„Pareigūnų poreikiams patenkinti visiškai užtektų vieno objekto, o ne trijų, kuriuose iš viso yra 8 tūkst. vietų“, – antradienį Seime sakė Agnė Bilotaitė.

Ji atsakinėjo į grupės parlamentarų raštu užduotus klausimus dėl VRM planų atsisakyti poilsio ir reabilitacijos centro „Pušynas“ bei valstybės ir savivaldybių tarnautojų mokymo centro „Dainava“, taip pat dėl ryšių su Šventosios seniūne buvusia konservatore Veronika Skeberdyte.

Ministrės teigimu, vidaus reikalų sistemoje pareigūnams reabilitacijos paslaugas teikia trys įstaigos: Medicinos centras, „Dainava“ ir „Pušynas“.

Jos duomenimis, per metus šiose įstaigose reabilituojama iki 1,5 tūkst. pareigūnų: 1 tūkst. Medicinos centre ir 500 „Dainavoje“ bei „Pušyne“ kartu sudėjus.

„Nors pareigūnų medicininės reabilitacijos poreikis yra didesnis, vidaus reikalų sistema negali užpildyti visų trijų reabilitacijos paslaugas teikiančių įstaigų, nes jų maksimalus pajėgumas yra tris kartus didesnis nei realus poreikis“, – sakė A. Bilotaitė.

VRM pagrindinis tikslas yra atsisakyti ne pastatų, o funkcijų. Reabilitacijos paslaugų teikimas plačiajai visuomenei nėra VRM funkcija.

Ji pabrėžė, kad „Pušyne“ ir „Dainavoje“ maždaug 80 proc. paslaugų suteikiama ne pareigūnams, o plačiajai visuomenei.

„VRM pagrindinis tikslas yra atsisakyti ne pastatų, o funkcijų. Reabilitacijos paslaugų teikimas plačiajai visuomenei nėra VRM funkcija. Dar kartą pažymiu, kad vien pareigūnų poreikiams visos trys vidaus reikalų sistemoje esančios įstaigos negali būti naudojamos, tad palikus esamą situaciją, „Pušyne“ bei „Dainavoje“ pareigūnai sudarytų tik nedidelę dalį reabilituojamų asmenų“, – tvirtino ministrė.

Jos teigimu, kasmet reabilitacijos paslaugų reikėtų apie 2,5 tūkst. pareigūnų.

A. Bilotaitė tvirtino, kad kitąmet planuojama didinti pareigūnų reabilitacijai skiriamą finansavimą.

„Tikimasi šias paslaugas gaunančių pareigūnų skaičių padidinti nuo 1,5 tūkst. iki 2,5 tūkst. ir užtikrinti, kad pareigūnai gautų paslaugą tais pačiais metais, kai buvo gautas siuntimas“, – sakė ji.

Vidaus reikalų ministrė priminė, kad praėjusią savaitę su Sveikatos apsaugos ministerija sutarta, jog poilsio ir reabilitacijos centras „Pušynas“ bei valstybės ir savivaldybių tarnautojų mokymo centras „Dainava“ bus integruotos į sveikatos apsaugos sistemą.

Planuojama, kad vykdant reformą šios reabilitacijos įstaigos bus integruotos į Klaipėdos ir Kauno sveikatos priežiūros įstaigų tinklą. Įstaigų pertvarkai numatytas vienerių metų pereinamasis laikotarpis.

Pareigūnų poreikiams patenkinti visiškai užtektų vieno objekto, o ne trijų, kuriuose iš viso yra 8 tūkst. vietų.

VRM pernai gruodžio pradžioje pranešė atsisakanti penkių pavaldžių įstaigų, tarp jų – Druskininkuose esančio mokymo centro „Dainava“ bei Palangoje veikiančio poilsio ir reabilitacijos centro „Pušynas“. Jų turtą ketinta perduoti Turto bankui.

Tinklaraštininkas Skirmantas Malinauskas tuomet pranešė, kad šis sprendimas gali būti naudingas tuometinei vidaus reikalų ministrės A. Bilotaitės bendrapartietei, Šventosios seniūnei V. Skeberdytei. Ją politikė ketino kviesti dirbti į savo komandą kaip Seimo narės padėjėją.

Viešai paskelbtoje informacijoje teigta, kad dėl žemės, esančios sanatorijos „Pušynas“ teritorijoje Žvejų g. 1 Palangoje, šešerius metus bylinėjasi V. Skeberdytės uošviai Hermegeldilda ir Stasys Liutikai. Jie siekia susigrąžinti žemės sklypą atkurdami nuosavybės teises.

