Baiminasi bedantės direktyvos

2021 m. Europos Komisijos (EK) atlikta analizė parodė, kad ES veikia daugiau kaip 500 skaitmeninių darbo platformų – nuo tarptautinių kompanijų iki mažų nacionalinių įmonių ar vietos startuolių. Pandemija paspartino skaitmenizaciją, todėl tokių platformų generuojamos pajamos augo įspūdingai – maždaug 500 proc. per pastaruosius penkerius metus.

Lietuvoje bene geriausiai žinomos tokios platformos kaip „Uber“, „Bolt“ ar „Wolt“, teikiančios pavėžėjimo, kurjerių paslaugas. Skaičiuojama, kad ES skaitmeninėse platformose dirba daugiau kaip 28 mln. žmonių, o iki 2025 m. šis skaičius turėtų pasiekti 43 mln. Nors dauguma platformų darbuotojų formaliai dirba savarankiškai, dalis asmenų gali būti klaidingai klasifikuojami. Padėtis visoje ES skiriasi: daugiau nei 100 teismų sprendimų jau buvo susiję su platformų darbuotojų užimtumo statusu, dažniausiai tokius asmenis perkvalifikuojant į darbuotojus, o didžiąsias platformas – į darbdavius. Tai apima teisinę atsakomybę už savo darbuotojus.

Kadangi darbas platformoje yra nestandartinė įdarbinimo forma, tokio pobūdžio darbo sąlygų ar taisyklių standartinėje ES darbo teisėje nenumatyta. Atsižvelgdama į tai, EK nusprendė imtis naujos direktyvos, kuri turėtų pagerinti skaitmeninėse platformose dirbančių asmenų teises. Vėliau savo poziciją pateikė ir Europos Parlamentas (EP), o vasarą – ES Taryba.

Šiuo metu dėl galutinės direktyvos versijos vyksta tolesnės audringos  derybos, vadinamieji trialogai tarp šių trijų ES institucijų. Europarlamentarė, Socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcijos narė Vilija Blinkevičiūtė primena, kad platformų darbuotojai yra priskiriami prie dirbančių savarankiškai, todėl platformos – pagal dabartinę tvarką – neįpareigotos savo darbuotojams užtikrinti teisių į minimalų atlyginimą, poilsį, sveikatos draudimą, nedarbo išmokas ir t. t.

EP derybose siekia ir griežtesnių finansinių sankcijų, kurios būtų taikomos tam tikrų taisyklių neatitinkančioms arba joms nusižengiančioms platformoms, ir didesnės atsakomybės savo darbuotojams.

Anot V. Blinkevičiūtės, problema, kad vis dėlto didelė dalis tokių darbuotojų iš tikrųjų yra nesavarankiški darbuotojai, mat jų darbo pobūdis atitinka dirbančių pagal darbo sutartis. „Siūloma direktyva įpareigotų platformas užtikrinti socialines garantijas tiems darbuotojams, kurie de facto dirba ne savarankiškai, o pagal platformų numatytas tvarkas, reikalavimus, nuobaudų sistemas“, – teigia EP Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto atstovė.

„Šiuo metu direktyva yra derybų stadijoje – ES Taryba turi susitarti su EP dėl galutinių formuluočių. Deja, jau dabar matome, kad ES Taryba, spaudžiama platformoms palankių ES šalių narių, daro viską, kad susilpnintų šią direktyvą“, – teigia V. Blinkevičiūtė.

„Antai, ES Taryba pakeitė direktyvoje nustatytus įdarbinimo kriterijus taip, kad platformoms būtų paprasčiau išvengti būtinybės suteikti darbuotojams socialines garantijas. Jeigu ir daugiau ES šalių narių vyriausybių nuspręs ginti platformų, o ne darbuotojų interesus, gali būti, kad direktyva bus bedantė, t. y. joje liks tik skambūs žodžiai, o realių pokyčių darbuotojai nepajaus. Tikimės, kad derybų metu pavyks to išvengti ir direktyva suteiks realią apsaugą platformose dirbantiems žmonėms“, – sako V. Blinkevičiūtė.

Išsaugoti lankstumą

Europarlamentaras, frakcijos „Atnaujinkime Europą“ atstovas Petras Auštrevičius neabejoja, kad šiais jautriais klausimais bus ginčų iš įvairių institucijų perspektyvos. Jis taip pat neslepia, kad EP buvo nelengva pasiekti bendrą sutarimą, nes įvairios grupės turi skirtingą požiūrį į direktyvoje numatomą reguliavimą.

