„Keičiasi ne tik ministrė, bet ir valstybės sekretoriai kartu su ja. Be abejonės, kažkokia pauzė trumpalaikė bus, bet tik tiek“, – BNS pirmadienį sakė politikas.

„Nemanau, kad neigiamos įtakos tai galėtų turėti“, – pridūrė A. Anušauskas.

Diskusijas dėl Vokietijos brigados dislokavimo Lietuvoje jis vadino „darbinio lygio klausimu“.

Lietuva ir Vokietija dėl šalies gynybai skirtos vokiečių brigados sutarė pernai.

Vilnius siekia, kad pilnos sudėties brigada šalyje būtų dislokuota nuolat, bet Berlyno pareigūnai viešai kartoja, jog Lietuvoje būtų tik dalis vieneto. Kita brigados dalis būtų Vokietijoje, tačiau būtų pasirengusi greitai persidislokuoti esant reikalui.

Santykių nepersonalizuoja

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas BNS teigė po ministrės atsistatydinimo besitikintis esamų santykių tęstinumo.

Keičiasi ne tik ministrė, bet ir valstybės sekretoriai kartu su ja. Be abejonės, kažkokia pauzė trumpalaikė bus, bet tik tiek.

„Ar galima tikėtis geresnio bendradarbiavimo kuriant brigadą čia? Visą laiką galima ir reikia tikėtis, bet tai priklausys ne tik nuo Vokietijos, bet ir nuo mūsų pačių, namų darbus reikia daryti, reikia turėti infrastruktūrą. Manau, kad kartais mažiau žiūrėkime, kaip ten kitur. Neabejoju, kad Vokietija yra tokia šalis, kuri įgyvendina duotus įsipareigojimus. Taip jau yra“, – sakė parlamentaras.

Jis taip pat gyrė Ch. Lambrecht iki šiol priimtus sprendimus dėl Lietuvos saugumo.

„Jos vadovaujamu laikotarpiu turime Vokietijos priskirtą brigadą, turime tos brigados vadovavimo elementą čia, turime tai, ko anksčiau neturėjome. Vokietija rėmė mus per NATO viršūnių susitikimą Madride. Tikrai galiu padėkoti jai už darbą. Neabejoju, kad bet kuris kitas politikas, kuris bus paskirtas, tuos darbus tęs“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.

A. Anušauskas taip pat akcentavo darbų tęstinumą, tačiau pabrėžė nepersonalizuojantis tarpvalstybinių santykių.

„Lietuva ir Vokietija, kaip turėjo konstruktyvius ir gerus santykius, taip, manau, ateityje mes tuos santykius ir turėsim, – sakė ministras. – Valstybių santykiai yra valstybių santykiai, nuo personalijų kažkiek priklauso, bet ne absoliučiai.“

Lūkesčiai dėl paramos Ukrainai

Ch. Lambrecht iš pareigų pasitraukė po virtinės nesėkmių tvyrojus vis daugiau abejonių dėl jos gebėjimo vadovauti ministerijai. Kas galėtų ją pakeisti, kol kas nepranešama.

57-erių politikė gynybos ministrės pareigas ėjo nuo 2021-ųjų gruodžio, kai kancleriu tapo Olafas Scholzas (Olafas Šolcas). Kritikai seniai teigė, kad ji netinkama šioms pareigoms, bet O. Scholzas ją palaikė.

Spaudimas Ch. Lambrecht padidėjo po socialiniuose tinkluose paskelbto naujametinio vaizdo įrašo. Jame ji teigė, kad konfliktas Ukrainoje suteikė „daug ypatingų patirčių“ ir „daugybę susitikimų su puikiais ir įdomiais žmonėmis“.

Ji atsistatydina kebliu metu, kai O. Scholzas vis labiau spaudžiamas žengti reikšmingą žingsnį į priekį dėl karinės pagalbos Ukrainai ir sutikti tiekti Kyjivui kovos tankus „Leopard 2“.

A. Anušauskas pabrėžė, kad parama Ukrainai nėra „vieno asmens apsisprendimo klausimas“. Vis dėlto jis teigė, kad naujasis ministras gali įnešti „kažką savo“.

„Tai priklauso nuo visos valdžios struktūros, kaip ji nusiteikusi ir kokiu mastu plėtoti paramą Ukrainai, – kalbėjo ministras. – Visada viliuosi, kad naujai ateinantis žmogus atitiks tuos lūkesčius, kuriuos deda ne tik Vokietijos visuomenė, bet ir mūsų – NATO rytinio flango – visuomenės, kurios žiūri į didžiąsias Vakarų valstybes ir mato jose sąjungininkus, kurie visada gali daugiau.“

Panašų lūkestį išsakė ir L. Kasčiūnas.