Antradienį vidaus reikalų ministrė sakė su V. Skeberdyte nesančios draugės ir ministerijos sprendimų nederinusi. A. Bilotaitė teigė apie galimus V. Skeberdytės interesus sužinojusi iš žiniasklaidos.

Užklaususi Nacionalinės žemės tarnybos, ji gavo patvirtinimą, kad seniūnės giminaičiais pretenduoja į keturių arų teritoriją „Pušyno“ sklype.

Ministrė pripažino, kad viešumas jai padėjo išvengti galimo interesų konflikto, jei ji būtų savo kaip Seimo narės patarėja būtų įdarbinusi V. Skeberdytę.

Ne ministerijos funkcija

Viešoji įstaiga valstybės ir savivaldybių tarnautojų mokymo centras "Dainava" Druskininkuose ir viešoji įstaiga VRM Poilsio ir reabilitacijos centras "Pušynas" Palangoje bus likviduotos, o jų turtas perduotas Turto bankui. Tokį sprendimą priėmė vidaus reikalų ministrė A.Bilotaitė, remdamasi Viešojo valdymo tobulinimo grupės ir 2016 m. Konkurencijos tarybos išsakytomis pastabomis dėl ydingos praktikos išskirtinėmis sąlygomis teikiant valstybės paslaugas. Tai esą ministerijai nebūdingos funkcijos.

Užmojį atsikratyti reabilitacijos įstaigomis VRM parėmė skaičiais. Pavyzdžiui, 2020 m. "Pušyno" reabilitacijos paslaugomis iš 15 tūkst. pareigūnų pasinaudojo vos 429 pareigūnai. Panaši ir "Dainavos" situacija – čia praeitais metais reabilitacijos paslaugų suteikta 459 pareigūnams.

"Nepriimtina, kad pareigūnai paskirtos reabilitacijos turi laukti trejus metus. Iki šiol gajos nomenklatūrinės tradicijos stabdo pokyčius ir mažina reabilitacijos paslaugų prieinamumą pareigūnams. Ministerijos rūpestis ir atsakomybė yra pareigūnų sveikata, o ne poilsio namų administravimas. Reabilitacijos paslaugos pareigūnams turi būti prieinamos skaidriai, greitai ir kokybiškai", – teigia vidaus reikalų ministrė A.Bilotaitė.

Pasak ministrės, VRM priklausančios sanatorijos gyvena iš komercinės veiklos ir tik nedidelė dalis jų teikiamų paslaugų tenka VRM pareigūnams. Taigi šių sanatorijų paslaugos orientuotos į plačiosios visuomenės ir privilegijuotų asmenų, o ne į pareigūnų poreikius.

Bet ar tikrai taip? Ministrė A.Bilotaitė pasakė A, bet pamiršo pasakyti B. Užribyje atsidūrusios įstaigos ministerijai nieko nekainavo. Tai yra viena. Be to, ministerija iš "Pušyno" ir "Dainavos" perka paslaugas. Tad aritmetika labai paprasta – kiek perki, tiek ir gauni.

Požiūris: ministrei A.Bilotaitei ne problema 200 žmonių palikti be darbo. Mariaus Morkevičiaus / ELTOS nuotr.

Išsilaiko patys

Po VRM ministrės A.Bilotaitės žinios 100 sanatorijos "Pušynas" darbuotojų iki pusės nuleido įstaigos vėliavą ir ant jos uždėjo juodą kaspiną, taip pat uždegė žvakutes.

"Pušyno" direktorius Julius Tomas Žulkus neslėpė, kad toks netikėtas VRM sprendimas sukėlė daugiau klausimų, nei yra atsakymų.

"Esminis dalykas – pareigūnų reabilitacijai skiriami pinigai. Kiek skirsi pinigų, tiek ir bus paslaugų. Šiems metams VRM pareigūnų reabilitacijai ministerija skyrė rekordiškai mažai – 150 tūkst. eurų. Tokia suma yra prie milijardinio VRM biudžeto. Paskui sakyti, kad eilės, kad nepatenkinti, kad nepasinaudojo, manau, yra neteisinga", – dėstė J.T.Žulkus.