„Kairioji pusė norėjo labai griežtai reglamentuoti, pradėti reikalauti iš skaitmeninių platformų darbuotojų vos ne tų pačių atsakomybių kaip ir iš dirbančių įprastose darbo vietose – kitaip sakant, nebuvo lankstumo, kurio skaitmeninių platformų darbuotojai, matyt, savo įsidarbinimu ir siekia, nes tai dažniausiai yra papildomas darbas“, – dalijasi liberalių pažiūrų atstovas.

Anot jo, viena iš didžiausių rizikų yra tokių asmenų veiklos suvienodinimas su darbo santykiais: „Jei mes paversime tai įprastais darbo santykiais, vargu ar bus lankstumas, o aš suprantu, kad vienas iš pranašumų yra būtent lankstumas, nes dirbi, kiek nori.“

Politiko vertinimu, EP pozicija buvo ganėtinai subalansuota, siekiant, kad atsirastų atsakomybė šios srities darbuotojams, būtų suteikta tam tikrų socialinių garantijų. Tačiau P. Auštrevičius kartu pabrėžia, kad permainos neturėtų vykti skaitmeninių platformų paslaugų sąskaita, nes jos yra unikalios ir auga.

„Mes savo sprendimu neturėtume užkirsti kelio jų plėtrai, nes jei labai griežtai ir sunkiai reglamentuosime, vargu ar iš to atsiras nauda ir skaitmeninėms platformoms, ir patiems darbuotojams dirbti jose“, – svarsto europarlamentaras.

P. Auštrevičiaus įsitikinimu, svarbus ne tik darbo santykių reglamentavimas, bet ir vartotojų lūkesčių pateisinimas. „Iš to, tikriausiai, atsiranda ir mažesni kaštai, – priduria jis. – Aš esu už lankstesnį reglamentavimą.“

Lietuvos pozicija

Pasak Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) atašė Briuselyje Kęstučio Zauros, Lietuvos pozicija suformuota gana seniai, ją patvirtino ir Vyriausybė, Seime vienbalsiai jai buvo pritarta Socialinių reikalų ir darbo komitete: šalis pritaria direktyvai, mano, kad ji turi atsirasti ES lygiu, joje turėtų būti reglamentuojamas skaitmeninių platformų darbas. K. Zaura akcentuoja, kad priimta pozicija buvo plačiai diskutuota ne tik su minimų platformų arba darbdavių organizacijomis, bet ir su asmenimis, kurie dirba šiose platformose.

„Lietuvoje yra dvi asociacijos, kurios atstovauja būtent platformų darbuotojams. Jos abi išreiškė šiokių tokių nuogąstavimų dėl EK pateikto pirminio pasiūlymo. Jie išreiškė nuogąstavimą, kad direktyva būtų per griežta jų atžvilgiu, t. y. jie norėtų turėti laisvės ir dirbti keliose platformose, turėti galimybę pasirinkti, kada pradėti dirbti, kada nutraukti darbą“, – vardija K. Zaura.

Pasak jo, Lietuvos pozicija aiški: šalis pritaria direktyvai, tačiau norėtų, kad ji ne mažintų, bet labiau skatintų socialinę partnerystę, kad visi asmenys, kurie dalyvauja toje veikloje, įskaitant ir savarankiškai dirbančius, galėtų susitarti dėl savo darbo sąlygų kolektyviai, kolektyvinėse sutartyse arba bendose sutartyse tarp asociacijų ir platformų.

Kai sutarimas vasarą buvo priimtas ir ES Taryboje, buvo sutarta dėl svarbios prezumpcijos, kurią pateikė ir EK, – ji turi būti nediskriminacinė ir proporcinga, turi leisti identifikuoti asmenis, kurie galimai yra darbo santykiuose, tačiau kad tai nevirstų automatišku asmenų perkėlimu į darbo santykius.

„Šitą išsikeltą tikslą pavyko pasiekti Tarybos sutartame bendrajame požiūryje, kur atsirado aiškiai išdėstyti kriterijai, nustatant, kada preziumuojama, kad tai yra darbo santykiai arba ne. Tai nustatančių kriterijų skaičius, vadinamasis slenkstis, buvo padidintas nuo dviejų iki trijų“, – aiškina K. Zaura.

