Pirmadienį vakcinos pristatytos į Kiprą tiesiai iš gamintojo „BioNTech ir Pfizer“.

„COVID-19 pandemija tapo milžinišku iššūkiu visai žmonijai, ir visos šalys sunkiai kovoja siekdamos sugrąžinti normalų gyvenimą. Solidarumas šioje kovoje yra gyvybiškai svarbus, tai yra kiekvieno iš mūsų atsakomybė. Kipras reiškia didelę padėką Lietuvai, kuri greitai atsiliepė į mūsų prašymą perleisti 117 tūkst. „Comirnaty“ vakcinos dozių ir šį prašymą patenkino“, – teigia Kipro sveikatos ministras Michalis Hadjipantela.

Lietuva Kiprui perleido vakcinas, kurios buvo užsakytos, apmokėtos, bet dar nepristatytos.

Solidarumas šioje kovoje yra gyvybiškai svarbus, tai yra kiekvieno iš mūsų atsakomybė.

Lietuva iš skirtingų gamintojų 2022–2023 metams yra užsakiusi 14,7 mln. vakcinų dozių, didžiausias kiekis– beveik 9,3 mln. dozių – užsakytas iš „BioNTech ir Pfizer“. Šiuo metu Lietuvoje šios vakcinos pakanka visiems norintiesiems – skiepijančiose įstaigose ir valstybės medicininių atsargų sandėlyje yra apie 750 tūkst. „Comirnaty“ vakcinos dozių.

Prisidėdama prie pasaulinės kovos prieš COVID-19 pandemiją, Lietuva kiek daugiau nei 1,6 mln. vakcinų dozių perdavė užsienio šalims neatlygintinai.

Dalijimasis vakcinomis taip pat vyko skolinimosi pagrindu. Praėjusių metų vasarą Lietuva paskolino Norvegijai 100,6 tūkst. „Comirnaty“ vakcinos dozių, o mainais pasiskolino 100 tūkst. „COVID-19 Vaccine Janssen“ vakcinos dozių. Lietuva pasiskolintas vakcinas jau grąžino, Norvegija tai padaryti ketina šiemet

„Europos Komisijos patvirtintoje vakcinos „Comirnaty“ preparatų charakteristikų santraukoje nėra nurodoma vakcinos antrosios dozės atidėjimo tolesniam laikui nei 3 savaitės galimybė. Todėl, kol Europos Komisija nėra patvirtinusi kitokių vakcinos vartojimo sąlygų, išlieka pagrįsta mokslinė abejonė, jog toks antrosios dozės atidėjimas gali daryti poveikį vaisto vartojimo saugumui ir efektyvumui“, – rašoma penktadienį priimtame nutarime.

Nutarimo idėją palaikė ir posėdyje dalyvavęs LSMU fiziologijos ir farmakologijos instituto dėstytojas dr. Rimas Jankūnas, tvirtinantis, kad SAM reikėtų negalvoti apie tai, kaip paskiepijant vienus asmenis tuo pačiu mėginti apsaugoti ir kitus. Mokslininko nuomone, reikėtų daugiausiai orientuotis į vyriausių šalies gyventojų, kurie susiduria su didžiausia viruso rizika, skiepijimą.

Tokia saviveikla, neturint tam mokslinių duomenų, kuriuos būtų įvertinusi Europos vaistų agentūra, registruodama vakciną, gali pasibaigti tuo, kad mažės vakcinos efektyvumas.

„Aš manau, kad skiepijimo tikslas neturi būti noras kuo daugiau paskiepyti, reikia norėti sumažinti ligoninių apkrovą ir išvengti mirčių“, – tvirtino R. Jankūnas, pažymėdamas, kad Vyriausybė, atidėdama vakcinaciją antrąja „Comirnaty“ vakcina, skiepys ne tuos, kurie susiduria su didžiausia mirčių rizika.

„Mano pasiūlymas būtų skiepyti ką reikia: senyvus žmones ir rizikos grupes“, – LVŽS šešėlinės Vyriausybės posėdyje kalbėjo LSMU dėstytojas.

Tuo tarpu šešėlinis LVŽS sveikatos ministras Aurelijus Veryga mano, kad valdančiųjų svarstoma idėja neturi mokslinio pagrindo ir kelia riziką dėl mažėjančio vakcinos efektyvumo.

„Dozės „pavėlinimo“ pasekmės gali būti ypač reikšmingos Lietuvos žmonių sveikatai – tokia saviveikla, neturint tam mokslinių duomenų, kuriuos būtų įvertinusi Europos vaistų agentūra, registruodama vakciną, gali pasibaigti tuo, kad mažės vakcinos efektyvumas“, – sakė A. Veryga.