Kaip pranešė VDI, pernai atlikta 30 planinių patikrinimų dėl lygių galimybių ir nediskriminavimo principų laikymosi įmonėse, kuriose buvo didžiausias moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis.

Nustatyta, kad ne visiems darbuotojams mokamas vienodas atlygis už tokį patį arba vienodos vertės darbą.

Tačiau atlikus dokumentų analizę ir gavus įmonių paaiškinimus nustatyta, kad skirtumai susidaro abiejų lyčių naudai ir dėl objektyvių priežasčių, pavyzdžiui, skirtingos kvalifikacijos, išsilavinimo, profesinės patirties, užduočių pobūdžio ir masto, atsakomybių laipsnio, darbuotojo arba įmonės veiklos rezultatų ir darbuotojo indėlio į juos, darbo trukmės, jo paklausos ir pasiūlos rinkoje ar kitų objektyvių priežasčių.

Be to, nustatyta, kad moterys dominuoja klientų aptarnavimo srityje, kur paprastai yra mažiausias darbo užmokestis, o vyrų skaičius dažniausiai gerokai lenkia moterų skaičių informacinių technologijų ir inžinerijos įmonėse, kur yra vieni didžiausių atlyginimų.

Darbo užmokestis toje pačioje įmonėje, atsižvelgiant į lyginamas pareigybes, gali skirtis net iki šešių kartų.

Fiksuotas tik vienas atvejis, kai tikrintoje įmonėje nebuvo patvirtintos ir paskelbtos lygių galimybių politikos priemonės. Tačiau VDI pastebi, kad daug įmonių tai padaryta gana formaliai, deklaratyviai įgyvendinant įstatymus, todėl tai kelia abejonių dėl šių priemonių praktinio efektyvumo.

Vidutinis darbo užmokestis prieš mokesčius antrąjį ketvirtį sostinės regione buvo 1978,4 euro ir per ketvirtį padidėjo 2,5 proc. Vidurio ir vakarų Lietuvos regione jis buvo 1621,6 euro – 3,4 proc. didesnis.

Per metus – antrąjį ketvirtį, palyginti su 2021 metų antruoju ketvirčiu – užmokestis padidėjo visose apskrityse, labiausiai – 14,1 proc. – Kauno. Kitose apskrityse jis per metus augo 10,8–13,5 procento.

Atlyginimai prieš mokesčius per ketvirtį išaugo visose apskrityse – vidutiniškai nuo 2,4 proc. Kauno apskrityje iki 5,3 proc. Telšių apskrityje. Sostinės regione bei Vidurio ir vakarų Lietuvos regione jie per metus padidėjo po 13,5 proc.

Didžiausią – 1978,4 euro – darbo užmokestį gavo Vilniaus apskrities, mažiausią – 1401,4 euro – Tauragės apskrities darbuotojai.

Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis „į rankas“ per ketvirtį visose apskrityse išaugo 2,2–4,9 proc., o per metus – 10,5–12,9 procento.

Didžiausias moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis buvo finansinės ir draudimo veiklos įmonėse – 33,8 proc., informacijos ir ryšių – 28,8 proc., žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo – 27,1 procento.

Transporto ir saugojimo bei statybos įmonėse moterų vidutinis valandinis bruto darbo užmokestis viršijo vyrų, todėl atotrūkis buvo neigiamas ir sudarė atitinkamai minus 3,5 ir minus 1,8 procento.

Statistikų teigimu, darbo užmokesčio atotrūkiui įtakos turėjo ne teisinio, o socialinio ir ekonominio pobūdžio veiksniai – vyrų ir moterų skaičiaus pasiskirstymas pagal ekonomines veiklos rūšis, jų profesija, išsilavinimas, amžius, darbo stažas ir kitos priežastys.

Moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis šalies ūkyje, neįskaitant žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės bei viešojo valdymo ir gyny­bos, privalomojo socialinio draudimo įmonių ir įstaigų, 2020 metais sudarė 13 procentų – 0,3 proc. mažesnis nei 2019-aisiais. Viešajame sektoriuje jis buvo 11 proc., privačiajame – 15,7 proc., arba atitinkamai 3 proc. ir 1,3 proc. mažiau nei 2019 metais.