Derybų peripetijos

Pasak socialinės apsaugos ir darbo atašė Briuselyje, ES Taryboje Lietuva palaikė šį susitarimą, tačiau ES vyrauja labai įvairios pozicijos. „Yra valstybės, kurios jau reglamentuoja šitą sektorių ir reglamentuoja labai panašiai, kaip EK buvo pateikusi savo pirminiame pasiūlyme. Tos šalys gina savo poziciją, kurią yra nusistačiusios savo teisės aktuose“, – dėsto K. Zaura.

„Kitos pozicijos yra žengusios dar žingsnį arčiau to, kad visi paltformų darbuotojai būtų pripažinti darbuotojais, o ne savarankiškai dirbančiais. Yra valstybių, kurios apskritai neišreiškia pozicijos, susilaiko per visus balsavimus, pavyzdžiui, per bendrojo požiūrio priėmimą balsuojant susilaikė Vokietija – tai yra didelė valstybė. Jos pozicija labai neaiški, net nepateikta“, – pasakoja jis.

Tačiau SADM atstovas tikina, kad yra nemažai valstybių narių, kurios pritaria tai pozicijai, kurią palaiko ir Lietuva. „Tikrai yra didelis blokas valstybių narių, kurios taip pat suvokia, kad tas teisės aktas neturėtų būti neproporcingas, kad jis turėtų palikti galimybę verstis ta veikla tiek savarankiškai dirbantiems, tiek ir tiems asmenims, kurių veiklą vis dėlto galima identifikuoti kaip darbo santykius, šiuos žmones perkvalifikuojant į darbuotojus. Tačiau takoskyra tarp savarankiškai dirbančių ir darbuotojų turi būti palikta“, – neabejoja K. Zaura ir priduria, kad surasti kompromisą ES Taryboje tikrai nepaprasta.

Pasak K. Zauros, EP pozicija buvo net griežtesnė nei EK – esą europarlamentarai iš esmės numatė visų dirbančių asmenų automatinį preziumavimą į darbo santykius. „Šiuo metu Tarybai atstovauja Ispanija ir derasi su EP, bandydama rasti kompromisinį variantą“, – teigia SADM atstovas.

EP šiose derybose siekia ir griežtesnių finansinių sankcijų, kurios būtų taikomos tam tikrų taisyklių neatitinkančioms arba joms nusižengiančioms platformoms; iš esmės EP savo siūlymais siekia didesnės platformų atsakomybės savo darbuotojams. Artimiausias derybų raundas numatomas gruodžio 12 d.

„Labai sunku pasakyti, kaip ir kada pasibaigs tos diskusijos, tačiau yra vienas elementas, kuris, matyt, labai svarbus – artėjantys EP rinkimai. Būtent jie lemia, kad yra daugiau spaudimo susitarti dėl šitos direktyvos, – teigia jis. – Tačiau nemanau, kad Lietuvos pozicija galėtų pasikeisti. Esame gavę priminimą iš Kurjerių ir vairuotojų asociacijos vis dėlto išlaikyti tą poziciją, kurią šalis jau yra priėmusi.“

Algoritminis valdymas

Nors kai kuriose ES šalyse vyksta įvairių su skaitmeninių platformų darbuotojų klasifikavimu susijusių teisinių ginčų, Lietuvoje tokių naujienų praktiškai negirdėti. „Manau, viena iš priežasčių – dirbantys šiose platformose dabartinį reglamentavimą vertina kaip gerai subalansuotą ir yra patenkinti, kad, pavyzdžiui, gali dirbti dviejose skirtingose platformose, kad gali pasirinkti, kada dirbti, kada nedirbti, ir pan.“, – sako K. Zaura.

Anot V. Blinkevičiūtės, problema, kad vis dėlto didelė dalis tokių darbuotojų iš tikrųjų yra nesavarankiški darbuotojai, mat jų darbo pobūdis atitinka dirbančių pagal darbo sutartis.

„Jei atsirastų labai griežtas reglamentavimas, kaip kai kuriose šalyse narėse, iškiltų labai didelis klausimas, ar asmenys galėtų dirbti keliose platformose, tokiu atveju atsirastų laiko reglamentavimas, kai darbdavys nustatytų, kada konkrečiai jie privalo pradėti dirbti, kada – baigti darbą. Tokios laisvės ir pasirinkimo nebebūtų“, – tęsia jis.

Tačiau Lietuvos asociacijų atstovai turi tam tikrų pastebėjimų, į kuriuos direktyva taip pat atkreipia didesnį dėmesį, pavyzdžiui, į algoritminį skaitmeninių platformų valdymą: siekiama daugiau aiškumo, kaip naudojami algoritmai paskirstant darbus ir užsakymus.