Anot direktoriaus, siuntimus pareigūnų reabilitacijai išrašo VRM Medicinos centras. Jų išrašoma trigubai daugiau, nei ministerija skiria lėšų. Todėl "Pušynas" turi ne tik 2022 m., o jau ir 2023 m. užsiregistravusių ir laukiančių pareigūnų.

Simbolis: sužinoję apie likvidavimą, "Pušyno" darbuotojai nuleido įstaigos vėliavą. "Pušyno" darbuotojų nuotr.

"Kas trukdo ministerijai skirti, tarkime, pusę milijono? "Pušynas" pajėgus priimti apie 2,5 tūkst. pareigūnų. "Dainava" gal kiek mažiau. Per metus eilės ir neliktų. Iš 15 tūkst. Lietuvos pareigūnų paslaugą gautų visai kitoks procentas, nei aiškinama dabar", – tęsė J.T.Žulkus.

Direktorius patikino, kad VRM skiria lėšų tik paslaugai atlikti, o išsilaikyti, remontams įstaiga turi pati užsidirbti. Taip ir daro. Šiemet bus rekordinė 2 mln. eurų apyvarta. "Sutinku, kad VRM tokia veikla nebūdinga, bet jei valstybei rūpi jos pareigūnai, tai jie turi turėti, kur reabilituotis. Situacija tokia, kad gąsdinama karais. Gal greitai reikės karo ligoninės, bet ji bus parduota butams, o kai reikės, staigiai ieškosime ką daryti", – VRM strategija stebėjosi "Pušyno" vadovas.

Ministerija klaidina

Druskininkuose esančio valstybės ir savivaldybių tarnautojų mokymo centro "Dainava" situacija panaši į "Pušyno". Ministerija iš "Dainavos" perka tik pareigūnų reabilitacijos paslaugą. 100 tūkst. eurų – tokią sumą VRM šiais metais skyrė pareigūnų reabilitacijai "Dainavoje".

"Ne mes sudarome eiles. Jos susidaro dėl nepakankamo finansavimo perkant paslaugą pareigūnų reabilitacijai. Įstaigai išlaikyti ministerija neskiria pinigų", – aiškina "Dainavos" direktorė Vesta Janeikienė.

Pareigūno reabilitacijos trukmė priklauso nuo jam diagnozuotos ligos. Standartinė trukmė būna 12, 14 arba 16 dienų. Paros įkainis nesiekia 60 eurų. Į šia sumą įeina gydytojo paskirta reabilitacija – kardiologinė, psichologinė arba judėjimo, nakvynė ir maitinimas.

"Jei tikslas – pagerinti sveikatą, tai tokią paslaugą čia ir gauna. Mes teiraujamės pas mus reabilitaciją praėjusių pareigūnų, ar jiems tiko, patiko, ir visi girdavo. Todėl aiškinimai, kad ministerija ieškos kokybiškesnės paslaugos, mažų mažiausiai keisti", – stebėjosi V.Janeikienė.

Direktorė ne mažiau stebėjosi ir VRM išplatinta informacija apie "Dainavos" teikiamus mokymus. VRM skelbia, kad būta vos aštuoniolika mokymų per metus.

"Tai yra absurdas. Skaičiai neatitinka tikrovės. 600 valstybės tarnautojų organizavome mokymus. Esame parengę 50 mokymo programų. Dirbame su specifine auditorija, kaip minėjau, savivaldybių ir valstybės tarnautojais, todėl ir mokymai yra specifiniai. Abejoju, ar rinkoje yra teikiančių tokių specifinių paslaugų", – ministerijos kritiką dėl mokymų atrėmė "Dainavos" vadovė.

Atsisako ne visų

Dar didesnę nuostabą kelia tai, kad po VRM sparnu yra mažesnė, bet taip pat reabilitacijos paslaugas pareigūnams teikianti įstaiga Trakuose.

"Tai politinė valia. Klausimas, kodėl neįtraukta Trakuose esanti reabilitacijos įstaiga. Jei jau trimituoji visai Lietuvai, kad atsisakai  funkcijos, tai kodėl kažką palieki?" – ministerijos sprendimus nuogino J.T.Žulkus.

"Dainavos" direktorė V.Janeikienė patvirtino taip pat nieko negirdėjusi apie ministerijos planus dėl Trakų reabilitacijos įstaigos. Skelbiama, kad iki 2022 m. birželio 1 d. vykdoma Trakų filialo pastato rekonstrukcija.

Jei jau trimituoji visai Lietuvai, kad atsisakai tos funkcijos, tai kodėl kažką palieki?