Didžiausias moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis šalies ūkyje, neįskaitant žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės bei viešojo valdymo ir gyny­bos, privalomojo socia­linio draudi­mo veiklų, pernai buvo 35–44 metų amžiaus darbuotojų (17,5 proc.) grupėje, o mažiausias – vyresnių nei 65 metų darbuotojų (7,6 proc.) amžiaus grupėje.

Moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis Europos Sąjungoje (ES) 2019 metais sudarė 14,1 proc. ir, palyginti su 2018 metais, sumažėjo 0,3 procentinio punkto.

Mažiausias moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis 2019-asiaisi buvo Liuksemburge (1,3 proc.), Rumunijoje (3,3 proc.) ir Italijoje (4,7 proc.), o didžiausias – Estijoje (21,7 proc.) ir Latvijoje (21,2 proc.).

Moterys diskriminuojamos

SADM praėjusią savaitę paskelbė, kad moterys Lietuvoje vidutiniškai vis dar uždirba mažiau nei vyrai – atlyginimų atotrūkis 2019 m. siekė 12,4 proc. Atlikus tyrimą Lietuvos įmonėse, paaiškėjo, kad vyrai karjeros viršūnę pasiekia sulaukę maždaug 30–39 metų, o moterys tokiu metu patiria didžiausią riziką būti diskriminuojamos dėl lyties darbo rinkoje – dažnai tokio amžiaus jos daro pertrauką karjeroje dėl motinystės ar sugrįžusios į darbą siekia derinti šeimos ir profesinį gyvenimą.

Tai lemia, kad moterys karjeros viršūnę tirtose įmonėse dažniausiai pasiekė būdamos 40–49 metų – šiuo amžiaus tarpsniu vidutinis moterų darbo užmokestis kai kuriais atvejais netgi lenkė vyrų. Peržengus penktą dešimtį, moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumai vėl tampa akivaizdesni, ir dažniausiai – moterų nenaudai.

Šios tendencijos paaiškėjo po dvejus metus atlikto projekto "Verti po lygiai". Jo metu aiškintasi atotrūkio tarp vyrų ir moterų darbo užmokesčio priežastys, atlikta darbdavių ir darbuotojų apklausa, tirta reali situacija atrinktose įmonėse bei pateikti siūlymai, kaip ateityje šią problemą mažinti.

Kai diskutuojama apie mūsų visuomenę kamuojančias problemas, moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis retai paminimas tarp svarbiausių bėdų.

"Kai diskutuojama apie mūsų visuomenę kamuojančias problemas, moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis retai paminimas tarp svarbiausių bėdų. Dažniau kalbama apie skurdą, pensijas, nedarbą. Tačiau skurdas, pensijos ir nedarbas yra tiesiogiai susiję su moterų ir vyrų nelygybe. Uždirbdamos mažiau ir turėdamos išlaikytinių, moterys dažniau patiria skurdą, joms sunkiau po pertraukos sugrįžti į darbo rinką, o sugrįžusios ne tik dažnai gauna mažesnį darbo užmokestį už kolegas vyrus, bet yra vertinamos pagal tai, ar turi vaikų ir ar gali dirbti lanksčiai – tai yra nuvogti laiko nuo šeimos. Galiausiai viskas susiveda į mažesnes pensijas ir didesnę tikimybę patirti skurdą senatvėje", – teigia socialinės apsaugos ir darbo viceministras Eitvydas Bingelis.

Tampa namų šeimininkėmis

Tyrimą atlikusios Mykolo Romerio universiteto mokslininkės prof. habil. dr. Ona Gražina Rakauskienė, dr. Eglė Krinickienė, dr. Vaida Servetkienė, aiškinosi priežastis, kodėl moterų pensijos ir darbo užmokestis vis dar nusileidžia vyrų.

