Pasak Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro direktorės Jūratės Grubliauskienės, šiam biurui Sveikatos apsaugos ministerija pavedė ugdymo įstaigoms sudaryti galimybę neatlygintinai gauti savikontrolės testų, skirtų COVID-19 ligos diagnostikai.

„Primename, kad COVID-19 liga vis dar cirkuliuoja, o šiuo metu stebimas sergamumo didėjimas, todėl labai svarbu, kad būtų užtikrintas kuo didesnis simptomus jaučiančių asmenų testavimo prieinamumas. Praktika skatinti testuotis taikoma ir kitose šalyse, pavyzdžiui, JAV, kur COVID-19 savikontrolės testai gyventojams siunčiami paštu“, – paaiškino J. Grubliauskienė.

Labai svarbu, kad būtų užtikrintas kuo didesnis simptomus jaučiančių asmenų testavimo prieinamumas.

Kaip rodo epidemiologinės situacijos duomenys, bendras suminis sergamumo COVID-19 liga, gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis rodiklis Lietuvoje pastaruoju metu išaugo ir praėjusią savaitę (spalio 16–22 d.) siekė 1 166 atvejus 100 tūkst. gyventojų.

„Todėl ministerija toliau rekomenduoja visiems gyventojams, jaučiantiems COVID-19 ligai būdingus simptomus, atlikti testą ligos nustatymui. Tokiu atveju taip pat patariama likti namuose ir kreiptis į gydymo įstaigą“, – informavo Klaipėdos visuomenės sveikatos biuro direktorė.

Dažniausi COVID-19 ligos simptomai – karščiavimas, sausas kosulys, nuovargis.

Rečiau pasitaikantys simptomai – skonio ar kvapo nejutimas, nosies užgulimas, konjunktyvitas, gerklės, galvos, raumenų ar sąnarių skausmas, įvairūs odos bėrimai, pykinimas ar vėmimas, viduriavimas, šaltkrėtis ar galvos svaigimas.

Sunkios COVID-19 ligos simptomai – dusulys, apetito praradimas, sumišimas, nuolatinis skausmas ar spaudimas krūtinėje, aukšta temperatūra.

Bendrojo ir ikimokyklinio ugdymo įstaigų bendruomenės jau gali neatlygintinai gauti savikontrolės testų mokiniams, jų artimiesiems, pedagogams, kitiems specialistams. Minėtų testų paskirstymu bendruomenėms rūpinsis savivaldybių visuomenės sveikatos biurai, kurių visoje šalyje veikia 49. Taip pat, biurai gali testus dalinti bendruomenėms savivaldybėse vykstančių renginių metu.

SAM primena, kad COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) ligos sukėlėjas vis dar cirkuliuoja populiacijoje, o šiuo metu stebimas sergamumo didėjimas, todėl labai svarbu, kad būtų užtikrints kuo didesnis simptomus jaučiančių asmenų testavimo prieinamumas. Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija į savivaldybių visuomenės sveikatos biurus pristatė reikiamą kiekį minėtų testų, kad jie kuo greičiau pasiektų savivaldybių gyventojus. Praktika skatinti testuotis taikoma ir kitose šalyse, pavyzdžiui, JAV, kur COVID-19 savikontrolės testai gyventojams siunčiami paštu.

Kaip rodo epidemiologinės situacijos duomenys, bendras suminis sergamumo COVID-19 liga, gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis rodiklis Lietuvoje pastaruoju metu išaugo ir praėjusią savaitę (spalio 16-22 dienomis) siekė 1166 atv. 100 tūkst. gyventojų (praėjusią savaitę 1082 atv. 100 tūkst. gyventojų). Pažymėtina, kad praėjusiais metais tuo pačiu laikotarpiu stebėti sergamumo rodikliai buvo žemesni, t.y. bendras sergamumo rodiklis siekė 819,9 atv. 100 tūkst. gyventojų. Įprastai gripo ir ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų sergamumo pikas stebimas sausio mėn., pernai sergamumo pikas buvo registruotas gruodžio mėn.