„Sunku komentuoti Vokietijos vidaus politikos niuansus. Tik linkiu ir trokštu, kad vokiečiai apsispręstų ir tuos ginklus Ukrainai duotų“, – sakė parlamentaras.

„Šiandien paprašiau kanclerio atleisti mane iš federalinės gynybos ministrės pareigų“, – sakoma Ch. Lambrecht pareiškime.

Jame ji kaltina „kelis mėnesius trukusį žiniasklaidos dėmesį mano asmeniui“, o tai, pasak politikės, trukdė imtis „Vokietijos piliečių interesus atitinkančių saugumo politikos sprendimų“.

„Vertingas karių ir daugelio žmonių iš mano departamento darbas turi stovėti pirmame plane“, – sakė Ch. Lambrecht.

Kas galėtų ją pakeisti, kol kas nepranešama.

57 metų Ch. Lambrecht gynybos ministro pareigas ėjo nuo 2021-ųjų gruodžio, kai kancleriu tapo Olafas Scholzas (Olafas Šolcas). Kritikai seniai teigė, kad ji netinkama šioms pareigoms, bet O. Scholzas ją palaikė ir dar praėjusį mėnesį pavadino „pirmarūše gynybos ministre“.

Spaudimas ministrei padidėjo po socialiniuose tinkluose jos paskelbto naujametinio vaizdo įrašo. Berlyne per chaotiškas Naujųjų sutiktuves padarytame įraše, vos girdimai per sproginėjančių fejerverkų garsus, ministrė apmąstė metus, kurie baigėsi „Europos viduryje siautėjant karui“.

Konfliktas Ukrainoje suteikė „daug ypatingų patirčių“ ir „daugybę susitikimų su puikiais ir įdomiais žmonėmis“, savo asmeninėje „Instagram“ paskyroje paskelbtame vaizdo įraše sakė Ch. Lambrecht.

Pagalba Ukrainai

Ji atsistatydina kebliu metu, kai O. Scholzas vis labiau spaudžiamas žengti reikšmingą žingsnį į priekį dėl karinės pagalbos Ukrainai ir sutikti tiekti Kyjivui kovos tankus „Leopard 2“. Anksčiau šį mėnesį Vokietija sutiko skirti ukrainiečiams 40 pėstininkų kovos mašinų „Marder“ ir oro gynybos sistemą „Patriot“.

Vokietija pastaraisiais mėnesiais suteikė reikšmingą pagalbą Ukrainai, įskaitant haubicas, savaeiges priešlėktuvines sistemas „Gepard“ ir pirmąją iš keturių oro gynybos sistemų IRIS-T.

Tačiau kritikai, kurių yra ir Vokietijos valdančiojoje koalicijoje, seniai skundžiasi galimu O. Scholzo nenoru didinti pagalbą. Ch. Lambrecht šiuo klausimu temdė kancleris – jis padarė daugumą svarbių pranešimų.

Ch. Lambrecht turėjo sąsajų ir su Lietuva.

Prieš pat Rusijai pradedant invaziją į Ukrainą, ji pranešė atsiųsianti daugiau karių į Lietuvoje 2017 metais dislokuotą Berlyno vadovaujamą tarptautinį batalioną.

Birželį Lietuvos ir Vokietijos vadovai sutarė, kad „be jau veikiančios ir sustiprintos priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės, Vokietija yra pasirengusi vadovauti tvirtai ir kovai paruoštai brigadai Lietuvoje, skirtai atgrasyti ir ginti nuo Rusijos agresijos“.

Lietuvai siekiant, kad Vokietijos brigada šalyje pilnos sudėties būtų rotuojama nuolat, bet spalį Rukloje viešėjusi Ch. Lambrecht pareiškė, jog vienetas Lietuvoje būtų dislokuotas per dešimt dienų, esant poreikiui.

Tai sukėlė Berlyną suerzinusias diskusijas Lietuvoje dėl to, kiek rimti yra Vokietijos įsipareigojimai.

Iki 2019-ųjų, kai buvo paskirta teisingumo ministre, Ch. Lambrecht buvo tuometinio finansų ministro O. Scholzo pavaduotoja. Paskutiniais kanclerės Angelos Merkel vyriausybės darbo mėnesiais Ch. Lambrecht dirbo šeimų ir moterų reikalų ministre.

