„Radviliškis yra ta vieta, kur turėtų įsižiebti pokyčių ugnis, ir įvertinę visą modelio veikimą, eisime prie sisteminių pokyčių. Pokyčių reikia, nes kai matome skirtingai veikiančias sistemas, skirtingai veikiančią techniką, reagavimo laikus, tai blogas dalykas, nes dėl to kenčia žmonių saugumas“, – žurnalistams sakė A. Bilotaitė.

Ji antradienį Radviliškyje aptarė sausį rajone pradėto įgyvendinti priešgaisrinės saugos bandomojo modelio pirmuosius rezultatus. Jo metu Radviliškio rajono savivaldybės ugniagesių komandų valdymą ir funkcijas perėmė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD).

„Tie pokyčiai vyksta, nes mums svarbus žmonių saugumas, kad neturėtume tragiškų situacijų, kai pareigūnai pavėluoja atvažiuoti, neturi reikiamos įrangos“, – tvirtino ministrė.

Pokyčių reikia, nes kai matome skirtingai veikiančias sistemas, skirtingai veikiančią techniką, reagavimo laikus, tai blogas dalykas, nes dėl to kenčia žmonių saugumas.

„Dabartinė dviejų lygių sistema nėra pakankamai efektyvi. Esame čia pažiūrėti, kaip veikia pilotas, kurį pradėjome, kai nuo sausio konsolidavome savivaldos ir PAGD pajėgas. Šiandien pažiūrėjau, kaip viskas atrodo, kalbėjausi su pareigūnais, – atlyginimai padidėjo, aprūpinimas irgi leis darbą geriau atlikti“, – kalbėjo A. Bilotaitė.

Antradienį ministrė susitiko su Radviliškio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Šeduvos, Sidabravo, Radviliškio ugniagesių komandomis.

Ji sakė, kad Molėtų rajono savivaldybė bus kita, dalyvausianti projekte, tačiau dar anksti prognozuoti, kada civilinės saugos sistema bus centralizuota visoje šalyje.

„Pirmas dalykas, lauksime apibendrintų rezultatų, o toliau eisime žingsnis po žingsnio, nenorime daryti per prievartą, norime remtis duomenimis, kad tas modelis pasiteisina“, – pažymėjo A. Bilotaitė.

PAGD direktorius Saulius Greičius teigė, kad centralizavus sistemą bus užtikrintas vienodas ugniagesių gelbėtojų parengimas, aprūpinimas apsaugos priemonėmis, kita įranga.

„Ugniagesiai dabar mokosi dirbti su įranga, kurios neturėjo, hidrauline įranga, tad galės vykdyti platesnį spektrą darbų. Taip pat mes užtikriname budėjimą po du žmones, nėra ką diskutuoti, kad vienas atvykęs į gaisrą nelabai ką gali nuveikti ir jam pačiam nesaugu, o dabar visais atvejais budės po du ugniagesius, tai iškart saugiau ir kokybiškiau galima atlikti darbus“, – kalbėjo S. Greičius.

VRM teigia, kad dabartinės dvi atskiros sistemos – savivaldos ir valstybės – apsunkina ugniagesių gelbėtojų galimybę bendrai veikti įvykio vietoje, pasitelkti pajėgas į incidentus kitose savivaldybėse, užtikrinti nuolatinę parengtį, vienodo lygio ugniagesių kvalifikaciją, centralizuotą aprūpinimą technika bei įranga.

Anot VRM, sujungus sistemas pareigūnai galės greičiau atvykti į įvykio vietą, pajėgos bus visiškai aprūpintos darbo bei apsisaugojimo priemonėmis, gebės atlikti platesnį gelbėjimo darbų spektrą.

Prezidentas siūlė privalomai centralizuoti viešuosius pirkimus, įkurti mažiausiai 75 centrinių perkančiųjų organizacijų tinklą, taip pat nuo 10 tūkst. iki 30 tūkst. eurų padidinti ribą, iki kurios galima vykdyti neskelbiamą mažos vertės pirkimą.

Prezidentas taip pat siūlė nustatyti, kad pirkimuose, kuriuose pasiūlymai vertinami pagal kainos ar sąnaudų ir kokybės santykio kriterijų, perkančioji organizacija visada turėtų taikyti socialinius ir aplinkosaugos kriterijus.

