Praėjusį sekmadienį surengtame pakartotiniame antrajame ture „valstietis“ E. Galaguzas surinko 58,5 proc. rinkėjų balsų ir nugalėjo „Laisvės ir teisingumo“ partijos kandidatę Dalią Štraupaitę, gavusią 40,44 proc. rinkėjų balsų.

Rinkėjų aktyvumas pakartotiniame Visagino mero rinkimų antrajame ture siekė 46,86 procento.

„Komisijos vardu noriu padėkoti rinkėjams, kurie ėjo, balsavo. Turėjome neeilinę situaciją, bet pakartotinis balsavimas parodė, kad rinkėjai aktyviai dalyvavo“, – per VRK posėdį penktadienį sakė laikinasis komisijos pirmininkas Andrius Puksas.

Pirmasis rinkimų turas Visagine vyko kaip ir visoje Lietuvoje, kovo 5 dieną, bet po dviejų savaičių vykusio antrojo turo rezultatai buvo panaikinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimu.

Teismas tenkino antrojo turo rezultatus apskundusios D. Štraupaitės skundą ir įgyvendinant teismo sprendimą gegužės 7 dieną vyko pakartotinis balsavimas.

D. Štraupaitė siekė naujų mero rinkimų Visagine, teigdama, kad jai nebuvo sudarytos lygios teisės dalyvauti kovoje, kai jau pasibaigus pirmajam turui ji buvo pašalinta iš rinkimų ir po to į juos grąžinta prieš pat balsavimą.

LVAT įpareigojo Vyriausiąją rinkimų komisiją (VRK) iš naujo organizuoti rinkimų antrąjį turą.

D. Štraupaitė siekė naujų mero rinkimų Visagine, teigdama, kad jai nebuvo sudarytos lygios teisės dalyvauti rinkimuose.

LVAT nustatė, kad reikšmingą laiko tarpą, t. y. nuo kovo 9 dienos vakaro iki kovo 13 dienos vakaro D. Štraupaitės teisė dalyvauti rinkimų politinėje kampanijoje buvo apribota, pirmadienį pranešė teismas.

Sprendime LVAT pabrėžė, kad pakartotinio balsavimo apribotos D. Štraupaitės galimybės vykdyti agitaciją ir susiklosčiusi išskirtinė teisinė situacija „paneigia rinkimų sąžiningumą ir visavertį aktyviosios rinkimų teisės įgyvendinimo Visagino savivaldybės mero rinkimuose užtikrinimą, įvykusių rinkimų skaidrumą ir jų teisėtumą“.

Anot LVAT, konstitucinių rinkimų principų pažeidimai ir lygios kandidatų rinkimų teisės neužtikrinimas nagrinėjamu atveju sudarė prielaidas pagrįstai abejoti rinkimų Visagino savivaldybės mero rinkimuose rezultatų legitimumu ir teisėtumu.

LVAT teisėjų kolegija nusprendė, kad pakartotinių Visagino savivaldybės mero rinkimų metu nustatyti pažeidimai galėjo turėti reikšmingą įtaką rinkėjų apsisprendimui balsuoti už vieną ar kitą kandidatą, todėl nebuvo galima nustatyti tikrosios rinkėjų valios ir rinkimų rezultatų Visagino savivaldybės mero rinkimuose.

Todėl LVAT panaikino VRK sprendimo dalį dėl Visagino savivaldybės mero rinkimų rezultatų tvirtinimo ir nurodė, kad „tikslinga ir racionalu iš naujo organizuoti būtent pakartotinį balsavimą“.

Šiuo teismo sprendimu VRK įpareigojama iš naujo organizuoti pakartotinį balsavimą Visagino savivaldybės mero rinkimuose, organizuojant Visagino savivaldybės mero rinkimų antrą turą.