Ji buvo gerbiama dėl savo darbo šiuose postuose, bet kaip gynybos ministrę ją daug kas laikė viena silpniausių O. Scholzo vyriausybės grandžių.

Kritika Ch. Lambrecht

Gremėzdiškumu garsėjanti Gynybos ministerija ne kartą yra sugadinusi ministrų reputaciją.

Ministerijos svarba išaugo Rusijai užpuolus Ukrainą. Tai paskatino O. Scholzą paskelbti apie specialų 100 mlrd. eurų fondą Vokietijos kariuomenės modernizavimui, kurio reikėjo jau daug metų.

Praėjusį mėnesį Ch. Lambrecht atmetė užuominas, kad vyriausybė per lėtai ėmėsi šio išlaidų projekto, ir sakė, kad pareigūnai veikė greitai, bet „dėl tokių projektų turi būti atidžiai deramasi“, nes tai – mokesčių mokėtojų pinigai.

Ministrė taip pat sulaukė kritikos dėl nevykusios komunikacijos, pradedant 2022 metų sausio pranešimu, jog Vokietija nusiųs Ukrainai 5 tūkst. kareiviškų šalmų, „labai aiškiai parodydama“, kad ją palaiko.

Balandžio mėnesį ji pasiėmė savo 21 metų sūnų į skrydį kariniu sraigtasparniu. Tai iškilo į viešumą, kai jis socialiniame tinkle „Instagram“ paskelbė nuotrauką, kurią, kaip pasirodė, buvo padariusi ministrė. Gynybos ministerija sakė, kad Ch. Lambrecht kreipėsi leidimo ir pati apmokėjo išlaidas, bet kritikai tvirtino, kad incidentas parodė ministrės prastą nuovoką.

Mėgėjiškas naujametinis vaizdo įrašas jos privačioje „Instagram“ paskyroje vėl pakurstė opozicijos raginimus jai pasitraukti ir tapo politinių sąjungininkų kantrybės išbandymu.

Vos girdimai per sproginėjančių fejerverkų garsus Christine Lambrecht (Kristinė Lambrecht) apmąstė metus, kurie baigėsi „Europos viduryje siautėjant karui“.

Konfliktas Ukrainoje suteikė „daug ypatingų patirčių“ ir „daugybę susitikimų su puikiais ir įdomiais žmonėmis“, savo asmeninėje „Instagram“ paskyroje paskelbtame vaizdo įraše sakė C. Lambrecht.

Dienraštis „Tagesspiegel“ rašė, kad C. Lambrecht naujametiniame kreipimesi nepavyko „pataikyti į tinkamą toną“ ir karą pavertė „jaudinančia profesine patirtimi“.

Minutės trukmės įrašas, nufilmuotas mobiliuoju telefonu, „sugėdino Vokietiją“, teigė dienraštis „Bild“.

Kanclerio Olafo Scholzo (Olafo Šolco) socialdemokratų partijos narė Ch. Lambrecht žiniasklaidoje yra sulaukusi griežtos kritikos dėl savo reakcijos į Rusijos invaziją ir vangios Vokietijos paramos Ukrainai.

2022 metų sausio mėnesį ministrė buvo išjuokta dėl savo pareiškimo, kad Vokietija atsiųs 5 000 šalmų Kyjivui, nors ukrainiečių vyriausybė prašė sunkiosios ginkluotės, kad apsisaugotų nuo Maskvos.

Per eilinę spaudos konferenciją Gynybos ministerijos atstovas spaudai atsisakė komentuoti „privatų vaizdo įrašą“, kurį paskelbė Ch. Lambrecht. Jis tik teigė, kad kuriant klipą „nebuvo naudojami jokie oficialūs ištekliai“.

Po dvejų metų, kai dėl koronaviruso pandemijos buvo uždrausti fejerverkai, Vokietijos gyventojai vėl išėjo į gatves ir paleido tūkstančius raketų ir petardų.

Berlyno vaizdai tapo nerimastingu fonu Ch. Lambrecht vaizdo įrašui tuo pat metu, kai į Ukrainos sostinę taikėsi Rusijos raketos.

Visoje Vokietijoje per anarchišką šventimą buvo sužeista dešimtys žmonių ir žuvo mažiausiai vienas žmogus, o fejerverkai buvo nukreipti ir į pagalbos tarnybų darbuotojus.