Nors skaitmeninės darbo platformos stebi ir vertina savo veiklą, darbuotojai neturi prieigos prie informacijos apie tai, kaip veikia algoritmai, kokie asmens duomenys naudojami ir kaip jų elgesys daro įtaką automatizuotų sistemų priimamiems sprendimams. EP siekia uždrausti automatizuotoms sistemoms priimti svarbius sprendimus ir nori, kad valstybės narės užtikrintų visų sprendimų, turinčių didelę įtaką darbo sąlygoms, priežiūrą.

K. Zaura priduria, kad greta ES lygiu sprendžiamų klausimų Lietuva savarankiškai imasi ir kitų žingsnių, kurie suteiktų didesnę socialinę apsaugą tokia veikla besiverčiantiems asmenims. „Šiuo metu kalbama apie savarankiškai dirbančių asmenų įtraukimą į nedarbo draudimą ir kitus draudimus, kad, atsitikus nelaimei, šie asmenys galėtų jį gauti. Pati direktyva šito nereglamentuoja, ES būtų sunku reglamentuoti šias sritis, todėl Lietuva to imasi pati“, – teigia K. Zaura.

Pasak atašė, daug vilčių dedama į galutinį direktyvos tekstą. „Jei kriterijai bus labai aiškūs, preciziški, konkretūs, nedviprasmiški, kad negalėtų kilti teisinių ginčų, kad darbo inspekcijai ar teismams būtų lengva įvertinti, preziumuoti, ar tai yra darbo santykiai, ar ne, tai galėtų įnešti aiškumo į teisinę sistemą“, – įsitikinęs jis.

Prancūzijos profesinės sąjungos reikalavo prezidento atšaukti pensinio amžiaus padidinimą, Pietų Korėjoje buvo reikalaujama didesnių atlyginimų. Ispanijoje teisininkai reikalavo teisės pasiimti laisvų dienų, o ekonominės krizės apimtame Libane protestavo namų pagalbininkais dirbantys migrantai.

Nors Gegužės 1-oji visame pasaulyje minima kaip darbuotojų teisių diena, šiemet per mitingus kalbėta ir kitais opiais klausimais. Klimato aktyvistai dažais apipurškė „Louis Vuitton“ muziejų Paryžiuje, o Vokietijoje protestuota prieš moterų ir LGBTQ+ žmonių patiriamą smurtą.

Pakistane Gegužės 1-osios nebuvo galima minėti gatvėse, o Turkijoje šią dieną lydi politinė įtampa. Abiejose šiose valstybėse rengiamasi svarbiems rinkimams.

Rusijos karas Ukrainoje užtemdė kuklesnius renginius Maskvoje.

Azijoje prasiveržė trejus metus dėl pandemijos slopintas apmaudas – šiemet Gegužės 1-osios renginiuose dalyvavo daugiau žmonių nei ankstesniais metais. Daugelyje šalių aktyvistai teigia, kad vyriausybės turėtų labiau stengtis pagerinti darbuotojų gyvenimą.

Grėsmė darbuotojų teisėms?

Demonstracijose visoje Prancūzijoje dalyvavo tūkstančiai žmonių, o profesinės sąjungos tikisi, kad jos buvo didžiausios pastaraisiais metais. Išeiti į gatves žmones paskatino neseniai priimtas prezidento Emmanuelio Macrono (Emaniuelio Makrono) sprendimas pensinį amžių padidinti nuo 62 iki 64 metų. Organizatoriai pensijų reformą laiko grėsme sunkiai iškovotoms darbuotojų teisėms, o E. Macronas tvirtina, kad visuomenei senstant toks žingsnis yra ekonomiškai būtinas.

Mėnesius trunkantis protestų judėjimas rodo, kad darbuotojai viliasi kitokio elgesio su jais, pirmadienį per demonstraciją Paryžiuje sakė įtakingos nuosaikios profesinės sąjungos CFDT vadovas Laurent'as Berger (Loranas Beržė).

Nors demonstrantai atrodė daugiausia taikūs, Paryžiuje policija sulaikė 22 žmones, o Lione, kur pradėta daužyti bankų langus ir niokoti kitą turtą, protestuotojai buvo vaikomi ašarinėmis dujomis. Prancūzijos policija sulaukė kritikos dėl to, kad kai kuriuose miestuose neramumams filmuoti pasitelkė dronus.

