Sensorinis sodas yra struktūruota aplinka, kurioje dera ir augalai, ir žmogaus kurti elementai (pavyzdžiui, takai, mažoji architektūra). Sodas kuriamas taip, kad būtų stimuliuojami visi žmogaus pojūčiai – regos, klausos, lytėjimo, uoslės, skonio, vestibuliniai, propriocepcijos. Sensoriniai sodai yra galimybė toms visuomenės grupėms, kurios dėl ligų, negalios, amžiaus, socialinės padėties ar kitų priežasčių kenčia nuo ilgalaikių fizinių ar psichoemocinių sutrikimų ir negali patirti teigiamo buvimo natūralioje aplinkoje poveikio.

Jau praėjusiais metais pasyviojoje sensorinio sodo zonoje buvo pasodinta vienmetė ir daugiametė augmenija, kuri stimuliuos visus žmogaus pojūčius. Specialiai ekspertų ergoterapeutės dr. Giedrės Kavaliauskienės ir dekoratyvinio apželdinimo specialistės Romos Urbonienės (Klaipėdos universitetas) sensoriniam sodui parinkti augalai vilios drugelius, vabzdžius ir įvairius paukščius, kuriuos patogiai įsitaisę ant suoliukų galės stebėti poilsio ir reabilitacijos centro „Pušynas“ pacientai ir kiti kurorto lankytojai.

Jau šią vasarą sodas bus atviras centro pacientams ir lankytojams. Lankytojai į jį pateks pro arką. Šalia jos yra įrengtas skirtingų dangų paviršių basų pėdų takas. Įrengiant sensorinį sodą ypatingas dėmesys buvo skirtas lankytojų saugumui. Takai yra įrengti iš neslidžios dangos ir yra aiškūs, jais bus lengva vaikščioti pasiremiant lazda, su vaikštyne, judant su vežimėliu. Iš vienos tako pusės įrengti dvigubo aukščio turėklai skirti neįgaliems asmenims. Sensorinio sodo lankytojams specialiai suformuotos poilsio aikštelės su suoliukais, nuo kurių bus galima grožėtis augalais ir stebėti sparnuotuosius lankytojus. Visame sode yra numatytas akcentinis takų ir augalų apšvietimas. Sensorinio sodo kalvos viršuje pastatyta pavėsinė, kurioje galima ramiai bendrauti ar ilsėsis. Jau šią vasarą sodas bus sėkmingai naudojamas centro pacientų reabilitacijai ir sveikatos rekreacijai.

Sensorinio sodo įkūrimas yra VšĮ LR VRM Poilsio ir reabilitacijos centro „Pušynas” kartu su partneriais Mažesniųjų brolių ordino Lietuvos Šv. Kazimiero provincijos Klaipėdos Šv. Pranciškaus Asyžiečio vienuolynu ir Liepojos ligonine „Piejūras“ (Latvija) įgyvendinamo projekto „Sensoriniai sodai – socialinei pažeidžiamų grupių įtraukčiai LAT-LIT teritorijoje“ (Sensory Gardens, Nr. LLI-445) dalis. Projektas įgyvendinamas pagal 2014–2020 m. Interreg V-A Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programą. Visas projekto biudžetas – 689 992 eurai. Iš jų – bendrasis Europos regioninės plėtros fondo finansavimas – 586 493 eurai. VšĮ LR VRM Poilsio ir reabilitacijos centrui „Pušynas“ numatytas finansavimas sudaro 153 435 eurus.

Ši informacija parengta naudojant ES finansinę paramą. Už šios informacijos turinį atsako VšĮ LR VRM Poilsio ir reabilitacijos centras „Pušynas“. Jokiomis aplinkybėmis negali būti laikoma, kad jis atspindi ES nuomonę.

„Pareigūnų poreikiams patenkinti visiškai užtektų vieno objekto, o ne trijų, kuriuose iš viso yra 8 tūkst. vietų“, – antradienį Seime sakė Agnė Bilotaitė.

Ji atsakinėjo į grupės parlamentarų raštu užduotus klausimus dėl VRM planų atsisakyti poilsio ir reabilitacijos centro „Pušynas“ bei valstybės ir savivaldybių tarnautojų mokymo centro „Dainava“, taip pat dėl ryšių su Šventosios seniūne buvusia konservatore Veronika Skeberdyte.

Ministrės teigimu, vidaus reikalų sistemoje pareigūnams reabilitacijos paslaugas teikia trys įstaigos: Medicinos centras, „Dainava“ ir „Pušynas“.

Jos duomenimis, per metus šiose įstaigose reabilituojama iki 1,5 tūkst. pareigūnų: 1 tūkst. Medicinos centre ir 500 „Dainavoje“ bei „Pušyne“ kartu sudėjus.

„Nors pareigūnų medicininės reabilitacijos poreikis yra didesnis, vidaus reikalų sistema negali užpildyti visų trijų reabilitacijos paslaugas teikiančių įstaigų, nes jų maksimalus pajėgumas yra tris kartus didesnis nei realus poreikis“, – sakė A. Bilotaitė.

VRM pagrindinis tikslas yra atsisakyti ne pastatų, o funkcijų. Reabilitacijos paslaugų teikimas plačiajai visuomenei nėra VRM funkcija.

Ji pabrėžė, kad „Pušyne“ ir „Dainavoje“ maždaug 80 proc. paslaugų suteikiama ne pareigūnams, o plačiajai visuomenei.

„VRM pagrindinis tikslas yra atsisakyti ne pastatų, o funkcijų. Reabilitacijos paslaugų teikimas plačiajai visuomenei nėra VRM funkcija. Dar kartą pažymiu, kad vien pareigūnų poreikiams visos trys vidaus reikalų sistemoje esančios įstaigos negali būti naudojamos, tad palikus esamą situaciją, „Pušyne“ bei „Dainavoje“ pareigūnai sudarytų tik nedidelę dalį reabilituojamų asmenų“, – tvirtino ministrė.

Jos teigimu, kasmet reabilitacijos paslaugų reikėtų apie 2,5 tūkst. pareigūnų.

A. Bilotaitė tvirtino, kad kitąmet planuojama didinti pareigūnų reabilitacijai skiriamą finansavimą.

„Tikimasi šias paslaugas gaunančių pareigūnų skaičių padidinti nuo 1,5 tūkst. iki 2,5 tūkst. ir užtikrinti, kad pareigūnai gautų paslaugą tais pačiais metais, kai buvo gautas siuntimas“, – sakė ji.