Vis dėlto deklaruodama, kad paslaugų pirkimas iš "Dainavos" ir "Pušyno" yra VRM nebūdinga funkcija, ministerija arba nutyli, arba nelaiko jai nebūdinga funkcija savo žinioje turėdama Medicinos centrą, kurio filialu ir yra Trakų reabilitacijos įstaiga.

VRM Medicinos centras yra išskirtinai biudžetinė įstaiga. Centre yra pirminės sveikatos priežiūros skyrius, konsultacijų skyrius, Centrinė medicinos ekspertizės komisija, priėmimo-skubiosios pagalbos skyrius, Kauno odontologijos kabinetas ir jau minėtas Trakų filialas.

Ši VRM įstaiga savo tikslais nurodo gerinti ir nuolatos palaikyti tokią vidaus reikalų ir kitose statutinėse įstaigose tarnaujančių pareigūnų sveikatos būklę, kuri atitiktų jiems pavestoms funkcijoms vykdyti keliamus reikalavimus, užtikrinti ambulatorinių ir stacionarinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą pareigūnams, buvusiems pareigūnams, kitiems teisės aktuose nustatytiems asmenims ir t.t.

VRM atstovai iki praėjusios savaitės pabaigos nepateikė atsakymų į elementarius klausimus apie Medicinos centrą, Trakų filialą, šių įstaigų biudžetus ir prieinamumą pareigūnams pasinaudoti teikiamomis paslaugomis.

Nutylėjo sprendimą

Trakai, žinoma, yra gerai, bet Druskininkai ir Palanga Lietuvos kurortų reitinguose, greičiausiai, turi aukštesnes pozicijas. "Dainava" ir "Pušynas" yra pačiose geriausiose, brangiausiose kurortų vietose.

"Ir iš karto privatizuoti. Net nėra diskusijos valstybiniu lygiu apie tai, kad gal "Pušynas" Sveikatos ministerijai reikalingas, visiškai sukomplektuotas, su patyrusiais darbuotojais, įdirbiu. Šiame regione mes esame reabilitacijos lyderiai. Palangoje niekur kitus negausi tokios reabilitacijos. Krašto apsaugos ministerija Druskininkuose žada statyti naują įstaigą. Kam švaistyti valstybės lėšas?" – direktorius niekaip negalėjo pateisinti tokio VRM sprendimo.

Įdomu ir tai, kad išvadas šiam sprendimui pateikusi darbo grupė ministerijoje dirbo metus. "Pušyno" direktorius tvirtina, kad naikinamų įstaigų atstovai nė karto nebuvo pakviesti pasikalbėti.

Negana to, ir "Pušyno" ir "Dainavos" vadovai tikino, kad VRM sprendimo paskelbimo išvakarėse vykusiame nuotoliniame pokalbyje su ministre buvo kalbėta apie ateities planus, bet faktas, kad sprendimas likviduoti įtaigas jau priimtas, nutylėta.

"Spręsime, žiūrėsime, kaip kelti paslaugos kokybę, bus sudaryta darbo grupė, su sprendimais supažindinsime. Tokia kalba buvo. Kitą dieną iš žiniasklaidos sužinojome, kad jau viskas. Paskambinau ministerijos kanclerei, tai paaiškino, kad kitąmet dar teiksime paslaugas, kad yra metų pereinamasis laikotarpis, bet jokio šiuos žodžius patvirtinančio dokumento neturime", – dėstė "Dainavos" direktorė V.Janeikienė.

Realybė: yra atvejų, kai pareigūnams reikalinga skubi reabilitacija, jie negali laukti kelerius metus. Justinos Lasauskaitės nuotr.

Skaičiai neįtikina

"Dainavoje" šiuo metu yra 95 darbuotojai, kurie dėl VRM priversti galvoti, ko griebtis ateityje.

"Kas bus su 100 darbuotojų "Pušyne"? Ministrė atsakė, kad susiras darbą. Palangoje? Nejuokaukite. Aš dar suprasčiau Vilniuje, Kaune, bet ne Palangoje. Duoda metus pereinamąjį laikotarpį, bet darbuotojai tik susiradę darbus išsilakstys", – apie įsipareigojimus ir riziką jų neįvykdyti užsiminė vadovas.