Prie demonstracijų įvairiuose šalies miestuose prisijungė aplinkosaugos aktyvistai ir kitos grupės – kovojančios už ekonominį teisingumą ar tiesiog besipiktinančios E. Macronu ir verslui palankia vyriausybe. Prisidėjo ir aktyvistai, nepritariantys 2024 metų Paryžiaus olimpiadai ir jos poveikiui visuomenei bei aplinkai.

Politinė įtampa

Turkijoje policija neleido demonstrantų grupei pasiekti pagrindinės Stambulo Taksimo aikštės ir sulaikė keliolika asmenų, pranešė nepriklausoma televizija „Sozcu“. Žurnalistai, bandę filmuoti demonstrantus, prievarta sodintus į policijos mikroautobusus, taip pat buvo nustumti ar sulaikyti.

Taksimo aikštė yra svarbi Turkijos profesinėms sąjungoms. 1977-aisiais ten nežinomi užpuolikai šaudė į Gegužės 1-osios demonstracijos dalyvius, kilo spūstis, žuvo dešimtys žmonių.

Prezidento Recepo Tayyipo Erdogano (Redžepo Tajipo Erdohano) vyriausybė uždraudė demonstracijas Taksimo aikštėje, bet nedidelėms grupelėms buvo leista padėti vainikų prie ten esančio paminklo.

Pakistane kai kuriuose miestuose mitingai buvo uždrausti dėl įtemptos saugumo situacijos ar politinės atmosferos. Pešavare neramiame šiaurės vakarų regione darbo organizacijos ir profesinės sąjungos per patalpose surengtus renginius reikalavo daugiau teisių darbuotojams augant infliacijai. Rytiniame Lahoro mieste, kur politinėms partijoms uždrausta mitinguoti prieš gegužės 14-ąją įvyksiančius vietos valdžios rinkimus, prie Pandžabo provincijos asamblėjos įvyko darbuotojų demonstracija.

Ispanijoje surengta daugiau kaip 70 demonstracijų. Įtakingos profesinės sąjungos įspėjo dėl socialinio konflikto, jei mažesni nei Europos Sąjungos vidurkis atlyginimai nedidės drauge su infliacija. Sąjungos taip pat gyrė paskatas pereiti prie keturių dienų darbo savaitės.

Protestams vadovavo darbininkai, bet reikalavimų pareiškė ir įstaigų darbuotojai. Teisininkai ragino reformuoti istorinius įstatymus, pagal kuriuos jie turi būti pasirengę dirbti 365 dienas per metus, net jei mirtų šeimos narys ar sušlubuotų sveikata.

Infliacija

Pietų Korėjoje mitinguose dalyvavo dešimtys tūkstančių žmonių – daugiausiai nuo pandemijos pradžios.

„Visos kainos pakilo, o mūsų atlyginimai – ne. Didinkite mūsų minimalius atlyginimus! – per mitingą Seule nuo pakylos šaukė vienas aktyvistas. – Mažinkite mūsų darbo valandas!“

Tokijuje tūkstančiai profesinių sąjungų narių, opozicijos parlamentarų ir mokslininkų reikalavo didinti atlyginimus ir taip atsverti kainų augimą.

Jie kritikavo premjero Fumio Kishidos (Fumijo Kišidos) planą dvigubinti gynybos biudžetą ir sakė, kad šiuos pinigus reikėtų skirti socialiniam aprūpinimui. F. Kishida pažadėjo sutelkti dėmesį į atlyginimų didinimą.

Indonezijoje demonstrantai reikalavo vyriausybės atšaukti darbo vietų kūrimo įstatymą, jų teigimu, palankų verslui ir nepalankų darbuotojams bei aplinkai.

Taivane tūkstančiai protestavo prieš tai, kas vadinama darbo politikos trūkumais. Sostinėje Taibėjuje medicinos darbuotojai reikalavo subsidijų.

Libane šimtai Komunistų partijos ir prekybos sindikatų narių, taip pat namų pagalbininkais dirbančių migrantų grupė žygiavo Beiruto gatvėmis. Šalis išgyvena didžiulę ekonominę krizę ir infliaciją, maždaug 75 proc. libaniečių dabar gyvena skurde.

Protestai Vokietijoje prasidėjo Gegužės 1-osios išvakarėse feministų ir queer grupių organizuotu mitingu prieš smurtą. Dalyvavo keli tūkstančiai žmonių. Mitingas buvo daugiausia taikus, bet pasitaikė dalyvių ir policijos susirėmimų.