D. Štraupaitė jau po pirmojo turo buvo išbraukta iš rinkimų, Vyriausiajai rinkimų komisijai gavus patikslintą Panevėžio apygardos teismo nuosprendį. Teismas patikslino dėl piktnaudžiavimo tarnyba nuteistos „Laisvės ir teisingumo“ kandidatės nuosprendžio rezoliucinę dalį, kad ji negali būti skiriama mere.

Tačiau Lietuvos apeliacinis teismas pakeitė šį Panevėžio teismo sprendimą, palikdamas galioti anksčiau skirtą bausmę – draudimą dirbti tik skiriamose pareigose. Dėl to VRK grąžino D. Štraupaitę į rinkimus.

Rinkimus Visagine laimėjo dabartinis savivaldybės vadovas, „valstiečių“ iškeltas Erlandas Galaguzas.

VRK laikinasis vadovas: Visagine bus kartojamas antrasis turas

Visagine bus pakartotas antrasis rinkimų turas pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) sprendimą, situaciją antradienį aptars Vyriausioji rinkimų komisija (VRK), pirmadienį BNS sakė laikinasis jos vadovas Andrius Puksas.

Teismo sprendimus, aišku, vykdysim. Dar neaišku, ir kada tie rinkimai bus, matyt, VRK pasakys, kada jie turėtų vykti.

„Sprendime yra numatyta, kad (vyks – BNS) tik pakartotinis balsavimas mero rinkimuose, t. y. tas vadinamas antrasis turas ir tik vienmandatėje. Pačias detales aptarsime artimiausiame posėdyje, posėdis numatytas rytoj“, – pirmadienį BNS sakė A. Puksas.

Per posėdį antradienį VRK aptars pakartotinio balsavimo organizavimo Visagine klausimą, bus sprendžiama, kada šis balsavimas galėtų būti surengtas, BNS informavo komisija.

Antrajame rinkimų ture Visagine turėtų susirungti dabartinis savivaldybės vadovas, meru išrinktas „valstiečių“ atstovas Erlandas Galaguzas ir antra rinkimuose likusi „Laisvės ir teisingumo“ iškelta Dalia Štraupaitė.

E. Galaguzas apmaudžia vadina situaciją, kai dėl mero posto turės kovoti iš naujo

Visagino meru perrinktas dabartinis miesto vadovas „valstietis“ Erlandas Galaguzas apmaudžia vadina situaciją, kai po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) sprendimo iš naujo turės kovoti dėl mero posto, bet neabejoja juos laimėsiantis dar kartą.

„Labai apmaudu, nes tikrai sąžiningai, skaidriai dalyvavau šiuose rinkimuose, bet tai jau atsitiko, pabūsim mūsų savivaldybė ir aš asmeniškai tokioj situacijoj, kuri kuria ir aiškinasi naujus įstatymus. Tikiuosi, kad sugebėsiu, ir net neabejoju, kad sugebėsiu paaiškinti, kad mūsų žmonės suprastų, kas atsitiko, kodėl tokie teismų sprendimai“, – BNS pirmadienį sakė E. Galaguzas.

„Teismo sprendimus, aišku, vykdysim. Dar neaišku, ir kada tie rinkimai bus, matyt, VRK pasakys, kada jie turėtų vykti. Nėra, kur dėtis, reikės ieškoti finansų ir spręsti šituos klausimus. Manau, kad Visaginas pakankamai išsilavinusių žmonių miestas, supras ir pasirinks tuos, kurie nėra teisti, ypač (būdami – BNS) mero pozicijoj, ir pasirinks teisingai. Laimėsim dar kartą“, – kalbėjo E. Galaguzas.

Kaip BNS informavo teismas, paskelbimas numatytas balandžio 3 dieną 15 valandą.

D. Štraupaitė apskundė Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) sprendimą patvirtinti merų rinkimų antrojo turo rezultatus Visagine, nepaisant skundo, kuriuo prašyta rezultatus panaikinti.

