Minėta problema nuomonės formuotojui trukdė jau kurį laiką ir dėl jos netgi teko atsisakyti pamėgtos pramogos – vandenlenčių sporto.
Jautė skausmą ir diskomfortą
Su šia problema, vadinama Diupitreno kontraktūra, N. Bierancas susidūrė maždaug prieš pusantrų metų. Jo teigimu, konkretaus įvykio, kuris būtų paskatinęs taip prisitraukti mažąjį rankos pirštą, lyg ir nebuvo, problema tarsi atsirado savaime. Pradžioje pirštas buvo šiek tiek susilenkęs, ant delno atsirado guziukas, o su laiku tai pradėjo progresuoti.
„Su pritrauktu pirštu gyventi galima, tačiau tai sukelia diskomfortą. Dėl tokio piršto aš negaliu sportuoti ar užsiimti aktyviomis pramogomis. Anksčiau labai mėgau vandenlenčių sportą, tačiau šią vasarą tokio pomėgio turėjau atsisakyti“, – pasakoja žinomas vyras.
N. Bierancas dėl pritraukto mažylio teigia negalėjęs atlikti net bazinių sporto pratimų, tokių kaip atsispaudimai, nes pirštas nebeišsitiesė. Iš kitos pusės, sulenkti pirštą ir tinkamai laikyti svarelį irgi tapo sudėtinga. Per sunku buvo atlikti ir kai kuriuos fizinius darbus, kuriems reikalinga ta ranka. „Tas pirštas visą laiką sulenktas, o, jeigu bandai ištiesti, jį maudžia, tempia ir spaudžia. Be to, tokiu būdu pirštas dar labiau traumuojamas“, – pasakoja N. Bierancas ir priduria, kad nebūtų patikėjęs, jog mažasis pirštas galėtų būti toks svarbus kasdienėje veikloje.
Nori lankyti sporto klubą
Kaip pasakoja N. Bierancas, ši problema vizualiai nėra labai matoma: pirštas tiesiog iki galo neišsitiesia ir ant delno yra keletas guzelių. „Jeigu sėdėčiau ir nieko nedaryčiau, problemų tai nesukeltų, tačiau šiame gyvenime dar norėčiau kažką paveikti“, – šypsosi nuomonės formuotojas.
Tarp dalykų, kuriuos jaunas vyras norėtų nuveikti artimu metu, yra sporto salės lankymas. Todėl N. Bierancas nusprendė kreiptis į plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytoją Gediminą Samulėną, kuris pasiūlė pirštą operuoti. „Aš maniau, kad esu kone vienintelis toks, tačiau gydytojas patikino, kad tai būdinga tūkstančiams. Ir išties, kai apsidairai, gali aplinkoje tokių pavyzdžių pamatyti – ypač tarp senjorų“, – pastebi N. Bierancas.
„Vikingų liga“, būdingiausia vyrams
Kaip pasakoja plastinės ir rekonstrukcijos gydytojas G. Samulėnas, Diupitreno kontraktūra būna kelių formų: „Vieniems pasitaiko lengva ligos eiga: atsiranda mazgelis delne ir truputį patraukia pirštą, tačiau kasdienėje veikloje tai netrukdo, liga neprogresuoja. Tokiu atveju operacija nėra reikalinga. O kartais pasitaiko agresyvesnių ligos formų, kuomet pirštas prisilenkia labiau, žmogus nebegali delnu paliesti plokščio paviršiaus (tai vadinama „table-top“ testu), jam sunku sportuoti ar užsiimti kita fizine veikla, jaučiamas skausmas. Tai ženklai, kad reikalingas chirurginis gydymas. Be to, verta turėti omenyje, kad jei liga smarkiai progresuoja, piršto kontraktūra viršija 135°, o operacija vis atidėliojama, kartais prireikia piršto amputacijos.“
G. Samulėnas paaiškina, kad Diupitreno kontraktūros gydymas yra išskirtinai chirurginis, tačiau šios ligos kilmė bei patogenezė dar nėra iki galo aiški. „Žinoma tiek, kad polinkis sirgti šia liga dažniausiai genetiškai paveldimas ir dažniau serga vyrai, ypač vidutinio bei vyresnio amžiaus. Diupitreno kontraktūra taip pat siejama su fizine veikla – dažniau pasireiškia mėgstantiems aktyvų laisvalaikį, kuriame daug krūvio tenka plaštakoms, arba dirbantiems fizinį darbą. Šis faktorius laikomas plaštakos mikrotraumavimu. Svarbu paminėti, kad tai nėra sausgyslių liga, kaip dažnai manoma. Ligą lemia ne sutrumpėjusi sausgyslė, o besitraukianti delno fascija“, – specifiką išdėsto G. Samulėnas
Įdomu tai, kad tarp medikų Diupitreno kontraktūra dar vadinama „Vikingų liga“, mat jos šaknys glūdi Skandinavijoje – nuo seno daugiausia šios ligos atvejų dokumentuota Šiaurės Europos šalyse, prie kurių iš dalies galima priskirti ir Lietuvą.
Sportuoti galės po mėnesio
G. Samulėno teigimu, N. Bieranco atvejis yra kiek nestandartinis, nes tai jaunas vyras, kurio liga nėra labai pažengusi, tačiau tai jau pradėjo trukdyti kasdieniame gyvenime ir pirštas iki galo nebeišsitiesia. Todėl žinomam vyrui pirmadienį bus atlikta plaštakos chirurgijos operacija – aponeurektomija. Tai vidutinio sudėtingumo operacija, kuri trunka apie valandą. Maždaug per mėnesį pirštas turėtų visiškai sugyti ir N. Bierancas galės eiti sportuoti.
„Pasitaiko, kad ši problema bėgant metams atsinaujina, nes operacija pašalina ligos pasekmes, tačiau paties proceso nesustabdo. Tokiu atveju operaciją galima pakartoti. Bet kuriuo atveju, toks sprendimas leidžia žmogui gyventi visavertį gyvenimą ir užsiimti mėgstamomis veiklomis“, – apibendrina plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas.