Pirmadienį Vokietijoje profesinės sąjungos ir kairiųjų grupės planavo daug kitų demonstracijų.

Kai kurios bendruomenės rengė Gegužės 1-osios šventes atsigręždamos į pagoniškas, pavasariui skirtas apeigas.

Advokatas Justas Vilys teigė, kad darbdavys turi teisę savo darbuotojo prašyti informacijos apie jo sveikatos būklę ir klausti, ar jis yra skiepytas, ar ne: „Darbo kodeksas numato pareigą darbuotojams atlikti periodinius sveikatos tikrinimus ir pasitikrinti, ar jis atitinka tam tikrą darbą ir gali jį dirbti. Kalbant apie COVID-19, dar tokio reglamentavimo Darbo kodekse neturime, tačiau, sprendžiant iš nuostatos, kad darbdavys privalo užtikrinti saugias ir sveikas darbo sąlygas, o nepasiskiepiję darbuotojai kelia tam tikrą riziką, manau, toks reikalavimas tikrai būtų teisėtas, norint įsitikinti, ar nepasiskiepijęs asmuo nekelia rizikos kitiems darbuotojams“.

Esą jei atsitiktų taip, kad darbdavys pats yra antivakseris ir neleidžia darbuotojams skiepytis, tuomet darbuotojas turi teisę jį apskųsti: „Darbdavys privalo užtikrinti saugias ir sveikas darbo sąlygas, darbuotojas turi teisę dirbti tokiomis sąlygomis. Jeigu darbuotojas jaučiasi nesaugus, pavyzdžiui, jis negali pasiskiepyti, jis taip pat gali skųstis, kad privalo būti sudarytos sąlygos, kad jis arba pasiskiepytų, arba jam būtų izoliuota aplinka, kad jis nepasikrėstų nepageidaujama liga. Tad lygiai toks pat ginčas galimas ir iš darbuotojo pusės – reikalauti sudaryti saugias ir sveikas darbo sąlygas, o jas sudarant, kokios bus pasirinktos priemonės, galėtų nuspręsti Darbo ginčų komisija arba teismas. Tai pasiskiepijimas būtų lengviausia procedūra ir darbuotojas tikrai turėtų teisę išsireikalauti tokią teisę“, – sakė advokatas.

Anot J. Vylio, darbdavys negali reikalauti galimybių paso kopijos: „Susipažinti su dokumentu tikrai turi teisę, įsitikinti, kad jis turi tą galimybę, kad nekelia rizikos kitiems, tačiau kopija, asmens duomenų rinkimo principais vadovaujantis, nelabai pateisinama, nes darbdavys turi rinkti tiek informacijos apie darbuotoją, kiek jos reikia konkrečioje situacijoje. Susipažinti tikrai gali, o daryti kopiją – manau, tam pritrūktų teisinio pagrindo“.

Teisininkų bendruomenėje visi labai laukiame, kas čia toliau dėsis, ir iš vienos, ir iš kitos pusės argumentų tikrai daug.

Jeigu darbuotojas informavęs išeina skiepytis darbo metu, darbuotojas nuobaudos jam skirti negali: „Darbuotojas turi dirbti darbo grafike numatytu laiku, prieš išvykdamas į kitas vietas jis turi gauti darbdavio sutikimą. Periodinių sveikatos patikrinimų laikas ir veikimas yra reglamentuotas ir darbdavys privalo išleisti darbuotoją, tai numatyta Darbo kodekse. Kalbant apie skiepijimąsi nuo COVID-19, tai nereglamentuota ir yra ginčo klausimas, ar tai galima prilyginti periodiniam, ar ne. Aš įsitikinęs, kad jeigu darbuotojas, rūpindamasis savo ir darbo sąlygų saugumu, išvyktų informavęs apie tai, kad jis vyksta pasiskiepyti, tai darbo drausmės pažeidimų nėra. Vėlgi, jeigu darbdavys nesutiktų jo išleisti, darbo drausmės pažeidimas formaliai galėtų būti, bet, žiūrint iš bendro visuomenės intereso, manau, kad jam būtų sudėtinga skirti kažkokią drausminę atsakomybę“.

Pasak advokato, įvairios įstaigos, kuriose nuo rugsėjo 13 d. bus galima apsilankyti tik su galimybių pasu, turi teisę prašyti ir asmens tapatybę patvirtinančio dokumento: „Vien parodyti galimybių pasą su jame įrašytu vardu ir pavarde nėra pakankamas įrodymas, kad tu jį pats turi – gali kaimyno rodyti, draugo, kito asmens. O asmens dokumentas leidžia sutikrinti, kad galimybių pasas yra tau išduotas ir kad būtent tu esi jo turėtojas. Toks reikalavimas yra tikrai pagrįstas ir neturėtų sukelti problemų“.

