Tarnybos stebėsenos ir analizės skyriaus vedėja Jurgita Zemblytė sako, kad nedarbas augo nepaisant aktyvesnio gyventojų grįžimo į darbo rinką.

„Tačiau nepaisant aktyvesnio klientų grįžimo į darbo rinką, žiemos metu fiksuojame mūsų šaliai įprastą nedarbo padidėjimą – per mėnesį nedarbas padidėjo 0,2 proc. punkto iki 9,3 proc.“, – pranešime teigė J. Zemblytė.

Sausį labiau augo jaunimo iki 24 metų nedarbas, tačiau jis išlieka mažesnis nei vyresnių – virš 50 metų asmenų ar nedarbo vidurkis šalyje.

Nepaisant aktyvesnio klientų grįžimo į darbo rinką, žiemos metu fiksuojame mūsų šaliai įprastą nedarbo padidėjimą.

 

Anot tarnybos, šiuo metu darbo neturi 165,8 tūkst. asmenų. Užimtumo tarnyboje bedarbio statusas suteiktas kas vienuoliktam darbingo amžiaus gyventojui. Iš jų 64,4 tūkst. buvo vyresni nei 50 metų, 17,7 tūkst. – jaunesni nei 25 metų.

Didžiausias nedarbas – Kalvarijos (13,8 proc.), Ignalinos r. (13,4 proc.), Kelmės r. (11,9 proc.) ir Biržų r. (11,8 proc.) savivaldybėse, mažiausias – Neringoje (3,8 proc.), Klaipėdos r. (6,1 proc.), Birštono (7,1 proc.) savivaldybėse.

Sausį į darbo rinką sugrįžo 15,9 tūkst. darbo ieškančių žmonių – 3,6 tūkst. daugiau nei gruodį. Įsidarbinusių skaičius augo visuose sektoriuose, išskyrus viešąjį valdymą bei meninę, pramoginę ir poilsio organizavimo veiklą.

Šalies darbdaviai sausį paskelbė 13,1 tūkst. laisvų darbo vietų – pusantro karto daugiau nei gruodį – iš viso 4,6 tūkst.

Darbo pasiūlymų daugėjo visuose veiklos sektoriuose, išskyrus nekilnojamojo turto operacijas. Daugiausiai darbuotojų ieškojo apdirbamosios gamybos (2,4 tūkst.), administracinės ir aptarnavimo veiklos (2,1 tūkst.) bei didmeninės ir mažmeninės prekybos ir variklinių transporto priemonių remonto (1,9 tūkst.) įmonės.

„Informavome Užimtumo tarnybą dėl atleidžiamų darbuotojų, taip pat spalio mėnesį ir lapkritį darbuotojams jau įteikėm pranešimus apie pareigybės naikinimą arba darbo sąlygų keitimą. (...) Lapkričio mėnesį esam pasitvirtinę pareigybių sąrašą ir pradėsime teikti darbuotojams siūlymus“, – Seimo Kaimo reikalų komitete trečiadienį sakė A. Mikalauskienė.

„Jie visi gaus siūlymus į kitas pareigybes, nė vieno fiziškai atleisto žmogaus nėra“, – kalbėjo ji.

Lietuvos veterinarijos gydytojų asociacijos prezidentas Audrius Kučinskas teigė, kad apie 30 proc. tarnybos darbuotojų neplanuoja toliau dirbti. Pasak jo, jau dabar jaučiama, kad tarnybos veterinarinės paslaugos yra „atitolinamos“ nuo paprastų gyventojų ar ūkininkų.

Jie visi gaus siūlymus į kitas pareigybes, nė vieno fiziškai atleisto žmogaus nėra.

 

„Buvęs vadovas viešai sakė, kad trūksta 150 darbuotojų. Jūs atleidžiate visus ir, mūsų žiniomis, apie 30 proc. darbuotojų neplanuoja grįžti. (...) Mes ir dabar susiduriame su stygiumi kontroliuojančių specialistų“, – komitete sakė A. Kučinskas.

„Antras dalykas, jūsų darbuotojai jau važiuoja 100–150 kilometrų į patikrinimus, tai nenormali situacija. (...) Kaip garantuojate jaunų žmonių priėmimą, nes deklaruojate, kad privalumą turės naujai įdarbinti – įvairios kompetencijos, trejų metų stažas, biurokratiniai teisiški dalykai, bet darbuotojų trūksta, žmonių trūksta, mes gauname užklausimus reklamuoti, kviesti gydytojus jungtis į VMVT tarnybą. Ar nešaunate sau į koją, kad galiausiai neturėsite, kas dirba?“, – svarstė asociacijos prezidentas.

A. Mikalauskienė pripažino, kad tarnyboje šiuo metu yra 150 laisvų darbo vietų, tačiau darbuotojų netrūksta. Pasak jos, vienintelė kliūtis pritraukti darbuotojų – per mažas atlyginimas.

„Į koją sau nešauname, darbuotojų netrūkstame. Yra 150 laisvų etatų, darbuotojų turime 900. Vienintelė sritis, kur trūksta darbuotojų – veterinarinėje priežiūros skerdykloje. (...) Nežinau, apie kokį 30 proc. kalbate, tikėtina, gali būti, kad kai kurie darbuotojai nesutiks su teikiamais siūlymais, nes gal ir anksčiau galvojo apie pokyčius, darbo pakeitimą“, – sakė VMVT vadovė.