Vidaus reikalų ministrė priminė, kad praėjusią savaitę su Sveikatos apsaugos ministerija sutarta, jog poilsio ir reabilitacijos centras „Pušynas“ bei valstybės ir savivaldybių tarnautojų mokymo centras „Dainava“ bus integruotos į sveikatos apsaugos sistemą.

Planuojama, kad vykdant reformą šios reabilitacijos įstaigos bus integruotos į Klaipėdos ir Kauno sveikatos priežiūros įstaigų tinklą. Įstaigų pertvarkai numatytas vienerių metų pereinamasis laikotarpis.

Pareigūnų poreikiams patenkinti visiškai užtektų vieno objekto, o ne trijų, kuriuose iš viso yra 8 tūkst. vietų.

VRM pernai gruodžio pradžioje pranešė atsisakanti penkių pavaldžių įstaigų, tarp jų – Druskininkuose esančio mokymo centro „Dainava“ bei Palangoje veikiančio poilsio ir reabilitacijos centro „Pušynas“. Jų turtą ketinta perduoti Turto bankui.

Tinklaraštininkas Skirmantas Malinauskas tuomet pranešė, kad šis sprendimas gali būti naudingas tuometinei vidaus reikalų ministrės A. Bilotaitės bendrapartietei, Šventosios seniūnei V. Skeberdytei. Ją politikė ketino kviesti dirbti į savo komandą kaip Seimo narės padėjėją.

Viešai paskelbtoje informacijoje teigta, kad dėl žemės, esančios sanatorijos „Pušynas“ teritorijoje Žvejų g. 1 Palangoje, šešerius metus bylinėjasi V. Skeberdytės uošviai Hermegeldilda ir Stasys Liutikai. Jie siekia susigrąžinti žemės sklypą atkurdami nuosavybės teises.

Antradienį vidaus reikalų ministrė sakė su V. Skeberdyte nesančios draugės ir ministerijos sprendimų nederinusi. A. Bilotaitė teigė apie galimus V. Skeberdytės interesus sužinojusi iš žiniasklaidos.

Užklaususi Nacionalinės žemės tarnybos, ji gavo patvirtinimą, kad seniūnės giminaičiais pretenduoja į keturių arų teritoriją „Pušyno“ sklype.

Ministrė pripažino, kad viešumas jai padėjo išvengti galimo interesų konflikto, jei ji būtų savo kaip Seimo narės patarėja būtų įdarbinusi V. Skeberdytę.

Vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės politinės valios traukinys neįveikė palangiškių užkardos. 40 dienų – tiek prireikė vidaus reikalų ministrei suprasti, kad jos deklaruota politinė valia negali būti viršesnė nei susitelkusios visos Palangos bendruomenės, miesto tarybos ir juos palaikančių Lietuvos žmonių nuomonė ir kad toji politinė valia nėra ekspreso traukinys, galintis be sustojimų riedėti tik tokiu maršrutu, kokį sugalvojo ministerijos vadovė – iš taško A (Vidaus reikalų ministerija) tiesiai į tašką B (Turto bankas).

Gruodžio 1 d. paskelbusi, kad Palangos poilsio ir reabilitacijos centras „Pušynas“, kaip ir Druskininkų „Dainava“, yra likviduojamas ir visas šių įstaigų turtas perduodamas Turto bankui privatizuoti, šįvakar visai neseniai ministrė pranešė itin džiugią ir labai lauktą žinią – reabilitacijos įstaigų „Pušynas“ ir „Dainava“ savininko atstovo teisės bus perduotos Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM). Valio!

Esu itin dėkingas ir Palangos bendruomenei, kuri susitelkė bei palaikė mano bei miesto tarybos poziciją ir dalyvaudama palaikymo akcijoje, ir aktyviai diskutuojant socialiniuose tinkluose, ir renkant parašus.

„Džiaugiuosi, kad kartu su sveikatos apsaugos ministru Arūnu Dulkiu radome geriausią sprendimą“, – šįvakar pažymėjo A. Bilotaitė.

Neabejotinai, aš taip pat džiaugiuosi, kad ministrė džiaugiasi, nes pagaliau priimtas būtent toks sprendimas, kokio siekiau aš, kaip miesto vadovas, kurio tikėjosi kaip mūro siena stojusi visa miesto taryba, kreipusis į šalies vadovus su kategorišku prieštaravimu dėl „Pušyno“ likvidavimo ir skaičiais bei analize paremtais argumentais prašiusi elgtis valstybiškai, nenaikinti sanatorinio gydymo Palangoje, atsižvelgti į visos Lietuvos žmonių sveikatinimo poreikius bei inicijuoti „Pušyno“ perdavimą SAM žinion.

Esu itin dėkingas ir Palangos bendruomenei, kuri susitelkė bei palaikė mano bei miesto tarybos poziciją ir dalyvaudama palaikymo akcijoje, ir aktyviai diskutuojant socialiniuose tinkluose, ir renkant parašus. O jų, pasisakant už „Pušyno“ išsaugojimą, jau surinkta daugiau kaip 4,5 tūkstančio. Man šis bendruomenės palaikymas sprendžiant be galo sudėtingą „Pušyno“ išsaugojimo klausimą buvo itin svarbus ir įkvėpė jokiais būdais nenuleisti rankų. Ačiū jums.

Šarūno Vaitkaus feisbuko nuotr.

Norėčiau padėkoti ir SAM bei ministrui A. Dulkiui, kad sutiko su mūsų pasiūlymu perimti įstaigą ir toliau teikti sanatorinį gydymą visos Lietuvos žmonėms.

Ačiū mūsų pusėn stojusiems Seimo nariams, dėkoju ir žiniasklaidai, kuri mus labai palaikė.

„Pušyno“ perdavimas SAM – tai visų mūsų pergalė išsaugant viešą interesą, išsaugant Palangai svarbią sanatorinio gydymo įstaigą bei 100 darbo vietų, nes dabar 100 šeimų nereikės pergyventi dėl savo ateities.

40 dienų – tiek vyko mūšis, kurio, be jokių abejonių, nesitikėjo ministrė A. Bilotaitė. Tačiau šįvakar vis dėlto norėčiau padėkoti ir ministrei, supratusiai, kad politinė valia negali nugalėti sveiko proto.

