„Man yra svarbu, kad nebūtų pažeistas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnis. Nors yra gudraujama ir iš tikrųjų Civilinės sąjungos įstatymu mėginama įdiegti tą šeimos sąvoką arba labai artimos partnerystės, pagal daugelį atributų panašios į šeimą, sąvoką. Nors, mano manymu, šeima, pirmiausiai, atsiranda iš santuokos. O, kaip žinote, 38 straipsnyje santuoka yra vyro ir moters sąjunga“, – penktadienį Delfi TV laidoje „Darbo pokalbis su Daiva Žeimyte-Biliene“ sakė G. Nausėda.

Prezidentas atkreipė dėmesį, jog Lietuvos Konstitucija buvo kuriama ir rašoma tada, kai apie tos pačios lyties asmenų santykius ar jų reglamentavimą visuomenė nediskutavo.

„Jų (Konstitucijos kūrėjų – ELTA) sampratos buvo tokios, kaip mes jas ir skaitome. Bet šiandien mėginama skaityti 1992-1993 metų Konstituciją 2024 m. žmogaus akimis ir interpretuoti ją taip, kaip norima interpretuoti šiandien“, – aiškino prezidentas.

„Jeigu norima išvengti šio interpretavimo, mes galime eiti kitu keliu ir pakeisti šį straipsnį – jeigu visuomenėje yra pakankamas konsensusas“, – pažymėjo jis.

Vis dėlto, vertindamas Civilinės sąjungos įstatymo projekto padėtį Seime, jis atkreipė dėmesį, jog valdančioji dauguma taip ir nesugebėjo mobilizuotis ir sutelkti pakankamo palaikymo šiai iniciatyvai.

„Ši valdančioji koalicija turėjo visus svertus savo rankose vienaip ar kitaip šį klausimą reglamentuoti. Tai kas turėjo atsitikti, kad valdančioji koalicija, kuri kėlė šio klausimo sprendimą kaip vieną savo prioritetų, nesugebėjo per visą ketverių metų laikotarpį šio klausimo išspręsti ir dabar bejėgiškai mosčioja rankomis, rodo pirštais vieni į kitus ir sako, kad žiūrėkite, nepavyko, neturime pakankamai balsų“, – kalbėjo prezidentas.

O čia štai toks svarbus klausimas ir tikrai ne kažkokia detalė – susivienyti nesugebama.

„Kuomet reikia atmesti prezidento veto ar susivienyti monolitiškai prieš kitą valdžios instituciją – tada balsų pakanka, tada ir ligonius kelia iš patalo, ir visokių kitokių priemonių ir gudrybių imasi tam, kad susivienytų. O čia štai toks svarbus klausimas ir tikrai ne kažkokia detalė – susivienyti nesugebama“, – stebėjosi Daukanto aikštės lyderis.

Jis taip pat kėlė klausimą, ar ši valdančioji dauguma yra išties suinteresuota civilinės sąjungos klausimo sprendimu.

„Tai mano klausimas – o gal kartais ir nenorima šio klausimo išspręsti? Gal norima turėti šį klausimą nuolat dienotvarkėje, kad būtų galima jį kelti kaip problemą ir tokiu būdu atkreipti į save rinkėjų dėmesį?“ – retoriškai klausė jis.

ELTA primena, kad šios kadencijos Seimas po svarstymo yra pritaręs valdančiosios daugumos partijų inicijuotam Civilinės sąjungos įstatymo projektui. Tam, kad jis būtų priimtas, parlamentarai turės balsuoti dar kartą. Visgi, ar klausimas dar sugrįš į parlamento darbotvarkę, nėra aišku.

Šiuo projektu siūloma sureguliuoti santuokos nesudariusių, tačiau bendrus tarpusavio santykius kuriančių asmenų tiek turtinius, tiek asmeninius neturtinius santykius.

Sprendimą kreiptis į KT dėl partnerystės instituto nebuvimo G. Nausėda vadina bejėgiškumu

Vyriausybei svarstant kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT) dėl tos pačios lyties partnerystės instituto nebuvimo, prezidentas G. Nausėda sako, kad toks politikų žingsnis rodo bejėgiškumą.

„Žinote, aš, tiesą sakant, kartais nebesuprantu mūsų Seimo narių, kurie turi savo rankose instrumentus siekti vienokio ar kitokio įstatymo – mano siūlymas eiti per Civilinio kodekso pakeitimus, tačiau jų valioje yra ir kiti būdai. Tačiau dabar iš to bejėgiškumo, kad apskritai joks sprendimas nepriimamas, kreipiamasi į tą Konstitucinį Teismą“, – žurnalistams Vilniuje sakė šalies vadovas.

„Gal pagailėkime to Konstitucinio Teismo. Jei nėra politinės valios, tai taip atvirai ir pasakykime: nesugebame, paliekame kitoms valdžioms padaryti“, – pridūrė jis.

Pagal Vyriausybės nutarimo projektą, KT būtų prašoma įvertinti dvi Civilinio kodekso normas.