Į koją sau nešauname, darbuotojų netrūkstame. Yra 150 laisvų etatų, darbuotojų turime 900.

 

„Kas liečia jaunus žmones, pagrindinė priežastis – darbo užmokestis o ne kitos sąlygos, nes rinkoje darbo užmokestis veterinarijos gydytojui privačioje klinikoje yra dvigubai didesnis nei valstybės tarnyboje. Darome viską, kad atlyginimas būtų patrauklesnis“, – pridūrė ji.

A. Mikalauskienės teigimu, pertvarkant tarnybą jos padalinių skaičius mažinamas 33 (47 proc.), vadovaujančių darbuotojų skaičius – 51 (37 proc.).

Pasak tarnybos vadovės, nuo liepos pabaigos, kai Vyriausybė patvirtino tarnybos pertvarką, buvo informuojamos ir konsultuojamos profsąjungos, patvirtintas naujos struktūros įgyvendinimo planas, šiuo metu rengiami teisės aktų pakeitimų projektai, peržiūrimos informacinės sistemos.

Parlamentaras Kęstutis Mažeika teigė, kad skaitmenizavimui tarnyba dar nėra pasiruošusi, todėl jis svarstė, „ar logiška daryti strateginius žingsnius, kol nėra pasiruošta instrumentų skaitmenizavimui“.

Tačiau A. Mikalauskienė pabrėžė, kad procesai gali būti skaitmenizuojami kartu su reforma.

„Tikslas yra užtikrinti, kad esamos sistemos funkcionuotų, kad galėtume vykdyti savo funkcijas, taip pat pritaikyti esamas informacines sistemas struktūriniam pokyčiui. Norai dideli ir ambicingi suskaitmenizuoti dabartinius procesus, bet tai galima padaryti eigoje lygiagrečiai naudojant esamas sistemas, dėl to kažko stabdyti nereikia“, – sakė ji.

A. Mikalauskienė taip pat teigė, kad pasiruošus reformai dalį tarnybos funkcijų numatoma perduoti kitoms institucijoms arba privačiam verslui, tačiau daugiau to nedetalizavo.

– Tai kiek mažiau ir kokiems darbuotojams siūlomi mažesni atlyginimai?

– Jei mes kalbame apie mažesnius darbo atlygius, matome tendenciją, kad jie mažėja. Mažėja nuo liepos mėnesio apie 70 eurų. Tačiau mažėja ne visiems, o daugiausiai tarp nekvalifikuotų darbuotojų. Jeigu kalbame apie tiesioginę paiešką, tai darbuotojai patys diktuoja savo sąlygas. Darbdaviai nusiteikę mokėti tiek, kiek jie paprašo.

– Kokie specialistai gali džiaugtis šituo periodu?

– Tendencija išlieka ta pati – informacinių technologijų specialistai, finansų sektoriuje dirbantys asmenys. Dabar ypač paklausūs atsinaujinančios energetikos specialistai.

– O kaip dėl darbo skelbimų – yra pokytis?

– Darbo skelbimų daugėja. Šiuo metu atvirų darbo skelbimų – virš 22 tūkst., bet beveik 10 tūkst. darbo skelbimų yra Vilniuje. Tikėtina, kad regionai turėtų skaudžiai reaguoti į atleidimus, nes, kiek girdėjau, regionuose labai stiprūs atleidimai.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Anksčiau buvo kalbama apie aukso amžių darbuotojams. Kokia situacija dabar?

– Kvalifikuotų darbuotojų visą laiką trūko ir visą laiką trūks, nes Lietuva labai maža šalis. Natūralu, kad kvalifikuotų darbuotojų tikrai reikės ir jiems atlyginimai tikrai nemažės. Bet jeigu kalbame apie darbininkus, tai, tikėtina, bus sudėtingesnė situacija toje srityje.

Kai ką galbūt keis robotai, kai kurias funkcijas paskirstys esamiems darbuotojams ir nepriims naujų. Tai su kvalifikuotais darbuotojais, manau, išliks aukso amžius, bus sudėtingiau kitiems žmonėms.

– Ar gali būti taip, kad seniau dirbantys gali staiga tapti ne be tokie reikalingi darbdaviams?

– Situacija būna įvairi. Pasitaiko, kad atėjęs naujas darbuotojas kartais gauna daugiau negu seniau dirbantis. Naujas darbuotojas žino rinką, o jau seniau dirbantis žmogus yra lojalus. Tačiau naujokai dažnu atveju dar būna ir brangesni.

– Kaip elgsis darbdaviai ir ar bus darbo?

– Bus skirtingos situacijos. Mes išgyvenam tikrai sunkų laikotarpį COVID-19 aplinkoje. Labai noriu tikėti, kad išmokom tam tikras pamokas ir stengsimės priimti geriausius sprendimus, bet, tikriausiai, bus įvairūs scenarijai. Ir atleidimai, ir atlyginimų mažėjimai.

Lemia sezoniškumas

Šiaulių apskrityje daugiausia darbo pasiūlymų žemės ūkyje – beveik ketvirtadalis (23,3 proc.) visų darbo skelbimų šiame sektoriuje. Nekvalifikuoto darbo paklausa čia sudarė daugiau nei pusę (54,3 proc.) pirmąjį ketvirtį pateiktų laisvų darbo vietų. Įsidarbinti lengviausia pagalbiniams darbininkams, nekvalifikuotiems augalininkystės ūkio ar mišriojo augalininkystės ir gyvulininkystės ūkio darbininkams.