Moterų nedarbas tęsiasi ilgiau nei vyrų, jos dažniau išstumiamos į namų ūkį: netekdamos vilties susirasti darbą, pasak tyrimo, moterys priverstos keisti bedarbės statusą į namų šeimininkės padėtį, tokiu būdu sukurdamos iliuziją, kad rado išeitį. Dauguma bedarbių vyrų kur kas greičiau susiranda darbą, o didelė dalis moterų, išstumtų iš rinkos, netenka darbo visam laikui.

Lietuvoje yra itin didelis išsilavinusių moterų nedarbas. Tai reiškia, kad, viena vertus, moterys, turinčios aukštąjį ir aukštesnįjį išsilavinimą, negali visavertiškai savęs realizuoti Lietuvoje, antra vertus, tai reiškia, kad valstybėje neracionaliai naudojami žmogiškieji ištekliai.

Taip pat pastaruoju metu Lietuvoje stiprėja tendencija, kad moterys vis dažniau renkasi darbus, neatitinkančius jų kvalifikacijos ir išsilavinimo. Siekdamos įnešti svarų indėlį į namų ūkio biudžetą, moterys kur kas dažniau nei vyrai imasi bet kokių prieinamų darbų, nes neturi galimybių laukti darbo pasiūlymo, atitinkančio jų išsilavinimą.

Tyrime teigiama, kad moterims, siekiančioms profesinio pripažinimo, savo kompetencija ir gebėjimais reikia gerokai lenkti vyrus. Taigi moterys pro "stiklines lubas" (jomis vadinamas išankstinis nusistatymas ir įvairios kliūtys moterims siekti karjeros) mato savo profesinės karjeros galimybes, tačiau negali jų realizuoti, o jeigu nori pasiekti tikslą, tai turi pramušti šias lubas. Šis principas atspindi lyčių nelygybę, ypač aukštose hierarchinėse struktūrose. Net srityse, kur dirba daugiausia moterų, vadovaujančiose grandyse dažnai jos sudaro mažumą.

Beje, mokslininkės atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje pats mažiausias užimtumo atotrūkis iš visų 28 ES valstybių – Lietuvoje. Jis 2019 m. sudarė tik 1,6 proc., kai Bendrijos vidurkis – 11,4 proc. Tai liudija apie dvi viena kitai prieštaraujančias tendencijas: viena vertus, Lietuvos moterys dirba petys į petį su vyrais, jų užimtumo lygis beveik vienodas, antra vertus, atsižvelgiant į papildomą moterų krūvį buityje, Lietuvos moterims tenka perteklinis darbas – kaip nė vienoje ES šalyje.

Atotrūkis tik didėja

Remiantis Statistikos departamento duomenimis, kuriuos primena SADM, 2019 m. atotrūkis tarp moterų ir vyrų darbo užmokesčio siekė 12,4 proc. Tai – tiek pat, kaip ir 2014 m., po kurių iki pat 2017-ųjų šis rodiklis augo. 2018 ir 2019 m. pastebimas atotrūkio mažėjimas, tačiau ekspertai teigia, kad statistiką pakoregavo ne geresnė lyčių lygybės situacija, o ekonominiai procesai: padidėjęs vyrų nedarbas, augę viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai, nes moterys jame sudaro didžiąją dalį darbuotojų.

Analizuojant darbo užmokesčio skirtumus konkrečiose ūkio šakose, paaiškėjo, kad, pavyzdžiui, informacijos ir ryšių srityje moterų darbo užmokestis buvo ir 30,2 proc., o finansinėje ir draudimo veikloje – 36,3 proc. mažesnis nei vyrų.

Lietuvoje pagrindinėmis vyrų veiklos sritimis išlieka statybų sektorius, transporto ir saugojimo veikla, žemės ūkis, miškininkystė ir žuvininkystė. Pagrindinės moterų ekonominės veiklos sritys – žmonių sveikatos priežiūra ir socialinis darbas, švietimas, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugos. Dažnai tai – menkiau apmokamos profesijos.