Chaoso mastas paliko vidaus reikalų ministrę Nancy Faeser (Nensi Fėzer) „apstulbusią ir supykusią“.

Ji sakė, kad bet kuris policijos ar gelbėtojų užpuolikas „turi būti nubaustas visu įstatymo griežtumu“.

„Mes užtikrinsime, kad brigada galėtų būti perkelta į Lietuvą per nedidelį laiko tarpą, per dešimt dienų. Todėl yra labai svarbu, kad mes nuolat darytume pratybas“, – spaudos konferencijoje Rukloje, Jonavos rajone, šeštadienį sakė Vokietijos gynybos ministrė Christine Lambrecht (Kristin Lambrecht).

Ji kartu su Lietuvos krašto apsaugos ministru Arvydu Anušausku Rukloje inauguravo Lietuvai prieš kelis mėnesius priskirtos brigados valdymo elementą ir stebėjo pirmąsias šio vieneto pratybas, kurioms atvyko ir papildomi 250 pėstininkų.

Anot Ch. Lambrecht, be vadovavimo elemento, likusi brigados dalis bus dislokuota Vokietijoje ir atvyks į Lietuvą pratyboms.

„Atskiri padaliniai, o gal ir visa brigada, vyks į Lietuvą, čia ir treniruosis“, – kalbėjo ministrė.

Pasak A. Anušausko, Vokietijos brigada būtų dislokuojama Lietuvoje per dešimt dienų krizės laikotarpiu ir tokios spartos visiškai pakanka.

„Prisiminkime Ukrainos atvejį – beveik 90 dienų buvo žinoma informacija apie Rusijos pajėgų telkimą jos pasienyje“, – sakė jis.

Anksčiau Lietuvos pareigūnai teigė siekiantys, kad Vokietijos brigada šalyje būtų dislokuojama nuolatos.

Ruošia infrastruktūrą

Šiuo metu Lietuvoje trūksta infrastruktūros apgyvendinti didesnį kiekį sąjungininkų, o brigada sudaro apie 3-4 tūkst. karių.

Ch. Lambrecht teigia, kad Vokietija atgabens į Lietuvą daugiau amunicijos ir ginkluotės išankstiniam dislokavimui.

Pasak jos, tai palengvins kariuomenės vienetų perkėlimą tarp šalių, nes permesti tik karius yra paprasčiau.

„Ruošiantis perkelti čia visą brigadą, svarbu tuos žingsnius atlikti“, – sakė ministrė.

A. Anušauskas teigė, kad Lietuva yra pasirengusi užtikrinti reikiamas sąjungininkų karių buvimo sąlygas, teikti paramą, plečiant ir karinę infrastruktūrą, ir poligonus pratyboms.

Ruošiantis priimti šalyje daugiau sąjungininkų karių, Lietuva paskelbė statysianti tris naujus karinius miestelius, galinčius talpinti po 800 karių, ir plėsianti kitas kareivines.

„Lietuva gali mumis pasikliauti“

Vokietija ir Lietuva sutarė dėl brigados priskyrimo ir dislokavimo Lietuvoje birželį, rytinėms Aljanso šalims nerimaujant dėl saugumo po Rusijos invazijos Ukrainoje.

A. Anušauskas sakė, kad Rusijos grėsmė yra tiesioginė ir ilgalaikė.

„Vokietijos lyderystė priėmus sprendimą stiprinti priešakinių pajėgų buvimą Lietuvoje (...) rodo Vokietijos įsipareigojimą saugumui visame Baltijos regione“, – kalbėjo ministras.

Ch. Lambrecht tvirtino, jog „Lietuva gali mumis pasikliauti“.

„Mes esame pasirengę vieni kitus ginti, stovėti vieni kitų pusėje, kaip ir priklauso Aljanso partneriams“, – sakė ji.

Vokietija nuo 2017 metų taip pat vadovauja Lietuvoje dislokuotam tarptautiniam NATO batalionui.

Kaip pranešė Vyriausybė, susitikime, kuriame dalyvavo premjerė, Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis ir krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, buvo aptarti žingsniai, siekiant tinkamai pasirengti Lietuvai priskirtų Vokietijos vadovaujamų kovinės brigados dydžio pajėgų priėmimui.

„NATO sąjungininkų pajėgų stiprinimas Lietuvoje ir visoje NATO rytinėje dalyje siunčia aiškų ir tvirtą atgrasymo signalą potencialiam agresoriui ir yra geriausia investicija į taiką ir stabilumą mūsų regione. Todėl turime lūkestį ir siekiame kuo greitesnio šių pajėgų įsikūrimo Lietuvoje ir tam esame pasiruošę užtikrinti tinkamą priimančios šalies pagalbą bei visą reikalingą infrastruktūrą“, – pabrėžė I. Šimonytė.