Traktorininkams skirtas kas ketvirtas kvalifikuoto darbo pasiūlymas žemės ūkyje. Daugiau nei 100 darbo pasiūlymų per pusmetį pateikta miško medelyno darbininkams, medkirčiams, grybų augintojams, netoli 100 – mechanizatoriams.

Beje, agrokoncernai, ieškantys kvalifikuotų specialistų su aukštuoju išsilavinimu, nėra tarp dosniausiai už darbą ketinančių mokėti darbdavių.

„Sezoniškumas būdingas daugeliui žemės ūkio veiklų ir nemažai kaimo vietovių gyventojų įdarbinami ne tik pagal darbo sutartis, bet ir naudojant žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvitus. Tai ypač praplečia norinčių dirbti nekvalifikuotus žemės ūkio darbus galimybes. Tačiau nei šie laikini ir vienkartiniai darbai, nei asmenų užimtumas neatsispindi mūsų stebėsenoje“, – teigė UŽT Stebėsenos ir analizės skyriaus vyr. specialistė Audronė Butkienė.

Daugiausia darbo pasiūlymų žemės ūkio sektoriuje pirmą pusmetį įregistravo AB „Vilniaus paukštynas”, valstybės įmonė Valstybinių miškų urėdija, UAB „Baltic Champs“, žemės ūkio bendrovė „Draugas“, UAB „Idavang“ ir Pasvalio rajono žemės ūkio bendrovė „Vaškai“.

Dirba šimtai ukrainiečių

Žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės veiklomis užsiimančiose įmonėse šiuo metu dirba ir 460 ukrainiečių, iš jų – 243 (155 moterys ir 88 vyrai) įdarbinti nuo karo Ukrainoje pradžios.

Pasak UŽT turimos statistikos, šiame sektoriuje nekvalifikuotus darbus dirba 123 ukrainiečiai. Tarp turinčių kvalifikaciją daugiausia įdarbintų miškų ūkio darbuotojų (miško sodintojų, medkirčių, kvalifikuotų miškų ūkio darbininkų, sunkiasvorių sunkvežimių ir krovinių transporto priemonių vairuotojų, judamųjų žemės ir miškų ūkio įrenginių operatorių (mechanizatorių, traktorininkų, miškų ūkio mašinų operatorių), sodininkų, daržininkų, medelynų ir daigynų darbuotojų, kultūrinių lauko augalų ir daržovių augintojų.

Ieškoma ir privačiai

UŽT interneto puslapyje žemės ūkio, miškininkystės, žuvininkystės skiltyje skelbiama daugiau nei 312 darbo pasiūlymų. Tačiau nemaža dalis jų nesusiję su šia sritimi (pavyzdžiui, ekskavatorininkams, buldozerininkams statybos įmonėse, miestų želdynų prižiūrėtojams, elektromonteriams energetikos kompanijose, traktorininkams miestų komunalinio aptarnavimo bendrovėse, jūrinių laivų mašinistams, siuvimo įrenginių mechanikams ir pan.)

Paklausios agronomų (mėnesio atlyginimas, atskaičiavus mokesčius, – maždaug 1 600 eurų), zootechnikų (1 900 eurų), traktorininkų (1 000 eurų) profesijos, bet labiausiai ieškoma melžėjų (850–1 350 eurų) ir traktorininkų (800–1 000 eurų). Tarp įdomesnių pasiūlymų darbas malūnininkui (1 200 eurų), arklininkui (800–1 000 eurų), gyvulių varovui (1 200 eurų), grybų rūšiuotojai (730–800 eurų)

Darbdaviai šiuo metu darbuotojų ieško ne tik per UŽT. Nemažai darbo skelbimų galima rasti ir privačiose įdarbinimo agentūrose. Pavyzdžiui, interneto portale cvbankas.lt skelbiama, kad ūkininkai, žemės ūkio bendrovės ir apželdinimo įmonės mielai priimtų dirbti įvairiausių specialybių ir nekvalifikuotų darbuotojų. Maždaug pusėje skelbimų nurodoma, kad laukiami ir ukrainiečiai. Ieškoma ir ne tik šiuo metu itin reikiamų kombainininkų, uogų, vaisių skynėjų, bet ir agronomų, veterinarijos gydytojų-gyvulininkystės specialistų, fermų vadovų.

Dažniausiai siūlomas 800–1 800 eurų mėnesio atlyginimas (beje, agrokoncernai, ieškantys kvalifikuotų specialistų su aukštuoju išsilavinimu, nėra tarp dosniausiai už darbą ketinančių mokėti darbdavių). Daugiausiai – 2 000–4 000 eurų šiuo metu gali užsidirbti kombainininkai.

„Jau yra nemažai žmonių perkelta į Vilnių, Kauną ir Klaipėdą. Į Kauną išsikėlė 14 asmenų, į Vilnių – 15, o Klaipėdoje šiuo metu gyvena 2 iš Raseinių perkelti afganistaniečiai“, – Eltai teigė M. Jankauskienė.

Anot Užimtumo tarnybos atstovės, iš Kaune apgyvendintų asmenų kol kas dar nei vienas nėra įdarbintas. Pasak M. Jankauskienės, pasiūlymų atsiranda, tačiau patys afganistaniečiai dar svarsto.

