Įprastai savarankiškai dirbantys gyventojai, kurie nedirba dar ir samdomo darbo ir nėra draudžiami sveikatos draudimu valstybės lėšomis, kiekvieną mėnesį turi sumokėti minimalią privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmoką – 6,98 proc. nuo minimalios mėnesio algos (MMA). To reikia tam, kad prireikus žmonės galėtų pasinaudoti sveikatos priežiūros paslaugomis, gauti kompensuojamuosius vaistus ir kitas paslaugas.

COVID-19 pandemijos metu, kol buvo paskelbta ekstremali situacija ir karantinas, savarankiškai dirbantys gyventojai turėjo teisę nemokėti einamųjų PSD įmokų. Net ir nemokėdami šių įmokų, jie galėjo gauti sveikatos priežiūros paslaugas. Nesumokėtas PSD įmokas už karantino laikotarpį reikia sumokėti per 2 metus nuo ekstremalios situacijos pabaigos dienos, tai yra iki šių metų balandžio 30 d.

Jei šia mokestine lengvata žmogus naudojosi viso karantino metu, maksimali nesumokėta PSD įmokų suma vienam žmogui gali siekti 692,56 Eur.

Visiems savarankiškai dirbantiems gyventojams, kurie per karantiną nemokėjo PSD įmokų, „Sodros“ specialistai išsiųs pranešimus, tiksliai nurodydami, kiek įmokų reikia sumokėti. Pranešimai bus siunčiami į asmenines „Sodros“ paskyras arba elektroniniu paštu.

Jei žmogus negalės iškart sumokėti visos nurodytos PSD įmokų skolos, nuo 2024 m. gegužės 1 d. galės pateikti prašymą dėl PSD įmokų įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo. Įsiskolinimą galima atidėti, jei skolos suma didesnė nei 125 eurai ir jei besikreipiantis žmogus neturi galiojančio sprendimo dėl skolos atidėjimo. Jei žmogus anksčiau kreipėsi dėl skolos atidėjimo, tačiau pažeidė atidėjimo sąlygas ir dėl to sprendimas neteko galios, pakartotinai kreiptis dėl skolos atidėjimo galima tik po metų. Atidėti skolą galima, jei jos išieškojimas nėra perduotas antstoliui.

Svarbu prisiminti, kad iki balandžio 30 d. nesumokėjus nurodytos PSD įmokos ir nepateikus prašymo dėl jos sumokėjimo atidėjimo, gali nutrūkti privalomojo sveikatos draudimo galiojimas.

Taip pat svarbu toliau mokėti einamąsias PSD įmokas. 2024 metais PSD įmoka mokama nuo minimalios mėnesio algos yra 64,5 euro per mėnesį.

Nuo 2020-ųjų pradžios Šiaurės Korėja, reaguodama į COVID-19 pandemiją, uždarė savo sienas ir iš esmės užsiblokavo nuo išorinio pasaulio.

Pirmadienį žurnalistai susirinko Pekino sostinės tarptautiniame oro uoste laukti „Air Koryo“ skrydžio „JS151“ iš Pchenjano, numatyto 9 val. 50 min. vietos laiku.

Tačiau praėjus beveik dviem valandoms po numatyto atvykimo laiko, oro transporto bendrovė netikėtai pranešė, kad skrydis atšauktas. Tai sukėlė žiniasklaidos atstovų, laukiančių pirmųjų per daugelį metų tarptautinių keliautojų iš izoliuotos šalies, nusivylimo šūksnius.

Pekino oro uosto klientų aptarnavimo poskyris naujienų agentūrai AFP pranešė, kad „Air Koryo“ nenurodė skrydžio atšaukimo priežasties.

Pirmadienį AFP nepavyko susisiekti su „Air Koryo“ biuru Pekine, o žurnalistas, apsilankęs valstybinės oro transporto bendrovės atstovybėje Kinijos sostinėje, rado užrakintas duris.

Tačiau biuras atrodė gerai prižiūrimas, o tame pačiame aukšte dirbantis darbuotojas teigė, kad kartais pasirodo oro linijų darbuotojai, nors tą rytą jų nebuvo.

China said Monday it had approved restarting commercial flights between Beijing and the North Korean capital of Pyongyang, the first since its isolated ally closed its borders in early 2020.

Kinija pirmadienį pranešė, kad pritarė komercinių skrydžių tarp Pekino ir Šiaurės Korėjos sostinės atnaujinimui.

„Vasaros ir rudens skrydžių sezono metu (...) Kinijos pusė patvirtino keleivių skrydžių planus, pavyzdžiui, „Air Koryo“ maršrutais Pchenjanas–Pekinas ir Pekinas–Pchenjanas“, – per eilinę spaudos konferenciją sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovas Wang Wenbinas (Vang Venbinas), turėdamas omenyje Šiaurės Korėjos valstybinę oro transporto bendrovę.

Leido tekvondo delegacijai dalyvauti varžybose Kazachstane

Pasak ekspertų, po trejus metus trukusios COVID-19 izoliacijos Pchenjane vis dažniau pastebima ženklų, kad pasienio kontrolė tampa lankstesnė.