D. Štraupaitė siekia naujų mero rinkimų Visagine, teigdama, kad jai nebuvo sudarytos lygios teisės.

D. Štraupaitės registracija kandidatuoti į meres buvo panaikinta po pirmojo rinkimų turo, VRK gavus patikslintą Panevėžio apygardos teismo nuosprendį. Teismas patikslino dėl piktnaudžiavimo tarnyba nuteistos „Laisvės ir teisingumo“ kandidatės nuosprendžio rezoliucinę dalį, kad ji negali būti skiriama mere.

Tačiau Lietuvos apeliacinis teismas pakeitė šį Panevėžio teismo sprendimą, palikdamas galioti anksčiau skirtą bausmę – draudimą dirbti tik skiriamose pareigose. Dėl to VRK šiai kandidatei leido dalyvauti antrajame mero rinkimų ture.

Rinkimus Visagine laimėjo dabartinis savivaldybės vadovas, „valstiečių“ iškeltas Erlandas Galaguzas.

Anksčiau šią savaitę iš rinkimų pašalinta ir vėl į juos grąžinta politikė sako, jog oponentas laimėjo išankstinio balsavimo balsais, todėl sieks juos anuliuoti.

Visagine suskaičiavus balsus visose 16 apylinkių, „valstietis“ E. Galaguzas surinko 52,15 proc., o D. Štraupaitė – 46,24 procento.

D. Štraupaitės registracija kandidatuoti į meres buvo panaikinta Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) gavus patikslintą Panevėžio apygardos teismo nuosprendį. Teismas patikslino dėl piktnaudžiavimo tarnyba nuteistos „Laisvės ir teisingumo“ kandidatės nuosprendžio rezoliucinę dalį, kad ji negali būti skiriama mere.

Tačiau pirmadienį Lietuvos apeliacinis teismas pakeitė šį Panevėžio teismo sprendimą, palikdamas galioti anksčiau skirtą bausmę – draudimą dirbti tik skiriamose pareigose.

Dėl to VRK šiai kandidatei leido dalyvauti antrajame mero rinkimų ture.

Nors D. Štraupaitę į rinkimus spėta grąžinti dar prieš prasidedant išankstiniam balsavimui, ji teigia praradusi visą savaitę, kurią galėjo skirti agitacijai, be to, žmonės buvo suklaidinti.

„Manau, kad buvo supainioti žmonės – galvojo, kad manęs jau nėra“, – apie išankstinio balsavimo rezultatus BNS sakė politikė.

„(Teisme – BNS) bandysime anuliuoti pašto balsus“, – pridūrė ji, teigdama, kad dėl to jau tariasi su advokatu.

Manau, kad buvo supainioti žmonės – galvojo, kad manęs jau nėra.

Rinkimus laimėjęs E. Galaguzas BNS teigė, jog rinkimų kampanija jam buvo „tikrai nelengva“, ir abejojo, ar D. Štraupaitės istorija iš tiesų atnešė jam naudos.

„Daug tos paguodos, žmonės gailisi, gaili“, – apie tai, kuo susiklosčiusi situacija galėjo būti naudinga oponentei, svarstė perrinktas Visagino meras.

Jis teigė, kad „sudėtinga būtų vertinti“ D. Štraupaitės teiginius, esą ji pralaimėjo dėl išankstinio balsavimo.

„Noriu pasakyti viena: aš ėjau sąžiningai, garbingai“, – sakė politikas.

Pasak „valstiečių“ mero, po rinkimų Visagine politinė dauguma išliks ta pati: jo bendražygiai dirbs su socialdemokratais bei Lenkų rinkimų akcija–Krikščioniškų šeimų sąjunga.

Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga Visagine pelnė šešis mandatus, „Laisvė ir teisingumas“, liberalų ir konservatorių koalicija – po penkis, Lietuvos regionų partija – tris, o Lenkų rinkimų akcija, socialdemokratai ir Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ – po du.

Žemėlapis sukurtas Vyriausiosios rinkimų komisijos užsakymu.
Žemėlapis sukurtas Vyriausiosios rinkimų komisijos užsakymu.