„Kontaktuojama su darbdaviais, Kaune daugiausia pasiūlymų gaunama iš logistikos sektoriaus. Žinoma, jei jie sutiktų įsidarbinti, reikėtų apmokymų. Taip pat siūlo statybinės įmonės užimti pagalbinių statybų darbuotojų pareigas. Atsirado pasiūlymas iš IT sektoriaus. Dabar tiek su darbdaviais, tiek su pačiais afganistaniečiais vyksta pokalbiai, bet kol kas, mano žiniomis, Kaune dar įdarbintų nėra, nes jie apgyvendinti buvo dar tik šią savaitę“, – sakė M. Jankauskienė ir pridūrė, kad Vilniuje taipogi atsiranda pasiūlymų.

Kontaktuojama su darbdaviais, Kaune daugiausia pasiūlymų gaunama iš logistikos sektoriaus. Žinoma, jei jie sutiktų įsidarbinti, reikėtų apmokymų. Taip pat siūlo statybinės įmonės užimti pagalbinių statybų darbuotojų pareigas. Atsirado pasiūlymas iš IT sektoriaus.

„Vilniuje yra konkrečios įmonės, kuriose afganistaniečiai taip pat lankėsi dėl tam tikrų procesų, pasiūlė fasuotojų darbus, susipažino su sąlygomis ir svarsto, ar tuos pasiūlymus priims. Siūlo viešasis transportas, jie patys dar mąsto, nes neturi autobuso vairuotojo kvalifikacijos, todėl taip pat reikėtų suderinti dėl mokymų“, – sakė M. Jankauskienė.

Anot Užimtumo tarnybos atstovės, nors pasiūlymų atsiranda, afganistaniečių įdarbinimas gali užtrukti, nes asmenys ieško kvalifikuoto darbo.

„Dabar tikrai žmonės sprendžia – jų diplomai skirti kitokio pobūdžio darbams, todėl jie ir nori labiau kvalifikuoto darbo“, – pridūrė M. Jankauskienė.

ELTA primena, kad griežtosios linijos islamistai užėmė Afganistano sostinę, kai subyrėjo 300 tūkst. karių turėjusios šalies ginkluotosios pajėgos. Reaguodama į situaciją Afganistane, Lietuvos Vyriausybė į Lietuvą perkėlė kiek daugiau nei 170 Lietuvai talkinusių afganistaniečių ir jų šeimų narių.

Atvykusių afganistaniečių aprūpinimui numatyta skirti 600 tūkst. eurų. Didžioji dalis atvykusių afganistaniečių įkurdinti Raseiniuose, kol bus pasirūpinta jų apgyvendinimu ir bus suteikta pagalba įsilieti į darbo rinką.

Migracijos departamentas suteikė prieglobstį visiems iš Afganistano evakuotiems asmenims – su Lietuvos kariais dirbusiems vertėjams, kariškiams, ES ir JT personalui bei jų šeimų nariams.

Rugsėjį Užimtumo tarnybos informacinėje sistemoje registruota 37,9 tūkst. laisvų darbo vietų. Tai 5,7 proc. mažiau nei rugpjūtį ir 9,2 proc. daugiau nei pernai rugsėjį.

Daugiau nei pusė (58,5 proc.) registruotų darbo pasiūlymų skirti kvalifikuotiems darbininkams ir paslaugų sektoriaus darbuotojams, 15 proc. – specialistams, rodo naujausi Užimtumo tarnybos duomenys.

Daugiausia darbo pasiūlymų rugsėjį pateikė apdirbamosios gamybos (15,1 proc.), didmeninės ir mažmeninės prekybos bei variklinių transporto priemonių ir motociklų remonto (13 proc.) bei transporto ir saugojimo (12,9 proc.) veiklas vykdančios įmonės.

Specialistams rugsėjį daugiausia laisvų darbo vietų registravo didmeninės ir mažmeninės prekybos įmonės, kvalifikuotiems darbininkams – transporto ir saugojimo veiklą vykdančios bendrovės, nekvalifikuotiems darbininkams – aptarnavimo veikla besiverčiančios įmonės.

Palyginti su rugpjūčiu, rugsėjį labiausiai augo neterminuoto įsidarbinimo pasiūlymų skaičius kitą aptarnavimo veiklą, meninę, poilsio ir pramoginę bei žmonių sveikatos priežiūros veiklas vykdančiose įmonėse. Darbo pasiūlymų labiausiai mažėjo profesinę, techninę ir mokslinę bei viešojo valdymo ir gynybos veiklas vykdančiose, apgyvendinimo ir maitinimo bei švietimo paslaugas teikiančiose įmonėse.

Vyriausybei kovo 16-ąją paskelbus karantiną ir ekstremalią situaciją, bedarbystės mastai sparčiai šoktelėjo aukštyn. Palyginti su kovo 1 d., 16–29 metų nedirbančių jaunuolių skaičius augo 38 proc.

Ką baigus, sunku įsidarbinti?

Sausio–gegužės mėn. Užimtumo tarnyboje registravosi 2,1 tūkst. absolventų mažiau (21,4 proc.) nei tuo pačiu metu 2019 m. Praėjusį mėnesį dėl darbo paieškos kreipėsi 282 asmenys, t. y. beveik du kartus mažiau nei 2019 m. gegužės mėn.

Tačiau vis tiek absolventų skaičius išlieka didelis. Darbo rinkos ekspertai sako, kad viena to priežasčių – netinkama profesija. Daugiausiai tarp nesėkmingųjų – universitetuose studijavusiųjų teisę, viešąjį administravimą, kūrybines industrijas, kineziterapiją, politikos mokslus, kolegijose – socialinį darbą, buhalterinę apskaitą, teisę, automobilių techninį eksploatavimą, profesinėse mokyklose – virėjo, automobilių mechaniko, apdailininko profesijų programas.