"Info TV" laidai ministrė A.Bilotaitė pateikė savo poziciją. "Bet čia kalbama ne apie dirbančius pareigūnus, o apie įstaigas ir jose dirbančius asmenis. Yra sutarta dėl metų laiko pereinamojo laikotarpio, ir manome, kad per šituos metus tikrai bus rasti sprendimai, ir žmonės galės tikrai rasti vietą kitur", – apie tūkstantinę bedarbių armiją papildysiančius beveik 200 žmonių pareiškė A.Bilotaitė.

Yra ir dar vienas niuansas. Naikindama bene 30 metų pelningai veikusias, save išsilaikiusias ir devyniolika ministrų pergyvenusias pareigūnų reabilitacijos įstaigas, VRM neketina visiškai nutraukti pareigūnams teikiamų reabilitacijos paslaugų.

"Kartu su pareigūnų bendruomene per 2022 m. bus parengtas profesinių ligų prevencijos ir reabilitacijos paslaugų teikimo modelis, kuris atlieps pareigūnų poreikį laiku gauti aukščiausios kokybės paslaugas. Planuojama didinti finansavimą pareigūnų reabilitacijos paslaugoms ir siekti, kad jų kasmet gautų bent 10 proc. pareigūnų", – skelbia VRM.

Tokiu skaičiavimu per metus apie 1,5 tūkst. pareigūnų pasinaudotų reabilitacija. Pasikartosime, kad, VRM pateiktais duomenimis, 429 pareigūnai reabilitavosi "Pušyne", "Dainavoje" – 459. Tikėtina, kad panašiai tiek galėtų reabilituotis ir Trakuose. Tad, planuodama didinti finansavimą, VRM nesiekia didinti paslaugą gausiančių pareigūnų skaičiaus.

Valstybė praturtėjo?

VRM sprendimas likviduoti pareigūnų reabilitacijos įstaigas neramina kai kurių Seimo narių, o ypač buvusių pareigūnų.

Seimo narys, Antikorupcijos komisijos pirmininkas Algirdas Stončaitis stebėjosi, kad ministerija atsisako valstybės turto, kuriuo naudojasi pareigūnai, kurio jiems reikia ir kuris ministerijai nieko nekainavo.

"Negaliu nesutikti, kad reabilitacija VRM nebūdinga funkcija. Bet ar valstybė yra pasirengusi mokėti tokią kainą, kuria siūlo kiti reabilitacijų centrai? Gal apie atsisakymą būtų galima kalbėti tada, kai valstybė bus turtingesnė, pareigūnų atlyginimai bus didesni? Tada gal jie ir patys pajėgs įpirkti reabilitacijos paslaugą. Dabar tai yra labai rizikinga dėl pareigūnų sveikatos, dėl pervargimo, dėl pareigų atlikimo. Valstybė skriaudžia pati save nesirūpindama pareigūnų reabilitacija, jų psichologiniu nuovargiu", – įsitikinęs A.Stončaitis.

Sakyti, kad eilės, kad nepatenkinti, kad nepasinaudojo, manau, yra neteisinga.

Jo skaičiavimu, trys VRM žinioje esančios reabilitacijos įstaigos per metus galėtų suteikti paslaugų maždaug 6 tūkst. pareigūnų. Tai imant bendrą pareigūnų skaičių kone pusė per metus galėtų gauti reabilitaciją.

"Atrodytų, kam to reikia? Aš pats – buvęs pareigūnas ir žinau, kokiose situacijose kartais būna pareigūnai. Ypač dabar, kai prie sienos neslūgsta įtampa su migrantais, budėjimai praktiškai kiauromis savaitėmis. Per pandemiją taip pat buvo remiamasi pareigūnų galimybėmis. Sumažėjus pareigūnų skaičiui, išliko milžiniškas kiekis darbų. Atsisakyti reabilitacijos, mano nuomone, yra neatsakinga", – tęsė A.Stončaitis.

Seimo narys tęsė ir skaičiavimus. Esą vieno pareigūno reabilitacija keturiolika dienų VRM atsieina apie 600 eurų. Privačiose įstaigose reabilitacija už 600 eurų – misija neįmanoma. Todėl A.Stončaitis kelia retorinį klausimą, ar valstybė pasirengusi mokėti rinkos kaina?

Daugės bedarbių

Kitas Seime dirbantis buvęs pareigūnas Saulius Skvernelis VRM sprendimą vertino dar kategoriškiau.

"Šie užmojai atrodo nelabai skaniai. Reabilitacijos įstaigos ministerijai nieko nekainuoja, jos pačios užsidirba, ir yra galimybė pareigūnams patraukliomis kainomis suteikti reabilitacinį gydymą, tiek galimybę pailsėti. Kito pasirinkimo rinkoje pareigūnai neturėtų", – dėstė S.Skvernelis.