Tuo metu Ekonomikos ir inovacijų ministerija siūlė išvadoje palikti galimybę savivaldybių taryboms savarankiškai priimti sprendimus dėl pirkimų centralizavimo tikslingumo iki 10 tūkst. eurų vertės pirkimo sutarčių atveju.

Ministerija taip pat pasiūlė palikti šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, kuriuo nustatyta pareiga visoms perkančiosioms organizacijoms pirkti per centrinės perkančiosios organizacijos elektroninį katalogą, jei ten yra jų poreikius atitinkančių prekių, paslaugų ar darbų.

Ministerijos teigimu, būtų tikslinga numatyti 15 tūkst. eurų siekiančią ribą, iki kurios perkančioji organizacija gali vykdyti neskelbiamą mažos vertės pirkimą, taip pat nustatyti teisę Vyriausybei pasirinkti centralizavimo modelį ir nuspręsti dėl sektorinių centrinių perkančiųjų organizacijų steigimo.

Ministerija nurodo, kad Lietuvoje šiuo metu veikia itin daug perkančiųjų organizacijų, per metus bent po vieną viešąjį pirkimą įvykdo apie 4 tūkst. perkančiųjų organizacijų.

Perkančiosios organizacijos taip pat susiduria su kvalifikuotų viešųjų pirkimų specialistų, turinčių reikiamų įgūdžių ir kompetencijos, trūkumu.

„Didžiausi pasikeitimai lietė VVĮ antrines įmones. (...) Didžiuliai reikalavimai atsirado skaidrumo srityje. Visos didžiosios įmonės veikia pakankamai skaidriai, bet kai kalbame apie antrines įmones, skaidrumo yra kiek mažiau. Valstybė nori labai sustiprinti būtent šią sritį. Iš esmės buvo suvienodinti reikalavimai antrinėms įmonėms ir VVĮ įmonėms“, – teigė Valdymo koordinavimo centro (VKC) vadovas Vidas Danielius.

Antrinėse įmonėse šiuo metu dirba beveik pusė – 43 proc. – VVĮ dirbančių darbuotojų. Šiandien veikia 43 antrinės įmonės, kurių vertė siekia apie 5,5 mlrd. eurų, o pajamos sudaro apie 70 proc. VVĮ portfelio pajamų. Daugiausia antrinių įmonių priklauso „Ignitis“ ir „EPSO-G“ bendrovėms.

V. Danielius sakė, kad galima pasidžiaugti ir toliau mažėjančiu VVĮ skaičiumi bei ėjimu centralizacijos link.

„Įmonių skaičius tolygiai toliau mažėja. Bendrai valstybės planuose turėtų būti didesnė centralizacija, mažiau valdytojų, mažiau pačių įmonių, mažesnių įmonių, kurios neatitinka valstybės valdomų įstaigų keliamų reikalavimų, jungimas“, – teigė V. Danielius.

Toliau mažėjant valstybei atstovaujančių įmonių skaičiui, judėsime centralizacijos link. Nors pakankamai lėtai, judame to link.

„Toliau mažėjant valstybei atstovaujančių įmonių skaičiui, judėsime centralizacijos link. Nors pakankamai lėtai, judame to link. Tikimės didžiulio šuolio skaidrumo praktikų gerėjime“, – pridūrė jis.

VKC analizės valdysenos skyriaus vadovas Aleksandras Jocys teigė, kad didžiausius VVĮ portfelius 2019 metais valdė Žemės ūkio ministerija ir Susisiekimo ministerija.

„Kalbant apie VVĮ turtą, didžiausią jo dalį valdė Finansų ir Susisiekimo ministerijos, kurioms priklauso du trečdaliai viso valstybės valdomo portfelio, ir tai nėra pasikeitę nuo 2018 metų“, – teigė jis.

Šių įmonių pardavimų pajamos sudaro 75 proc. visų VVĮ pardavimų. Susisiekimo ministerijos valdomos įmonės į valstybės biudžetą skyrė daugiau nei 70 mln. eurų.