Įsidarbinimo sėkmę, be kita ko, lemia jaunuolių lūkesčiai darbo vietai, darbdaviui, kurie dažnu atveju yra per dideli, neatitinkantys jų turimos kvalifikacijos ir patirties.

Bedarbiai absolventai skirstomi pagal mokymo įstaigų lygį: universitetų, kolegijų ir profesinių mokyklų. Šių metų birželio 1 d. Užimtumo tarnybos klientų aptarnavimo skyriuose daugiausia registruota jaunuolių, baigusių Vytauto Didžiojo universitetą (tų, kurie studijas baigė per paskutinius metus) – tai daugiau nei ketvirtadalis visų aukštųjų mokyklų absolventų. Vilniaus universiteto absolventai sudarė 16 proc., Kauno technologijos universiteto – 11 proc.

Didžiausią dalį registruotų jaunuolių, baigusių kolegijas, sudarė Kauno kolegijos (18 proc.), Vilniaus kolegijos (15 proc.) ir Socialinių mokslų kolegijos (11 proc.) absolventai.

Tarp baigusiųjų profesines mokyklas daugiausia registruota Šiaulių profesinio rengimo centro (5 proc.), Alytaus profesinio rengimo centro (5 proc.), Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro (3 proc.), Kauno technikos profesinio mokymo centro (3 proc.), Biržų technologijų ir verslo mokymo centro (3 proc.), VšĮ Panevėžio profesinio rengimo centro (3 proc.) absolventų.

Liūdnoji statistika

Užimtumo tarnybos duomenimis, tarpininkavimo įdarbinant paslaugos kovo–gegužės mėnesiais suteiktos 9,8 tūkst. jaunuolių, tai 30 proc. mažiau nei per tą patį laikotarpį pernai, kai jų buvo įdarbinta 14 tūkst.

Daugiausia jaunuolių įsidarbino paslaugų sektoriuje – 65,5 proc., iš jų 24,4 proc. – mažmeninės ir didmeninės prekybos įmonėse. Beveik kas penktas – pramonės įmonėse, kas dešimtas – statybose.

Jaunimas dažnai dirba būtent koronaviruso skaudžiai paliestuose prekybos, paslaugų ir aptarnavimo sektoriuose. Dalis jų neteko darbo, o susirasti naują ar papildomą – sunkiau nei ankstesniais metais.

Stengiasi išlaikyti patyrusius

„Per krizes darbdaviai stengiasi išsaugoti aukščiausios kvalifikacijos bei labiausiai patyrusius, lojalius darbuotojus“, – aiškino Užimtumo tarnyba. Jaunimas turima patirtimi dažnai nusileidžia šiek tiek vyresniems kolegoms. Taip pat nemaža jaunimo dalis neturi profesinio pasirengimo (45 proc. kovą– gegužę įregistruotų 16–29 metų jaunuolių neturėjo profesinio pasirengimo, tuo metu neturintieji profesinės kvalifikacijos tarp visų bedarbių sudarė 31,5 proc.). Pastebėta, kad jaunas žmogus dažniau ryžtasi keisti darbą, tačiau darbo rinkoje jaunimui, neturinčiam darbo patirties, tenka konkuruoti su kvalifikuotais, darbo patirtį turinčiais, tačiau dėl ekstremalios situacijos darbo netekusiais asmenimis. Kita vertus, ekstremali situacija padidino IT žinių vertę – tai palankus veiksnys darbo ieškančiam jaunam žmogui.

Užimtumo tarnyba skelbia, kad šiais metais dėl karantino ir susiklosčiusios ekonominės situacijos sezoninių darbų pasiūla beveik du kartus mažesnė nei ankstesniais metais tuo pačiu laikotarpiu. Be to, sezoninių darbuotojų paieška nusikėlė: įprastai darbuotojų vasaros sezoniniams darbams būdavo ieškoma balandžio mėn., o šių metų vasaros pradžioje tik pradėtas stebėti lėtas sezoninių darbuotojų paieškos augimas.

Studentams ir moksleiviams daugiausiai laisvų darbo vietų registravo žemės ūkio įmonės, nors įprastai registruodavo paslaugų sektorius. Studentus ir moksleivius darbui taip pat priimtų didmeninės ir mažmeninės prekybos, informacijos ir ryšių veiklą vykdančios įmonės. Tačiau nėra didelės darbuotojų paklausos vasaros sezonui turizmo sektoriuje bei kurortuose.

Savanoriaujantis turi privalumų

Studiją apie jaunimo įsidarbinimo problemas rengę Užimtumo tarnybos ekspertai mano, kad įsidarbinimo sėkmę lemia ne tiek pasirinkta jaunuolio studijų programa ar profesija, kiek aktyvumas, vidinė motyvacija ir noras būti geriausiam. Su jaunimu dirbančių specialistų teigimu, vos penktadaliui jaunų žmonių yra svarbu, kad darbas atitiktų įgytą specialybę ar profesiją. Tai iš dalies rodo, kad jaunuoliai Lietuvoje esą skiria nepakankamai dėmesio atsakingam studijų pasirinkimui ir karjeros planavimui. Pasirinkdami populiarią, bet jiems netinkančią profesiją, jaunuoliai dar studijų metu arba jas baigę supranta, kad darbo, susijusio su įgytu išsilavinimu, dirbti nenori. Tokiais atvejais darbo yra ieškoma srityse, kuriose žmogus nėra įgijęs nei žinių, nei įgūdžių.