Stasio Šedbaro teigimu, reikia surengti mokymus teisėjams dėl to, kurią normą taikyti, skiriant baudžiamąją priemonę nusikaltusiam politikui ar pareigūnui.

„Galiu konstatuoti preliminariai nieko nekaltindamas, neįžeisdamas, kad kol kas niekur nėra (Rinkimų – BNS) kodekso problemos. Yra galbūt Vyriausiosios rinkimų komisijos naujo kodekso taikymo problema, bet didžiausia problema yra teisėjų teismų nuosprendžių rašymas“, – trečiadienį per Seimo TTK posėdį sakė S. Šedbaras.

Jis teigė tokią išvadą padaręs, perskaitęs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) sprendimą, kuriuo panaikintas Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) sprendimas iš Anykščių rajono mero rinkimų pašalinti „valstiečių“ kandidatą K. Tubį.

Pasak TTK pirmininko, teisėjai, rašydami nuosprendžius politikams ir tarnautojams korupcinėse bylose, painiojasi tarp Baudžiamojo kodekso straipsnių. Anot jo, vienas straipsnis iš esmės yra skirtas apriboti teisę eiti valstybės tarnautojo pareigas, o kitas straipsnis apima ir renkamus politikus.

Reikia kviesti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo skyriaus pirmininkę. Turbūt, turi būti mokymai teisėjams, gal jie nelabai įsigilinę, kas yra valstybės politikas, valstybės tarnautojas.

„Kas trukdo pasižiūrėti, kad jeigu meras, vykdydamas savo pareigas, padarė nusikaltimą, taikyti tą straipsnį, kuris būtent yra platesnis ir taikomas valstybės ir savivaldybės politikui?“ – sakė S. Šedbaras.

„Reikia kviesti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo skyriaus pirmininkę. Turbūt, turi būti mokymai teisėjams, gal jie nelabai įsigilinę, kas yra valstybės politikas, valstybės tarnautojas“, – tvirtino parlamentaras.

Tam pritarė ir kiti TTK nariai.

Komiteto vicepirmininkei Agnei Širinskienei atkreipus dėmesį, kad K. Tubio atveju LVAT turėjo priekaištų ir VRK dėl blogai surašytų sprendimo pašalinti iš rinkimų politiką motyvų, S. Šedbaras pabrėžė, jog LVAT tik pasigedo Panevėžio apygardos teismo nutarties, kurios šis teismas nepriėmė.

„Ar pastebėjote, kur buvo problema surašant motyvus? LVAT paprašė pirmos instancijos teismo nutarties dėl nuosprendžio išaiškinimo, o jo nėra, nes (baudžiamąją) bylą nagrinėjo trijų teisėjų kolegija, o (VRK) vienas teisėjas atsiuntė savo nuomonę. Tą jie turėjo galvoje, bet ir vėl čia visų pirma yra teismo problema“, – teigė Seimo komiteto vadovas.

„Žinoma, VRK turėjo atkreipti dėmesį, kad neatitinka Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimo, bet visų pirma teisėjas, matydamas, kaip yra aiškinamas nuosprendis, turėjo sušaukti kolegiją, priimti nutartį ir atsiųsti VRK. Tai kompleksiniai dalykai“, – pabrėžė politikas.

Gavusi Panevėžio apygardos teismo nuosprendį, kad K. Tubis vasario pradžioje yra pripažintas kaltu dėl prekybos poveikiu, o jam, be kita ko, atimta teisė ketverius metus dirbti valstybės tarnyboje, VRK paprašė šio teismo išaiškinti, ar jis gali būti renkamas meru.

Gavusi Panevėžio apygardos teismo teisėjo išaiškinimą, kad dėl prekybos poveikiu nuteistam K. Tubiui draudimas dirbti valstybės tarnyboje apima ir renkamas pareigas, VRK jį pašalino iš rinkimų. Tačiau antradienį LVAT panaikino šį sprendimą.