Praėjusį mėnesį kinų ir rusų pareigūnai dalyvavo kariniame parade Šiaurės Korėjos sostinėje – tai pirmieji per daugelį metų šalyje apsilankę užsienio svečiai.

Praėjusią savaitę Pchenjanas leido sportininkų delegacijai dalyvauti tekvondo varžybose Kazachstane.

Naujienų agentūros „Yonhap“ ir „Kyodo“ pranešė, kad grupė žmonių, kaip manoma, Šiaurės Korėjos sportininkų, praėjusį trečiadienį kirto sausumos sieną su Kinija ir išvyko į Pekiną, o tada išskrido į Vidurinę Aziją.

Tikėtasi, kad pirmadienį „Air Koryo“ atliks pirmąjį komercinį skrydį per daugiau nei trejus metus.

Seulo susivienijimo ministerija, kuri tvarko santykius su Šiaurės Korėja, agentūrai AFP sakė, kad apie skrydžio atšaukimą visiškai nieko nežino.

„Pasirodė įvairių ženklų, kad Šiaurės Korėja vėl atidaro savo sienas“, – sakė pareigūnas.

„Tačiau kol kas sunku nustatyti, ar tai bus visiškas sienos atvėrimas, ar gana ribotas ir kontroliuojamas atvėrimas“, – pridūrė jis.

Specializuota interneto svetainė „NK News“ pirmadienį pranešė, kad „Air Koryo“ penktadienį ir ateinantį pirmadienį ketina vykdyti du skrydžius iš Rusijos Vladivostoko į Pchenjaną.

Kaip pranešė teismas, nepaisant to, jog Vyriausybės nutarimu laikinai buvo suvaržyta pareiškėjo ūkinės veiklos laisvė, tai padaryta laikantis asmens ir visuomenės interesų derinimo principo ir norint apsaugoti žmonių bei visuomenės sveikatą, siekiant bendros tautos gerovės.

LVAT sprendė, ar dėl Vyriausybės nutarimo nuo 2020 metų kovo 16 dienos iki gegužės 17 dienos taikytų karantino veiklos apribojimų bendrovei „Aukštaitijos implantologijos klinika“ turėtų būti atlyginta žala.

LVAT pripažino, kad nutarimu įtvirtintas reguliavimas neprieštaravo aukštesnės galios teisės aktams, ir nenustatė neteisėtų veiksmų, todėl pareiškėjo apeliacinį skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą taip pat atmetė neradęs pagrindo abejoti nutarimo teisėtumu.

Bylą pasiekus LVAT, išplėstinė teisėjų kolegija kreipėsi į Konstitucinį Teismą su prašymu įvertinti nutarimo teisėtumą. Sausio 24 dieną Konstitucinis Teismas priėmė nutarimą, kuriame konstatavo, kad ginčyti nutarimo papunkčiai neprieštaravo Konstitucijai ir Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymui.

LVAT išplėstinė teisėjų kolegija, atsižvelgusi į Konstitucinio Teismo nutarime pateiktus išaiškinimus, pabrėžė, kad Vyriausybės nutarimo įtvirtintu teisiniu reguliavimu iš tiesų laikinai buvo suvaržyta asmenų, besiverčiančių grožio ar odontologijos paslaugų teikimu, ūkinės veiklos laisvė, kadangi tam tikru laikotarpiu buvo draudžiama teikti grožio paslaugas ir buvo atidėtas odontologijos paslaugų, išskyrus būtinosios medicinos pagalbos užtikrinimą, teikimas.

Visgi tokios priemonės nustatytos atsižvelgus į nepalankią epideminę COVID-19 ligos situaciją bei siekiant riboti šios ligos plitimą. Tokiu reguliavimu nustačius konkrečias profilaktikos ir kontrolės priemones siekta įgyvendinti konstituciškai svarbų tikslą ir viešąjį interesą – žmonių ir visuomenės sveikatos apsaugą.

„Koronaviruso pandemija ir Rusijos agresija prieš Ukrainą dar labiau pakurstė“ antisemitizmą, kuris „tebėra rimta mūsų visuomenės problema“, sakė Vienoje įsikūrusios Pagrindinių teisių agentūros (FRA) direktorius Michaelas O'Flaherty (Maiklas Oflahertis).

Birželį vykusiame darbo grupės posėdyje jau buvo pabrėžti pavojai, susiję su „netikrais naratyvais“ ir antisemitizmą skatinančia dezinformacija, Rusijai savo karą teisinus netinkamai vartojant „tokius terminus kaip „nacis“ ir „genocidas“ apibūdinant Ukrainos vyriausybę.

Savo metinėje ataskaitoje, kuri buvo sudaryta šių metų liepą, FRA nurodė, kad „žydų bendruomenės visoje Europoje“ buvo „stipriai paveiktos“ internete kurstytos neapykantos ir Rusijos invazijos kontekste skleistos dezinformacijos.

Europos Sąjungos teisių gynimo agentūra pakartojo, kad „antisemitinių incidentų registravimas visoje Europoje išlieka prastas“, o kiekvienoje šalyje duomenys renkami ir klasifikuojami skirtingai.