„Mosta“ absolventų karjeros stebėsenos tyrimas atskleidė, kad visus darbo aspektus geriau vertina tie jaunuoliai, kurie studijų metu ne tik studijavo, bet ir užsiėmė visuomenine veikla studentų nevyriausybinėse organizacijose ir pan. Tokie jaunuoliai po studijų dirba įdomesnį darbą, jaučiasi labiau motyvuoti siekti karjeros aukštumų bei susiranda juos tenkinantį darbą.

Toks žmogus moka derinti kelias veiklas ir organizuoti savo laiką, yra aktyvus ir nelaukia, kol jam bus kažkas pasiūlyta – jis pats eina, ieško, daro. Tai rodo jo iniciatyvumą, gebėjimą pačiam ieškoti užduočių ir sprendinių. O gyvenimo aprašyme nurodyta informacija apie savanorystę gali tapti svariu argumentu kandidatų atrankoje.

Įsidarbinimo sėkmę taip pat lemia jaunuolių lūkesčiai darbo vietai, darbdaviui, kurie dažnu atveju yra per dideli, neatitinkantys jų turimos kvalifikacijos ir patirties. Darbdavių teigimu, jaunimo teorinis parengimas yra pakankamas, tačiau trūksta praktikos.

Darbo rinkos žinovai teigia, kad jaunuoliams taip pat nevertėtų vadovautis nuostata, kad diplomas yra darbovietės garantas, ir nesivaikyti specialybių madų. Vertinga rinktis tai, kur jaunuolis jau dabar yra stiprus. Atradus sritį, kuri jam yra įdomi ir kurioje jis norėtų dirbti, vertėtų nuolat mokytis, tobulėti ir siekti pasirinktos srities eksperto kompetencijų.

Koks ateities darbuotojas?

Pasak Užimtumo tarnybos ekspertų, pasaulinės ir Lietuvos darbo rinkos tendencijas rodo, kad darbdaviai vis dažniau ieško darbuotojų ne pagal konkrečias specialybes, bet tarp reikalavimų įvardija įgūdžius ir žinias, kurių tikisi iš naujo darbuotojo: „Profesijos tampa vis labiau neapibrėžtos, viena pareigybė dažnai apima kelioms profesijoms būdingus įgūdžius. Todėl jaunuoliui, planuojančiam karjerą, neverta susikoncentruoti į profesijų pavadinimus, o verčiau galvoti apie skirtingus įgūdžius ir žinias bei jų perspektyvas ateities darbo rinkoje.

Tobulėjant pramonei ir apskritai modernėjant ekonomikai judama rutininių darbų automatizavimo, skaitmenizavimo link, t. y. nyksta techniniai, monotoniniai darbai. Naujų darbo vietų kūrimą (ir esamų naikinimą) lemia technolojos. Akivaizdu, kad skaitmenizacija liečia beveik visas sritis, tad kompiuterinis raštingumas, apimantis ir algoritmų rašymą, yra vienas pamatinių įgūdžių dabartinėje ekonomikoje. Šalia šio įgūdžio būtų galima paminėti užsienio kalbų mokėjimą, kuris jau dabar yra neatsiejamas nuo galimybės būti konkurencingam modernioje ekonomikoje. Šio sąrašo viršuje rikiuojasi ir gebėjimas spręsti sudėtingas problemas, kritinis mąstymas ir kūrybiškumas."

Jau pastebima, kaip ketvirtoji pramonės revoliucija keičia darbo specifiką, procesą ir žmogaus situaciją bei savijautą darbo rinkoje. Dėl ketvirtosios pramonės revoliucijos keičiasi įgūdžiai, būtini darbui atlikti. Dažnai klaidingai manoma, kad ateityje bus reikalingi tik technologiniai įgūdžiai. Nors žmonės dirbs su technologijomis, Pasaulio ekonomikos forumo ekspertai nurodo, kad reikės ir specialiųjų įgūdžių, tokių kaip kūrybiškumas ir bendradarbiavimas. Dėl ketvirtosios pramonės revoliucijos akcentuojama darbuotojų perkvalifikavimo būtinybė – tai padėtų užtikrinti, kad žmonės visame pasaulyje turėtų išsilavinimą, kvalifikaciją ir įgūdžius, tenkinančius šiandienos besikeičiančios darbo vietos reikalavimus, ir padėtų ruoštis ateities darbams, kurie dar neegzistuoja.

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) primena, kad Lietuvoje nepilnamečiai gali pradėti dirbti nuo 14 metų, tačiau priklausomai nuo to, ar jie patenka į vaikų (asmenys nuo 14 iki 16 metų) ar paauglių (asmenys nuo 16 iki 18 metų) amžiaus grupę, taikomi skirtingi apribojimai jų darbo pobūdžiui, darbo ir poilsio laikui, saugai ir sveikatai, taip pat ir darbo sutarties sudarymui.