Jo ketinama klausti, ar pagrindiniam šalies įstatymui neprieštarauja kodekso nuostata, kad galima tik vyro ir moters partnerystė, ir tai, kad kodekso skyrius, reguliuojantis bendro gyvenimo sąlygas neįregistravus santuokos, pradės veikti tik tuomet, kai bus priimtas partnerystės įstatymas.

Projekte pabrėžiama, kad Konstitucijoje įtvirtintas asmenų lygybės principas, diskriminacijos draudimas, valstybė įsipareigoja saugoti ir ginti visas šeimas, atitinkančias konstitucinę šeimos sampratą.

Laisvės partija nuo kadencijos pradžios mėgina parlamente priimti įstatymą dėl partnerystės įteisinimo ir tarp skirtingų lyčių, ir tarp tos pačios lyties asmenų. Pernai gegužę Seimas po svarstymo kelių balsų persvara yra pritaręs Civilinės sąjungos įstatymo projektui, tačiau teikti projekto priėmimui nedrįstama, nes jam priimti gali pritrūkti balsų.

Civilinės sąjungos įstatymo projektas numato, kad ją sudarę partneriai kurtų bendrą dalinę nuosavybę, tačiau turėtų galimybę atskiru susitarimu nustatyti ir kitokį turto teisinį režimą, paveldėtų pagal įstatymą ir nemokėtų paveldėjimo mokesčių, turėtų galimybę veikti vienas kito vardu ir interesais, atstovautų vienas kitam sveikatos priežiūros srityje, galėtų gauti su sveikata susijusią informaciją.

Lietuvoje partnerystė šiuo metu nėra įteisinta nei vyro ir moters, nei vienos lyties poroms. Ankstesni bandymai tą padaryti parlamente buvo nesėkmingi.

„Šiai dienai priėmimui balsų neužtenka, bet Laisvės partija kiekvieną dieną vertina, kaip atrodo tie balsai ir jų dinamika. Jeigu kažkurią dieną mes tikrai matysime, kad balsų dinamika keičiasi ir mes galime šį įstatymą priimti, tai esu tikra, kad tik Laisvės partijos iniciatyva jis ir nuguls priėmimui“, – Žinių radijui sakė E. Dobrowolska.

ELTA primena, kad Seimas po svarstymo gegužės mėnesį pritarė valdančiosios daugumos partijų inicijuotam Civilinės sąjungos įstatymo projektui. Tam, kad jis būtų priimtas, parlamentarai turės balsuoti dar kartą.

Projektu siūloma sureguliuoti santuokos nesudariusių, tačiau bendrus tarpusavio santykius kuriančių asmenų tiek turtinius, tiek asmeninius neturtinius santykius.

Visgi skeptiškai įstatymą vertina dalis Seimo narių valdančiojoje daugumoje ir opozicijoje. Abejones dėl projekto ne kartą yra išsakęs ir prezidentas. Tačiau konkrečių įstatymo detalių bei savo požiūrio dėl jų šalies vadovas nekomentuoja ir tikina, kad laukia galutinio Seimo apsisprendimo.

Pasak jos, nesant tokios daugumos būtų rizikinga įtraukti į Seimo darbotvarkę įstatymo priėmimą, o sužlugdyti projektą būtų apmaudu.

„Kol nėra užtikrinta, kad turime neatsitiktinius, o labai tvirtus 71 balsą ir kad juos galime surinkti du kartus iš eilės, numanydami, kad gali būti ir veto ir kad reikėtų tą veto tokiu atveju atmesti, tol, žinoma, nešti partnerystės įstatymą į salę ir jį potencialiai sužlugdyti būtų labai apmaudu“, – „Info TV“ laidai „Info komentarai“ sakė Seimo pirmininkė.

Pavasarį Seimas po svarstymo minimalia balsų persvara pritarė Civilinės sąjungos įstatymo projektui, kuriuo būtų įteisinta tos pačios lyties asmenų partnerystė. Projektui nepritarė dalis konservatorių ir liberalų.

Iniciatyvai įveikti svarstymo stadiją pakako paprastosios daugumos, tačiau civilinės sąjungos šalininkai baiminasi, jog per paskutinį balsavimą projektui priimti reikės 71 balso, nes nepritariantieji nesiregistruos priėmimo procedūrai.

Pagal Seimo statutą, įstatymo priėmimo procedūroje privalo dalyvauti ne mažiau kaip pusė visų parlamento narių.

71 balsas reikalingas ir norint Seime atmesti prezidento veto.

Pasak V. Čmilytės-Nielsen, lyčiai neutralios partnerystės iniciatoriai padarė strateginių klaidų nuo pat Seimo kadencijos pradžios.

„Jis (projektas – BNS) buvo labai sukoncentruotas, suasmenintas, tapęs vienos frakcijos klausimu ir tapęs tokiu taikiniu, nuo kurio neva priklausė koalicijos likimas. Ir tai, žinoma, tapo didžiule kliūtimi jį įgyvendinti, surinkti balsų“, – sakė parlamento vadovė, turėdama omenyje valdančiąją Laisvės frakciją.