Todėl ministerija toliau rekomenduoja visiems gyventojams, jaučiantiems COVID-19 ligai (koronaviruso infekcijai) būdingus simptomus, atlikti testą ligos nustatymui. Tokiu atveju taip pat patariama likti namuose ir kreiptis į gydymo įstaigą.

SAM primena, kad dažniausi COVID-19 ligos simptomai yra: karščiavimas, sausas kosulys, nuovargis. Kiti, rečiau pasitaikantys simptomai, yra: skonio ar kvapo nejutimas, nosies užgulimas, konjunktyvitas (taip pat žinomas kaip paraudusios akys), gerklės skausmas, galvos skausmas, raumenų ar sąnarių skausmas, įvairūs odos bėrimai, pykinimas ar vėmimas, viduriavimas, šaltkrėtis ar galvos svaigimas. Sunkios COVID‐19 ligos simptomai yra: dusulys, apetito praradimas, sumišimas, nuolatinis skausmas ar spaudimas krūtinėje, aukšta temperatūra.

Pasak LRK Klaipėdos skyriaus vadovės Jolantos Jonikienės, testai šį mėnesį buvo dalijami ne tik Klaipėdoje, bet ir Palangoje, Gargžduose, Kretingoje.

„Manau, kad tai – labai naudinga. Susisiekėme su bendruomenėmis, su kuriomis bendradarbiaujame, ir asmeniškai pakvietėme atvykti ir pasiimti testų tiek, kiek reikia. Testų tikrai labai daug. Su ta gera žinia, kad turime ką dalinti, tai ir daliname“, – teigė pašnekovė.

COVID-19 testai buvo išdalinti įvairioms pagalbos organizacijoms, „Caritui“, taip pat šauliams, pareigūnams, ugniagesiams.

Visoje Lietuvoje LRK per kovą planavo išdalinti 400 tūkst. COVID-19 testų. Didžioji dalis – jau išdalinta.

Testus gali pasiimti ne tik bendruomenės, bet ir pavieniai gyventojai. Testai dalijami LRK Klaipėdos skyriuje, esančiame Tilžės g. 26, darbo dienomis nuo 10 iki 15 val.

Šia iniciatyva gyventojai skatinami saugoti savo ir artimųjų sveikatą, nepamiršti pasitikrinti, kad COVID-19 sergamumo rodikliai nepakiltų.

„Miestiečiai drąsiai gali ateiti, pasiimti, testuotis ir sveikti“, – kvietė LRK Klaipėdos skyriaus vadovė J. Jonikienė.

„Kai kurios šalys įvedė įvažiavimo apribojimus, skirtus tik Kinijos keliautojams. Tam trūksta mokslinio pagrindo, o kai kurios praktikos yra nepriimtinos“, – per reguliarią spaudos konferenciją teigė Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Mao Ning ir įspėjo, kad Kinija gali „imtis atsakomųjų priemonių, pagrįstu abipusiškumo principu“.

Kai kurios šalys įvedė įvažiavimo apribojimus, skirtus tik Kinijos keliautojams. Tam trūksta mokslinio pagrindo, o kai kurios praktikos yra nepriimtinos.

JAV, Kanada, Prancūzija ir Japonija yra tarp šalių, kurios nuo šiol reikalauja, kad keliautojai iš Kinijos, prieš atvykdami į užsienio šalį, parodytų neigiamą COVID-19 testą, nes Azijos milžinėje smarkiai daugėja sergančiųjų.

Prancūzų premjerė Elisabeth Borne (Elizabet Born), paklausta apie Pekino reakciją dėl apribojimų, pareiškė, kad jos šalis neatsisakys savo taisyklių.

