Dar tris asmenis teismas nuteisė dėl padėjimo duoti kyšį už minėtų fiktyvių įrašų įtraukimą į „E-sveikata“ sistemą.

Iš viso nuteistiesiems asmenis bendrai skirta 24 tūkst. eurų baudų, antradienį pranešė prokuratūra.

Ikiteisminį tyrimą organizavo ir valstybinį kaltinimą teisme palaikė Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorai. Tyrimą atliko Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Klaipėdos valdybos pareigūnai.

Bylos duomenimis, Klaipėdoje gyvenantys vyras ir žmona, veikdami bendrininkų grupėje, 2021 metų vasarą papirko vienos privačios gydymo įstaigos darbuotojus, kad būtų padaryti tikrovės neatitinkantys įrašai apie paskiepijimo nuo COVID-19 faktą.

Nustatyta, kad už dviejų asmenų – kaltinamosios ir jos sūnaus – netikrus COVID-19 vakcinacijos įrašus buvo perduotas 1 tūkst. eurų kyšis.

Sutuoktinių porai buvo pareikšti kaltinimai dėl papirkimo, moteriai pareikšti kaltinimai ir dėl dokumento suklastojimo ar disponavimo suklastotu dokumentu.

Trys sutuoktinių bendrininkai, du iš kurių taip pat yra sutuoktiniai, buvo kaltinami padėję perduoti kyšį gydymo įstaigos darbuotojams už fiktyvių įrašų apie paskiepijimą padarymą.

Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų teisėjas priimtu nuosprendžiu pripažino, kad visi penki kaltinamieji įvykdė inkriminuotus jiems nusikaltimus.

Teismo sprendimu klaipėdietei skirta 7,5 tūkst. eurų bauda, jos sutuoktinis nuo baudžiamosios atsakomybės buvo atleistas pagal laidavimą, teismas vyrą įpareigojo sumokėti 2,5 tūkst. eurų dydžio įmoką į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Klaipėdiečių porai padėjusiems perduoti kyšį asmenims taip pat nepavyko išvengti atsakomybės – dviem padėjėjams, neigusiems kaltę, kurie taip pat yra sutuoktiniai, teismas skyrė 8 tūkst. eurų ir 8,5 tūkst. eurų pinigines baudas.

Dar vienas bylos kaltinamasis – padėjėjas nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas pagal laidavimą, įpareigojant jį sumokėti 3 tūkst. eurų įmoką į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui.

„Nesirgau, nežinau, išlindau sausa. Kol kas“, – šypsosi žurnalistės užkalbinta praeivė.

Sveikatos apsaugos ministerija praneša, kad norintys pasiskiepyti nuo COVID-19 ketvirtąja vakcinos doze, tai gali padaryti jau nuo šiandien.

Ministerija startą vadina antruoju etapu, poliklinikose jaučiamas pagyvėjimas.

„Situacija, kad kiekvieną dieną norinčių vis daugėja pasiskiepyti adaptuota vakcina. Ypatingai dabar daug pacientų, kurie nori (skiepytis) kartu su gripo vakcina“, – sakė Karoliniškių poliklinikos slaugos administratorė Vaida Danielė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Iš tiesų jaunesnio amžiaus žmonės aktyviau kreipiasi į polikliniką ir registruojasi skiepui“, – jai antrino Šeškinės poliklinikos infekcijų kontrolės specialistė Jolanta Kuklytė.

Pastaroji įstaiga svarsto ir apie pajėgų didinimą. Norinčių daugiau nei laisvų vietų. „Šiuo metu rezervuota dviem savaitėms į priekį. Skiepijama du kartus per savaitę – antradieniais ir penktadieniais. Šiai akimirkai yra užpildyti visi laikai. Todėl mes tiesiog didiname pajėgumus“, – sakė Šeškinės poliklinikos darbuotoja.

Iki šiol galimybę gauti antrą, stiprinančią dozę, turėjo tik rizikos grupių asmenys – šešiasdešimtmečiai ir vyresni. Nepriklausančius šioms grupėms skiepijo tik pavienės įstaigos.

„Pamačiau straipsnį, kad yra, tai tuo užsiimsiu. Aš – už skiepus“, – prisipažino jaunuolis.

„Žinot, norėčiau. Gal būtų daug saugiau. Kaip tik rytoj būsiu pas gydytoją, paklausiu“, – sakė reportažo pradžioje matyta moteris.