Politikai išplatino viešą kreipimąsi dėl ketinimų privatizuoti poilsio ir reabilitacijos centrą „Pušynas“. Įrašu feisbuke pasidalijo Palangos meras Šarūnas Vaitkus.

„Mes, Palangos miesto savivaldybės tarybos nariai, mums Palangos rinkėjų valia suteiktais įgaliojimais rūpintis bendruomenės ir miesto gerove bei interesais, pareiškiame, jog kategoriškai nesutinkame, kad būtų likviduojamas mūsų kurorte veikiantis poilsio ir reabilitacijos centras „Pušynas“. Mums nepriimtina praėjusią savaitę vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės išsakyta pozicija dėl ministerijai pavaldaus šio poilsio ir reabilitacijos centro panaikinimo ir manome, kad tokia vienasmeniška nuostata yra nevalstybiška, netoliaregiška, prasilenkianti su atskirties tarp regionų mažinimo politikos logika ir socialiai neatsakinga. Poilsio ir reabilitacijos centras „Pušynas“ nėra vien tušti pastatai, kaip bando pavaizduoti ministrė, pranešusi, jog „Pušynas“, tiksliau šiam centrui priklausantys pastatai ir kitas turtas bus perduoti Turto bankui, o tai reiškia – bus parduoti (privatizuoti) kaip valstybei nereikalingas bereikšmis turtas. Neva tokia yra politinė valia. Tuo pačiu ketinama atleisti beveik 100 šios reabilitacijos įstaigos darbuotojų – jie taip pat tampa nereikalingi ir, kaip matome, tampa politinės valios įkaitai“, – rašoma kreipimesi.

Palangai žinia netikėta

Tuo pačiu ketinama atleisti beveik 100 šios reabilitacijos įstaigos darbuotojų – jie taip pat tampa nereikalingi ir, kaip matome, tampa politinės valios įkaitai.

Kaip nurodoma tarybos pranešime, poilsio ir reabilitacijos centras „Pušynas“ Palangoje veikia jau 49-erius metus, o ateinantį balandį būtų šventęs jubiliejinius – 50-uosius sėkmingus ir šalies reabilitacijos srityje reikšmingus metus.

„Tačiau šiuo metu prie centro iškabinta įstaigos vėliava iki pusės nuleista ir perrišta juoda juostele – taip „Pušyno“ darbuotojai pasitiko jiems netikėtą žinią dėl įstaigos likvidavimo. Visiškai netikėta ši žinia tapo ir mums, Palangos miesto savivaldybės tarybos nariams, ir kurorto vadovams. Dėl VRM pavaldžių įstaigų sprendę ministrės sudarytosios Viešojo valdymo tobulinimo grupės atstovai nesikreipė į Palangos merą Šarūną Vaitkų dėl miesto pozicijos dėl centro ateities, šiuo klausimu nebuvo tartasi nei su „Pušyno“ vadovais ir darbuotojais, nei su šalies statutiniams pareigūnams atstovaujančiu Nacionaliniu pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimu, neišklausyta jų nuomonė. Maža to, nė vienas VRM Viešojo valdymo tobulinimo grupės atstovas nebuvo atvykęs į Palangoje veikiantį poilsio ir reabilitacijos centrą, kad susipažintų ir realiai įvertintų esamą situaciją bei vykdomą veiklą, ir nei žodžiu, nei raštu neparodė nei tokios iniciatyvos, nei noro vertinti realią padėtį. Šiuo metu Lietuvoje veikia tik 41 įstaiga, sudariusi sutartis su Teritorinėmis ligonių kasomis dėl stacionarių medicininės reabilitacijos (įskaitant psichosocialinę reabilitaciją) paslaugų: Vilniaus regione – 17, Kauno – 8, Šiaulių – 4, Panevėžio – 3“, – vardijama pranešime.

Skaitytojo nuotr.

„Klaipėdos teritorinė ligonių kasa 2021 m. dėl stacionarinių reabilitacijos paslaugų teikimo ir apmokėjimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų sudarė sutartis su 9 mūsų regiono gydymo įstaigomis. Iš jų 3 veikia kaip nedideli ligoninių skyriai pačiose gydymo įstaigose, o likusios 6 yra įsikūrusios Palangoje, ir čia nukreipiami esminiai srautai pacientų, kuriems reikalinga stacionari reabilitacija bei sanatorinis gydymas. Per 2021 m. sausio – spalio mėnesius šias paslaugas minėtose 9 įstaigose gavo 9293 apdraustieji, kuriems gydymo išlaidas padengė Teritorinė ligonių kasa. Palangos poilsio ir reabilitacijos centras „Pušynas“ 2019 m. priėmė ir reabilitavo 3625 pacientus, 2020 m. – 2249 (įstaiga dėl pandemijos kurį laiką buvo uždaryta ir ligonių nepriėmė), per 11 šių metų mėnesių – 2511. Pažymėtina, jog pacientų, kuriems Klaipėdos regiono įstaigose galėtų būti suteikiamos stacionarinės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo paslaugos, skaičius realiai yra gerokai didesnis, tačiau dėl nuolatinio vietų trūkumo ir didelio apkrovimo įstaigos negali priimti visų, kuriems reikalinga reabilitacija, o pacientams tenka laukti eilėse po kelis mėnesius. Sėkmingai veikiančio poilsio ir reabilitacijos centro „Pušynas“ likvidavimas reikštų ir tai, kad ir taip deficitinės reabilitacijos paslaugos pacientams taptų dar sunkiau prieinamos ir būtų dar sunkiau realizuojama valstybės garantuota socialinė teisė į piliečių sveikatinimą“, – teigia savivaldybės atstovai.

Pelningumo klausimas

Ypač keistai atrodo ir vieši teiginiai, kad Palangos „Pušynas“ neva yra privilegijuotųjų reabilitacijos centras, kur didžioji dauguma besigydančių yra neva komerciniai pacientai, dėl to pareigūnams čia sunku patekti.