„Manau, kad prašydami atlikti testus, atliekame savo pareigą, – paklausta apie Kinijos reakciją, sakė E. Borne radijui „franceinfo“. – Mes ir toliau tai darysime.“

Kinijoje smarkiai padaugėjo naujų COVID-19 atvejų po to, kai Pekinas praėjusį mėnesį, be jokio įspėjimo ar pasiruošimo, staigiai panaikino ilgą laiką galiojusią „nulinio COVIDo“ politiką, o šalies ligoninės ir krematoriumai tapo perpildyti.

Taip pat gruodžio pabaigoje Kinija pranešė, kad atvykstantiems keliautojams nebereikės laikytis karantino, todėl daugelis kinų suskubo planuoti keliones į užsienį.

Nuo tada, kai 2020 metų kovo mėnesį Pekinas ėmėsi apribojimų, Kinijos piliečiai iš esmės buvo uždaryti savo šalyje.

Valstybės nurodo, kad Pekinas nepakankamai skaidriai atskleidžia duomenis apie koronavirusą ir rizikuoja, kad atsiras naujų variantų, ir tai yra rimtas pagrindas įvesti ribojimus keliautojams iš Kinijos.

Pranešama, kad gruodį Kinijoje užregistruoti tik 22 mirties nuo COVID-19 atvejai po to, kai Pekinas smarkiai susiaurino tokių mirčių klasifikavimo kriterijus.

Tai įvyko po to, kai Kinijos vyriausybė paskelbė, kad į mirčių nuo COVID-19 statistiką buvo įtraukti tik tie žmonės, kurie mirė tiesiogiai nuo viruso sukelto kvėpavimo nepakankamumo.

„Mano informacija rodo, kad mes turime beveik 9,5 mln., gal ir daugiau įvairių testų. Dalis jų yra sandėliuose, dalis jų yra tiesiog rezervuota pagal sutartis ir tai yra greitieji antigenų testai savikontrolei, greitieji antigenų testai profesionaliam naudojimui, greitieji antigeno testai, kuriuos mes vadiname čiulpinukais“, – LRT radijui pirmadienį teigė A. Dulkys.

Ministro teigimu, šios testų atsargos yra paruoštos rudeniui, kai COVID-19 susirgimų skaičius gali vėl padidėti.

„Visa tai mes esame pasiruošę rudeniui, jeigu toliau augtų sergamumas ir jeigu norėtume įjungti tam tikrus testavimo algoritmus, tarkime, penktadieniais dalinti moksleiviams savikontrolės testus, arba reikėtų kažkokioms kitokioms reikmėms augant sergamumui. Tai mes pagal savo planą esame pasirengę tam tikrus rezervus“, – akcentavo ministras.

A. Dulkys tikina, kad jei COVID-19 situacija ir šaltuoju sezonu išliks stabili, šie testai neliks dūlėti sandėliuose. Pasak jo, artėjant testų galiojimo terminui, jie bet kokiu atveju bus panaudoti.

„Jeigu jau matysime, kad artėja jų galiojimo terminas, tai, be abejo, mes juos tikrai panaudosime ir padalinsime taip, kaip, beje jau ne kartą yra ir buvę. Bet turime būti pasirengę planą B, tą ir turime padarę“, – sakė jis.

Ministras taip pat atkreipė dėmesį, kad po to, kai šalyje pasibaigė ekstremali situacija, visos gydymo įstaigos turi pačios apsirūpinti testais.

„Pasibaigus ekstremaliai situacijai visos gydymo įstaigos turi rūpintis testais taip, kai ir rūpinasi bet kuo kitu: ar tai būtų švirkštai, ar kitos higienos priemonės, ar bet kas, kas reikalinga jų gydymo įstaigai, – tokia yra tvarka. Mes pasirūpinome, kad bent jau iki liepos 1 dienos jos visa tai turėtų, nes dabar jau joms yra nustatyti paslaugų įkainiai, į tuos paslaugų įkainius yra įskaičiuoti kaštai ir jos visiškai tai gali padaryti“, – pabrėžė A. Dulkys.