„Jeigu bus poreikis, eisiu. Esu tris kartus pasiskiepijusi. Kol kas dar tas mano terminas, jog manau, kad man nereikia ketvirtos dozės, bet visus skatinu skiepytis“, – sakė triskart vakcinuota vilnietė.

„Ne, nesiskiepijau visai. Ir kol kas gyva ir sveika“, – jai oponavo kita moteris.

„Mes persirgome. Visi paskiepyti trimis skiepais. Nežinau“, – svarstė kita pašnekovė.

Pirmieji besiskiepyjantys kol kas turės galimybę rinktis nuo pirmo (BA.1) ir nuo penkto (BA.5) omikron potipio apsaugančias vakcinas.

Mokslininkai teigia, kad tie, kas persirgo šiais metais, vakcinuotis sustiprinančiąja (doze) nereikėtų.

„Mokslininkai teigia, kad tie, kas persirgo šiais metais, vakcinuotis sustiprinančiąja (doze) nereikėtų. Bet jeigu yra tam tikrų lėtinių ligų, tai tikrai reikėtų“, – sakė V. Danielė.

Ministerija tikslina, kiek ir kam reikia išlaukti. „9 mėnesių laikotarpiui praėjus po persirgimo arba 6 mėn. po pirmosios sustiprinančiosios dozės“, – patikslino SAM sveikatos stiprinimo patarėja Jurgita Pakalniškienė.

Tačiau jeigu žmogus turi tik du skiepus, visais atvejais – sirgo ar nesirgo – išlaukti reikia tik 6 mėn.  Ekspertų vertinimu, jeigu sirgote šiemet, ar iki balandžio mėn., tikėtina, kad sirgote pirmuoju (BA. 1) potipiu. Tad reikėtų vakciną rinktis, apsaugančią nuo ketvirto (BA.4) , penkto (BA.5) potipio. Jeigu sirgote po balandžio mėn., tada  – atvirkščiai.

„Jeigu yra svarstymas, mūsų slaugytoja pataria. Bet dauguma jau būna apsisprendę atėję ir jie paprašo. Be abejo, BA.1 vakcinos daug nebus. Kiek Lietuva yra gavusi, jas greitai sunaudosime. Dabar jau gavome kitą vakciną. Dabar vakcinuosime ta kita ( BA.4; BA.5)“, – sakė  Karoliniškių poliklinikos slaugos administratorė.

Adaptuotos vakcinos Lietuvą pasiekė visai neseniai. Naujos siuntos dar keliauja. „Ketvirtąja vakcinos doze yra pasiskiepiję daugiau nei 4200 asmenų“, – patikslino J. Pakalniškienė.

Vien per rugsėjį į Lietuvą pristatyta per 100 tūkst. adaptuotų vakcinų. Planuojama, kad per spalį jų bus atvežta kiek daugiau nei 0,5 mln. dozių. Vis dėlto ministerija sako, kad negali nuspėti, kurios adaptuotos vakcinos užtikrins geriausią apsaugą. Nes numatyti, kokie viruso variantai atsiras ir cirkuliuos toliau, rudenį ir žiemą, neįmanoma.

Norintys pasiskiepyti turėtų registruotis internetu arba kreiptis į savo šeimos gydytoją. Taip pat prieš skiepą galima pasitikrinti antikūnus, tačiau už tyrimą teks susimokėti.

„Man toks jausmas, kad mes jau dvejus metus lyg tą patį kartojame, bet matau, kad penktai kolonai tarnaujantys žmonės pradeda skleisti jau netgi tam tikras abejones dėl vakcinų patikimumo. Sako: pažiūrėkit, palaukit, Lietuva čia neužsakė patikimų vakcinų, kaip čia dabar bus ir panašiai“, – LRT radijui pirmadienį teigė A. Dulkys.

Ministras akcentuoja, kad Lietuva rezervuoja vakcinas centralizuotai kaip ir visos kitos ES šalys, šį procesą koordinuoja Europos Komisija (EK) ir visos adaptuotos vakcinos visas ES nares pasieks vienu metu.

„Artimiausios adaptuotos vakcinos tam tikriems potipiams jau gali būti pradėtos skirstyti rugsėjo mėnesį. O pagal šiuo metu vyraujančius populiariausius potipius tokios vakcinos, naujausiomis žiniomis, gali atkeliauti lapkritį“, – pabrėžė jis.