Reabilitacijos įstaigų likvidavimą Seimo nariai linkę vadinti paprasčiau – privatizavimu, o šis žodis, menantiems nepriklausomybės pradžią, nieko gero nežada.

"Taip ir yra. Objektai ir Palangoje, ir Druskininkuose, ir Trakuose yra patrauklūs nekilnojamojo turto vystytojams. Net neabejoju, kad vietoj jų atsiras butai arba kotedžai, vienareikšmiai, – S.Skvernelis prasitarė ir apie kitą VRM sprendimo pusę. – Ponia A.Bilotaitė dar nebuvo prisiekusi ministrė, o aplinkoje jau komunikavo, kad "Pušyną" reikia parduoti arba, kitaip vadinant, atsisakyti funkcijos. Tokių idėjų, kad paslaugą galime gauti bet kur, mes jau matėme. Už tokią kainą, kaip dabar rinkoje, nebus galima nupirkti reabilitacijos paslaugų."

S.Skvernelis priminė ir VRM prievolę rūpintis ne tik pareigūnais, o ir regionų politika. "Dabar keli šimtai žmonių kurortuose turi darbą, moka mokesčius. Tai, vertinant socialiniu aspektu, įstaigų likvidavimas yra darbo vietų naikinimas. Dar vienas aspektas yra minimose reabilitacijos įstaigose dirbančių žmonių gebėjimai. Jie turi labai gerą vardą. Jie atsidurs gatvėje arba užsienyje", – įsitikinęs Seimo narys.

S.Skvernelis neabejoja, kad, jei VRM skirtų daugiau lėšų, pareigūnai mielai pasinaudotų reabilitacijos paslaugomis. Bet jei ministerija nemato poreikio skirti, tai poreikį užpildo kiti pacientai, kurie yra siunčiami per ligonių kasas.

"Per pandemiją, kilus migrantų krizei, buvo progos įsitikinti, kad be pareigūnų – kaip be rankų. Pareigūnų darbas labai sunkus. Kaip turi jaustis pasienietis, turintis mažų vaikų, kai mato migrantų šeimą su 5–6 vaikais, juos priglaudžia užkardoje, sušildo, aprengia, o paskui vėl išveja į mišką. Kaip tam pareigūnui jaustis grįžus namo?" – emocinius pareigūnų išgyvenimus grynino politikas.

S.Skvernelis piktinosi, kad ministerija, turėdama savo rankose priemones, kuriomis palengvintų pareigūnų gyvenimą, nutaria jų atsisakyti.

Traumos ir stresas

Lietuvos policijos profesinės sąjungos vadovė Roma Katinienė taip pat neploja katučių dėl VRM užmojų ir pažadų bent 10 proc. pareigūnų kasmet reabilituoti didinat finansavimą.

"Aš nepritarsiu tokiai pozicijai, kad būtų atsisakyta visų reabilitacijos centrų. Mes turime daug patirčių, kai būna numatytas kam nors krepšelis, bet, papuolę į bendrą katilą, pinigai dingsta. Pareigūnams nebus prieinamos paslaugos ir kokybiškos paslaugos", – įsitikinusi profsąjungos vadovė.

Ji svarstė, kad logiška būtų pasilikti bent dvi įstaigas, investuoti į jas, kad pareigūnams būtų suteikiamos aukšto lygio reabilitacijos paslaugos. Natūralu, kad būtų tikimasi ir laiku gauti tas kokybiškas paslaugas.

"Jei yra tokia situacija, kad pareigūnas dvejus ar trejus metus turi laukti eilėje reabilitacijos paslaugų, tai nesuvokiama. Dažniausios pareigūnų ligos yra traumos, patirtos tarnyboje. Po operacijų ar nuėmus gipsą, reabilitacija reikalinga čia ir dabar", – pabrėžė R.Katinienė.

Ne mažiau svarbi ir psichologinė reabilitacija. R.Katinienė išskyrė, kad nemenka traumų dalis susijusi su stresu. Pareigūnai patiria ilgalaikį stresą dėl tarnybos specifikos arba kai papuola į aktyvius incidentus, kai panaudojamas šaunamasis ginklas, smurtas prieš pareigūnus. Yra atvejų, kai pareigūnams reikalinga skubi reabilitacija, jie negali laukti kelerius metus.