Šiuo metu vyriausybė reikalauja visiškai pasiskiepijusių britų ir kitų šalių piliečių, atvykstančių į Angliją iš daugumos pasaulio valstybių, pasidaryti antros dienos antigenų testą dėl COVID-19. Nevakcinuoti keliautojai atvykę turi izoliuotis ir pasidaryti kelis COVID-19 testus prieš ir po atvykimo.

B. Johnsonas, kuris praėjusią savaitę paskelbė, kad mažėjant COVID-19 atvejų skaičiui bus švelninami beveik visi suvaržymai, pažymėjo, kad pakeitimas galios tik visiškai pasiskiepijusiems asmenims.

„Ši šalis yra atvira verslui, atvira keliautojams, tad pamatysite pokyčius, ir atvykstantiems žmonėms nebereikės darytis testų, jei jie yra pasiskiepiję“, – lankydamasis vienoje ligoninėje reporteriams sakė ministras pirmininkas.

Transporto sekretorius Grantas Shappsas (Grantas Šapsas) vėliau parlamentui sakė, kad nuo vasario 11-osios minėto testavimosi reikalavimo nebeliks. Pasak jo, kelionės dėl to taps paprastesnės ir pigesnės, be to, turizmo sektoriui bus suteikta „tikrumo“.

Jis pridūrė, kad nuo tos pačios datos taip pat nebebus taikomas saviizoliacijos reikalavimas atvykstantiems nepasiskiepijusiems žmonėms, tačiau vis tiek reikės atlikti PGR testus prieš ir po atvykimo bei užpildyti specialią formą.

JK taip pat pripažins COVID-19 vakcinacijos pažymėjimus iš dar 16 valstybių, įskaitant Kiniją ir Meksiką, o tai reiškia, kad ji pripažins skiepų dokumentus, išduotus daugiau nei 180 šalių.

JK vyriausybė sveikatos apsaugos politiką nustato tik Anglijai, o Škotija, Velsas ir Šiaurės Airija taiko savo pačių taisykles.

B. Johnsonas anksčiau šį mėnesį atšaukė reikalavimą į Angliją atvykstantiems žmonėms pasidaryti testą dar prieš kelionę ir karantinuotis, kol bus atliktas testas ir gautas neigiamas jo atsakymas.

Tas reikalavimas buvo įvestas praėjusį mėnesį, dėl lapkričio pabaigoje Didžiojoje Britanijoje pasirodžiusio omikron varianto vėl pradėjus daugėti naujų COVID-19 atvejų.

Skelbdamas apie tą taisyklių sušvelninimą B. Johnsonas sakė, jog omikron atmaina jau taip išplito, kad intensyvus atvykstančių žmonių testavimas daro „ribotą poveikį“ užsikrėtimo atvejų skaičiui, bet reiškia „reikšmingas išlaidas mūsų kelionių industrijai“.

Jungtinė Karalystė yra tarp labiausiai pandemijos paveiktų Europos valstybių; COVID-19 šalyje jau pasiglemžė kone 154 tūkst. gyvybių. Tačiau per parą užregistruojamų naujų COVID-19 atvejų skaičiai, kurie praėjusio mėnesio pabaigoje buvo rekordiniai, dabar yra smarkiai sumažėję.

Vis dėlto kai kas kritikuoja tokį greitą suvaržymų švelninimą, įspėja, kad tai gali išprovokuoti naują per parą užregistruojamų COVID-19 atvejų skaičiaus augimą, ir klausia, ar B. Johnsonas šiuos pakeitimus daro dėl politinių priežasčių.

Ministrą pirmininką pastarosiomis savaitėmis persekioja skandalai, jis raginamas atsistatydinti. B. Johnsono pasitraukimo reikalauja net kai kurie jo valdančiosios Konservatorių partijos nariai.