Pasak tarybos, poilsio ir reabilitacijos centras „Pušynas“, nors ir yra pavaldus VRM, niekada neprašė finansinės VRM pagalbos ir dirbo pelningai. „Maža to, įstaigos veiklos apyvarta kasmet vis didėja: 2019 m. ji sudarė 1,9 mln. eurų, 2020 m. – 2,1 mln. eurų, 2021 m. per 11 mėnesių – 2,2 mln. eurų. „Pušyne“ vienu metu gali būti reabilituojama 150 pacientų, čia, be kitų, teikiamos suaugusiųjų stacionarinės medicininės reabilitacijos paslaugos turintiems  judamojo – atramos aparato pažeidimų, pacientams, sergantiems ginekologinėmis, endokrininėmis, inkstų, kraujotakos sistemos, virškinimo sistemos, akių ligomis. Čia priimami ligoniai iš visos Lietuvos. „Pušynas“ yra vienintelė tokio pobūdžio įstaiga šalyje, kurioje reabilituotis sergant aukščiau minėtomis ligomis gali ir aklieji bei silpnaregiai, jiems sudaryta speciali infrastruktūra, įgyvendinta specialių žymėjimų sistema. Daugiau kaip 50 proc. viso centro personalo sudaro medicinos darbuotojai. Vienas iš VRM argumentų, kodėl reikia likviduoti reabilitacijos centrą Palangoje, yra neva mažas jo prieinamumas statutiniams pareigūnams. Tačiau toks ministrės viešai paskleistas argumentas yra klaidinantis – „Pušyne“ besigydančių pareigūnų skaičius priklauso nuo VRM skiriamo finansavimo, kuris 2021 m. gerokai sumažėjo“, – rašoma pranešime.

„Ypač keistai atrodo ir vieši teiginiai, kad Palangos „Pušynas“ neva yra privilegijuotųjų reabilitacijos centras, kur didžioji dauguma besigydančių yra neva komerciniai pacientai, dėl to pareigūnams čia sunku patekti. Tai taip pat yra klaidinanti informacija. Didžioji dalis paslaugų yra būtent reabilitacinis gydymas po įvairių operacijų visiems Lietuvos gyventojams, o finansuoja tokią reabilitaciją ligonių kasos. Iš viso bendro „Pušyne“ reabilituotų pacientų skaičiaus net 75 proc. sudarė ligoniai, kurių gydymą apmokėjo Teritorinė ligonių kasa ir VRM, ir tik mažoji dalis – tie, kurie patys susimokėjo už gydymą. Tad apie kokias privilegijas kalba ministrė? Atkreiptinas dėmesys, jog komerciniai ligoniai – įprasta praktika visose be išimties šalies reabilitacinio gydymo įstaigose, ir toks būdas didinti įstaigos pajamas nėra nei nusikaltimas, nei nusižengimas. Palangos miesto bendruomenei pozicija likviduoti veikiančią sanatoriją, o ne spręsti dėl jos pavaldumo perdavimo kitai institucijai yra nepriimtina. VRM priklausantis poilsio ir reabilitacijos centras „Pušynas“ yra gražiausioje kurorto vietoje – vos keli šimtai metrų nuo jūros, su didele, 2,7 hektaro teritorija bei 3 tūkst. kv. metrų ploto sanatorinės paskirties pastatais. Neabejotina, jog tokio turto perdavimas privatizuoti per Turto banką labai sudomins privačius nekilnojamojo turto vystytojus, kurie, stebint pastarųjų metų Palangos plėtros nekilnojamojo turto srityje tendencijas, čia įkurs prabangius apartamentus. Ką dėl to laimės valstybė ir kurortas? Ar tikrai valstybės reikalas yra naikinti kurorto sanatorinį gydymą?“ – klausė tarybos atstovai.

Agnė Bilotaitė. M. Morkevičiaus / ELTOS nuotr.

Neabejotina, jog tokio turto perdavimas privatizuoti per Turto banką labai sudomins privačius nekilnojamojo turto vystytojus, kurie, stebint pastarųjų metų Palangos plėtros nekilnojamojo turto srityje tendencijas, čia įkurs prabangius apartamentus.

Kaip nurodoma kreipimesi, būtina atkreipti dėmesį, jog siekiant pagerinti paslaugų teikimo kokybę, „Pušyne“ įgyvendinami ir trys europiniai projektai, kurių vertė – apie 1 mln. eurų. „Pastatą privatizavus, 5 metus neišlaikant vykdomos veiklos, valstybė privalės grąžinti ES paramą. Palanga deda itin daug pastangų siekdama kiek įmanoma mažinti sezoniškumo įtaką kurortui. Sanatorinis gydymas ir reabilitacija – tai ta veikla, tie pamatiniai akmenys, ant kurių laikosi Palanga šaltuoju metų laiku. Tai pasakytina ir apie atvykstančiųjų į kurortą srautus, ir apie darbo vietų skaičių, ir apie įtaką nedarbo lygiui Palangoje ne sezono metu, o taip pat apie įmokas į vietos ir valstybės biudžetą. Mes viliamės, jog ministrės A. Bilotaitės jokia išsamesne valstybiška analize nepagrįsta išsakytoji nuomonė, prisidengiant politine valia, – tai nėra valstybės pozicija. Mes suprantame, jog galimai ne VRM funkcija yra administruoti reabilitacijos centrą, bet ar VRM funkcija yra suardyti Lietuvos reabilitacinio gydymo infrastruktūrą, naikinti kurorte sanatorinio gydymo įstaigas, sunkinti šalies gyventojų ir taip apribotą patekimą į tokio pobūdžio įstaigas, menkinti Palangos pastangas mažinti sezoniškumą ir išlaikyti darbo vietas? Kas suteikė ministrei A. Bilotaitei tokius įgaliojimus neatsakingais bei neišdiskutuotais pareiškimais jau dabar žlugdyti įstaigą, devalvuoti jos veiklą, daryti psichologinį spaudimą čia dirbantiems specialistams?“ – klausė tarybos atstovai.

Siūlo sprendimą

Mes viliamės, jog ministrės A. Bilotaitės jokia išsamesne valstybiška analize nepagrįsta išsakytoji nuomonė, prisidengiant politine valia, – tai nėra valstybės pozicija.