Panaši situacija nutiko ir su kandidate į Visagino meres Dalia Štraupaite. Jos registracija kandidatuoti į meres panaikinta VRK gavus patikslintą Panevėžio apygardos teismo nuosprendį. Teismas patikslino dėl piktnaudžiavimo tarnyba nuteistos D. Štraupaitės nuosprendžio rezoliucinę dalį, kad ji negali būti skiriama mere.

Pirmadienį Lietuvos apeliacinis teismas pakeitė šį Panevėžio teismo sprendimą, palikdamas galioti anksčiau skirtą bausmę – draudimą dirbti tik skiriamose pareigose.

Dėl to VRK šiai kandidatei irgi leido dalyvauti antrajame mero rinkimų ture.

D. Štraupaitę į rinkimus spėta grąžinti dar prieš prasidedant išankstiniam balsavimui, o K. Tubio registracija atkurta pirmąją balsavimo dieną. Todėl VRK anuliavo visų antradienį balsavusių Anykščių rajono rinkėjų balsus ir pakvietė ateiti balsuoti dar kartą.

Seimo TTK narys Andrius Vyšniauskas per komiteto posėdį pasiūlė surengti susitikimą su VRK atstovais ir išklausyti jų pasiūlymus, kaip reikėtų tobulinti Rinkimų kodeksą, siekiant išvengti panašių situacijų.

Komitetų nariai Julius Sabatauskas ir Irena Haase ragino į susitikimą pakviesti ir teismų atstovus.

Komisija leido kandidatei tęsti kovą sekmadienį vyksiančių rinkimų antrajame ture po to, kai Apeliacinis teismas neskundžiama nutartimi pakeitė Panevėžio apygardos teismo sprendimą, kuriuo remiantis „Laisvės ir teisingumo“ kandidatei į Visagino meres D. Štraupaitei buvo uždrausta būti renkamai.

„Atsižvelgiant į teismo nutartį, siūloma panaikinti Vyriausiosios rinkimų komisijos 2023 metų kovo 9 dienos sprendimą dėl kandidatės Dalios Štraupaitės registravimo panaikinimo“, – posėdyje sprendimą pristatė VRK Teisės tyrimų skyriaus vedėjas Rokas Stabingis.

„Kartu siūloma pakeisti VRK 2023 kovo 10 dienos sprendimą, jo priedą dėl Visagino savivaldybės, nurodant, kad pakartotiniame balsavime dalyvauja Erlandas Galaguzas ir Dalia Štraupaitė“, – sakė jis.

Šiems sprendimams pritarė visi 13 VRK narių.

„VRK yra pasiruošusi, kadangi priimtas toks sprendimas, rytoj prasidės išankstinis balsavimas ir Visagine bus du kandidatai, biuleteniai bus su dviem pavardėm – Erlando Galaguzo ir Dalios Štraupaitės“, – sakė komisijos narė Olga Kilkinova.

Pati D. Štraupaitė BNS sakė, jog džiaugiasi teismo ir vėlesniu VRK sprendimu, priimtu iki išankstinio balsavimo antrajame rinkimų ture pradžios likus mažiau nei pusei paros.

„Dėkoju VRK, kad ji suprato ir išsiaiškino. Suprantu, kad jiems tai reikėjo daryti, kadangi teismų praktiką reikia formuoti, jie negali priimti tų sprendimų (...), ačiū Apeliaciniam teismui ir komisijai, kad suprato, kad išankstiniai rinkimai, ir kad šiandien paskelbė, priėmė nutartį“, – kalbėjo politikė.

Apeliacinis teismas pirmadienį konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas iš D. Štraupaitės atėmė teisę būti paskirtai į pareigas, o ne teisę būti išrinktai į renkamas pareigas, ir aukštesnė instancija šios baudžiamojo poveikio priemonės neišplėtė, be to, ir nebūtų to galėjusi padaryti be prokuroro skundo šiuo aspektu.