Premjerė pažymėjo, kad Vyriausybė operatyviai jau priėmė sprendimus tam, kad šalyje būtų nedelsiant vystoma visa reikiama infrastruktūra, karinių poligonų galimybės, plečiama kita priimančiosios šalies parama, reikalinga Vokietijos vadovaujamoms kovinėms pajėgoms.

„Greitas ir kryptingas NATO sprendimų dėl atgrasymo ir gynybos sustiprinimo Aljanso rytinėje dalyje įgyvendinimas, taip pat ir siekis parengti Lietuvai priskirtą Vokietijos vadovaujamą kovinę brigadą, yra ypatingai svarbus mūsų šaliai ir visam regionui“, – sakė I. Šimonytė.

NATO priėmus sprendimus dėl atgrasymo ir gynybos sustiprinimo Aljanso rytinėse narėse, rugsėjo pradžioje Rukloje jau buvo dislokuotas Vokietijos 41-osios brigados valdymo elementas.

Susitikime taip pat buvo kalbama apie Europos vienybės svarbą bei bendras pastangas, apribojant Rusijai galimybes vykdyti karinę agresiją, o taip pat apie karinės paramos Ukrainai teikimą.

Premjerė pažymėjo, kad Europos saugumo ateitis šiandien yra sprendžiama Ukrainoje, todėl būtina išlaikyti vienybę ir ne tik tęsti, bet ir spartinti paramos, visų pirma karinės, Ukrainai teikimą.

„Ukrainos pergalė šiame kare yra reikalinga vardan taikos Europoje“, – pabrėžė I. Šimonytė.

Lietuvos premjerė padėkojo Vokietijai už parodytą lyderystę didinti karines pajėgas Lietuvoje ir už ilgametį Vokietijos indėlį į Baltijos šalių saugumą, skelbiama pranešime.

Ministrė Vilniuje ir Rukloje viešės šeštadienį, ji taip pat susitiks su krašto apsaugos ministru Arvydu Anušausku, pranešė ministerija.

Anot jos, dvišalio susitikimo metu ministrai aptars svarbiausius bendradarbiavimo klausimus ir paramą Ukrainai, o vėliau kartu inauguruos Lietuvai priskirtos Vokietijos brigados valdymo elementą Rukloje ir stebės pirmąsias brigados pratybas Gaižiūnų poligone.

Šis elementas Lietuvoje buvo dislokuotas rugsėjo pradžioje, pratybos rengiamos vienetui pasiekus pilną operacinį pajėgumą. Šią savaitę į Lietuvą su savo karine technika atvyksta pėstininkų bataliono kariai.

Kaip BNS informavo Krašto apsaugos ministerija, į Lietuvą šią savaitę atvyksta 250 karių dalyvauti pratybose, kurios truks iki spalio vidurio.

A. Anušauskas ir Ch. Lambrecht po dvišalio susitikimo ir Vokietijos brigados valdymo elemento inauguracijos vyks stebėti pratybas, kuriose Vokietijos kariai treniruosis kartu su Lietuvos kariuomenės Karaliaus Mindaugo husarų batalionu.

Vokietijos 41-osios brigados pajėgumai į Lietuvą dalyvauti pratybose atvyks nuolat. Ateityje siekiant Lietuvoje dislokuoti visą brigadą, šiuo metu šalyje yra vystoma tam reikalinga infrastruktūra, teigiama pranešime.

Jame pažymima, kad Vokietijos padidinto budrumo veikla Lietuvoje – dvišalis Lietuvos ir Vokietijos susitarimas, sudarytas atsižvelgiant į NATO sprendimus, priimtus Rusijai pradėjus karą Ukrainoje.

Vokietija taip pat vadovauja Lietuvoje 2017 metais dislokuotam tarptautiniam NATO batalionui.

Ch. Lambrecht lankėsi pietiniame Odesos uostamiestyje, teigiama Vokietijos gynybos ministerijos pranešime. Jame nenurodoma, kiek laiko truko kelionė. Socialiniame tinkle „Twitter“ ministrė pranešė, kad susitiko su savo kolega iš Ukrainos Oleksijumi Reznikovu.

Iki šiol nė viena NATO šalis Ukrainai nepristatė vakarietiškų kovinių tankų.