Pasak jos, kiti su žmogaus teisėmis susiję klausimai Seime buvo priimti, nes „netapo taikiniu ir netapo koalicijos išgyvenimo klausimu“.

Lietuvoje partnerystė šiuo metu nėra įteisinta nei vyro ir moters, nei vienos lyties poroms. Ankstesni bandymai tą padaryti parlamente buvo nesėkmingi.

Civilinės sąjungos įstatymo projektas numato, kad ją sudarę partneriai kurtų bendrą dalinę nuosavybę, tačiau turėtų galimybę atskiru susitarimu nustatyti ir kitokį turto teisinį režimą, paveldėtų pagal įstatymą ir nemokėtų paveldėjimo mokesčių, turėtų galimybę veikti vienas kito vardu ir interesais, atstovautų vienas kitam sveikatos priežiūros srityje, galėtų gauti su sveikata susijusią informaciją.

Prezidentas G. Nausėda nėra konkrečiai atsakęs, ar pasirašytų Civilinės sąjungos įstatymą, tačiau perspėja, kad vertins, ar priimtas projektas neprieštaraus Konstitucijai, numatančiai, kad „šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas“, o „santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu“.

„Niekas nieko nereiškia. Darbas vyko, vyksta ir, manau, kad vyks toliau“, – antradienį Seime žurnalistams sakė premjerė.

„Jeigu būtų niekaip neįmanoma (rasti daugiau balsų – ELTA), tai ir sakyčiau, kad neįmanoma. Bet, matyt, visada yra verta įtikinėti ir kalbėtis“, – nurodė ji.

Ji patikino norinti, kad Civilinės sąjungos įstatymo projektas Seime būtų priimtas ir pakartojo, kad valdantieji tęs diskusijas su opozicinėmis frakcijomis, savo politinėse programose įsipareigojusios spręsti tos pačios lyties asmenų santykių reglamentavimo klausimus.

„Aš noriu. Jeigu klausiate apie emociją, aš noriu, kad būtų priimtas. O ar aš tikiu? Taip sakant, čia ne vadybos sąvoka“, – kalbėjo ministrė pirmininkė.

Aš noriu. Jeigu klausiate apie emociją, aš noriu, kad būtų priimtas. O ar aš tikiu? Taip sakant, čia ne vadybos sąvoka.

„Reikia kalbėti su opozicinėmis partijomis. Tas pokalbis tęsiasi – bet taip pat buvo ir su asmenvardžių rašymu“, – nurodė ji, primindama, kad debatai šiuo klausimu truko bene trisdešimtmetį.

„Nesakau, kad tai truks trisdešimt metų, bet tai yra klausimo sudėtingumo iliustracija“, – apibendrino ji.

G. Landsbergis nepritaria „laisviečių“ teiginiui dėl koalicinės sutarties pažeidimo: kol taškas nepadėtas, dedame kablelį

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis tikina, kad pakankamai balsų Civilinės sąjungos įstatymui nesurinkusi valdančioji dauguma koalicinės sutarties nepažeidė.

„Sutarties punktas sako, kad bus dedamos geriausios pastangos, galiu patvirtinti, kad tos pastangos yra dedamos maksimalios, rezultatas tiesiog turi savo ribas. Toliau eiti yra sudėtinga, tą esu ne kartą minėjęs“, – antradienį žurnalistams komentavo G. Landsbergis.

„Premjerė puikiai pasakė, kad tiek, kiek koalicija yra balsų surinkusi, tai yra didžiausias istorijoje balsų skaičius tokiam jautriam ir ganėtinai skaldančiam klausimui. Mes esame priartėję labai arti prie reikiamo balsų skaičiaus“, – pridūrė jis.

TS-LKD partijos lyderis teigia turintis vilčių, kad klausimas bus išspręstas ateityje.

„Ar yra kelias kažkoks priekyje? Manau, kad yra ir kol taškas nepadėtas, tol mes dedame kablelį. Geriausi atveju – kabliataškį“, – dėstė politikas.

ELTA primena, kad gegužę Seimas po svarstymo pritarė valdančiosios daugumos partijų inicijuotam Civilinės sąjungos įstatymo projektui. Tam, kad jis būtų priimtas, parlamentarai turės balsuoti dar kartą.

Įstatymą skeptiškai vertina ir jo palaikyti nesutinka dalis Seimo narių valdančiojoje daugumoje ir opozicijoje.

Ar yra kelias kažkoks priekyje? Manau, kad yra ir kol taškas nepadėtas, tol mes dedame kablelį. Geriausi atveju – kabliataškį.

Savo ruožtu, Laisvės partija kritikuoja tokius politikų pasisakymus ir net svarsto blokuoti kai kurias TS-LKD iniciatyvas, nes šie, Laisvės partijos nuomone, nerodo pakankamai pastangų įtikinti abejojančius partiečius balsuoti už civilinę sąjungą.