Dviejų ES valstybių narių – Vengrijos ir Portugalijos – oficialių duomenų apie užfiksuotus antisemitinius incidentus nebuvo, todėl sunku tinkamai palyginti padėtį visame bloke.

Kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Austrijoje ir Suomijoje, „daugiausia incidentų užfiksuota internete“.

2021 metų spalį Europos Komisija pristatė pirmąją visų laikų kovos su antisemitizmu strategiją.

Tikimasi, kad Briuselis savo strategijos įgyvendinimo ataskaitas paskelbs atitinkamai 2024 ir 2029 metais ir atliekant vertinimą taip pat remsis FRA duomenimis apie antisemitinius incidentus.

Beveik 60 tūkst. eurų – tiek skirta programoms, kurios padės atsitiesti po COVID-19.

„Yra dalis gyventojų – apie 10–20 proc., kurie, persirgę šia liga, jaučia tam tikrus simptomus“, – sakė projekto iniciatorė, „Švietimo pagalbos projektų“ vadovė Ilona Totoraitė.

Persirgus COVID-19 ir grįžtant į normalų gyvenimą rekomenduojama užsiimti fizine veikla.

„Žinoma, po COVID-19 būna labai sunku, kamuoja nuovargis ir sunku prisiversti sportuoti. Reikia ir su savimi dirbti“, – akcentavo fizinio aktyvumo specialistė Vytautė Armonaitė.

30 dienų programa startuos spalio pradžioje.

„Per kelias dienas vietos ištirpo“, – džiaugėsi I.Totoraitė.

Pirmieji dalyviai – 90 gyventojų gaus balansines lentas dovanų. Vienos vertė – apie 130 eurų. Su tokia lenta galima žaisti ir žaidimus, kurie, anot specialistų, irgi padeda. Visą medžiagą bus galima rasti specialioje programėlėje. Informacija bus pasiekiama visiems.

„Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijose paminėti aspektai, kaip reikėtų sportuoti, po kiek dienų galima grįžti, kokiais atvejais negalima sportuoti. Medžiagą pateiksime su saugumo rekomendacijomis“, – teigė I.Totoraitė.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Persirgusių pojūčiai gali užsitęsti kelis mėnesius. Tai ir nuovargis, apatija, bendras silpnumas.

„Ne paskutinėje vietoje yra kosulys ir dusulys, taip pat vadinamasis smegenų rūkas, kuris dabar plačiai aprašomas“, – pabrėžė Santaros klinikų gydytoja pulmonologė Edita Strumilienė.

Mokslininkai jau gali atsakyti – vyrai ar moterys kenčia labiau.

„COVID-19 vienas iš rizikos veiksnių – moteriškoji lytis“, – pasidalijo E.Strumilienė.

Iki šiol jaučiantys pokovidinius simptomus buvo palikti likimo valiai, ne visi kreipėsi į gydytojus.

Praeitą savaitę į Lietuva atvyko komisarė pakalbėti apie COVID-19 naujas grėsmes, ar jų dar yra.

„Iš šios pandemijos išmokome, kad situacija gali pasikeisti labai greitai“, – pabrėžė Europos Komisijos komisarė Stella Kyriakides.

Iš medicininio požiūrio pandemija kaip ir įveikta.

Kol kas apie naujus ribojimus ar suvaržymus ES lygiu komisarė nekalba ir akcentuoja vakcinacijos svarbą. Taip pat giria Lietuvą už skiepijimo pradžią jau adaptuotomis vakcinomis.

„Mes žinome, kad vakcinacija apsaugo nuo sunkių ligos komplikacijų, ilgalaikių padarinių, žinome rezultatus, tad raginu ir prašau – eikite pasiskiepyti“, – skatino S.Kyriakides.

Prieš keletą dienų Joe Bidenas pareiškė, kad COVID-19 pandemija valstijose baigėsi, o kaip Europa?

„Jūs minėjote J.Bideno pasisakymą, bet iš manęs niekad nesate išgirdę, kad pandemija baigėsi. Galiu tik patvirtinti, kad pastarosiomis savaitėmis skaičiai mažėja, bet budrumo prarasti neturime“, – budrumo svarbą akcentavo S.Kyriakides.

Vis dėlto sveikatos pasaugos ministras kalba apie pandemijos įveikimą.

„Iš medicininio požiūrio pandemija kaip ir įveikta“, – sakė Arūnas Dulkys.

Anot ministro, turime vakcinų, testavimą, mokslas atsakė į beveik visus reikalingus klausimus.

‚Matau, kad judame ne link karantinų, o link kitų paslaugų sugrąžinimo į sveikatos sistemą“, – pabrėžė A.Dulkys.

Komisarė su sveikatos apsaugos ministru aptarė ir kitus klausimus, vienas jų – parama nuo karo kenčiančiai Ukrainai. Taip pat akcentuota pagalba sergantiems vėžiu.