„Teisėjų kolegija paliko nepakeistą apygardos teismo nuosprendžio dalį dėl baudžiamojo poveikio priemonės taikymo apimties, kadangi, nesant prokuroro skundo, kuriuo būtų prašoma išplėsti baudžiamojo poveikio priemonės taikymo apimtį, apeliacinės instancijos teismas negalėjo pabloginti nuteistosios padėties“, – pažymima nutartimi.

Teisėjai pažymėjo, kad visame nuosprendyje nedviprasmiškai, aiškiai ir konkrečiai nurodyta, kokia viešoji teisė atimama, t. y. teisė būti paskirtai į skiriamas pareigas.

„Renkamos pareigos apskritai nenurodytos nuosprendyje, kas reiškia, kad jų atėmimas nebuvo paskirtas“, – konstatavo Apeliacinis teismas.

Praėjusį trečiadienį Panevėžio apygardos teismas nusprendė patikslinti D. Štraupaitei paskelbtą nuosprendį dėl piktnaudžiavimo tarnyba nustatydamas, kad ji negali būti renkama į meres.

Gavusi Panevėžio apygardos teismo išaiškinimą dėl politikės galimybių kandidatuoti, Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) praėjusią savaitę panaikino politikės registraciją rinkimuose.

D. Štraupaitė šį sprendimą apskundė Apeliaciniam teismui ir pirmadienį sulaukė jai palankaus sprendimo.

„Laisvės ir teisingumo“ partijos atstovė D. Štraupaitė kovo 5-ąją vykusiuose mero rinkimuose Visagine išėjo į antrą turą. Kandidatė surinko 23,77 proc. rinkėjų balsų ir liko antra po „valstiečio“ Erlando Galaguzo, šis gavo 31,35 proc. rinkėjų balsų. Trečią vietą šiuose rinkimuose užėmė Liberalų sąjūdžio atstovas Jevgenijus Šuklinas su 22,15 proc. balsų.

Lietuvos apeliacinis teismas vasarį pakeitė bausmę už prekybą poveikiu, piktnaudžiavimą tarnyba ir dokumentų klastojimą nuteistai D. Štraupaitei – išteisinus viename epizode dėl prekybos poveikiu bei sumažinus kyšio vertę, politikei panaikinta lygtinė laisvės atėmimo bausmė, tačiau padidinta galutinė piniginė bauda.

Vietoje anksčiau skirtos daugiau nei 15 tūkst. eurų baudos nauju nuosprendžiu D. Štraupaitei paskirta 18,8 tūkst. eurų bauda.

Teisėjas Linas Šiukšta tada paskelbė, kad įstatymas numato ir galimybę nuteistajam uždrausti teisę būti renkamam į savivaldybių institucijas, tačiau prokuratūra skundo dėl tokio suvaržymo neteikė, todėl teismas negalėjo riboti merų rinkimuose kandidatuojančios D. Štraupaitės galimybės būti renkamai.

Dėl K. Tubio spręs po teismo

VRK  praėjusią savaitę gavusi panašų Panevėžio apygardos teismo išaiškinimą iš antrojo Anykščių rajono mero rinkimų turo pašalino „valstiečių“ kandidatą Kęstutį Tubį. Pastarasis šalinimą iš rinkimų taip pat apskundė, jo prašymą panaikinti VRK sprendimą Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas svarstys antradienį.

Buvęs Anykščių rajono meras vasario pradžioje Panevėžio apygardos teismo pripažintas kaltu dėl prekybos poveikiu. Jam skirta beveik 10 tūkst. eurų bauda, taip pat atimta teisė ketverius metus dirbti valstybės tarnyboje.

D. Štraupaitės advokatas Justas Vilys, atstovaujantis ir K. Tubiui, ragino VRK taikyti analogiją ir šiam politikui nelaukiant galutinio teismo sprendimo.

Komisija vis dėlto nusprendė K. Tubio galimo grąžinimo į rinkimus klausimą svarstyti po teismo sprendimo.