Visgi, pirmadienio vakarą po koalicinės tarybos posėdžio Laisvės partija konstatavo, kad Civilinės sąjungos projektui valdančioji dauguma vis dar nesutelkė pakankamai balsų. Pasak partijos pirmininkės Aušrinės Armonaitės, tokiu būdu partneriai nesilaiko koalicinės sutarties, todėl „laisviečiai“ turi teisę atitinkamai vertinti ir savo įsipareigojimus.

„Koalicijos punktas lieka neįgyvendintas, kad koalicijos partneriai dės maksimalias pastangas (dėl Civilinės sąjungos – ELTA)“, – pirmadienį po koalicinės tarybos posėdžio žurnalistams teigė A. Armonaitė.

„Tad Laisvės partija atitinkamai vertins ir savo įsipareigojimus“, – nurodė ji.

V. Čmilytė-Nielsen: dėjau maksimalias pastangas

Laisvės partijai pareiškus, kad dėl pernelyg mažo palaikymo Civilinės sąjungos įstatymo projektui politinė jėga persvarstys savo įsipareigojimus koalicijai, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen tikina dėjusi visas pastangas buriant paramą valdančiosios daugumos partneriams svarbiam klausimui.

„Aš dėjau tokias maksimalias pastangas, kad netgi pati teikiau tokį projektą kadencijos pradžioje – lygiai kaip ir praėjusiose kadencijose esu teikusi partnerystės įstatymo projektą“, – antradienį Seime žurnalistams sakė V. Čmilytė-Nielsen.

„Manau, dėl konkrečiai mano pastangų neturėtų klausimų kilti“, – patikino ji.

Visgi, politikė svarstė, kodėl „laisviečiai“ suabejojo koalicijos partnerių įsipareigojimais, mat, anot jos, valdančiųjų atstovai visos kadencijos metu tęsia derybas ir pokalbius, burdami paramą civilinei sąjungai.

„Nežinau, kaip tą maksimalumą galima išmatuoti, bet pagal tą darbą, kurį darome jau daugiau nei tris metus, pokalbius, kuriuos turime, bei remiantis pokalbiu, kurį turėjome vakar, sakyčiau, kad nuoširdžios pastangos telkti balsus visiems, kiekvienam iš koalicijos partnerių svarbiems projektams, tikrai yra“, – patikino Seimo pirmininkė.

S. Skvernelis mano, kad valdančiajai koalicijai civilinės sąjungos klausimas nėra aktualus

Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis mano, kad Seimui nėra prasmės priimti Civilinės sąjungos įstatymą. Jo manymu, tokios pozicijos laikosi ir valdančiosios koalicijos partneriai, pastaruoju metu šiuo klausimu turėję daug tarpusavio nesutarimų.

„Nematau prasmės, nes pavyzdžiai rodo Lietuvoje, kad viskas yra pas mus labai gerai. Galima turėti šeimą, lauktis vaikučio. Viskas, manau, čia išspręsta, mes tą klausimą labai sureikšminame“, – antradienį žurnalistams komentavo S. Skvernelis.

„Matyt, valdančioji koalicija taip pat galvoja, kad tas teisinis reguliavimas, kuris yra šalyje yra pakankamas, pavyzdžiai rodo, kad čia problemų niekam nėra. Ir koalicija turbūt mano, kad klausimas nėra aktualus“, – pridūrė politikas.

Šalies vadovas taip pat pabrėžia, kad artėjant rinkimams dėl valdančiųjų ilgą laiką atidėlioto Civilinės sąjungos įstatymo priėmimo jau nebeįmanoma susitarti.

„Aš pasisakau už tų santykių reglamentavimą, tačiau klausimas, kaip mes norime juos reglamentuoti“, – LRT televizijai sakė G. Nausėda.

Prezidentas priminė ir pateikimo stadiją Seime praėjusį, tačiau vėliau numarintą „artimoji ryšio“ įstatymo projektą. 

„Man nevisiškai suprantama, kodėl vienu metu startavę du projektai – Civilinės sąjungos ir Artimos partnerystės ar artimojo ryšio institutai – vienas iš jų buvo numarintas, o kitas atsidūrė štai dabar tokioje situacijoje, kai artėjant rinkimams, žinote, gal analogija nelabai tinkama, bet kažkas panašaus kaip ir mokesčių reformos klausimu – buvo atidėliojama, buvo braižomos kažkokios raudonos linijos. O dabar atėjo tas metas, kai nebeįmanoma susitarti pačiame Seime“, – atkreipė dėmesį prezidentas.

Visgi G. Nausėda pabrėžė, kad homoseksualių porų santykiai turėtų būti reglamentuoti laikantis Konstitucijos nuostatų.

„Tai aš ir toliau pasisakau už tai, kad visi žmonės turi tam tikrų teisių, tik turime tai daryti ir įteisinti laikydamiesi Konstitucijos nuostatų ir Konstitucijos 38-ojo straipsnio turinio“, – sakė prezidentas.