Valdžia nusprendė, kad nepasiskiepijusių darbuotojų nuo gruodžio valstybės lėšomis netestuos, tačiau tų pačių nepasiskiepijusių testus, kurie reikalingi prieš kelionę, kad būtų galima gauti skaitmeninį Europos Sčjungos COVID-19 pažymėjimą, apmokės ir toliau.

„Šie tyrimai yra kompensuojami valstybės lėšomis. Ir bent jau šiuo metu pakeitimai neplanuojami nuo gruodžio 1 dienos. Tai reiškia, kad keliautojai ir toliau galės registruotis ir atlikti tyrimus mobiliuosiuose punktuose“, – sakė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) epidemiologė Ginreta Megelinskienė.

Norint pasidaryti testą prieš kelionę, tereikia užsiregistruoti ir atvykti į savivaldybėse esantį mobilųjį punktą. Taigi išeina taip, kad į darbą nepasiskiepijusieji testuosis iš savo piniginės, o štai į poilsinę kelionę – nemokamai. 

„Nepasiskiepiję? Na, nesamonė?“ – tarstelėjo žurnalistų kalbinta moteris. „Mes galime kur nors rasti racionalų atsakymą, kad būtent tai yra protingai padaryta, o tai – neprotingai. Šiuo dalyku aš nenustebęs“, – pridūrė sutiktas vyras.

Į tai kreivai žiūri ir profsąjungos, kurias reikalavimas darbuotojams už testus susimokėti patiems piktina labiausiai. „Tai yra visiškas nesusipratimas ir tai tik įrodo, kad įstatymas ir jo parengtas buvęs projektas yra netobulas. Dabar atrodo, kad tiek keliaujant galima bus nemokamai testuotis, o kas neatmes ir tokios galimybės, kad pažymėjus tam tikrus simptomus irgi gali testuotis nemokamai“, – svarstė Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos vadovė Inga Ruginienė. 

SAM aiškina, kad kelionėms reikalingus testus nepasiskiepijusiems kompensuoja Europos Sąjungos lėšomis. „Turime tarptautinius įsipareigojimus su Europos Sąjunga, kadangi atsiradus skaitmeniniam Europos Sąjungos COVID-19 pažymėjimui šalys-narės galėjo prašyti tam tikrų lėšų, kad būtų kompensuojami tyrimai“.

O keliaujančių šiemet itin daug – Lietuvos oro uostai skaičiuoja, kad vien spalį į užsienį skrido per 360 tūkst. žmonių. „Jeigu palygintume paskutinio mėnesio spalio skaičius, mes jau pasiekėme apie 60 proc. to mėnesinio keleivių skaičiaus, kuris buvo rekordiniais 2019 metais“, – teigė Lietuvos oro uostų atstovas Tadas Vasiliauskas.

Vis dėlto patys nepasiskiepijusieji sako, kad ne kelionės jiems dabar galvoje, kai reikia ieškoti, iš ko mokės už testus. „Nežinau, kažkaip nesąžininga. Šiaip pati turbūt nemokėsiu už testą. Aš sakiau, kad išeisiu iš darbo. Jeigu darbo vieta negali pastovėti už savo darbuotojus, tai reiškia – ne mano darbas“, – samprotavo praeivė.

„Man svarbiausia yra darbas ir kad šeima nesusirgtų – čia yra pagrindinis dalykas, o pramogos visada gali palaukti“, – teigė žurnalistų kalbintas vyras.

Už imuniteto neturinčių darbuotojų testus pasisiūlyti sumokėti gali ir darbdavys. Tačiau didžiausi šalies darbdaviai tikina – už nepasiskiepijusių darbuotojų testus nemokėsiantys arba tai darysiantys tik vieną mėnesį po naujai įsigaliojusios tvarkos.

„Terminas, per kurį prezidentas turi pasirašyti arba vetuoti įstatymą baigiasi kitos savaitės trečiadienį, šiuo metu mes analizuojame įstatymą, įsiklausome ir į ekspertų nuomonę. Manau, kad tą sprendimą tikrai padarysime ir paskelbsime tuo metu, kuriuo yra nustatytas“, – žurnalistams trečiadienį sakė šalies vadovas.