Ukraina ne kartą kreipėsi į Vokietiją prašydama atsiųsti jai kovinių tankų „Leopard“, kad padėtų kontrpuolimui prieš Rusiją, tačiau kanclerio Olafo Scholzo (Oloafo Šolco) vyriausybė atsisako tai padaryti.

O. Scholzas sako, kad jis nenori vienas spręsti ginklų tiekimo klausimo ir kad sprendimus priims tik pasitaręs su Vakarų sąjungininkais.

Ch. Lambrecht pakartojo šią poziciją Odesoje: „Visada tarsimės su savo partneriais dėl to, ko reikia Ukrainai.“

„Šiandien susidariau įspūdį, jog šiuo metu svarbiausia yra oro gynyba ir artilerija“, – sakė ji visuomeniniam transliuotojui ARD.

Ji taip pat pridūrė, kad matė, kaip „gyventojus kankino bepiločiai orlaiviai“.

Ch. Lambrecht vizitas įvyko kitą dieną po to, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paskelbė apie Ukrainos Donecko, Luhgansko, Zaporoižios ir Chersono regionų aneksiją.

Kyjivas ir jo sąjungininkai pasmerkė šias aneksijas.

„Vokietija niekada nepripažins fiktyvių referendumų rezultatų“ keturiuose regionuose, trečiadienį telefonu Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui pareiškė O. Scholzas, kurį cituoja jo atstovas Steffenas Hebestreitas (Štefanas Hebeštraitas).

O. Scholzas lankėsi Ukrainoje birželį, o Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock (Analena Bėrbok) Kyjive viešėjo du kartus.

Tai jis sakė Madride susitikęs su Vokietijos gynybos ministre Christine Lambrecht (Kristin Lambrecht).

„Siekiame, kad Vokietijos pajėgumai Lietuvoje didėtų: keliame tikslą, kad NATO brigada ateityje būtų dislokuota Lietuvoje pilna apimtimi. Esame pasirengę planą, tam reikės papildomų investicijų, naujos infrastruktūros nuolatiniam sąjungininkų buvimui. Įgyvendindami NATO sprendimus su Vokietija dirbsime išvien“, – Krašto apsaugos ministerijos pranešime teigė A. Anušauskas.

Ministerija praneša, jog artimiausiu metu į Lietuvą atvyks Vokietijos karininkai, kurie įvertins esamą Lietuvos karinę infrastruktūrą ir spręs dėl papildomų pajėgumų dislokavimo.

NATO šalių vadovai Madride trečiadienį patvirtino ketinimus rytiniame Aljanso sparne, įskaitant Lietuvą, iki brigados dydžio vienetų didinti prieš kelerius metus dislokuotas pajėgas.

Tarptautiniai NATO batalionai Lietuvoje, kaip ir kitose Baltijos šalyse, Lenkijoje, dislokuoti 2017 metais, reaguojant į išaugusią Kremliaus grėsmę po Krymo aneksijos, vėliau panašūs vienetai buvo atsiųsti į kitas rytinio sparno šalis.

Lietuvoje batalionui vadovauja Vokietija, ji formuos ir brigadą. Šalių pareigūnai teigia, jog dalis vieneto bus dislokuojama Lietuvoje, o dalis – Vokietijoje.

Vokietija sutarė su partneriais Rytų Europoje dėl sunkiosios ginkluotės perdavimo Ukrainai

„Kalbama apie tankus, šarvuočius ar kitus pajėgumus, kuriuos gali suteikti atskiros šalys“, – transliuotojui NTV sakė Ch. Lambrecht.

Paskui Vokietija papildys šias atsargas, nedetalizuodama nurodė ministrė.

Pasak jos, ginkluotė turi būti pristatyta greitai, nes „kariniai ekspertai sutaria, kad artimiausios dvi savaitės bus lemiamos Ukrainos kovai su Rusija“.

Dalis tankų bus T-72 modelio iš Slovėnijos, naujienų agentūrai AFP pranešė šaltinis vyriausybėje, patvirtindamas Vokietijos žiniasklaidos pranešimus.

Bus perduota ir šarvuočių „Fuchs“ bei pėstininkų kovos mašinų „Marder“, sakė šaltinis.

Anot Ch. Lambrecht, Berlynas apmokys Ukrainos karius naudotis vokiečių gamybos savaeigėmis haubicomis „Panzerhaubitze 2000“; jų, kaip pranešama, atsiųs Nyderlandai.