ELTA primena, kad gegužę Seimas po svarstymo pritarė valdančiosios daugumos partijų inicijuotam Civilinės sąjungos įstatymo projektui. Tam, kad jis būtų priimtas, parlamentarai turės balsuoti dar kartą.

Įstatymą skeptiškai vertina ir jo palaikyti nesutinka dalis Seimo narių valdančiojoje daugumoje ir opozicijoje.

Savo ruožtu, Laisvės partija kritikuoja tokius politikų pasisakymų ir net svarsto blokuoti kai kurias TS-LKD iniciatyvas, nes šie, Laisvės partijos nuomone, nerodo pakankamai pastangų įtikinti abejojančius partiečius balsuoti už civilinę sąjungą.

„Mes kalbėjomės apie Civilinės sąjungos įstatymą pirmadienį. Ir gerai, kad apie jį kalbėjomės tokioje konstruktyvioje dvasioje. Aš nenoriu dalintis didelėmis detalėmis, bet kol kas likau su tam tikra viltimi, kad koalicijos partneriai, kurie žada dėti maksimalias pastangas, jas ir dės“, – „Žinių radijui“ teigė V. Mitalas.

„Matyt, artimu metu įversime, kaip tai pavyko padaryti“, – pridūrė jis.

Nepaisant lūkesčio, kad Civilinės sąjungos įstatymas bus priimtas, V. Mitalas apgailestauja, kad dalis koalicijos narių ir toliau aktyviai veikia, jog šis klausimas reikiamo palaikymo Seime nesulauktų.

„Liberalų sąjūdis jaučiasi nekomfortiškai, nes mes juos verčiame jaustis liberalais. Liberalų sąjūdis (...) nenori demaskuotis, kad jų bent keturi frakcijos nariai labai akivaizdžiai ne tik kad nebalsuoja už civilinę sąjungą, kurią jie turi savo programoje įsirašę, bet ir labai atvirai balsuoja prieš ir bando visaip kaip su „valstiečiais“, A. Širinskiene ir krikščionimis demokratais suburti kažkokį anti-aljansą“, – sakė V. Mitalas.

V. Mitalas taip pat mano, kad jei koalicinės sutarties reikėtų derėtis dabar, žinant visus „laisviečiams“ kylančius iššūkius, Laisvės partija jose laikytųsi tvirčiau. Politikas pripažįsta, kad „laisviečiams“ reikėjo mažiau pasitikėti kitų koalicijos lyderių pažadais, kad reikiamą palaikymą Civilinės sąjungos įstatymui pavyks suburti.

„Manau, kad būtų buvę mažiau reikalinga pasitikėti kitų koalicijos lyderių žodžiais, kad viską mes čia sutvarkysime, neužskaityti kaip už gryną pinigą, kad Liberalų sąjūdis balsuos „už“ arba kad progresyvioji Tėvynės sąjungos dalis su Ingrida Šimonyte ir Gabrieliumi Landsbergiu priešakyje padarys maksimalų darbą, kad ne pusė jų balsuotų, o bent jau keturi penktadaliai už šį įstatymą“, – sakė V. Mitalas.

„Tai, matyt, reikėjo dar tvirčiau dėl koalicijos derėtis ir tai turbūt yra didžioji pamoka ateičiai“, – pripažino jis.

Pirmadienį susirinkusi koalicinė taryba taip pat aptarė ir Civilinė sąjungos įstatymo perspektyvą. Po posėdžio Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė vylėsi, kad Seimui dar šios rudens sesijos metu pavyks priimti Civilinės sąjungos įstatymą.

ELTA primena, kad gegužę Seimas po svarstymo pritarė valdančiosios daugumos partijų inicijuotam Civilinės sąjungos įstatymo projektui. Tam, kad jis būtų priimtas, parlamentarai turės balsuoti dar kartą.

Įstatymą skeptiškai vertina ir jo palaikyti nesutinka dalis Seimo narių valdančiojoje daugumoje ir opozicijoje.

Savo ruožtu, Laisvės partija kritikuoja tokius politikų pasisakymų ir net svarsto blokuoti kai kurias TS-LKD iniciatyvas, nes šie, Laisvės partijos nuomone, nerodo pakankamai pastangų įtikinti abejojančius partiečius balsuoti už civilinę sąjungą.

Po valdančiosios koalicijos tarybos susitikimo ji žurnalistams teigė neišgirdusi, kiek balsų liberalai ir konservatoriai garantuoja minėto įstatymo priėmimui, tačiau išgirdo pažadą padirbėti savo frakcijose, kad balsai būtų.

„Kol kas pažado, konkretaus skaičiaus iš koalicijos partnerių mes šiandien negavome, tačiau gavome pažadą aktyviai padirbėti tuo klausimu savo frakcijose“, – tvirtino A. Armonaitė.