„Finansų ministerijos valdoma „Ignitis“ grupė turi didžiausias pajamas, tai žymiai išaugina Finansų ministerijos portfelio vaidmenį visų pajamų struktūroje. (...) Visgi „Ignitis“ grupė nebeužima svarbiausios padėties dividendų ir pelno įmokos atžvilgiu, matyti vis daugiau diversifikacijos. Susisiekimo įmonės turi žymiai išaugusį indėlį į valstybės biudžetą ir skyrė daugiau nei 70 mln. eurų dividendų ir pelno įmokų už 2019 metus“, – teigė A. Jocys, pridurdamas, kad 2019 metais į valstybės biudžetą iš viso skirta 149 mln. eurų.

A. Jocys taip pat pažymėjo, kad, nors 2018 metais buvo matyti pakankami prasti grynojo pelno rezultatai, pernai matoma žymiai geresnė situacija – nustatytą pelningumo rodiklį pasiekė 19 įmonių iš 37.

Siektina vidutinė svertinė komercinė VVĮ veiklos nuosavo kapitalo grąža 2019 metais buvo 5,8 proc.

Kalbėdamas apie VVĮ įmonių vadovų atlygius, A. Jocys pabrėžia, kad kuo didesnė VVĮ, tuo pastebimas didesnis atotrūkis tarp VVĮ vadovo atlygio ir atitinkamo atlygio rinkoje – jis yra perpus mažesnis nei privataus kapitalo įmonėse.

Vyriausybė artimiausiu metu turėtų apsispręsti dėl Nacionalinio bendrųjų funkcijų centro sukūrimo. Pagal Vyriausybės kanceliarijos registruotus projektus, šis centras turėtų būti steigiamas nuo vasario 15 dienos.

Nacionaliniame bendrųjų funkcijų centre nuo liepos bus sutelkta visa Vyriausybės, ministerijų ir joms pavaldžių maždaug 130-ies institucijų buhalterinė apskaita, o vėliau centralizuotai bus vykdomas ir jų personalo administravimas.

Seimas prieš Kalėdas priėmė įstatymą, leidžiantį Vyriausybei ir savivaldybėms steigti biudžetines įstaigas, kurios centralizuotai atliks dalį bendrųjų funkcijų.

Tarp jų gali būti ne tik buhalterinė apskaita ar personalo administravimas, bet ir, pavyzdžiui, dokumentų valdymas.

Savivaldybių asociacijos vadovė Roma Žakaitienė sakė, kad savivaldybės taip pat turėtų palankiai vertinti galimybę įsidiegti naują tvarką.

„Kai mes derinome šiuos įstatymų projektus, nesulaukėme jokio pasipriešinimo iš savivaldybių. Vadinasi, joms tai įdomu“, – BNS teigė R. Žakaitienė.

„Tikimės, kad tarybos priims tokius sprendimus, kurie bus ir ekonomiškai naudingi, ir funkciškai bus efektyvesni“, – pridūrė ji.

Pačios savivaldybės priimtą įstatymą linkusios vertinti kaip paskatinimą tęsti savo jau šiuo metu vykdomas į funkcijų optimizavimą nukreiptas pertvarkas.

Pavyzdžiui, Kauno miesto savivaldybėje ir jai pavaldžiose įstaigose buhalterija centralizuota nuo šių metų pradžios.

„Kitais metais dėl to turėtume sutaupyti 1,2 milijono eurų. (...) Patys matėme tame naudą, o įstatymai to nedraudė“, – BNS sakė savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Petrauskas.

Vis dėlto jis abejojo savivaldybės galimybėmis centralizuoti personalo administravimą dėl didelio darbuotojų skaičiaus.

Molėtų rajono administracijos direktorius Saulius Jauneika teigė, kad savivaldybė norėtų centralizuoti viešuosius pirkimus.

„Mes, ko gero, pasinaudosime tuo įstatymu, nors būtume kažką darę ir be jo“, – kalbėjo jis.

Funkcijoms optimizuoti žalią šviesą uždegančios pataisos įsigalios birželį.

„Pastaraisiais mėnesiais nustatyti pasikartojantys viešųjų pirkimų pažeidimai bausmių vykdymo sistemoje liudija, kad pavienės laisvės atėmimo įstaigos nesugeba užtikrinti racionalaus valstybės lėšų naudojimo. Todėl Kalėjimų departamentui nurodyta centralizuoti visus viešuosius pirkimus ir užtikrinti jų kontrolę“, – pranešime cituojama teisingumo ministrė Milda Vainiutė.

Ji penktadienį susitiko su Kalėjimų departamento vadovybe. Departamentui yra pavaldžios 17 laisvės atėmimo vietų ir probacijos įstaigų.