Norėčiau akcentuoti, kad esamos vakcinos yra labai tinkamos.

Todėl A. Dulkys ragina nepasiskiepijusius gyventojus nelaukti ir skiepytis šiuo metu jau esančiomis vakcinomis. Pasak ministro, šių vakcinų patikimumas visiškai apsaugo nuo sudėtingų COVID-19 ligos formų.

„Norėčiau akcentuoti, kad esamos vakcinos yra labai tinkamos, labai efektyvios ir tiems, kurie yra apskritai nepasiskiepiję, ypač vyresniojo amžiaus, reikia nelaukti ir skiepytis jau dabar esamomis vakcinomis. Jos tikrai visiškai apsaugo nuo sunkių ligų, nuo sudėtingų situacijų“, – pabrėžė ministras.

Skiepytis galės šiai grupei priklausantys 60 metų amžiaus ir vyresni asmenys, taip pat sergantieji lėtinėmis ligomis, nepriklausomai nuo amžiaus, jeigu jų sveikatos būklė didina sunkaus susirgimo tikimybę. Dėl rizikos veiksnių įvertinimo ir poreikio skiepytis būtina konsultuotis su šeimos gydytoju.

Atkreipiame dėmesį, kad šeimos gydytojui net ir įvertinus bei patvirtinus poreikį žmogui skiepytis, antrąją sustiprinančiąją dozę galima skirti tik praėjus šešiems mėnesiams po paskutinio skiepo nuo COVID-19 ligos. Visiems kitiems 60 metų amžiaus ir vyresniems asmenims pasiskiepyti antrąją sustiprinančiąja COVID-19 vakcinos doze rekomenduotina rudenį kartu su gripo ir pneumokokinės infekcijos vakcina. Apie tai detalios rekomendacijos bus paskelbtos, artėjant rudens sezonui.

Tarptautinės sveikatos priežiūros organizacijos rekomendacijas labiausiai pažeidžiamiems žmonėms pateikė, atsižvelgdamos į šiuo metu Europoje stebimą dėl COVID-19 ligos padidėjusį ligoninių bei intensyviosios terapijos lovų užimtumą. Be to svarus argumentas skiepytis antrąja sustiprinančiąja vakcinos doze lieka mokslo tyrimais pagrįstas faktas, kad vakcinos ir toliau išlieka labai veiksmingos, mažinant naujų koronaviruso atmainų sukeltos sunkios COVID-19 ligos riziką, hospitalizavimą ir mirčių skaičių.

EVA jau yra pradėjusi adaptuotų „Comirnaty“ ir „Spikevax“ vakcinų, geriau pritaikytų apsaugoti nuo konkrečios koronaviruso atmainos ar atmainų, peržiūrą, tačiau, atsižvelgiant į epidemiologinę situaciją, šiuo metu revakcinacijai rekomenduojama nedelsti ir naudoti dabar prieinamas patvirtintas vakcinas.

Primename, kad antrąja sustiprinančiąja COVID-19 vakcinos doze nuo gegužės 30 d. gali pasiskiepyti lėtinėmis imunitetą silpninančiomis ligomis sergantys pilnamečiai arba tie asmenys, kurių imuninės sistemos funkcija yra sunkiai sutrikusi dėl kitų priežasčių, taip pat tie, kuriems taikomas gydymas imuninę sistemą slopinančiais vaistais. Be to, kiek anksčiau buvo nuspręsta nuo rugpjūčio 1 d. sudaryti galimybę antrąja sustiprinančiąja doze pasiskiepyti 80 metų amžiaus ir vyresniems žmonėms.

Vis dar nepasiskiepijusiems šalies gyventojams rekomenduojama pasiskiepyti pagal pirminę schemą ir sustiprinančiąja doze (nuo 5 metų amžiaus – pagal pirminę schemą, vaikai nuo 12 metų amžiaus gali būti skiepijami sustiprinančiąja „Comirnaty“ vakcinos doze).

„Nuo rugpjūčio pradžios yra planas sudaryti galimybę [vakcinuotis] asmenims, kurie 60+ amžiaus grupėje ir turi didesnę riziką sirgti, kad pasitarę su gydytoju jie galėtų tai padaryti“, – „Žinių radijui“ teigė A. Dulkys.