„Kalbant apie opoziciją, žinoma, kad visada šnekamės su opozicija, bet, matyt, koalicija pirmiausia yra įsipareigojusi įgyvendinti pokyčius. Mes dabar skaičiuojame 20 koalicijoje narių, tų sūnų paklydėlių, kuriuos, tikimės, kad koalicijos lyderiams pavyks sutelkti ir priimti svarbų įstatymą“, – sakė politikė.

Pavasarį Seimas po svarstymo minimalia balsų persvara pritarė Civilinės sąjungos įstatymo projektui, kuriuo būtų įteisinta tos pačios lyties asmenų partnerystė.

Lietuvoje partnerystė šiuo metu nėra įteisinta nei vyro ir moters, nei vienos lyties poroms. Ankstesni bandymai tą padaryti parlamente buvo nesėkmingi.

Civilinės sąjungos įstatymo projektas numato, kad ją sudarę partneriai kurtų bendrą dalinę nuosavybę, tačiau turėtų galimybę atskiru susitarimu nustatyti ir kitokį turto teisinį režimą, paveldėtų pagal įstatymą ir nemokėtų paveldėjimo mokesčių, turėtų galimybę veikti vienas kito vardu ir interesais, atstovautų vienas kitam sveikatos priežiūros srityje, galėtų gauti su sveikata susijusią informaciją.

„Šiek tiek stebina, kad tikrai labai liberalių, atvirų pažiūrų žmonės vis dar nurodo į kažkokį amžiaus ir patirties stokos dalyką“, – laidoje „ELTA kampas“ kalbėjo A. Armonaitė.

„Kitais metais bus tas laikas, kai aš pati profesionalioje politikoje esu 10 metų. Nepaisant gal palyginus jauno amžiaus, teko ir dar kitoje partijoje pabūti, ir sukurti partiją, ir savivaldoje dirbti, ir Seime opozicijoje, ir dabar ministerijoje, per krizes... Net ir nežinau, kaip tą amžiaus elementą man pakomentuoti“, – dėstė ji.

Taip politikė reagavo į pastaruosius premjerės Ingridos Šimonytės svarstymus. Kalbėdama apie Laisvės partijos laikyseną civilinės sąjungos atžvilgiu, Vyriausybės vadovė interviu Eltai teigė suprantanti A. Armonaitės vadovaujamos partijos nekantrumą ir manymą, kad šį klausimą galima išspręsti greičiau.

„Nors mes esame labai jauna Vyriausybė ir labai jauna koalicija... Vis tiek esame skirtingos patirties įvairiuose politiniuose dalykuose. Galbūt, jei man būtų 29 metai, ir man taip atrodytų: kas čia per problema paimti ir paspausti tą mygtuką”, – teigė I. Šimonytė.

Anksčiau apie „laisviečių“ nekantrumą kalbėjo ir Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime seniūnas Eugenijus Gentvilas, įspėdamas kolegas, jog spaudimas kuo skubiau priimti civilinę sąjungą gali šią iniciatyvą „nužudyti“.

Visgi, A. Armonaitė kartoja, kad Lietuva partnerystės instituto klausimu vėluoja, o koalicija sprendžia klausimą pernelyg lėtai.

„Manau, kad mes per lėtai judėjome. (...) Esu patenkinta, kad nuėjome iki priėmimo stadijos. Bet, kita vertus, aišku – kai jau subūrėme tą partiją, Laisvės partiją, atėjome į rinkimus, mes norėjome kuo greičiau išspręsti partnerystės klausimą“, – aiškino ministrė.

„Kodėl Laisvės partija turėtų važiuoti lėčiau, jeigu tempas yra visai kitas?“ – retoriškai klausė A. Armonaitė.

Todėl, tęsė Laisvės partijos vadovė, viliamasi rasti papildomų balsų Civilinės sąjungos įstatymo projektui partnerių gretose.

„Darau prielaidą, kad vis tik maksimali mobilizacija dar gali įvykti“, – tvirtino A. Armonaitė, pastebėdama, kad koalicija savo sutartyje nutarė dėti „maksimalias pastangas“ šiam klausimui spręsti.

„Kai yra bendras įsipareigojimas, man gana nemalonu girdėti, kai mus siunčia su ištiesta ranka balsų ieškoti opozicijoje“, – pridūrė ji, referuodama į premjerės bei kitų kolegų raginimus palaikymo civilinei sąjungai ieškoti opozicijoje.

ELTA primena, kad gegužę Seimas po svarstymo pritarė valdančiosios daugumos partijų inicijuotam Civilinės sąjungos įstatymo projektui. Tam, kad jis būtų priimtas, parlamentarai turės balsuoti dar kartą.

Įstatymą skeptiškai vertina ir jo palaikyti nesutinka dalis Seimo narių valdančiojoje daugumoje ir opozicijoje.

Savo ruožtu, Laisvės partija kritikuoja tokius politikų pasisakymų ir net svarsto blokuoti kai kurias TS-LKD iniciatyvas, nes šie, Laisvės partijos nuomone, nerodo pakankamai pastangų įtikinti abejojančius partiečius balsuoti už civilinę sąjungą.