Departamento darbuotojai šiuo metu tikrina trijų pataisos namų sutartis su bendrove „Niklita“ dėl maitinimo paslaugų. Ši įmonė maitinimo paslaugas teikia ir Kauno tardymo izoliatoriui. Tarnybinį tyrimą šioje institucijoje atlikusios komisijos duomenimis, buvę izoliatoriaus vadovai buvo sudarę sąlygas „Niklitai“ laimėti viešuosius pirkimus.

Anot Teisingumo ministerijos, patikrinimas Alytaus pataisos namuose atskleidė, kad perkant maitinimo paslaugas padarytas ne vienas Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimas. Dėl šių aplinkybių bus atliktas tarnybinis patikrinimas.

Patikrinimų Marijampolės ir Kybartų pataisos namuose Kalėjimų departamentas dar nebaigė.

Apie problemas bausmių vykdymo sistemoje pirma pranešė buvusi Kauno tardymo izoliatoriaus vyriausioji buhalterė Rasa Kazėnienė. Į auditorės pareigas Teisingumo ministerijoje pereinanti pareigūnė tai padarė dukart.

Pastarąjį jos tarnybinį pranešimą išnagrinėjęs Kalėjimų departamentas paskelbė, kad pažeidimai izoliatoriuje tęsiasi.

Po pirmo R.Kazėnienės pranešimo apie neskaidrius pirkimus ir kitus pažeidimus šiemet pavasarį vykstant tarnybiniam tyrimui atsistatydino nuo 2015 metų Kalėjimų departamentui vadovavusi Živilė Mikėnaitė, anksčiau ji ėjo Kauno tardymo izoliatoriaus direktorės pareigas.

Po patikrinimo atleistas izoliatoriaus vadovas Edvardas Kviatkauskas. Iš pareigų atsistatydino ir šį patikrinimą prižiūrėjęs teisingumo viceministras Donatas Matuiza.

Po antrojo pareigūnės pranešimo nuo pareigų nušalintas laikinasis Kauno tardymo izoliatoriaus direktorius Arvydas Venclovas.

Įsteigus Gynybos resursų agentūrą, Krašto apsaugos ministerijoje neliks Pajėgumų ir ginkluotės, Ginkluotės ir valdymo sistemų bei Įsigijimų departamentų. Kariuomenėje bus likviduotas Materialinių resursų departamentas.

Pajėgumų ir ginkluotės departamento funkcijos bus perkeltos į kariuomenės Jungtinį štabą, jam bus pavesta rūpintis įsigijimų planavimu, štabas bus pervadintas Gynybos štabu ir gaus daugiau strateginio planavimo įgaliojimų.

Pareigūnai tikisi, kad Gynybos resursų agentūra nuo kitų metų pradžios vykdys 75 proc. visų krašto apsaugos sistemos pirkimų. Dar po metų ši institucija bus atsakinga už 95 proc. visų įsigijimų.

Pernai didelės kritikos buvo sulaukęs 2014 metų kariuomenės pirkimas, kai iš bendrovės „Nota Bene“ lauko virtuvės įrankiai buvo įsigyti kelis kartus didesne nei rinkos kaina. Kilus ažiotažui dėl „auksinių šaukštų“ istorijos buvo smukęs gyventojų pasitikėjimas kariuomene.

Priimti įstatymai atveria kelią sukurti pirkimų instituciją, ji vadinsis Gynybos resursų agentūra ir turėtų pradėti veiklą kitais metais.

Už pataisas vieningai balsavo 94 balsavime dalyvavę Seimo nariai.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK), buvęs pagrindiniu šio klausimo svarstyme, pabrėžė, kad atliekant Krašto apsaugos sistemos viešuosius pirkimus išryškėjo sisteminiai trūkumai, kurie daro neigiamą įtaką krašto apsaugos sistemos įvaizdžiui.

Anot komiteto, įsigijimai dažnai viršija jiems planuojamas skirti išlaidas, įsigyjant prekes būna atvejų, kai nustatomi reikalavimai, atitinkantys vieno tiekėjo parduodamą produkciją, neatliekama rinkos analizė, pirkimuose neretai dalyvauja tik vienas tiekėjas.