„Atkreipčiau dėmesį, kad turime dvi analogiškas situacijas. Dėl ponios D. Štraupaitės nekyla abejonių ir negali kilti. Tik atkreipiu dėmesį, kad antra situacija neišspręsta, mes kreipėmės dėl Kęstučio Tubio dėl analogiškų prašymų, lygiai taip pat jo atžvilgiu yra plečiamoji nutartis (...). Kviečiame pabaigti darbą iki galo ir abu sprendimus priimti“, – posėdyje VRK narius ragino J. Vilys.

VRK narė Inga Milašiūtė akcentavo, kad VRK „nėra ta institucija, kuri gali kvestionuoti teisėjo pasirinktą formą“ pateikti išaiškinimus, kokia apimtimi politikams taikomi draudimai užimti pareigas, ir ragino sulaukti galutinio teismo išaiškinimo.

„Manau, tikrai sulauksime rytojaus teismo ir reaguosime taip pat greitai pagal susidariusias, atsiradusias naujas aplinkybes“, – tvirtino ji.

Per pirmąjį rinkimų turą K. Tubis Anykščiuose surinko daugiausia – 29,39 proc. – rinkėjų balsų.

Jį pašalinus iš tolesnės kovos, antrajame mero rinkimų ture liko rungtis mažiau balsų gavę politikai – antrą vietą užėmęs socialdemokratas Dainius Žiogelis ir trečiuoju likęs dabartinis meras konservatorius Sigutis Obelevičius.

Tokį sprendimą VRK priėmė Panevėžio apygardos teismui trečiadienį patikslinus nuosprendžio dėl piktnaudžiavimo tarnyba nuteistai D. Štraupaitei rezoliucinę dalį, kad ji negali būti skiriama mere. Už tokį sprendimą balsavo aštuoni komisijos nariai, keturi buvo prieš.

„Laisvės ir teisingumo“ partijos atstovė D. Štraupaitė sekmadienį vykusiuose mero rinkimuose Visagine išėjo į antrą turą. Kandidatė surinko 23,77 proc. rinkėjų balsų ir liko antra po „valstiečio“ Erlando Galaguzo, šis gavo 31,35 proc. rinkėjų balsų. Trečią vietą šiuose rinkimuose užėmė Liberalų sąjūdžio atstovas Jevgenijus Šuklinas su 22,15 proc. balsų.

Šiandien jūs neturite teisės kaip teisininkai ir moralinės teisės prieš žmones, prieš gyventojus taip pasielgti, turite duoti teisę pasirinkti gyventojui.

Po VRK sprendimo jis įgijo teisę dalyvauti antrajame mero rinkimų ture.

Panevėžio apygardos teismas trečiadienį paskelbė, kad patikslinta nuosprendžio dalis dėl draudimo D. Štraupaitei būti paskirtai į valstybės ar savivaldybės bei jų įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų renkamas ar skiriamas pareigas.

Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis per septynias dienas gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui.

Tuo argumentavo D. Štraupaitės advokatas Justas Vilys, sakydamas, kad pagal galiojantį nuosprendį politikei nėra apribota galimybė kandidatuoti į renkamas pareigas.

„Panevėžio apygardos teismo kovo 8 dienos nutartis dar negalioja, ji yra apskųsta, ir šiandien turime galiojantį nuosprendį, kuriame baudžiamojo poveikio priemonė pritaikyta – trejiems metams būti paskirtai į pareigas, apie teisę būti išrinktai niekur neminima“, – sakė advokatas.

D. Štraupaitė savo ruožtu teigė, kad yra skirtumas tarp galimybės būti paskirtai ir renkamai į pareigas, o šiuo atveju nutartyje draudžiama eiti pareigas, į kurias būtų skiriama.

„Čia yra vieno teisėjo išaiškinimas, kad jis padarė rašybos klaidą, kuri keičia nuosprendį, kur tai girdėta?“ – sakė kandidatė.