Pasak Lietuvos kardiologų draugijos prezidentės profesorės Jelenos Čelutkienės, praėjusių metų šalies gyventojų mirtingumo statistika išties kelia nerimą. Jos duomenimis, mirčių nuo COVID-19 skaičius paaugo kone 3 kartus: nuo 5,2 proc. 2020-aisiais iki 14,7 proc. 2021-aisiais. Kita vertus, pasak J. Čelutkienės, kraujotakos sistemos ligų mirtingumo kreivė nusileido. Pernai šios ligos lėmė 4,5 proc. mažiau mirčių nei 2020-aisiais.

„Visgi skubėti tuo džiaugtis nereikėtų. Kraujotakos sistemos ligos vis dar išlieka pagrindine mirčių Lietuvoje priežastimi, tik jų procentinė išraiška kito, nes ši proporcingai lyginta su COVID-19 nulemtu mirtingumu. Labai daug žmonių šalyje sirgo koronavirusu, daug jų ir mirė. Kitas priežastinis ryšys – dauguma mirusiųjų buvo rizikos grupėje, nes sirgo lėtinėmis – širdies ir kraujotakos sistemos – ligomis. Taigi jos lėmė ir nemažą dalį mirčių nuo COVID-19“, – teigia J. Čelutkienė.

Ji priduria, kad pernai mirė 10 510 darbingo amžiaus gyventojų (16–64 metų), iš kurių 70,5 proc. buvo vyrai, 29,5 proc. – moterys. Anot J. Čelutkienės, šis skaičius nuo 2020-ųjų beveik nepakito.

„Užpernai didžioji dalis darbingo amžiaus vyrų ir moterų dažniausiai mirdavo nuo išeminių širdies ligų. Tačiau 2021-aisiais situacija pasikeitė. Praėjusiais metais pagrindine jaunesnių darbingo amžiaus moterų mirties priežastimi tapo nebe širdies ligos, o COVID-19. Tokių rodiklių dar nėra buvę. Darbingo amžiaus moterų grupėje COVID-19 aplenkė visais laikais pirmavusias širdies ir kraujagyslių ligas. Kodėl? JAV ligų kontrolės ir prevencijos centro duomenimis, dar prieš COVID-19 pandemiją širdies ligos jau buvo visų rasių ir etninių grupių moterų sąrašo viršuje. Tik dabar matome koronaviruso sukeltą streso, socialinių iššūkių, išaugusių atsakomybių ir mažesnio rūpinimosi savimi rezultatą. Šios priežastys neretai lemia širdies ligų vystymąsi, patekimą į rizikos grupes, o tai dažnai baigiasi mirtimi nuo COVID-19“, – pabrėžia J. Čelutkienė.

Medikės žodžius tik patvirtina bendra šalies gyventojų mirčių statistika. Nors nuo 2015-ųjų mirtingumas nuo širdies ligų mažėjo, prieš kelerius metus jis vėl pradėjo augti. Užpernai šios ligos nusinešė 9,8 proc. daugiau gyvybių nei 2019-aisiais, pernai – 8,8 proc. daugiau nei 2020-aisiais. 

„Situaciją smarkiai pablogino COVID-19 pandemija. Karantinas apribojo sveikatos priežiūros teikimo paslaugas, pacientai gerokai rečiau lankėsi pas šeimos gydytojus, kardiologus, kitus specialistus. Tiek stacionarių, tiek ambulatorinių gydymosi galimybių mažėjo, sutriko diagnostika, prevencija. Taip pradėjo kilti mirtingumas tiek nuo COVID-19, tiek nuo kraujotakos sistemos ligų. Pastarųjų susirgimų riziką pastebimai kelia ir didelis cholesterolio kiekis, tačiau moksliniai tyrimai teikia daug vilties. Jie rodo, kad žmonių, vartojusių cholesterolio kiekiui mažinti skirtus vaistus, statinus, rizika susirgti sunkios formos koronavirusu ar mirti buvo apie 30 proc. mažesnė, o buvimo laikas ligoninėje – apie 39 proc. trumpesnis“, – pasakojo sveikatos specialistė.

Anot J. Čelutkienės, statinai yra vieni saugiausių kardiologinių vaistų. Jie leidžia gyventi ilgiau, jų šalutinis poveikis yra mažiausias, palyginti su kitais medikamentais, skirtais kraujotakos sistemai gydyti.

„Taip pat reiktų nepamiršti, kad gera sveikata yra kompleksinių veiksmų rezultatas. Siekiant išvengti mirties nuo širdies ir kraujagyslių ligų, būtina rūpintis savo mityba, vengti streso, gyventi aktyviai, atsisakyti žalingų įpročių. Tai darant atsakingai, vartojant specialistų paskirtus vaistus, reguliariai lankantis pas šeimos gydytoją ar kardiologą, atliekant būtinus tyrimus, galima džiaugtis sveiku ir ilgu gyvenimu“, – reziumuoja medikė.

ES aviacijos saugos agentūra (EASA) nurodė, kad pagal naujas rekomendacijas, parengtas drauge su Europos ligų prevencijos ir kontrolės centru (ECDC).

Kita vertus, nacionalinės priežiūros institucijos ir oro bendrovės vis tiek galės tam tikrais atvejais reikalauti, kad keleiviai ir įgulos nariai kaukėmis dengtų burną ir nosį.