Svarstydamas įsigijimų reformą NSGK pasiūlė, kad jis būtų privalomai informuojamas apie kiekvieną planuojamą pirkimą, kurio vertė viršija 20 mln. eurų. Šią nuostatą Seimas taip pat priėmė.

Įsteigus Gynybos resursų agentūrą, Krašto apsaugos ministerijoje neliks Pajėgumų ir ginkluotės, Ginkluotės ir valdymo sistemų bei Įsigijimų departamentų. Kariuomenėje bus likviduotas Materialinių resursų departamentas.

Pajėgumų ir ginkluotės departamento funkcijos bus perkeltos į kariuomenės Jungtinį štabą, jam bus pavesta rūpintis įsigijimų planavimu, štabas bus pervadintas Gynybos štabu ir gaus daugiau strateginio planavimo įgaliojimų.

Pareigūnai tikisi, kad Gynybos resursų agentūra nuo kitų metų pradžios vykdys 75 proc. visų krašto apsaugos sistemos pirkimų. Dar po metų ši institucija bus atsakinga už 95 proc. visų įsigijimų.

Pernai didelės kritikos buvo sulaukęs 2014 metų kariuomenės pirkimas, kai iš bendrovės „Nota Bene“ lauko virtuvės įrankiai buvo įsigyti kelis kartus didesne nei rinkos kaina. Kilus ažiotažui dėl „auksinių šaukštų“ istorijos buvo smukęs gyventojų pasitikėjimas kariuomene.

„Pagrindinės nuostatos – tos, kurios vasario 14 dieną buvo pasiūlytos, struktūrinės nuostatos, kad vaiko teisių skyriai būtų centralizuojami, pavaldūs ministerijos pavaldžiai įstaigai tam, kad unifikuotume, standartizuotume vaiko teisų apsaugą visoje šalyje (...), nesikeičia. Taip pat ir mobilios komandos, kaip pagalba biologinėms šeimoms, jeigu iš jų paimami vaikai, taip pat tarpinstitucinis bendradarbiavimas, kuris yra privalomas ir nustatomi laikotarpiai, per kiek, kas, kada turi įsijungti“, – apie pertvarką, kuriai Vyriausybė išsakė principinį pritarimą, trečiadienį žurnalistams kalbėjo socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis.

Šias pataisas po sausį Kėdainiuose įvykusios tragedijos, kai mirė sunkiai namuose sumuštas keturmetis, parengė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje veikusi tarpinstitucinė darbo grupė, o siekiant skubos prieš neeilinę Seimo sesiją registravo keli Seimo nariai.

„Seimo komitetas, kaip suprantu, jau kitą savaitę pradeda labai intensyviai svarstyti. Komiteto pirmininkas minėjo, kad mažiausiai penkių susitikimų reikia komitetui, mažiausiai penkių svarstymo posėdžių, ir jeigu apsvarstys, tai gal dar į svarstymo stadiją mes spėsime pavasario sesijoje į plenarinį, o priėmimas turbūt būtų rudenį“, - žurnalistams sakė L.Kukuraitis.

„Bet kuriuo atveju mes nuo sausio planuojame biudžete lėšas, kad ta pertvarka vyktų: centralizavimas, mobilios komandos, papildomi socialiniai darbuotojai“, – teigė jis.

Kaip nurodo minsiterija, numatyta sustiprinti pagalbą vaikui ir tėvams, susidūrusiems su krizine situacija, užtikrinant jiems reikiamas paslaugas ir kitą būtiną pagalbą.

„Su vaikais ir šeimomis dirbs tik aukščiausios kvalifikacijos specialistai“, – teigia ministerija.

Pagal pataisas, teritorinėse vaiko teisų apsaugos tarnybose galės dirbti tik penkių specialybių profesionalai (psichologai, socialiniai pedagogai, specialiųjų poreikių pedagogai, teisininkai, socialiniai darbuotojai), turintys darbo su vaikais patirtį (atitinkamą darbo stažą ar savanorystės 1 metų patirtį).

Ministerija atkreipia dėmesį, kad nelaukiant įstatymo priėmimo jau dešimtyje savivaldybių vaiko teisių apsaugos skyrių veikla yra organizuojama visą parą.

Naujoji krašto apsaugos sistemos pirkimų agentūra pradės vykdyti savo funkcijas nuo kitų metų pradžios ir bus atsakinga už visus krašto apsaugos sistemos pirkimus, viršijančius mažos vertės pirkimų ribas. Tokių krašto apsaugos sistemoje yra apie 95 procentai.