Ministras taip pat pažymėjo, kad nepriklausomai nuo amžiaus galimybė vakcinuotis bus sudaryta ir gyventojams, sergantiems lėtinėmis ligomis.

„Bet dar nekalbama apie kažkokį jaunesnių žmonių arba visuotinį skiepijimą, tam dar tokių horizontalių rekomendacijų iš Europos vaistų agentūros, iš Europos Komisijos neturime“, – pažymėjo jis.

A. Dulkys taip pat atkreipia dėmesį, kad ES narės, norėdamos padidinti žmonių pasitikėjimą vakcinomis, sieks priimti kuo daugiau su vakcinacija nuo COVID-19 susijusių sprendimų.

„Sveikatos apsaugos ministrai paskutiniuose posėdžiuose kartu su EK yra apsitarę, kad būtų gerai daryti visiems kuo daugiau bendrų tokių horizontalių sprendimų ir mažiau varijuoti, nes būtent skirtingos žaidimo taisyklės, skirtingos galimybės jos menkina pasitikėjimą vakcinomis, jeigu yra kažkokie skirtumai“, – teigė A. Dulkys.

COVID-19 atvejų skaičiams vėl didėjant, Europos vaistų agentūra (EVA) pirmadienį paskelbė rekomenduojanti antrą stiprinamąją vakcinos nuo šios ligos dozę vyresniems nei 60 m. žmonėms.

Nuo gegužės mėnesio ketvirtąja COVID-19 vakcinos doze Lietuvoje yra sudaryta galimybė pasiskiepyti asmenims, gydomiems imunosupresiniais vaistais.

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) teigia, kad šiuo metu Lietuvoje didėjantis COVID-19 ligos atvejų skaičius yra nulemtas naujų omikron atmainos potipių, kurie padidina tikimybę pakartotinai užsikrėsti koronavirusu. Visgi, nepaisant neigiamų epidemiologinių tendencijų, ministerija tikina, kad griežtų COVID-19 ribojimų sugrąžinimas rudenį mažai tikėtinas.

Belgijos miestą purto vakcinacijos skandalas. Vienas vyriškis pasiskiepijo net devynis kartus. Ir ne dėl to, kad norėjo geresnės apsaugos nuo koronaviruso. Žmogus taip stengėsi pagelbėti tiems, kurie nenori skiepytis. 

„Jis atvyko su skirtingomis tapatybėmis – skirtingomis asmens tapatybės kortelėmis. Jis atėjo dėl kitų žmonių, kurie vėliau gavo skiepų pažymėjimą. Šie sertifikatai bus anuliuoti, o duomenys ištrinti“, – sakė skiepijimo centro atstovė Lara Kotlar.

Vyras sučiuptas, kai atėjo skiepytis devintą kartą. 

„Supratę, kad kažkas ne taip, darbuotojai atsisakė jį skiepyti. Jis užsiregistravo kitame centre, bet mes nustatėme jo tapatybę. Jis buvo pastebėtas kitame centre. Policija buvo įspėta, atliko savo darbą ir sulaikė šį asmenį“, – teigė skiepijimo centro atstovė.

Pareigūnai tvirtina, kad per trumpą laiką tokį kiekį skiepų susileidęs vyras bent jau kol kas sveikata nesiskundžia. 

„Akivaizdu, kad tiek daug dozių suleidimas per tokį trumpą laiką negali turėti teigiamo poveikio. Pavojaus gali ir nebūti. Šiuo metu negalime tiksliai pasakyti, bet turime būti atsargūs“, – sakė L. Kotlar.

Pareigūnai nustatė asmenis, kurių dokumentais belgas naudojosi. Kol kas neaišku, ar vyras už kitus skiepijosi mainais už atlygį. Visi žmonės bus patraukti baudžiamojon atsakomybėn už dokumentų klastojimą. 

Tai ne pirmas su skiepais susijęs skandalas Belgijoje. Neseniai vienas medikas sulaikytas, nes gyventojams išdavė 2 tūkst. padirbtų skiepų pasų.

Nauja COVID-19 banga iš dalies siejama su faktu, kad nepakankama dalis gyventojų yra pasiskiepiję, palyginus su kitomis Vakarų Europos šalimis, tokiomis kaip Prancūzija, Italija ar Ispanija. Vokietijoje visiškai vakcinuoti 68 proc. visų šalies gyventojų.