„Šiandien jūs neturite teisės kaip teisininkai ir moralinės teisės prieš žmones, prieš gyventojus taip pasielgti, turite duoti teisę pasirinkti gyventojui. Gal aš būsiu neišrinkta į tas pareigas, nes visokios informacijos labai daug, bet jūs tokios teisės neturite“, – kalbėjo D. Štraupaitė.

Tokios pozicijos laikėsi ir VRK narė Olga Kilkinova. Ji taip pat sakė, kad D. Štraupaitei atimta teisė būti paskirtai į renkamas pareigas, bet teisė būti išrinktai, ką reglamentuoja Rinkimų kodeksas, neatimta.

„Mes sprendžiame klausimą dėl kandidato registravimo panaikinimo. Mandato klausimo dabar nesprendžiame. (...) Negali būti pamintos rinkėjų ir kandidatės teisės“, – tvirtino VRK narė.

Anot jos, Rinkimų kodekse palikta spraga, ką daryti tais atvejais, kai dėl kandidatų įsigalioja apkaltinamasis nuosprendis su draudimu jiems eiti viešąsias pareigas.

„Kadangi yra spraga, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas aiškiai pasisakė, kad bet kokia spraga turi būti palankiai taikoma tai pusei, kuri galbūt yra nukentėjusioji.

Teisė būti išrinktai jai nėra atimta“, – sakė O. Kilkinova.

Tuo metu VRK narė Gitana Matiekuvienė ragino pagalvoti, kas bus, jeigu D. Štraupaitė bus išrinkta mere, o jai teismas uždraudė šias pareigas eiti trejus metus.

„Žiūrint iš rinkimų organizatoriaus pozicijos, sukuriame tokią situaciją, kad toliau leidžiame dalyvauti asmeniui rinkimuose nežinodami, ar tikrai bus galima realizuoti rinkėjų teisę. Dievaži, labai gaila rinkėjų balsų. Tačiau turime teismo sprendimą, o teismų sprendimai yra vienas iš valstybės svarbiausių pamatų, jų įgyvendinimas lygiai toks pat svarbus“, – sakė ji.

Lietuvos apeliacinio teismo vasario pabaigoje D. Štraupaitė buvo išteisinta dėl prekybos poveikiu, bet pripažinta kalta dėl dviejų piktnaudžiavimo tarnyba ir dviejų dokumentų klastojimo veikų.

Jai palikta teismo pritaikyta baudžiamoji poveikio priemonė – trejiems metams atimta teisė būti paskirtai į valstybės ar savivaldybės bei jų įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų skiriamas pareigas.

VRK vasario pabaigoje paprašė Panevėžio apygardos teismo išaiškinimo, ar šio teismo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje padarytas rašymo apsirikimas, nenurodant, kad atimama teisė dirbti ir renkamose pareigose, ar D. Štraupaitei atimta teisė dirbti tik skiriamose pareigose.

Trečiadienį teismas patikslino 2019-ųjų spalio 24-osios Panevėžio apygardos teismo nuosprendžio D. Štraupaitei rezoliucinę dalį.

Jis pažymėjo, kad draudimas eiti pareigas skirtas atsižvelgus į tai, kad D. Štraupaitė nusikalstamas veikas, dėl kurių ji pripažinta kalta, padarė būdama Visagino savivaldybės mere, tai yra eidama pareigas savivaldos institucijoje ir piktnaudžiaudama jai suteiktomis viešosiomis teisėmis.

Vyriausioji rinkimų komisija antradienį gavusi panašų Panevėžio apygardos teismo išaiškinimą iš antrojo Anykščių rajono mero rinkimų turo pašalino „valstiečių“ kandidatą Kęstutį Tubį.

29,39 proc. rinkėjų balsų Anykščių rajono mero rinkimuose surinkęs K. Tubis vasario pradžioje Panevėžio apygardos teismo pripažintas kaltu dėl prekybos poveikiu. Jam skirta beveik 10 tūkst. eurų bauda, taip pat atimta teisė ketverius metus dirbti valstybės tarnyboje.

K. Tubis patvirtino žurnalistams, kad VRK sprendimą skųs teismui.