„Teisininkų bendruomenėje visi labai laukiame, kas čia toliau dėsis, ir iš vienos, ir iš kitos pusės argumentų tikrai daug. Kaip bus suformuota praktika, tik ateitis parodys, tačiau tam tikra prasme diskriminacijos atveju tai galima vadinti ir iš vienos, ir iš kitos pusės, nes kodėl vienas žmogus turėtų būti diskriminuojamas ir dirbti nesaugiomis sąlygomis, kai kiti nepasiskiepiję? Lygiai taip pat tas antivakseris gali sakyti: kodėl aš turėčiau skiepytis ir kodėl mane diskriminuoja mano pažiūrų atžvilgiu? Čia yra toks visuomenėje galiojančių gėrių pusiausvyros klausimas – kas svarbiau: ar žmogaus teisė pasirinkti būti neskiepytam, ar visos visuomenės teisė gyventi ir dirbti saugiom ir sveikom darbo sąlygom? Manau, kiekvienas turi savo nuomonę, savus argumentus, Kaip bus, parodys teismai ir laikas. Iš Europos praktikos jau žinom, kad kol kas formuojama praktika, kad visuomenės saugumas yra aukščiau individo teisės pasirinkti. Tokia nuomonė turi pakankamai stiprų pagrindą. Galima tik spėti, kad Lietuva paseks tokiu pačiu pagrindu“, – kalbėjo J. Vilys.

„Su naujuoju Darbo kodekso priėmimu susiformavo ir nauja darbuotojų ir darbdavių susitarimo kultūra. Šį kartą pasiūlymų paketas yra skirtas mūsų darbuotojų darbo aplinkos gerinimui – pradedant mobingo problemų sprendimu ir baigiant bazinių teisių užtikrinimu“, – teigia Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis. 

Socialiniai partneriai, dalyvaujantys Trišalėje taryboje, pateikė 14 įstatymų pakeitimo projektus. Pasiūlymuose – didesnis dėmesys lygiateisiškumo skatinimui darbo aplinkoje: draudžiama diskriminacija dėl sveikatos būklės ir pilietybės, taip pat dėl priklausymo profesinėms sąjungoms. Projekte ypač išryškinama asmens sveikatos būklės apsauga, didesnė teisinė apsauga onkologinėms ligomis sergantiems darbuotojams, taip pat prieinamesnė psichologinio smurto – mobingo prevencija darbo vietoje.

Pasiūlymų paketas yra skirtas mūsų darbuotojų darbo aplinkos gerinimui – pradedant mobingo problemų sprendimu ir baigiant bazinių teisių užtikrinimu

„Vieningas susitarimas parodo, jog organizacijos, atstovaudamos skirtingiems interesams, siekia susitarimo ir diskutuodamos prieina bendras išvadas. Džiugu, kad per gana trumpą laiką parengėme pirminių pakeitimų projektą, kas leidžia rudenį startuoti su naujomis idėjomis, kurios gerintų darbinę sistemą“, – sakė Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas” pirmininkė Kristina Krupavičienė.

Įstatymų pakeitimais taip pat siūloma taikyti darbuotojui visas garantijas, net ir vykstant organizacijos pertvarkymui. Taip pat keičiamos ir laikinojo įdarbinimo nuostatos, kuriomis kas mėnesį įmonės turėtų teikti ataskaitas apie laikinuosius darbuotojus.

Projektas pasižymi gausa tobulintinų įstatymų siūlymų, o nauji pasiūlymai Vyriausybę pasieks jau visai netrukus – rudenį. Socialiniai partneriai tikisi, jog Socialinės apsaugos ir darbo ministerija tinkami reaguos į 9 organizacijų siūlomus pakeitimus, siekdami tobulinti Darbo kodekse apibrėžiamą darbo santykių reguliavimą.

Projektą teikia Lietuvos verslo konfederacija, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija, Lietuvos pramoninkų konfederacija, Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“, Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmai, Investuotojų forumas, Lietuvos darbdavių konfederacija, Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga" ir Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų asociacija.

I. Ruginienė teigė, kad dažnu atveju nelaimingi atsitikimai darbe įvyksta dėl to, kad vengiama vykdyti įstatymų nustatytus darbo saugos reikalavimus ar vykdoma netinkama jų kontrolė.