Darbdavys, prieš įdarbindamas asmenį iki 18 metų siųsdamas tikrintis sveikatos, turi pateikti jam numatomų darbo sąlygų aprašymą, nurodydamas galimą profesinę riziką, o gavęs asmens sveikatos priežiūros įstaigos išduotą medicininę pažymą turi vadovautis joje pateikta išvada, pavesdamas dirbti konkrečius darbus, suteikdamas visas reikalingas saugos ir sveikatos apsaugos priemones. Norėdamas įdarbinti vaiką, darbdavys, iki sudarydamas darbo sutartį, turi raštu informuoti vaiko tėvus apie vaikui galinčią kilti profesinę riziką, jo saugos ir sveikatos apsaugos priemones, gauti vieno iš tėvų raštišką sutikimą, o mokslo metų laikotarpiu – ir raštišką mokyklos, kurioje vaikas mokosi, sutikimą.

Valstybinė darbo inspekcija atkreipia dėmesį, kad jaunimas gali dirbti ne visus darbus.

VDI atkreipė dėmesį, kad jaunimas gali dirbti ne visus darbus. Vaikams nuo 14 iki 16 metų leidžiama dirbti lengvus darbus, kurie nekenkia jų saugai, sveikatai, vystymuisi. Apskritai iki 18 metų draudžiama dirbti darbus, kuriuose naudojamas švinas, jo junginiai, asbestas, degieji skysčiai, dujos ir aerozoliai, toksiškos, jonizuojanti spinduliuotė, cheminės medžiagos, galinčios sukelti vėžį, yra pavojingas elektros poveikis, taip pat dulkės, dūmai ir pan.

Teisės aktai numato ir daugiau lengvatų nepilnamečiams darbo naujokams. Ne mokslo metų laiku vaikas gali dirbti iki 6 val. per dieną ir 30 val. per savaitę (mokslo metais – iki 2 val. per dieną ir iki 12 val. per savaitę). Paaugliams ne mokslo metų laiku darbo laikas gali būti pailgintas iki 8 val. per dieną ir 40 val. per savaitę. Vaikams draudžiama dirbti nuo 20 iki 6 valandos. Be to, vaikams turi būti užtikrintas nepertraukiamas keturiolikos kalendorinių dienų poilsis per mokinių vasaros atostogas.

Darbdaviai taip pat turėtų žinoti, kad negali skirti nepilnamečiams pasyvaus budėjimo darbe ar namuose, viršvalandinio ir naktinio darbo. VDI primena, kad kokio amžiaus darbuotojas bebūtų, darbas prasideda nuo darbo sutarties sudarymo. Tik taip darbuotojas įgyja darbo garantijas darbe įvykus nelaimingam atsitikimui ar darbdaviui nevykdant darbo sutarties sąlygų.

Patarimai, galintys išgelbėti gyvybę ar sveikatą

– Negalima imtis jokios užduoties, kol darbuotojo nepamokė, kaip ją saugiai vykdyti.

– Jei darbuotojas mano, kad prieš pradedant darbą instruktuodami perkrauna informacija arba ją pateikia per greitai, verta paprašyti mokančiojo kalbėti lėčiau ir dar kartą pakartoti instrukcijas.

– Nereikėtų išeiti iš savo darbo vietos, nebent tai lieptų daryti. Kitose darbo vietose gali būti įvairių nežinomų pavojų, pavyzdžiui, slidžios grindys ir pan.

– Ko nors nežinote – klauskite. Išvengti nelaimės darbe gali padėti jus prižiūrintis vyresnysis asmuo ar bendradarbis.

– Atliekant užduotis, būtina naudoti apsaugos priemones. Įvairiose darbo vietose tai gali būti speciali avalynė, šalmas, pirštinės, specialūs akiniai ir kt. Klauskite, kada ir kokias asmenines apsaugos priemones naudoti, kur jas rasti, kaip prižiūrėti. Jei dirbate kompiuteriu, jums reikalingos kitos žinios – kaip tinkamai sureguliuoti stalo ir klaviatūros aukštį, prisitaikyti kėdę, taisyklingai sėdėti, kas kiek laiko daryti pertraukas ir pan. – kad po keleto metų netektų vargti dėl stuburo, akių ar kitų ligų.

– Būtina pasiklausti, ką daryti ypatingais atvejais, pavyzdžiui, įsijungus priešgaisrinei signalizacijai, dingus elektrai ir pan.

– Negalima ignoruoti jokių nemalonių, neįprastų požymių, pavyzdžiui, kai netikėtai ima skaudėti galvą ar kitą kūno dalį, sukasi galva, niežti kūną, graužia akis, nosį ar gerklę – tai gali būti rimtos sveikatos problemos pradžia. Praneškite apie šiuos pojūčius tiesioginiam vadovui, prižiūrinčiam vyresniam asmeniui, kad jus nukreiptų pas gydytoją, į darbo medicinos tarnybą, jei tokia yra.

Nors dažnas darbdavys Lietuvoje skundžiasi vis sunkiau surandantis jam reikalingų darbuotojų, dauguma darbo skelbimų ir toliau mirga tokiais pasiūlymais, kaip „laiku mokamas atlyginimas“, „konkurencinga alga“, „visos socialinės garantijos“, „geros darbo sąlygos“ ir net „visi darbui reikalingi įrankiai“.

Jei dėl vertingo specialisto konkuruojantys du daugmaž vienodo lygio darbdaviai siūlo tą patį privalumų „komplektą“, šiam tampa tikrai sunku išsirinkti, ir tuomet nusveria kokie nors papildomai pasiūlyti ne tokie nusibodę privalumai, sako specialistų paieškos portalo atstovė Raimonda Tatarėlytė.