Palanga nuo 2004 m. produktyviai bendradarbiauja su Klaipėdos jūrininkų ligonine, kuri perėmė į savo pavaldumą buvusią Palangos miesto ligoninę – ji dabar yra Klaipėdos jūrininkų ligoninės departamentas. „Tokia sinergija leido ne tik išlaikyti gydymo įstaigą kurorte, bet ir suteikia galimybę jos pacientams naudotis „motininės“ ligoninės šiuolaikine medicinine infrastruktūra, ligonius konsultuoja patyrę įvairių sričių specialistai. Turėdami tokios bendradarbiavimo sinergijos pozityvios patirties, mes prašome spręsti ne dėl „Pušyno“ likvidavimo, o priimti kitą, mūsų manymu, logišką, miestui, regionui ir visai šaliai svarbų sprendimą išlaikant reabilitacijos paslaugas teikiančią įstaigą ir perduoti „Pušyną“ Sveikatos apsaugos ministerijai pavaldžios Klaipėdos jūrininkų ligoninės žinion. Sėkmingų pavyzdžių jau yra – VšĮ Palangos reabilitacinė ligoninė bei VšĮ Palangos vaikų reabilitacijos sanatorija „Palangos gintaras“. Klaipėdos jūrininkų ligoninės vadovybė mus informavo, jog pritartų „Pušyno“ prijungimui, juo labiau kad gydymo įstaigos pacientai nuolatos susiduria su tam tikrais sunkumais norėdami gauti pageidaujamas reabilitacijos paslaugas savo regione. Jei šis variantas pasirodytų netinkamas, „Pušyną“ galima būtų perduoti kitai sveikatos priežiūros įstaigai, kuri išsaugotų šiuo metu poilsio ir reabilitacijos centre vykdomą veiklą bei darbuotojus, bet neiti paprasčiausiu – turto privatizacijos – keliu“, – baigiamas tarybos pranešimas.

Kaip portale klaipeda.diena.lt skelbta anksčiau, atsižvelgiant į pateiktas išvadas bei 2016-aisiais Konkurencijos tarybos išsakytas pastabas, nuspręsta atsisakyti penkių viešųjų įstaigų, atliekančių ministerijai nebūdingas funkcijas. VRM teigimu, panaikinus mokymų ir reabilitacijos centrus kartu su pareigūnų bendruomene per 2022-uosius bus parengtas profesinių ligų prevencijos ir reabilitacijos paslaugų teikimo modelis, kuris atlieps pareigūnų poreikį laiku gauti aukščiausios kokybės paslaugas.

Pasak A. Bilotaitės, VRM priklausančios sanatorijos gyvena iš komercinės veiklos ir tik nedidelė dalis jų teikiamų paslaugų tenka pareigūnams. „Taigi šių sanatorijų paslaugos orientuotos į plačiosios visuomenės ir privilegijuotų asmenų, o ne į  pareigūnų poreikius. Pavyzdžiui, paaiškėjo, kad 2020 m. „Pušyno“ reabilitacijos paslaugomis iš 15 tūkst. pareigūnų pasinaudojo vos 429 pareigūnai“, – nurodoma pranešime.

Pasak ministerijos, panaši ir „Dainavos“ situacija – čia praeitais metais reabilitacijos paslaugų suteikta 459 pareigūnams, o valstybės tarnautojų kvalifikacijos kėlimo paslaugų – vos 18 pareigūnų.

Ministerija planuoja didinti finansavimą pareigūnų reabilitacijos paslaugoms ir siekti, jog jas kasmet gautų bent 10 proc. pareigūnų. „Nepriimtina, kad pareigūnai paskirtos reabilitacijos turi laukti trejus metus. Iki šiol gajos nomenklatūrinės tradicijos stabdo pokyčius ir mažina reabilitacijos paslaugų prieinamumą pareigūnams. Ministerijos rūpestis ir atsakomybė yra pareigūnų sveikata, o ne poilsio namų administravimas. Reabilitacijos paslaugos pareigūnams turi būti prieinamos skaidriai, greitai ir kokybiškai“, – cituojama A. Bilotaitė.

VRM nebūdingas paslaugas teikiančių įstaigų likvidavimo planą ministrė aptarė su minėtų įstaigų vadovais ir pareigūnų profesinėmis sąjungomis.

Numatomiems pokyčiams įgyvendinti numatytas vienerių metų pereinamasis laikotarpis. Vidaus reikalų sistemoje iš viso yra 38 pavaldžios įstaigos, veikiančios kaip atskiri juridiniai asmenys.

Ne ministerijos funkcija

Viešoji įstaiga valstybės ir savivaldybių tarnautojų mokymo centras "Dainava" Druskininkuose ir viešoji įstaiga VRM Poilsio ir reabilitacijos centras "Pušynas" Palangoje bus likviduotos, o jų turtas perduotas Turto bankui. Tokį sprendimą priėmė vidaus reikalų ministrė A.Bilotaitė, remdamasi Viešojo valdymo tobulinimo grupės ir 2016 m. Konkurencijos tarybos išsakytomis pastabomis dėl ydingos praktikos išskirtinėmis sąlygomis teikiant valstybės paslaugas. Tai esą ministerijai nebūdingos funkcijos.

Užmojį atsikratyti reabilitacijos įstaigomis VRM parėmė skaičiais. Pavyzdžiui, 2020 m. "Pušyno" reabilitacijos paslaugomis iš 15 tūkst. pareigūnų pasinaudojo vos 429 pareigūnai. Panaši ir "Dainavos" situacija – čia praeitais metais reabilitacijos paslaugų suteikta 459 pareigūnams.

"Nepriimtina, kad pareigūnai paskirtos reabilitacijos turi laukti trejus metus. Iki šiol gajos nomenklatūrinės tradicijos stabdo pokyčius ir mažina reabilitacijos paslaugų prieinamumą pareigūnams. Ministerijos rūpestis ir atsakomybė yra pareigūnų sveikata, o ne poilsio namų administravimas. Reabilitacijos paslaugos pareigūnams turi būti prieinamos skaidriai, greitai ir kokybiškai", – teigia vidaus reikalų ministrė A.Bilotaitė.

Pasak ministrės, VRM priklausančios sanatorijos gyvena iš komercinės veiklos ir tik nedidelė dalis jų teikiamų paslaugų tenka VRM pareigūnams. Taigi šių sanatorijų paslaugos orientuotos į plačiosios visuomenės ir privilegijuotų asmenų, o ne į pareigūnų poreikius.

Bet ar tikrai taip? Ministrė A.Bilotaitė pasakė A, bet pamiršo pasakyti B. Užribyje atsidūrusios įstaigos ministerijai nieko nekainavo. Tai yra viena. Be to, ministerija iš "Pušyno" ir "Dainavos" perka paslaugas. Tad aritmetika labai paprasta – kiek perki, tiek ir gauni.