„Stebina tai, kad trečdalis gyventojų nesivadovauja mokslinėmis išvadomis“, – interviu Italijos laikraščiui „La Repubblica“ sakė A. Merkel vyras Joachimas Saueris (Joachimas Zaueris). Jo žodžius išplatino Vokietijos dienraštis „Die Welt“.

„Iš dalies taip yra dėl tam tikro vokiečių tingėjimo ir pasitenkinimo savimi“, – kalbėjo gana retai viešai pasisakantis J. Saueris.

„Kitai grupei priklauso žmonės, vedami asmeninių įsitikinimų, tam tikros ideologinės reakcijos į tai, ką jie laiko vakcinacijos diktatūra“, – sakė  J. Saueris. Pasak jo, šioje grupėje yra gydytojų ir mokslininkų.

J. Saueris yra kvantinės chemijos specialistas, kaip ir jo garsioji žmona. Italijoje jis lankėsi akademiniais tikslais.

Pora vengia viešumos, ir J. Saueris retai bendrauja su žiniasklaida. Jų apsilankymas kasmet vykstančiame Bairoito operos festivalyje yra vienas iš nedaugelio atvejų, kai kanclerė ir jos sutuoktinis būna nufotografuojami kartu.

J. Sauerio teigimu, vokiečių dvejonės dėl vakcinos yra dar labiau apgailėtinos, nes tai, kaip greitai pandemijos metu buvo sukurti saugūs ir veiksmingi skiepai, yra „stebuklas“.

Prieš dieną A. Merkel perspėjo, kad Vokietija daro nepakankamai, kad sustabdytų „labai dramatišką“ ketvirtąją pandemijos bangą.

Darbą baigianti ir laikinai kanclerės pareigas einanti A. Merkel, kurią kitą mėnesį turėtų pakeisti finansų ministras Olafas Scholzas (Olafas Šolcas), ne kartą ragino vokiečius vakcinuotis.

Vangus gyventojų skiepijimasis  ir greitai mažėjantis laisvų lovų skaičius intensyviosios terapijos skyriuose kursto aršias diskusijas, ar Vokietijai nereikėtų pasekti  Austrijos pavyzdžiu ir padaryti skiepus nuo COVID-19 privalomais.

A. Merkel vyriausybė anksčiau atmetė tokią galimybę, tačiau keletas politinių lyderių, įskaitant Bavarijos premjerą Markusą Soederį (Markusą Zėderį), pastarosiomis dienomis privalomą skiepijimą ragino įvesti.

Darbdaviai turės teisę atleisti neskiepytus darbuotojus praėjus trims mėnesiams po jų nušalinimo nuo darbo. Darbuotojui, kuris nepaskiepijo nuo COVID-19, atleidimo iš darbo atveju bus išmokėta vieno mėnesio darbo užmokesčio išmoka.

Teisingumo ministerija nurodė, kad jeigu darbuotojas neturi COVID-19 sveikatos pažymėjimo, būtino jo darbe, tai gali būti pakankama priežastis, kad jis būtų laikomas netinkamu savo darbui.

Remiantis įstatymo pataisomis, jeigu darbuotojo neįmanoma perkelti į kitas pareigas arba užtikrinti, kad jis galėtų dirbti iš namų, darbdavys turės teisę laikinai nušalinti darbuotoją nuo pareigų, kol pastarasis gaus COVID-19 sveikatos pažymėjimą, tą laiką nemokant jam darbo užmokesčio.

Jei darbdavys nėra valstybinė įstaiga ar įmonė, toks darbdavys turės teisę ir toliau mokėti darbo užmokestį darbuotojams, dėl COVID-19 sveikatos pažymėjimo neturėjimo laikinai nušalintiems nuo pareigų.

Jei darbuotojas per tris mėnesius po nušalinimo negaus reikalaujamos COVID-19 sveikatos pažymos, darbdavys turės teisę nedelsiant nutraukti darbo sutartį ir pasiūlyti darbuotojui vieno mėnesio išeitinę kompensaciją.

Saeima taip pat pritarė nuostatai, kad sutartys su viešojo sektoriaus darbuotojais gali būti nutraukiamos nedelsiant, jei šie darbuotojai neturi COVID-19 sveikatos pažymėjimo.