Opoziciniai socialdemokratai ir „darbiečiai“ prašo prezidento vetuoti Seimo priimtas pataisas.

Darbo partija teigia, kad nustatoma atsakomybė ir finansinė našta darbuotojui gali prieštarauti Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) bei Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymams, nes šiuose teisės aktuose numatoma, kad sveikatos patikrinimai atliekami PSDF arba darbdavio lėšomis.

Savo ruožtu socialdemokratai pažymi, kad nedidele balsų persvara Seimo priimtu pakeitimu gali būti pažeidžiamas lygiateisiškumo principas, nes „tam tikra grupė gyventojų išskiriama ir atskiriama kaip nenusipelniusi valstybės pagalbos“.

Seimas prieš savaitę priėmė Vyriausybės inicijuotas Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pataisas. Jos priimtos valdančiųjų balsais, dalyvaujant minimaliam Seimo narių skaičiui, kurio reikia priimti įstatymą, t. y. 71 parlamentarui.

Jei pataisas pasirašys prezidentas Gitanas Nausėda, jos įsigalios nuo gruodžio 1-osios.

Pataisų šalininkai Seime sako, kad atsisakantieji skiepytis negali būti toliau testuojami už tai mokant visų mokesčių mokėtojų pinigais, tuo metu priešininkai tvirtina, kad pataisos yra diskriminacinės ir dar labiau priešina visuomenę.

Pagal pataisas, sveikatos patikrinimas dėl užkrečiamosios ligos, dėl kurios paskelbta ekstremali padėtis arba karantinas, esant vakcinos prieinamumui, bus finansuojamas darbuotojo lėšomis arba, jei darbdavys sutiks – darbdavio lėšomis.

Išimtis būtų taikoma darbuotojams, kurie negali pasiskiepyti dėl medicininių priežasčių. Jų testavimas ir toliau bus finansuojamas iš biudžeto.

Vyriausybė teigia, kad tokia prievolė turėtų paskatinti žmones skiepytis nuo COVID-19.

Vyriausybė yra sudariusi veiklos sričių sąrašą, kuriame esantys darbuotojai turi nuolat testuotis dėl COVID-19, tai medicinos, švietimo, maitinimo, prekybos, viešojo administravimo darbuotojai, vežėjai, profesinės karo tarnybos kariai. Tikrintis reikia kas septynias–dešimt dienų.

„Testavimas yra pandemijos valdymo priemonė. Todėl apsunkinti testavimą – vadinasi,  apsunkinti pandemijos valdymą. O šiuo atveju kaip tik tai ir padaryta: verčiant žmones mokėti už testus, besitestuojančiųjų skaičius mažės“, – antradienį išplatintame pranešime spaudai teigia Seimo socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas Algirdas Sysas.

Darbo partijos frakcijos vadovas Viktoras Fiodorovas savo ruožtu teigia, kad nustatoma atsakomybė ir finansinė našta darbuotojui gali prieštarauti Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) bei Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymams, nes šiuose teisės aktuose numatoma, kad sveikatos patikrinimai atliekami PSDF arba darbdavio lėšomis.

„Argumentus, kad Skandinavijos šalyse, Lenkijoje, Vengrijoje testavimas tiek darbuotojams, tiek kitiems žmonėms yra kompensuojamas, ir tai laikoma efektyvia COVID-19 pandemijos suvaldymo priemone, valdantieji ignoravo. Pasisakome už pozityvias priemones, skatinant Lietuvos gyventojų vakcinaciją, ir atkreipiame dėmesį, kokias pasekmes gali sukelti nepakankamai pagrįsti sprendimai“, – teigiama „darbiečių“ kreipimesi į prezidentą.