Požiūris: ministrei A.Bilotaitei ne problema 200 žmonių palikti be darbo. Mariaus Morkevičiaus / ELTOS nuotr.

Išsilaiko patys

Po VRM ministrės A.Bilotaitės žinios 100 sanatorijos "Pušynas" darbuotojų iki pusės nuleido įstaigos vėliavą ir ant jos uždėjo juodą kaspiną, taip pat uždegė žvakutes.

"Pušyno" direktorius Julius Tomas Žulkus neslėpė, kad toks netikėtas VRM sprendimas sukėlė daugiau klausimų, nei yra atsakymų.

"Esminis dalykas – pareigūnų reabilitacijai skiriami pinigai. Kiek skirsi pinigų, tiek ir bus paslaugų. Šiems metams VRM pareigūnų reabilitacijai ministerija skyrė rekordiškai mažai – 150 tūkst. eurų. Tokia suma yra prie milijardinio VRM biudžeto. Paskui sakyti, kad eilės, kad nepatenkinti, kad nepasinaudojo, manau, yra neteisinga", – dėstė J.T.Žulkus.

Anot direktoriaus, siuntimus pareigūnų reabilitacijai išrašo VRM Medicinos centras. Jų išrašoma trigubai daugiau, nei ministerija skiria lėšų. Todėl "Pušynas" turi ne tik 2022 m., o jau ir 2023 m. užsiregistravusių ir laukiančių pareigūnų.

Simbolis: sužinoję apie likvidavimą, "Pušyno" darbuotojai nuleido įstaigos vėliavą. "Pušyno" darbuotojų nuotr.

"Kas trukdo ministerijai skirti, tarkime, pusę milijono? "Pušynas" pajėgus priimti apie 2,5 tūkst. pareigūnų. "Dainava" gal kiek mažiau. Per metus eilės ir neliktų. Iš 15 tūkst. Lietuvos pareigūnų paslaugą gautų visai kitoks procentas, nei aiškinama dabar", – tęsė J.T.Žulkus.

Direktorius patikino, kad VRM skiria lėšų tik paslaugai atlikti, o išsilaikyti, remontams įstaiga turi pati užsidirbti. Taip ir daro. Šiemet bus rekordinė 2 mln. eurų apyvarta. "Sutinku, kad VRM tokia veikla nebūdinga, bet jei valstybei rūpi jos pareigūnai, tai jie turi turėti, kur reabilituotis. Situacija tokia, kad gąsdinama karais. Gal greitai reikės karo ligoninės, bet ji bus parduota butams, o kai reikės, staigiai ieškosime ką daryti", – VRM strategija stebėjosi "Pušyno" vadovas.

Ministerija klaidina

Druskininkuose esančio valstybės ir savivaldybių tarnautojų mokymo centro "Dainava" situacija panaši į "Pušyno". Ministerija iš "Dainavos" perka tik pareigūnų reabilitacijos paslaugą. 100 tūkst. eurų – tokią sumą VRM šiais metais skyrė pareigūnų reabilitacijai "Dainavoje".

"Ne mes sudarome eiles. Jos susidaro dėl nepakankamo finansavimo perkant paslaugą pareigūnų reabilitacijai. Įstaigai išlaikyti ministerija neskiria pinigų", – aiškina "Dainavos" direktorė Vesta Janeikienė.

Pareigūno reabilitacijos trukmė priklauso nuo jam diagnozuotos ligos. Standartinė trukmė būna 12, 14 arba 16 dienų. Paros įkainis nesiekia 60 eurų. Į šia sumą įeina gydytojo paskirta reabilitacija – kardiologinė, psichologinė arba judėjimo, nakvynė ir maitinimas.

"Jei tikslas – pagerinti sveikatą, tai tokią paslaugą čia ir gauna. Mes teiraujamės pas mus reabilitaciją praėjusių pareigūnų, ar jiems tiko, patiko, ir visi girdavo. Todėl aiškinimai, kad ministerija ieškos kokybiškesnės paslaugos, mažų mažiausiai keisti", – stebėjosi V.Janeikienė.

Direktorė ne mažiau stebėjosi ir VRM išplatinta informacija apie "Dainavos" teikiamus mokymus. VRM skelbia, kad būta vos aštuoniolika mokymų per metus.

"Tai yra absurdas. Skaičiai neatitinka tikrovės. 600 valstybės tarnautojų organizavome mokymus. Esame parengę 50 mokymo programų. Dirbame su specifine auditorija, kaip minėjau, savivaldybių ir valstybės tarnautojais, todėl ir mokymai yra specifiniai. Abejoju, ar rinkoje yra teikiančių tokių specifinių paslaugų", – ministerijos kritiką dėl mokymų atrėmė "Dainavos" vadovė.

Atsisako ne visų

Dar didesnę nuostabą kelia tai, kad po VRM sparnu yra mažesnė, bet taip pat reabilitacijos paslaugas pareigūnams teikianti įstaiga Trakuose.

"Tai politinė valia. Klausimas, kodėl neįtraukta Trakuose esanti reabilitacijos įstaiga. Jei jau trimituoji visai Lietuvai, kad atsisakai  funkcijos, tai kodėl kažką palieki?" – ministerijos sprendimus nuogino J.T.Žulkus.

"Dainavos" direktorė V.Janeikienė patvirtino taip pat nieko negirdėjusi apie ministerijos planus dėl Trakų reabilitacijos įstaigos. Skelbiama, kad iki 2022 m. birželio 1 d. vykdoma Trakų filialo pastato rekonstrukcija.

Jei jau trimituoji visai Lietuvai, kad atsisakai tos funkcijos, tai kodėl kažką palieki?

Vis dėlto deklaruodama, kad paslaugų pirkimas iš "Dainavos" ir "Pušyno" yra VRM nebūdinga funkcija, ministerija arba nutyli, arba nelaiko jai nebūdinga funkcija savo žinioje turėdama Medicinos centrą, kurio filialu ir yra Trakų reabilitacijos įstaiga.

VRM Medicinos centras yra išskirtinai biudžetinė įstaiga. Centre yra pirminės sveikatos priežiūros skyrius, konsultacijų skyrius, Centrinė medicinos ekspertizės komisija, priėmimo-skubiosios pagalbos skyrius, Kauno odontologijos kabinetas ir jau minėtas Trakų filialas.