Remiantis gynybos ministru Arčiu Pabriku, šiandien parlamento priimta pataisa numato, kad jeigu Nacionalinių ginkluotųjų pajėgų karys neturi tokios pažymos, sutartis su kariu gali būti nutraukta anksčiau numatyto termino.

Kompaniją „padrąsino [vakcinos] mRNA-1273 imunogeniškumas ir saugumas" vaikų nuo 6 iki 11 metų grupėje ir ji "patenkinta, kad tyrimo metu buvo pasiekti pagrindiniai imunogeniškumo rezultatai“, sakoma vadovo Stephane'o Bancelio (Stefano Banselio) pareiškime.

Klinikinių bandymų, kuriuose dalyvavo per 4,7 tūkst. minėtos amžiaus grupės vaikų, duomenys „parodo stiprų imuninį atsaką... praėjus vienam mėnesiui po antrosios dozės“, pareiškime nurodo „Moderna“.

Rezultatai paskelbti kompanijai „Pfizer“ praėjusią savaitę pranešus, kad jos vakcina nuo COVID-19 90 proc. veiksmingumu apsaugo 5–11 metų vaikus nuo simptominės ligos.

JAV federalinė Maisto ir vaistų administracija (FDA) antradienį šaukia nepriklausomų ekspertų patariamosios komisijos posėdį. Jo metu turi būti balsuojama, ar leisti „Pfizer“ vakcina skiepyti tokio amžiaus vaikus.

Bendrai Jungtinėse Valstijose nuo pandemijos pradžios dėl COVID-19 mirė daugiau kaip 150 5–11 metų vaikų, rodo oficialūs duomenys.

Prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) administracija sako esanti pasirengusi skiepyti 5–11 metų vaikus, kurių šalyje yra 28 mln., kai tik mokslo agentūros patvirtins vakciną šiai amžiaus grupei.

Pirmadienį mobili vakcinavimo komanda dirbs prie prekybos centro LIDL, esančio Taikos pr. 66B, o trečiadienį – prie Naikupės g. 18 esančio prekybos centro „Maxima“. Abi dienas gyventojai skiepytis kviečiami atvykti nuo 11 iki 16 val.

Bus skiepijama „Comirnaty“ („Pfizer“) ir „Janssen“ vakcinomis. Išankstinės registracijos nereikia, norint pasiskiepyti užtenka turėti asmens dokumentą.

„Janssen“ vakcina gali būti skiepijami gyventojai nuo 18 metų, jos pakanka vienos dozės, tad rūpintis antruoju skiepu nebereikia. „Comirnaty“ („Pfizer“) vakcina gali būti skiepijami asmenys jau nuo 12 metų, reikalingos dvi dozės, tarp dozių turi būti daroma 3 savaičių pertrauka.

Norinčiųjų pasiskiepyti patogumui Klaipėdoje atverta nauja, patogi vakcinavimo vieta „Eurovaistinėje“, esančioje prekybos centre „Akropolis“ (Taikos pr. 61). Čia norintys pasiskiepyti nuo COVID-19 kviečiami kiekvieną sekmadienį nuo 10 iki 18 val. „Eurovaistinėje“ galima skiepytis „Comirnaty“ („Pfizer“) vakcina. Gyventojai skiepui kviečiami registruotis per bendrą sistemą internetu koronastop.lt arba tel. 1808 ir pasirinkti šią vakcinavimo vietą. Vykstant skiepytis svarbu nepamiršti asmens dokumento.

Norintys pasiskiepyti nuo COVID-19, kaip įprastai, kviečiami ir į vakcinacijos centrą Kretingos g. 36 (LCC tarptautinio universiteto patalpose). Darbo laikas nuo pirmadienio iki penktadienio – 8–20 val., šeštadienį – 9–12 val., sekmadienis – poilsio diena. Registracija skiepui internetu koronastop.lt arba tel. 1808. Vakciną reikia pasirinkti registruojantis.

Be registracijos į vakcinacijos centrą Kretingos g. 36 galima atvykti kiekvieną darbo dieną nuo 13 iki 15 val., ketvirtadieniais – visą dieną. Atvykus be registracijos, reikės rinktis iš tuo metu vakcinacijos centre turimų laisvų vakcinų.