Pati Vokietija negali perduoti „Panzerhaubitze 2000“ artilerijos sistemų, nes šalies kariuomenė „neturi atsargų“, pareiškė Ch. Lambrecht ir pridūrė: „Tačiau jei galėsime surengti mokymus, taip ir padarysime.“

Vokietija sulaukė kritikos dėl atsisakymo tiesiogiai siųsti Ukrainai sunkiąją ginkluotę, nors jos vis daugiau pristato tokios sąjungininkės kaip Jungtinės Valstijos, Jungtinė Karalystė, Čekija ir Nyderlandai.

Berlynas teigia, kad dešimtmečius nepakankamai finansavimo sulaukdavusi kariuomenė paprasčiausiai nėra pajėgi siųsti ginkluotę, kurios nori Ukraina.

Kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas) neseniai užsiminė, kad Rytų Europos partneriai galėtų perduoti Ukrainai senesnių, rusų gamybos „ginklų sistemų“.

Paklausta, ar Vokietija tikrai negali tiekti sunkiosios ginkluotės iš Bundesvero atsargų, Ch. Lambrecht atsakė, kad tai neįmanoma, „norint ir toliau užtikrinti šalies ir sąjungininkų gynybą“.

„Ateityje turime būti daug geriau aprūpinti. Nebegalime leisti, kad Bundesveras būtų toks apribotas, kad atsidurtume tokioje padėtyje, kokioje esame šiuo metu“, – pareiškė gynybos ministrė.

J. Bidenas paskelbė apie naują 800 mln. dolerių vertės karinės pagalbos paketą Ukrainai

JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) ketvirtadienį paskelbė apie naują 800 mln. dolerių (736 mln. eurų) vertės karinės pagalbos paketą Ukrainai.

Pasak J. Bideno, ši parama padės Kyjivo pajėgoms kovoti su rusų kariuomene Donbaso regione.

„Šį paketą sudaro sunkioji artilerijos ginkluotė, dešimtys haubicų ir 144 tūkst. šovinių, skirtų šioms haubicoms. Į jį taip pat įtraukta daugiau taktinių bepiločių orlaivių“, – nurodė JAV prezidentas.

Jis taip pat patikino, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas niekada neperims Ukrainos kontrolės.

„Mūsų vidaus vienybė su mūsų sąjungininkais ir partneriais, taip pat mūsų vienybė su Ukrainos žmonėmis siunčia aiškią žinią V. Putinui: jam niekada nepavyks užvaldyti ir okupuoti visos Ukrainos. To nebus“, – pabrėžė J. Bidenas.

„Turime taikyti griežtesnes atgrasymo priemones, esame pasirengę atsiųsti daugiau karių – tiek sausumos, tiek oro pajėgų. Taip pat daugiau karių atsiųsti į Lietuvą, pasiunčiant signalą, kad esame kartu su savo partneriais“, – spaudos konferencijoje Rukloje sakė politikė.

Ji detaliau nekomentavo galimo papildomų pajėgų dislokavimo: „Visi veiksmai bus netrukus. (...) Negaliu pasakyti, kaip visa tai atrodys, turime parengti tam planą.“

Pirmadienį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pripažino Maskvos remiamų separatistų valdomų Donecko ir Luhansko regionų nepriklausomybę, taip atverdamas kelią prie Ukrainos sienų šiuo metu laikomų pajėgų dislokavimui šiose „respublikose“.

Krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko teigimu, prie Ukrainos sienos yra apie 130 tūkst. rusų karių, iš jų maždaug 30 tūkst. – Baltarusijoje.

Turime taikyti griežtesnes atgrasymo priemones, esame pasirengę atsiųsti daugiau karių – tiek sausumos, tiek oro pajėgų.

„Papildydamas ministrę, pasakysiu, kad Rusijos sukeltos grėsmės nėra trumpalaikis faktorius, todėl mūsų šalių bendradarbiavimas karinėje, saugumo srityje turi būti ne trumpalaikis, o ilgalaikis, žiūrint į perspektyvą“, – kalbėjo Lietuvos krašto apsaugos ministras.

Tarptautiniam NATO batalionui Lietuvoje vadovaujanti Vokietija praėjusią savaitę šalyje dislokavo papildomų karių. Iki šios savaitės pabaigos papildomų karių skaičius turėtų išaugti iki 350.

„Palaidotas Minsko procesas“

C. Lambrecht teigimu, separatistinių Donecko ir Luhansko teritorijų pripažinimas yra „drastiškas tarptautinės teisės pažeidimas“.