Ši VRM įstaiga savo tikslais nurodo gerinti ir nuolatos palaikyti tokią vidaus reikalų ir kitose statutinėse įstaigose tarnaujančių pareigūnų sveikatos būklę, kuri atitiktų jiems pavestoms funkcijoms vykdyti keliamus reikalavimus, užtikrinti ambulatorinių ir stacionarinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą pareigūnams, buvusiems pareigūnams, kitiems teisės aktuose nustatytiems asmenims ir t.t.

VRM atstovai iki praėjusios savaitės pabaigos nepateikė atsakymų į elementarius klausimus apie Medicinos centrą, Trakų filialą, šių įstaigų biudžetus ir prieinamumą pareigūnams pasinaudoti teikiamomis paslaugomis.

Nutylėjo sprendimą

Trakai, žinoma, yra gerai, bet Druskininkai ir Palanga Lietuvos kurortų reitinguose, greičiausiai, turi aukštesnes pozicijas. "Dainava" ir "Pušynas" yra pačiose geriausiose, brangiausiose kurortų vietose.

"Ir iš karto privatizuoti. Net nėra diskusijos valstybiniu lygiu apie tai, kad gal "Pušynas" Sveikatos ministerijai reikalingas, visiškai sukomplektuotas, su patyrusiais darbuotojais, įdirbiu. Šiame regione mes esame reabilitacijos lyderiai. Palangoje niekur kitus negausi tokios reabilitacijos. Krašto apsaugos ministerija Druskininkuose žada statyti naują įstaigą. Kam švaistyti valstybės lėšas?" – direktorius niekaip negalėjo pateisinti tokio VRM sprendimo.

Įdomu ir tai, kad išvadas šiam sprendimui pateikusi darbo grupė ministerijoje dirbo metus. "Pušyno" direktorius tvirtina, kad naikinamų įstaigų atstovai nė karto nebuvo pakviesti pasikalbėti.

Negana to, ir "Pušyno" ir "Dainavos" vadovai tikino, kad VRM sprendimo paskelbimo išvakarėse vykusiame nuotoliniame pokalbyje su ministre buvo kalbėta apie ateities planus, bet faktas, kad sprendimas likviduoti įtaigas jau priimtas, nutylėta.

"Spręsime, žiūrėsime, kaip kelti paslaugos kokybę, bus sudaryta darbo grupė, su sprendimais supažindinsime. Tokia kalba buvo. Kitą dieną iš žiniasklaidos sužinojome, kad jau viskas. Paskambinau ministerijos kanclerei, tai paaiškino, kad kitąmet dar teiksime paslaugas, kad yra metų pereinamasis laikotarpis, bet jokio šiuos žodžius patvirtinančio dokumento neturime", – dėstė "Dainavos" direktorė V.Janeikienė.

Realybė: yra atvejų, kai pareigūnams reikalinga skubi reabilitacija, jie negali laukti kelerius metus. Justinos Lasauskaitės nuotr.

Skaičiai neįtikina

"Dainavoje" šiuo metu yra 95 darbuotojai, kurie dėl VRM priversti galvoti, ko griebtis ateityje.

"Kas bus su 100 darbuotojų "Pušyne"? Ministrė atsakė, kad susiras darbą. Palangoje? Nejuokaukite. Aš dar suprasčiau Vilniuje, Kaune, bet ne Palangoje. Duoda metus pereinamąjį laikotarpį, bet darbuotojai tik susiradę darbus išsilakstys", – apie įsipareigojimus ir riziką jų neįvykdyti užsiminė vadovas.

"Info TV" laidai ministrė A.Bilotaitė pateikė savo poziciją. "Bet čia kalbama ne apie dirbančius pareigūnus, o apie įstaigas ir jose dirbančius asmenis. Yra sutarta dėl metų laiko pereinamojo laikotarpio, ir manome, kad per šituos metus tikrai bus rasti sprendimai, ir žmonės galės tikrai rasti vietą kitur", – apie tūkstantinę bedarbių armiją papildysiančius beveik 200 žmonių pareiškė A.Bilotaitė.

Yra ir dar vienas niuansas. Naikindama bene 30 metų pelningai veikusias, save išsilaikiusias ir devyniolika ministrų pergyvenusias pareigūnų reabilitacijos įstaigas, VRM neketina visiškai nutraukti pareigūnams teikiamų reabilitacijos paslaugų.

"Kartu su pareigūnų bendruomene per 2022 m. bus parengtas profesinių ligų prevencijos ir reabilitacijos paslaugų teikimo modelis, kuris atlieps pareigūnų poreikį laiku gauti aukščiausios kokybės paslaugas. Planuojama didinti finansavimą pareigūnų reabilitacijos paslaugoms ir siekti, kad jų kasmet gautų bent 10 proc. pareigūnų", – skelbia VRM.

Tokiu skaičiavimu per metus apie 1,5 tūkst. pareigūnų pasinaudotų reabilitacija. Pasikartosime, kad, VRM pateiktais duomenimis, 429 pareigūnai reabilitavosi "Pušyne", "Dainavoje" – 459. Tikėtina, kad panašiai tiek galėtų reabilituotis ir Trakuose. Tad, planuodama didinti finansavimą, VRM nesiekia didinti paslaugą gausiančių pareigūnų skaičiaus.

Valstybė praturtėjo?

VRM sprendimas likviduoti pareigūnų reabilitacijos įstaigas neramina kai kurių Seimo narių, o ypač buvusių pareigūnų.

Seimo narys, Antikorupcijos komisijos pirmininkas Algirdas Stončaitis stebėjosi, kad ministerija atsisako valstybės turto, kuriuo naudojasi pareigūnai, kurio jiems reikia ir kuris ministerijai nieko nekainavo.

"Negaliu nesutikti, kad reabilitacija VRM nebūdinga funkcija. Bet ar valstybė yra pasirengusi mokėti tokią kainą, kuria siūlo kiti reabilitacijų centrai? Gal apie atsisakymą būtų galima kalbėti tada, kai valstybė bus turtingesnė, pareigūnų atlyginimai bus didesni? Tada gal jie ir patys pajėgs įpirkti reabilitacijos paslaugą. Dabar tai yra labai rizikinga dėl pareigūnų sveikatos, dėl pervargimo, dėl pareigų atlikimo. Valstybė skriaudžia pati save nesirūpindama pareigūnų reabilitacija, jų psichologiniu nuovargiu", – įsitikinęs A.Stončaitis.