Savo ruožtu socialdemokratai pažymi, kad nedidele balsų persvara Seimo priimtu pakeitimu gali būti pažeidžiamas lygiateisiškumo principas, nes „tam tikra grupė gyventojų išskiriama ir atskiriama kaip nenusipelniusi valstybės pagalbos“.

Frakcijos atstovų manymų, dalis tų žmonių, kurie privalės testuotis už savo lėšas, gali pasitraukti iš darbo rinkos, dėl to šokteltų socialiai remiamų gyventojų skaičius, padidėtų valstybės išlaidos socialinėms išmokoms bei kompensacijoms.

Seimas prieš savaitę priėmė Vyriausybės inicijuotas Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pataisas, jos priimtos valdančiųjų balsais, dalyvaujant minimaliam Seimo narių skaičiui, kurio reikia priimti įstatymą, t. y. 71 parlamentarui.

Jei pataisas pasirašys prezidentas Gitanas Nausėda, jos įsigalios nuo gruodžio 1-osios.

Pataisų šalininkai Seime teigė, kad atsisakantieji skiepytis negali būti toliau testuojami už tai mokant visų mokesčių mokėtojų pinigais, tuo metu priešininkai tvirtina, kad pataisos yra diskriminacinės ir dar labiau priešina visuomenę.

Pagal pataisas, sveikatos patikrinimas dėl užkrečiamosios ligos, dėl kurios paskelbta ekstremali padėtis arba karantinas, esant vakcinos prieinamumui, bus finansuojamas darbuotojo lėšomis arba, jei darbdavys sutiks – darbdavio lėšomis.

Išimtis bus taikoma darbuotojams, kurie negali pasiskiepyti dėl medicininių priežasčių. Jų testavimas ir toliau bus finansuojamas iš biudžeto.

Vyriausybė teigia, kad tokia prievolė turėtų paskatinti žmones skiepytis nuo COVID-19.

Vyriausybė yra sudariusi veiklos sričių sąrašą, kuriame esantys darbuotojai turi nuolat testuotis dėl COVID-19, tai medicinos, švietimo, maitinimo, prekybos, viešojo administravimo darbuotojai, vežėjai, profesinės karo tarnybos kariai. Tikrintis reikia kas septynias–dešimt dienų.

JK Sveikatos apsaugos agentūra (UKHSA) pranešė, kad vienoje laboratorijoje Vulverhamptone centrinėje Anglijoje sustabdyti tepinėlių tyrimai, nes buvo pranešimų apie neteisingus neigiamus testų rezultatus. Klaidingi rezultatai siejami su dalimi testų, laboratorijoje „Immensa Health Clinic Lab“ atliktų nuo rugsėjo pradžios iki šios savaitės.

Problema išaiškėjo kai kuriems žmonėms, kurių greitųjų COVID-19 testų rezultatai buvo teigiami, atlikus tikslesnius polimerazės grandininės reakcijos (PCR) testus ir gavus neigiamus rezultatus.

„Šioje laboratorijoje tirta maždaug 400 tūkst. mėginių... Dauguma [testų atsakymų] turi būti neigiami, bet maždaug 43 tūkst. žmonių galėjo būti pateikti neteisingi neigiami PCR testų rezultatai“, daugiausia Pietvakarių Anglijoje, nurodė HSA.

Agentūra problemą pavadino „pavieniu incidentu, siejamu su viena laboratorija“, ir sakė, kad su minėtais žmonėmis bus susisiekta, jiems bus patarta pasidaryti dar vieną testą.

Anglijos Vakarų Berkšyro taryba paprašė žmonių, spalio 3–12 dienomis testuotų valstybiniame punkte parodų aikštelėje „Newbury Showground“ ir kurie gavo neigiamus atsakymus, iš naujo pasidaryti testus.

Jungtinėje Karalystėje per dieną atliekama apie 1 mln. COVID-19 testų. Pastarąją savaitę pranešama apie kone 40 tūkst. naujų užsikrėtimo atvejų per dieną.