„Jis pataikauja tamsai. Tai reiškia, kad stipri partija, kuri bando parodyti, kad yra stipri partija, iš tikrųjų yra suaižėjusi ir silpna viduje“, – laidoje „ELTA kampas“ kalbėjo V. Mitalas, iš esmės atmesdamas teiginius, kad tos pačios lyties porų santykius reglamentuojantis įstatymas gali supriešinti visuomenę.

„Istorija rodo, kad priėmus (Civilinės sąjungos įstatymą – ELTA) tas susierzinimas, įsitempimas nueina (...) Toks dėsnis buvo tose valstybėse, kuriose buvo ilgai dėl to diskutuojama“, – pridūrė politikas.

V. Mitalas itin kritiškai vertino koalicijos partnerių pastarąją savaitę išsakytus argumentus, kodėl valdančiojoje daugumoje nebeįmanoma sugeneruoti daugiau palaikymo Civilinės sąjungos įstatymo projektui. 

„Atsiprašau, bet aš netikiu ašaromis. Netikiu ašaromis ir vaitojimais, kad nieko nebegalime padaryti. Čia politinės lyderystės klausimas. Imkime ir padarykime. Jeigu Seimo pirmininkė sako, kad reikia, jeigu Ministrė pirmininkė sako, kad reikia, jeigu užsienio reikalų ministras sako, kad reikia“, – laidoje aiškino V. Mitalas.

Neslepia nusivylimo valdančiosios koalicijos darbo kultūra: mažieji nebuvo girdimi

Laisvės frakcijos Seime seniūnas neabejoja, kad tiek konservatorių, tiek Liberalų sąjūdžio frakcijos gali ir net privalo sutelkti didesnį palaikymą Civilinės sąjungos įstatymo projektui, dėl kurio parlamente liko dar vienas balsavimas. Pasak jo, tą įpareigoja ir koalicinė sutartis. Būtent toks įsitikinimas, leidžia suprasti V. Mitalas, ir buvo akstinas partijos valdyboje patvirtinti veiksmų planą, kuriame užsimota Seime blokuoti kai kurias konservatorių iniciatyvas, jei tik šie ir toliau nerodys pakankamai pastangų įkalbėti abejojančius partiečius balsuoti už civilinę sąjungą.

Jis pataikauja tamsai. Tai reiškia, kad stipri partija, kuri bando parodyti, kad yra stipri partija, iš tikrųjų yra suaižėjusi ir silpna viduje.

„Koalicijos sutartyje yra labai aiškiai parašyta: koalicijos partneriai sutaria, kad dės maksimalias pastangas, jog per įmanomai trumpiausią laiką būtų išdiskutuoti ir priimti tiek partnerystė, tiek kiti klausimai“, – tvirtino politikas, negailėdamas strėlių gausiausią narių skaičių turinčiai konservatorių frakcijai.

Pasak jo, būtent konservatorių nenoras įsiklausyti į mažųjų partnerių lūkesčius yra vienas iš ryškiausių dešiniųjų koalicijos bruožų.

„Jūs tikriausiai pastebėjote kokio darbo stiliaus yra susiklosčiusi ši koalicija. Mažieji koalicijos partneriai, abi liberalų partijos, reikalavo daug daugiau bendrų diskusijų, daug daugiau bendrų sprendimų, daug daugiau bendrų sutartų veiksmų vykdymo negu pavyko, tiesa sakant, pasiekti. Šis bruožas labiausiai apibūdina koaliciją. Bet ar mes kerštausime, tikrai ne. Mes elgsimės pagal koalicinę programą“, – sakė V. Mitalas.

Tikisi, kad koalicija nesugrius: premjerės pareikšimai kėlė didesnę grėsmę valdančiajai daugumai

Nors Laisvės partijos valdybos priimtame veiksmų plane užsimenama apie galimybę blokuoti visus TS-LKD teikiamus kandidatus į Europos komisaro pozicijas, V. Mitalas tvirtina, kad bent jau pats nesvarsto apie galimą koalicijos griūtį. Visgi, neslepia politikas, Laisvės partijos gretose yra įvairių nuomonių.

„Scenarijaus, kad mes trenkiame durimis ir visiškai išeiname, mano širdyje tokio nėra, bet kolegų yra įvairiausių nuomonių“, – teigė V. Mitalas.

„Tikrai nieko neracionalaus mes nesiruošiame daryti. Mes darysime viską, kas racionalu, kas mūsų galioje, kad padėtume kolegoms susimobilizuoti“, – pridūrė jis.

Bet kuriuo atveju, akcentavo parlamentaras, ne Laisvės partiją reikėtų kaltinti destabilizuojant ar griaunant valdančiąją koaliciją.