„Nuo kitos savaitės veido kaukės neturės būti privalomos visais atvejais keliaujant lėktuvu, ir tai iš esmės atitinka besikeičiančius nacionalinių valdžios institucijų reikalavimus viešajam transportui“, – sakoma EASA vykdomojo direktoriaus Patricko Ky (Patriko Ki) pareiškime.

„Keleiviams ir įgulos nariams tai bus didelis žingsnis pirmyn, normalizuojant keliones oro transportu“, – nurodoma jame.

Nepaisant naujų rekomendacijų, Vokietija, daugiausiai gyventojų turinti ES narė ir didžiausia bloko ekonomika, sakė neplanuojanti atšaukti reikalavimo dėvėti kaukes orlaiviuose.

„Reikalavimas dėvėti kaukes lėktuvuose toliau lieka galioti visiems vidaus maršrutams, taip pat reisams iš Vokietijos ir į ją“, – elektroniniu paštu išplatintame pranešime nurodė Sveikatos apsaugos ministerijos atstovas Hanno Kautzas (Hanas Kaucas).

„Nėra pasaulio mastu nuoseklaus požiūrio“

EASA pranešė, kad nuo pirmadienio „taisyklės dėl kaukių (dėvėjimo) ir toliau skirsis, priklausomai nuo oro linijų“.

Pranešime sakoma, kad „skrydžiuose į paskirties vietą, kur viešajame transporte vis dar privaloma dėvėti kaukes, turėtų būti toliau skatinamas kaukių dėvėjimas“.

Labiausiai pažeidžiami keleiviai, turintys kitų sveikatos problemų, „galėtų ir toliau dėvėti apsaugines kaukes, nepaisant galiojančios tvarkos“, priduriama jame.

EASA nurodė, kad keleiviai taip pat yra raginami laikytis saugaus atstumo oro uostuose, tačiau skrydžių operatoriai turėtų laikytis „pragmatiško požiūrio“, kad išvengtų priemonių, „dėl kurių galėtų susidaryti keleivių spūstys kitoje keleivio kelionės vietoje“.

Tuo metu Ženevoje įsikūrusi Tarptautinė oro transporto asociacija (IATA) sveikino naujas ES taisykles, bet pripažino, kad padėtis tarptautiniu mastu yra sudėtingesnė.

„Nors kitą savaitę įsigalios Europos protokolas, nėra pasaulio mastu nuoseklaus požiūrio dėl kaukių dėvėjimo orlaiviuose“, – sakė IATA generalinio direktoriaus Willie Walsho (Vilio Volšo) pranešime.

„Oro bendrovės privalo laikytis taisyklių, taikomų jų aptarnaujamiems maršrutams. Orlaivių įgulos žinos, kokias taisykles taikyti, ir kritiškai svarbu, kad keleiviai vykdytų jų nurodymus“, – pridūrė jis.

W. Walshas rašo, kad IATA prašo visų keleivių „gerbti kitų žmonių sprendimą savanoriškai dėvėti kaukes, net jeigu tai neprivalu“.

Prognozuojama, kad šią vasarą Europoje lėktuvais gabenamų keleivių skaičius priartės prie buvusio iki COVID-19 pandemijos, nepaisant brangstančių degalų, karo Ukrainoje ir infliacijos.

PSO nurodė, kad labiausiai tikėtina, jog šio viruso sukeliama liga ilgainiui taps vis mažiau pavojinga, didesnei visuomenės daliai įgijus imunitetą.

Tačiau Jungtinių Tautų sveikatos apsaugos agentūra taip pat atkreipė dėmesį, kad artimiausiu metu galėtų atsirasti naujas koronaviruso variantas, pavojingesnis už neseniai žaibiškai išplitusią omikron padermę.

PSO paskelbė atnaujintą COVID-19 strateginio pasiruošimo, parengties ir atsako planą, o organizacijos vadovas Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas (Tedrosas Adhanomas Gebrejesusas) išreiškė viltį, kad jis bus paskutinysis.

Plane išdėstyti trys galimi scenarijai, kaip pandemija vystysis savo trečiaisiais metais.

„Remiantis tuo, ką dabar žinome, labiausiai tikėtinas scenarijus – kad virusas toliau evoliucionuos, bet jo sukeliamos ligos sunkumas ilgainiui mažės, didėjant imunitetui dėl skiepijimo ir infekcijos“, – per spaudos konferenciją kalbėjo Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas.

Anot jo, imunitetui silpstant gali periodiškai pasitaikyti sergamumo ir mirtingumo pliūpsnių, todėl pažeidžiamų visuomenės grupių narius gali reikėti toliau reguliariai skiepyti.

„Pagal geriausią scenarijų galime pamatyti atsirandant mažiau pavojingų variantų, todėl vakcinų stiprinamosios dozės arba naujos formulės nebus reikalingos“, – aiškino PSO vadovas.

„Pagal blogiausią scenarijų, atsiras virulentiškesnis ir itin užkrečiamas variantas. Esant šiai naujai grėsmei žmonių apsauga nuo sunkios ligos ir mirties, [susidariusi] dėl ankstesnio vakcinavimo arba persirgus, sparčiai mažės“, – perspėjo jis.

Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas sakė, kad vystantis tokiam scenarijui reikėtų reikšmingai pakeisti šiuo metu prieinamas vakcinas, taip pat pasirūpinti, kad jomis būtų paskiepyti žmonėms, kuriems labiausiai gresia sunkios ligos išsivystymo rizika.

PSO techniniam atsakui į COVID-19 protrūkį vadovaujanti Maria van Kerkhove (Marija van Kerckhov) sakė, kad virusui „tebelikę daug energijos“, nors COVID-19 pandemija jau įžengė į trečius metus.

Praeitą savaitę PSO gavo informacijos apie daugiau kaip 10 mln. naujų užsikrėtimo atvejų ir 45 tūkst. mirčių. Organizacija pažymėjo, kad naujų užsikrėtimo atvejų tikrasis skaičius gali būti daug didesnis, nes testavimo intensyvumas sumažėjo.

Iki praeitos savaitės pabaigos buvo patvirtinta iš viso per 479 mln. COVID-19 atvejų ir mirė daugiau kaip 6 mln. šiuo virusu užsikrėtusių žmonių. Tačiau PSO pripažįsta, kad tikrieji skaičiai gali būti keliskart didesni.

2020-12-26. Pirmoji siunta

Vaizdai, kurių kartu su visu pasauliu laukia ir lietuviai. Atkeliavo pirmoji vakcinos nuo COVID-19 siunta. Policijos ir antiteroristinės rinktinės „Aras“ pareigūnų saugomas ypatingas krovinys iškeliauja į specialius sandėlius, vėliau skirstomas ligoninėms. Iš viso – 9750 dozių.

Stop kadras

„Prasideda naujas, viltingas etapas, kai reaguosime ne bėgdami paskui virusą, bet kovodami su juo“, – kalbėjo sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.

Medikai – pirmieji prioritetinių grupių sąraše. Jis sukelia audrą visuomenėje. Į sąrašo priekį veržiasi ir mokytojai, ir policininkai. Pirmumo skiepijant nori kurjeriai, net kunigai, bet sprendimai nekeičiami: pirma – gydytojai, slaugos namų darbuotojai ir senjorai. Visi kiti – vėliau.

„Žinot, ilgai laukiau. Kažkaip maniau, jau išbraukta iš sąrašų. Laukėm apie mėnesį, turbūt daugiau“, – pasakojo viena senjorė.

Už skiepą – bauda

Bet kai kurie kantrybės laukti neturėjo. Privačios įmonės „Ambulansas“, valdančios Šilalės greitosios medicinos pagalbos stotį, vadovas Ričardas Ūselis skiepo į Šilalę važiavo net iš Vilniaus, nors judėjimas tarp savivaldybių buvo draudžiamas. Ir ne vienas R. Ūselis važiavo – su visa šeimyna, iš viso – šeši asmenys.

„Amoralu, apgailėtina ir neleistina tokia veikla“, „Apvogta Šilalė ir viskas“ – tokiais žodžiais apie šį R. Ūselio poelgį atsiliepė žmonės.

Šios vadinamosios vagystės ėmėsi ir prokurorai, ir STT, o policija aiškinosi, ar turėjo vilniečiai leidimus Šilalėn atvažiuoti. Ūseliams žadėta skirti pusantro tūkstančio eurų baudas ir neleisti skiepytis antrąja doze, tačiau vėliau nuspręsta leisti vakcinuotis.

„Pasakė, kad įmonėje serga žmonės ir negalės pasinaudoti skiepu. Dėl to, kad stovėjome rezerviniame sąraše, važiavom ir pasiskiepijom“, – komentavo R. Ūselio žmona Marija Ūselienė.

Ūseliai tyrėjams įrodė, kad yra įmonės darbuotojai ir leidimus keliauti per savivaldybes turėjo. Kalčiausia šioje istorijoje liko greitosios stoties vadovė Loreta Kalnikaitė. Už tai, kad vilniečius į skiepijamųjų sąrašą įtraukė, skirta piniginė bauda, bet vėliau ją teismas panaikino.

„Ji baigėsi taip, kaip ir prasidėjo: burbulu, politikavimu. Medicinos paslauga tapo politika“, – situaciją komentavo L. Kalnikaitė.

O tyrimas dėl kito skiepų skandalo Žalgirio klinikoje vis dar tęsiasi. Sausį Žalgirio klinikoje buvo paskiepyta dvi dešimtys asmenų, kurie klinikoje nedirbo arba buvo dirbančiųjų artimieji. Tarp paskiepytųjų buvo ir europarlamentaro Juozo Oleko dukra su vyru. Įtarimai pateikti trims asmenims, viena jų – klinikos vadovė – lapkritį pasitraukė iš pareigų. Skandalas dėl skiepo be eilės iš pareigų išvertė ir garsų Santaros klinikų šeimos gydytoją Vytautą Kasiulevičių. Profesoriaus žmona buvo paskiepyta su pirmaisiais medikais, nors dirba banke.

„Na, aš turiu savo nuomonę, kaip turiu elgtis, ir elgiuosi taip, kaip yra teisinga ir garbinga“, – kalbėjo V. Kasiulevičius.