Anot A. Anušausko, savo įsakais V. Putinas sulaužė Minsko susitarimus, numačiusius paliaubas tarp Ukrainos ir prorusiškų separatistų.

„Minsko procesas, mano supratimu, yra palaidotas. Normandijos formatas irgi neturi tokių perspektyvų, kurias puoselėjo jį sudarančios šalys“, – kalbėjo Lietuvos ministras.

„Turime matyti labai atvirai, kas yra dabartinė Rusija. Ji yra agresorė. Kai kalbame apie sankcijų politiką, sankcijos turi būti orientuotos į agresorių, kol kas šalutinį poveikį patiria Ukraina – kapitalas bėga, akcijų rinka patiria spaudimą“, – pridūrė jis.

C. Lambrecht savo ruožtu akcentavo būtinybę tęsti pokalbius su Rusija.

„Turime labai sudėtingą situaciją, kalbant apie tolesnius pokalbius. Nepaisant to, neturime pasiduoti – turime tęsti pokalbius, turime suvokti, kokios būtų karo Europos viduryje pasekmės, kokia tai būtų tragedija, ką tai reikštų žmonėms“, – kalbėjo politikė.

„Būtent tai turėtų mus paskatinti toliau tęsti pokalbį, dialogą, tačiau taip pat labai svarbu stiprinti atgrasymo priemones“, – sakė ji.

LNK reportažas: 

Ragina V. Putiną grįžti prie derybų stalo

Ch. Lambrecht antradienį pasmerkė Kremliaus sprendimą pripažinti Rytų Ukrainoje Maskvos remiamų separatistų įkurtas „liaudies respublikas“ ir į šias teritorijas įvesti rusų karius.

Ji taip pat paragino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną atšaukti savo sprendimus ir grįžti prie derybų stalo.

Mes – vyriausybės ir valstybės – neturime su tuo susitaikyti ir aiškiai smerkiame Rusijos veiksmus.

„Mes – vyriausybės ir valstybės – neturime su tuo susitaikyti ir aiškiai smerkiame Rusijos veiksmus“, – Rukloje tarptautinio NATO bataliono kariams sakė C. Lambrecht.

„Tai yra suverenios Ukrainos teritorijos ir tarptautiniu lygiu pripažintų sienų pažeidimas. (...) Kreipiuosi į prezidentą Putiną, ragindama sustabdyti šiuos veiksmus, gerbti Ukrainos suverenitetą ir grįžti prie derybų stalo“, – pridūrė ji.

Pasak ministrės, pastarosiomis savaitėmis ir mėnesiais buvo bandoma konfliktą išspręsti diplomatiniu keliu, tačiau šių bandymų nepakako: „Vis dėlto, diplomatinės pastangos nesibaigia.“

Kreipdamasi į šešių valstybių karius, tarnaujančius NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinėje grupėje Lietuvoje, C. Lambrecht juos vadino „diplomatijos ramsčiu“.

„Diplomatijai reikia tvirto stuburo, kad nebūtume šantažuojami, o šis stuburas esate jūs“, – sakė ji.

Politikės teigimu, būtent Rusija elgiasi kaip agresorė.

„Mes nežinome, kaip toli yra pasiruošusi eiti Rusija, bet mes esame budrūs ir stovime išvien“, – kalbėjo C. Lambrecht.

Tarptautiniam NATO batalionui Lietuvoje vadovaujanti Vokietija praėjusią savaitę šalyje dislokavo papildomus 350 karių, šiame vienete dalyvaujanti Norvegija taip pat nusprendė atsiųsti papildomus 60 karių. Britanija į Lietuvą atsiuntė nedidelę grupę žvalgybos karių.

Lietuvos krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas pabrėžė, kad šiuo metu ypač svarbu parodyti „NATO solidarumą, nusiunčiant aiškią žinutę agresoriui“.

„Lietuva yra pasirengusi užtikrinti visas būtinas sąlygas vokiečių ir kitų sąjungininkų kariams šalyje“, – kariams sakė jis.

Reaguodama į Maskvos sprendimą pripažinti du prokremliškus separatistinius Ukrainos regionus, Vokietija antradienį pranešė stabdanti dujotiekio projektą „Nord Stream 2“, skirtą rusiškoms gamtinėms dujoms į Vokietiją tiekti.

Antradienį į specialų posėdį renkasi ir Bendrijos diplomatai, jie turėtų nuspręsti dėl naujų sankcijų Rusijai. Jas planuoja įvesti ir JAV.