Portalas dirbančių, bet ieškančių naujo darbo asmenų klausė, kokia papildoma darbdavio siūloma nauda, jei atlyginimas būtų tinkamas, juos labiausiai viliotų. Iš viso apklausoje dalyvavo 1201 dirbantis Lietuvos įmonėse ir įstaigose.

Kaip paaiškėjo, labiausiai darbuotojai Lietuvoje vertina tiek asmeninio, tiek profesinio tobulėjimo galimybes. Darbdavys, kuris sutiks apmokėti ar skirs darbo laiko darbuotojo tobulėjimui, tikrai neprašaus, nes toks privalumas „kabina“ vieną iš trijų dirbančiųjų. Dar beveik 12 proc. apklaustųjų susigundytų ir tokiu hipotetiniu pasiūlymu, kai darbdavys apmoka darbuotojui vieną darbo savaitės dieną, kurią šis gali skirti savo reikmėms, taip pat ir tobulėjimui.

Ieškančius darbo taip pat traukia galimybė dirbti laisvu grafiku. Už tai balsuotų 18 proc., o nuotolinio darbo pasiūlymu susidomėtų 12,2 proc. respondentų. Tarp susigundžiusių darbu iš namų – daugiau moterų. Darbas iš namų joms būtų išeitis neimti nedarbingumo pažymėjimo, kai suserga vaikai.

Dar beveik 12 proc. respondentų nurodė, kad jiems patiktų naudotis įmonės automobiliu arba kad darbovietė padengtų nuosavo automobilio naudojimo išlaidas. Šis darbdavio pasiūlymas kur kas patrauklesnis pasirodė vyrams.

Visi kiti privalumai surinko po vienaženklį procentą balsavusių. Daugiausiai buvo pasirinkusių galimybę padirbėti/pasistažuoti užsienyje (5,2 proc.), papildomu sveikatos draudimu susigundė 2,6 proc., pietumis ir užkandžiais įmonės sąskaita – 2,4 proc., sporto abonementu ar pramogomis įmonės sąskaita – 2,1 proc. respondentų.

Startuoliuose itin madingas pasiūlymas pigiau įsigyti darbovietės akcijų susilaukė mažiausio populiarumo – tik 1,6 proc. Tarp lietuvių, kurie vis dėlto susigundytų tokia perspektyva, – daugiau vyrų.

Skirtingo amžiaus darbuotojų prioritetai skiriasi. Nuotolinį darbą kaip labiau viliojantį rinkosi tie, kam per 30 metų. Jiems pasirodė patrauklesnis ir darbdavio pasiūlymas suteikti įmonės automobilį ar apmokėti transporto išlaidas. Jaunimui labiau imponavo laisvas darbo grafikas, galimybė padirbėti ar pasistažuoti užsienyje, o ir susigundžiusių nemokamu maitinimu įmonėje daugiau buvo tarp tų, kam dar nėra 30-ies.

JAV dirbantieji viliojami kur kas didesne įvairių priedų įvairove. Tačiau amerikiečiams patraukliausių naudų sąraše yra ir matytų lietuviškame TOP'e privalumų.

Kaip rodo JAV kompanijos „Fractl“ 2017 m. atlikta 2000 dirbančiųjų apklausa, didžiausius šansus sudominti dirbantįjį turi tas JAV darbdavys, kuris pasiūlys geresnį sveikatos draudimą. Antroje vietoje – lankstesnį darbo laiką, trečioje – ilgesnes atostogas (JAV nereglamentuoja atostogų laiko, 77 proc. darbdavių savo iniciatyva suteikia 10 dienų atostogas, jei darbuotojas išdirbo ilgiau nei metus). Taip pat svarbi nuotolinio darbo galimybė. Populiariausių naudų darbuotojui penketuką užbaigia neribotos atostogos.

Laisvas grafikas, kaip ir nuotolinis darbas, labiau imponuoja amerikietėms, o amerikiečiai kiek dažniau susigundytų tokiomis darbdavio siūlomomis naudomis, kaip maitinimas įmonės sąskaita, nemokamas sporto klubas ir pan., tokias įžvalgas skelbia specialistų paieškos portalas CVMarket.lt.

Užimtumo tarnybos duomenų registre balandį buvo 30,3 tūkst. darbo pasiūlymų, iš jų - 20,6 tūkst. naujų. Darbo jėgos paklausa augo 11,6 proc.

Per mėnesį į darbo rinką padėta sugrįžti 29,1 tūkst. asmenų - 2,9 tūkst. daugiau nei kovą.

Darbo ieškančių asmenų įdarbinimas padidėjo beveik 13 proc. - tarpininkauta įdarbinant 19,6 tūkst. asmenų, iš jų - 17,7 tūkst. įsidarbino pagal neterminuotas darbo sutartis. Savarankišką veiklą pagal verslo liudijimus pradėjo 6,9 tūkst. asmenų - 11 proc. daugiau nei kovą. Remiamas užimtumas suteiktas 2,6 tūkst., daugiausia - 0,9 tūkst. asmenų įdarbinta subsidijuojant.

Užimtumo tarnyba pažymėjo, kad gegužės 1 d. šalyje buvo registruota 143 tūkst. darbo neturinčių asmenų - 12,9 tūkst. mažiau nei prieš mėnesį. Registruotas nedarbas siekė 8,3 proc. visų šalies darbingo amžiaus gyventojų - 0,7 proc. punkto mažiau nei prieš mėnesį ir 0,3 proc. punkto mažiau, palyginti su 2018 m. gegužės 1 d.