V. Kasiulevičius/R. Lukoševičiaus/BNS nuotr.

Laukiančiųjų skiepytis buvo tūkstančiai

Žmonės dėl galimybės pasiskiepyti buvo pasiryžę važiuoti ir šimtus kilometrų į kitas savivaldybes. Norint paskiepyti kuo daugiau, imtasi kitų šalių pavyzdžio: iš vakcinos flakono naudoti ne penkias, o šešias dozes.

Kai į Lietuvą atkeliavo pakankamai vakcinų, iškilo kita nenumatyta problema: gavus daugiausiai skundų dėl šalutinio „Astra Zenecos“ poveikio, norinčiųjų skiepytis ja labai sumažėjo. Paskelbta, kad tie, kas rinksis „Astra Zenecą“, galės pasiskiepyti be eilės. Pasitikėjimą „Astra Zenecos“ vakcina demonstravo ir šalies vadovai: prezidentas, seimo pirmininkė, premjerė ir sveikatos apsaugos ministras. Prezidentas pareiškė, kad esant tokiems skiepijimo tempams, liepą, per Mindaugines, Lietuvoje bus paskiepyta 70 proc. žmonių – tiek, kiek tuomet manyta, reikia masiniam imunitetui.

G. Nausėda/P. Peleckio/BNS nuotr.

Birželį prie vakcinavimo centro „Litexpo“ nusidriekė eilės. Skiepų į Vilnių suvažiavo iš visos Lietuvos. Vieni registravosi, kiti – ne. Birželį vakcinavimo tempai pasiekė rekordus. Per vieną dieną buvo paskiepyta net daugiau nei 40 tūkst. žmonių. Bet įpusėjus vasarai, prezidento žadėtų 70 proc. pasiekta nebuvo.

Ieškojo kaltų

Liepą besiskiepijančiųjų skaičiai iš viso sumažėjo. Buvo sakoma, kad tai dėl atostogų, tačiau keitėsi ir žmonių nuotaikos, atsirado vis daugiau abejojančių per rekordiškai trumpą laiką sukurta vakcina.

Rugpjūtį prezidentas vakcinavimo procesą vadino per daug karštligišku, esą dėl to žmonės nebesiskiepija.

„Tokio karštligiško ir gal net, sakyčiau, forsuoto skiepijimosi buvo galima išvengti“, – tuomet teigė prezidentas Gitanas Nausėda.

Bet spalį jis jau kaltino vyriausybę, esą specialiai lėtinusią vakcinaciją.

„Buvo dirbtinai sulėtinti skiepijimosi tempai – galbūt dėl to, kad nebūtų pasiektas prezidento tikslas“, – svarstė G. Nausėda.

Kodėl, atsiradus galimybei rinktis nemokamą skiepą, žmonėms dingo noras vakcinuotis? Ekspertai vardijo padarytas klaidas.

„Turbūt buvo galima padaryti kažką geriau dėl komunikacijos, bet kai ko mes ne visai galim pakeisti. Gana didelė mūsų visuomenės dalis apskritai nepasitiki – ne tik vakcinomis. Nepasitiki mokslu“, – teigė VU Biotechnologijos instituto profesorė Aurelija Žvirblienė.

Gana didelė mūsų visuomenės dalis apskritai nepasitiki – ne tik vakcinomis. Nepasitiki mokslu.

„Šitai vakcinacijos programai reikėjo turėti specialų koordinatorių, vadovą, kuris tą dalyką prižiūrėtų ir tuo dalyku gyventų. Manau, kad tai būtų buvę ne pro šalį“, – kalbėjo LSMU Sveikatos vadybos katedros profesorius Mindaugas Stankūnas.

Iš viso Lietuva užsisakė beveik penkiolika milijonų dozių vakcinos. Iki šiol gauta daugiau nei pusė. Per milijonas dozių, kurioms grėsė išpylimas, padovanota vakcinų stokojančioms šalims. O beveik 55 tūkst. dozių – išpiltos.

Norėjo „apeiti" sistemą

„Turi būti reklama, turi būti su žmonėmis kalbama, o dabar paleido ir visi daro tai, ką nori, kaip jų smegenys supranta. Valdžia tegu tvarkosi“, „Čia yra žmogaus pasirinkimas. Kaip kas mąsto: vieniems reikia, kitiems – nereikia“, „Galėtų daugiau pasisakyti gydymo įstaigų atstovai, o ne politikai“, „Žmonės bijo dėl savo sveikatos, tiesiog, nes tikrai yra pasekmės po tų skiepų“, „Keisti žmonės tie, kažkoks tarybinis mentalitetas dar pas mus“, – skirtingai vakcinų reikšmę vertino Lietuvos gyventojai.

Norėdami turėti galimybių pasą, bet nenorėdami skiepytis, gyventojai ieškojo išeičių. Pradėti tyrimai dėl medikų, kurie, įtariama, už kelis šimtus eurų parašydavo, kad suleido skiepą, o iš tiesų jį išpildavo. Pasirodžius koronaviruso atmainoms, paaiškėjo, kad dviejų dozių imunitetui sustiprinti neužteks. Prasidėjo revakcinacija sustiprinamąja, trečiąja, doze. Neabejojama, kad reikės dar ne vienos. Gruodį mažesnėmis dozėmis leista skiepyti vaikus nuo penkerių metų. O nuo vasario vidurio siūloma įvesti privalomą vakcinaciją medikams, mokytojams, policininkams, ugniagesiams, valstybės tarnautojams, taip pat kariams.