Tuo tarpu likusios krašto apsaugos sistemos perkančiosios organizacijos savarankiškai galės vykdyti tik mažos vertės pirkimus. Anot Krašto apsaugos ministerijos, jų centralizavimas nebūtų efektyvus.

Kaip pranešė KAM, naujų darbo vietų steigiama nebus – etatai į agentūrą bus perkelti iš mažinamų krašto apsaugos sistemos perkančiųjų organizacijų, iš viso – apie pusantro šimto.

Agentūra kuriama remiantis NATO ir Europos Sąjungos šalių gynybos pirkimų sistemų praktika.

„Siekiame užtikrinti efektyvų ir skaidrų krašto gynybai skirtų lėšų naudojimą – tai reiškia atsakingą pirkimų planavimą, kruopščią rinkos analizę, skaidrų pirkimų procesą ir atidžią sutarties įgyvendinimo kontrolę“,  – pirmadienį išplatintame pranešime sakė krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis.

Pasak ministro, esminis pokytis, kurio siekiama – lėšų įsisavinimą pakeisti lėšų investavimu, tai yra orientacija į rezultatą, kur kiekvienas euras sustiprina Lietuvos kariuomenę ir gerina kario aprūpinimą.

„Pirma, visi pirkimai turi būti pagrįsti ilgalaikiu Lietuvos kariuomenės planavimu bei prioritetais. Antra, pirkimų centralizavimas leis supaprastinti jų valdymą ir procedūras, užtikrinti jų skaidrumą, įvardinti konkrečias atsakomybes. Trečia, agentūroje sukoncentruosime aukščiausią pirkimų kompetenciją, kas įgalins gerosios praktikos kaupimą ir sklaidą“, – sakė R.Karoblis.

Krašto apsaugos sistemos pirkimų skaidrumu susirūpinta pernai Viešųjų pirkimų tarnybai nustačius, kad prieš trejus metus kariuomenė iš įmonės „Nota Bene“ kariuomenė gerokai brangesne nei rinkos kaina pirko lauko virtuvės įrankius. Kilus ažiotažui dėl šios istorijos buvo smukęs gyventojų pasitikėjimas kariuomene.

„Tai (miškai - BNS) yra valstybės turtas ir valstybė turėtų spręsti, kaip jis turėtų būti valdomas“, - trečiadienį interviu Žinių radijui sakė V.Pranckietis.

Seimo vadovas atmetė reformos kritikų argumentus, jog pertvarkius urėdijas sumažės konkurencija rinkoje.

„Turbūt, kad visuose straipsniuose yra 4-5 teiginiai, kuriuose visur vienoda visi eskaluoja. Ir tai yra išėję, nežinau, gal iš vieno šaltinio, gal iš daugiau šaltinių, bet visąlaik kalbama apie tą patį. Dėl susitarimų, turbūt, kad bus sudėtingiau susitarti, kai nebus galima tartis su kiekviena urėdija atskirai“, - sakė V.Pranckietis.

Aplinkos ministerija planuoja visus valstybinius miškus pavesti valdyti valstybės įmonei „Lietuvos valstybiniai miškai“, kuri bus įsteigta, sujungus 42 urėdijas, Valstybinį miškotvarkos institutą ir Generalinę miškų urėdiją. Skaičiuojama, tokiu būdu kasmet būtų sutaupyta 10 mln. eurų įmonių lėšų ir iki 3 mln. eurų - valstybės biudžeto pinigų.

Dabar visus valstybinius miškus valdo Generalinė miškų urėdija ir 42 miškų urėdijos. 2018 metais Lietuva siekia prisijungti prie Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO), tam, pasak Vyriausybės, būtina pertvarkyti urėdijas.

Praėjusi Vyriausybė planavo sustambinti urėdijas, tačiau tam pasipriešino Seimas ir įstatyme įrašė, kad privalo būti 42 urėdijos. Tuometinis Seimo Ekonomikos komiteto narys Jurgis Razma teigė, kad urėdijų skaičiaus įtvirtinimas įstatyme - tam tikras saugiklis, apsidraudžiant nuo „neprotingų aplinkos ministro ir Vyriausybės veiksmų“.