„Prisimenu, kas vyko birželį ir liepos mėnesį. Ši Vyriausybė ir visas Seimas buvo ant paleidimo ribos. Buvo daug kartų premjerės pasakyta: viskas, po NATO sumito išeinu. Kai mintimis nusikeli keliais mėnesiais atgal, (...) tai kas vyksta dabar tiesiog negali būti palyginta su tuo, kuo grasino ir dėl ko grasino kai kurie kolegos“, – vadinamojo čekučių skandalo kontekste deklaruotus I. Šimonytės pažadus paleisti Vyriausybę prisiminė V. Mitalas.

Scenarijaus, kad mes trenkiame durimis ir visiškai išeiname, mano širdyje tokio nėra, bet kolegų yra įvairiausių nuomonių.

Išgirdo įvairių Seimo narių pasiaiškinimų: balsuoti už civilinę sąjungą neleido mama

Interviu Eltai metu V. Mitalas priminė, kad, Laisvės partijos skaičiavimu, šiuo metu Civilinės sąjungos įstatymo projektą palaikytų 64 Seimo nariai. Likusius parlamentarus perkalbėti, užsiminė „laisvietis“ nėra lengva. Ypač, pažymėjo jis, kai civilinei sąjungai prieštaraujančių Seimo narių argumentai nėra racionalūs. O tokių, tęsė V. Mitalas, jis tikrai išgirdęs asmeniškai kalbantis su dabartinio Seimo nariais.

„Pokalbių metu pasvajodavau, kad jei tik būtų su manimi koks operatorius ir jis parodytų, kaip tie pokalbiai vyksta. Išgirsdavau labai skirtingų dalykų: kad mama neleidžia ar panašiai. Garbingo amžiaus Seimo narys taip sakė“, – teigė V. Mitalas.

Praeitą savaitę naujienų portalas Delfi informavo apie Laisvės partijos valdybos patvirtintą veiksmų planą, kuriame aptarti veiksmai tuo atveju, jei koalicijos partneriai tinkamai neparems „laisviečiams“ ypač svarbaus civilinės sąjungos projekto.

„Siekiant koalicijos partnerių paramos Civilinės sąjungos įstatymo projektui, Laisvės partija turi būti pasiruošusi visam galimų priimti sprendimų spektrui dėl koalicijos partneriams svarbiausių klausimų. Civilinės sąjungos įstatymo nepriėmimas reikštų koalicijos sutarties įsipareigojimų nevykdymą ir atrištų rankas Laisvės partijai jos nevykdyti taip pat“, – rašoma paviešintame dokumente.

Veiksmų plane teigiama, kad jei įstatymo priėmimas patirs nesėkmę, Laisvės partija „gali būti priversta“ blokuoti visus TS-LKD teikiamus kandidatus į Europos komisaro pozicijas. Tarp kandidatų į šią poziciją neoficialiai minimas Gabrielius Landsbergis. Kaip rašė Delfi, „laisviečiai“ mano, kad, siekiant patvirtinti kandidatą į eurokomisarus, Laisvės partijos balsai bus lemiantys.

Liberalų sąjūdžio ir konservatorių lyderiai šį Laisvės partijos valdybos patvirtintą veiksmų planą sukritikavo.

Liberalų sąjūdžio pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen teigimu, tai, kad šis „planas“ atsidūrė viešumoje, rodo esamas įtampas ne koalicijoje, bet Laisvės partijoje.

„Sprendimas nutekinti vidinį partijos dokumentą sako daugiau ne apie santykius koalicijoje, bet apie įtampas pačioje Laisvės partijoje“, – praėjusią savaitę „Žinių radijui“ teigė politikė.

Už Mišrios Seimo narių grupės seniūnės Agnės Širinskienės pasiūlymą šio projekto nesvarstyti rudens sesijoje balsavo 49 Seimo nariai, prieš buvo 57, susilaikė 11 politikų.

„Manyčiau, kad neturint balsų ir nerandat konsensuso tiek Seimo viduje, tiek nerandant konsensuso su visuomene, tikrai nėra pagrindo dirginti visuomenės ir svarstyti tuos projektus, kurie Seime perspektyvos neturi“, – antradienį sakė A. Širinskienė.

Premjerė Ingrida Šimonytė priminė, kad ne visi opozicijos siūlymai sulaukia pritarimo parlamente, nepaisant to, niekas nesiūlo jų išbraukti iš darbų programos.

Viena iš tos pačios lyties partnerystės įteisinimo iniciatorių, Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė yra sakiusi, kad ši rudens sesija yra paskutinė, kada galima priimti Civilinės sąjungos įstatymo projektą.

Seimas gegužę po svarstymo jam pritarė kelių balsų persvara. Šiuo teisės aktu būtų įteisinta tos pačios lyties asmenų partnerystė. Dar liko paskutinis balsavimas dėl įstatymo priėmimo. 

Lietuvoje partnerystė šiuo metu nėra įteisinta nei vyro ir moters, nei vienos lyties poroms. Ankstesni bandymai tą padaryti parlamente buvo nesėkmingi.