Sakyti, kad eilės, kad nepatenkinti, kad nepasinaudojo, manau, yra neteisinga.

Jo skaičiavimu, trys VRM žinioje esančios reabilitacijos įstaigos per metus galėtų suteikti paslaugų maždaug 6 tūkst. pareigūnų. Tai imant bendrą pareigūnų skaičių kone pusė per metus galėtų gauti reabilitaciją.

"Atrodytų, kam to reikia? Aš pats – buvęs pareigūnas ir žinau, kokiose situacijose kartais būna pareigūnai. Ypač dabar, kai prie sienos neslūgsta įtampa su migrantais, budėjimai praktiškai kiauromis savaitėmis. Per pandemiją taip pat buvo remiamasi pareigūnų galimybėmis. Sumažėjus pareigūnų skaičiui, išliko milžiniškas kiekis darbų. Atsisakyti reabilitacijos, mano nuomone, yra neatsakinga", – tęsė A.Stončaitis.

Seimo narys tęsė ir skaičiavimus. Esą vieno pareigūno reabilitacija keturiolika dienų VRM atsieina apie 600 eurų. Privačiose įstaigose reabilitacija už 600 eurų – misija neįmanoma. Todėl A.Stončaitis kelia retorinį klausimą, ar valstybė pasirengusi mokėti rinkos kaina?

Daugės bedarbių

Kitas Seime dirbantis buvęs pareigūnas Saulius Skvernelis VRM sprendimą vertino dar kategoriškiau.

"Šie užmojai atrodo nelabai skaniai. Reabilitacijos įstaigos ministerijai nieko nekainuoja, jos pačios užsidirba, ir yra galimybė pareigūnams patraukliomis kainomis suteikti reabilitacinį gydymą, tiek galimybę pailsėti. Kito pasirinkimo rinkoje pareigūnai neturėtų", – dėstė S.Skvernelis.

Reabilitacijos įstaigų likvidavimą Seimo nariai linkę vadinti paprasčiau – privatizavimu, o šis žodis, menantiems nepriklausomybės pradžią, nieko gero nežada.

"Taip ir yra. Objektai ir Palangoje, ir Druskininkuose, ir Trakuose yra patrauklūs nekilnojamojo turto vystytojams. Net neabejoju, kad vietoj jų atsiras butai arba kotedžai, vienareikšmiai, – S.Skvernelis prasitarė ir apie kitą VRM sprendimo pusę. – Ponia A.Bilotaitė dar nebuvo prisiekusi ministrė, o aplinkoje jau komunikavo, kad "Pušyną" reikia parduoti arba, kitaip vadinant, atsisakyti funkcijos. Tokių idėjų, kad paslaugą galime gauti bet kur, mes jau matėme. Už tokią kainą, kaip dabar rinkoje, nebus galima nupirkti reabilitacijos paslaugų."

S.Skvernelis priminė ir VRM prievolę rūpintis ne tik pareigūnais, o ir regionų politika. "Dabar keli šimtai žmonių kurortuose turi darbą, moka mokesčius. Tai, vertinant socialiniu aspektu, įstaigų likvidavimas yra darbo vietų naikinimas. Dar vienas aspektas yra minimose reabilitacijos įstaigose dirbančių žmonių gebėjimai. Jie turi labai gerą vardą. Jie atsidurs gatvėje arba užsienyje", – įsitikinęs Seimo narys.

S.Skvernelis neabejoja, kad, jei VRM skirtų daugiau lėšų, pareigūnai mielai pasinaudotų reabilitacijos paslaugomis. Bet jei ministerija nemato poreikio skirti, tai poreikį užpildo kiti pacientai, kurie yra siunčiami per ligonių kasas.

"Per pandemiją, kilus migrantų krizei, buvo progos įsitikinti, kad be pareigūnų – kaip be rankų. Pareigūnų darbas labai sunkus. Kaip turi jaustis pasienietis, turintis mažų vaikų, kai mato migrantų šeimą su 5–6 vaikais, juos priglaudžia užkardoje, sušildo, aprengia, o paskui vėl išveja į mišką. Kaip tam pareigūnui jaustis grįžus namo?" – emocinius pareigūnų išgyvenimus grynino politikas.

S.Skvernelis piktinosi, kad ministerija, turėdama savo rankose priemones, kuriomis palengvintų pareigūnų gyvenimą, nutaria jų atsisakyti.

Traumos ir stresas

Lietuvos policijos profesinės sąjungos vadovė Roma Katinienė taip pat neploja katučių dėl VRM užmojų ir pažadų bent 10 proc. pareigūnų kasmet reabilituoti didinat finansavimą.

"Aš nepritarsiu tokiai pozicijai, kad būtų atsisakyta visų reabilitacijos centrų. Mes turime daug patirčių, kai būna numatytas kam nors krepšelis, bet, papuolę į bendrą katilą, pinigai dingsta. Pareigūnams nebus prieinamos paslaugos ir kokybiškos paslaugos", – įsitikinusi profsąjungos vadovė.

Ji svarstė, kad logiška būtų pasilikti bent dvi įstaigas, investuoti į jas, kad pareigūnams būtų suteikiamos aukšto lygio reabilitacijos paslaugos. Natūralu, kad būtų tikimasi ir laiku gauti tas kokybiškas paslaugas.

"Jei yra tokia situacija, kad pareigūnas dvejus ar trejus metus turi laukti eilėje reabilitacijos paslaugų, tai nesuvokiama. Dažniausios pareigūnų ligos yra traumos, patirtos tarnyboje. Po operacijų ar nuėmus gipsą, reabilitacija reikalinga čia ir dabar", – pabrėžė R.Katinienė.

Ne mažiau svarbi ir psichologinė reabilitacija. R.Katinienė išskyrė, kad nemenka traumų dalis susijusi su stresu. Pareigūnai patiria ilgalaikį stresą dėl tarnybos specifikos arba kai papuola į aktyvius incidentus, kai panaudojamas šaunamasis ginklas, smurtas prieš pareigūnus. Yra atvejų, kai pareigūnams reikalinga skubi reabilitacija, jie negali laukti kelerius metus.