip užstrigo ta diskusija“, - BNS teigė A.Mačiulis.

Šiuo metu katastrofų tyrimų vadovai dirba atskirose Susisiekimo ministerijai pavaldžiose institucijose.

Dėl teisinės sistemos ir jos taikymo neatitikimų europinei teisei prieš Lietuvą pernai vykdytos 26 procedūros. Lyginant su 2011-aisiais, šis skaičius sumažėjo beveik trečdaliu, rodo Europos Komisijos (EK) ataskaita.

EK duomenimis, pernai pradėta 21 nauja byla dėl pavėluoto ar neteisingo Europos Sąjungos (ES) teisės perkėlimo į nacionalinę teisę, taip pat dėl netinkamo ES teisės taikymo, dar penkios buvo tęsiamos iš anksčiau.

Pagal bendrą EK procedūrų skaičių Lietuva pernai buvo tarp pažangiausių valstybių: tiek pat procedūrų vykdyta prieš Latviją ir Daniją, mažiau - tik prieš Maltą (18), Estiją (16), Kroatiją (10). Pagal vykdomas procedūras dėl pažeidimų pirmavo Graikija ir Italija (po 89) bei Ispanija (86).

Didesniąją dalį sudarė procedūros dėl netinkamo teisės aktų perkėlimo (16) Lietuvoje, 10 jų pradėta dėl vėlavimo perkelti direktyvas.

Daugiausia - 36 bylos - prieš Lietuvą buvo vykdomos 2011-aisiais, ir nuo šių metų nuosekliai mažėjo.

Daugiausia pažeidimų bylų prieš Lietuvą 2014-aisiais nagrinėta mobilumo ir transporto, vidaus rinkos (po 5), vidaus reikalų, sveikatos apsaugos ir vartotojų (po 2) srityse.