Pliūpsnis Šiaurės Amerikoje

Pandemija spartėja beveik visur, ypač JAV ir Kanadoje, kur per pastarąją savaitę vidutinis per dieną registruojamų naujų užsikrėtimo koronavirusu atvejų skaičius padidėjo 44 procentais.

Okeanijoje per šį laikotarpį COVID-19 atvejų vidutinis paros prieaugis padidėjo 20 proc., Vidurio Rytuose – 11 proc., Azijoje – 6 proc., Europoje – 3 proc., Afrikoje – 1 procentu.

Pastarąją savaitę vienintelis regionas, kuriame nebuvo nustatyta kasdien registruojamų COVID-19 atvejų pagausėjimo, buvo Lotynų Amerika ir Karibai. Šiame regione ankstesnę savaitę per parą registruojamų naujų COVID-19 atvejų vidurkis sumažėjo 13 procentų.

Pasaulyje – 6 proc. daugiau atvejų

Pasaulyje COVID-19 atvejų paros prieaugis per savaitę padidėjo 6 proc., rodo AFP ketvirtadienio duomenys.

Pandemija toliau stiprėja nuo birželio vidurio, daugiausiai dėl užkrečiamesnio delta varianto, dabar vyraujančio daugelyje šalių.

Patvirtintų COVID-19 atvejų skaičius atspindi ne visą pandemijos mastą, nes šalyse taikomi skirtingi apskaitos metodai ir testavimo priemonės.

Didžiausi pliūpsniai

Vertinant šalių lygiu, didžiausias sergamumo pliūpsnis užfiksuotas Izraelyje – COVID-19 atvejų paros prieaugis padidėjo 101 procentu.

Izraelio yra tarp didžiausią savo gyventojų dalį paskiepijusių šalių pasaulyje ir šiuo metu jau pradėjo skiepyti vakcinos skatinamosiomis dozėmis. Anksčiau sergamumas šalyje buvo sumažėjęs iki mažiau kaip 10 naujų COVID-19 atvejų 100 tūkst. gyventojų, bet dabar jis didesnis kaip 243.

Japonijoje, kur šiuo metu vyksta olimpinės žaidynės, COVID-19 atvejų paros prieaugis padidėjo 97 proc., Turkijoje – 56 proc., Pakistane – 54 proc., Maroke – 49 procentais.

Didžiausi sumažėjimai

Didžiausias sergamumo sumažėjimas nustatytas Zimbabvėje – per parą ten registruojama 46 proc. mažiau užsikrėtimo atvejų negu prieš savaitę. Nyderlanduose šis rodiklis sumažėjo 44 proc., Brazilijoje – 28 proc., Ruandoje – 27 proc., Kolumbijoje – 26 procentais.

Didžiausias savaitės prieaugis

JAV per savaitę registruota 96,8 tūkst. naujų COVID-19 atvejų – 44 proc. daugiau nei ankstesnę.

Antra buvo Indija (40,6 tūkst., 5 proc. daugiau), trečia – Indonezija (33,9 tūkst., 20 proc. mažiau).

Vertinant sergamumą per capita, praeitą savaitę daugiausiai COVID-19 atvejų vėl nustatyta Fidžyje – 824 atvejai 100 tūkst. gyventojų. Sakartvele šis rodiklis buvo 575, o Kuboje – 565.

Daugiausia mirčių

Indonezija ir vėl pirmavo pagal per parą registruojamų COVID-19 pacientų mirčių skaičių – jų praeitą savaitę vidutiniškai būdavo 1 689. Brazilijoje per parą mirdavo 887, Rusijoje – 790 pacientų.

Vertinant pasaulio metu, pastarąją savaitę per parą mirdavo 9 382 koronavirusu užsikrėtę žmonės, 5 proc. daugiau nei ankstesnę savaitę.

Vakcinavimas

Pagal skiepijimo tempą pasaulyje pirmavo Japonija – per savaitę vakcinos gavo daugiau kaip milijonas žmonių. Kiekvieną dieną vakcinos gaudavo vidutiniškai 1,77 proc. visų šalies gyventojų.

Sparčiai buvo skiepijama Panamoje (per dieną – 1,72 proc. gyventojų), Šri Lankoje (1,7 proc.), Malaizijoje (1,61 proc.), Ekvadore (1,26 proc.), Kinijoje (1,22 proc.) ir Saudo Arabijoje (1,15 procento).

Labiausiai pažengusios skiepijant nuo COVID-19 šalys dabar yra Jungtiniai Arabų Emyratai, kur 100 gyventojų tenka 172 suleistos pirmosios arba antrosios dozės, Izraelis, Kanada, Čilė ir Singapūras (po 133), Danija (130), Belgija (128) ir Jungtinė Karalystė (126).