„Dažniausiai darbdaviai arba vengia tą (vadovautis darbo saugos reikalavimais – ELTA) daryti, arba vykdo netinkamą kontrolę. Atėjus į darbovietę būna tokių atvejų (...), kad visos asmens apsaugos priemonės yra nupirktos, tačiau darbuotojai tiesiog jų nedėvi. Tačiau tai taip pat yra ir darbdavio atsakomybė edukuoti darbuotoją ir prižiūrėti, kad jis naudotųsi asmens apsaugos priemonėmis“, – Eltai teigė ji.

Kiekvienas siekia gauti kuo daugiau pelno, vadinasi, visiems kitiems dalykams turi atseikėti kuo mažiau.

Anot I. Ruginienės, dažniausiai sulaukiama skundų dėl tinkamos temperatūros darbo vietoje ar triukšmo režimo nesilaikymo, taip pat neergonomiškos darbo aplinkos. Ji taip pat pridūrė, kad pandemijos laikotarpiu daugiausia nusiskundimų buvo susiję su infekcijos kontrole įmonėse.

„Kalbant apie pandeminį laikotarpį, viskas buvo susiję su infekcijos kontrole: kaukės, dezinfekciniai skysčiai, pamainų darbo laikas, kad nesusikirstų darbuotojų srautai. Jei kalbame apie praeitus metus, kai nebuvo pandemijos, buvo nemažai kalbėta apie temperatūrinius režimus, triukšmą, taip pat ergonominius veiksnius, kad darbo vietos vienaip ar kitaip jų neatitinka. Taip pat lankydamiesi gamyboje pastebėdavome, kad nėra kontrolės mechanizmų, kad darbuotojai nešiotų asmens apsaugos priemones“, – teigė LPSK pirmininkė.

Kaip vieną iš pagrindinių darbo saugos pažeidimų priežasčių LPSK pirmininkė įvardino darbdavių norą sutaupyti.

„Yra daugiau darbdavių, kurie, sakyčiau, ne specialiai norėtų pažeidinėti darbo teisės aktus, bet jie taupo. Kiekvienas siekia gauti kuo daugiau pelno, vadinasi, visiems kitiems dalykams turi atseikėti kuo mažiau. Ir darbų sauga yra vienas iš tų elementų, kur galima sutaupyti“, – sakė ji.

I. Ruginienė pažymi, kad darbuotojai dažnai bijo skųstis ne tik dėl darbo saugos pažeidimų, bet ir darbuotojų teisių pažeidimų.

Inga Ruginienė. M. Morkevičiaus / ELTOS nuotr.

„Darbuotojai yra taip įbaiminti darbo vietoje, kad ne tik dėl darbo saugos bijo pasiskųsti, bet ir dėl kitų darbo sąlygų, tarkime, neapmokamų viršvalandžių. (...) Darbuotojai taip pat dažnai bijo įmonėse įsteigti profesines sąjungas. Ypatingai tai jaučiama regionuose, kur yra vienas arba du pagrindiniai darbdaviai, ir darbuotojui pasiskundus apie vieną darbdavį, jis daugiau neberas tame regione darbo. Juos būtent šituo ir gąsdina. Kartais net matome, kad pažeidžiamos darbuotojų teisės, ir šiurkščiai“, – Eltai kalbėjo ji.

I. Ruginienė taip pat pabrėžė, kad pandemijos metu darbui vis dažniau persikeliant į namus vis dar trūksta aiškaus darbo namuose reglamentavimo. Ji taip pat pabrėžė, kad kiekviena įmonė turėtų turėti specialius darbo namuose tvarkos aprašus.

Kartais net matome, kad pažeidžiamos darbuotojų teisės, ir šiurkščiai.

„Aiškaus ir detalaus (darbo iš namų – ELTA) reglamentavimo nėra. Dėl to dirbant nuotoliniu būdu kiekviena įmonė turi turėti savo tvarkos aprašus ir pasirašyti tikslias taisykles, kokias darbo priemones įmonės suteikia, kokias darbo sąlygas sudaro dirbant namuose, koks yra darbo ir poilsio laiko režimas. Juk iki pandemijos neturėjome didelės praktikos dirbti namuose (...). Dėl to karantino pradžioje matėme daugėjant pervargimo sindromo atvejų, nes nei darbdavys, nei darbuotojas nesuprasdavo, kaip reikia dėlioti darbo ir poilsio režimą. (...) Kiekvienas pasirinkdavo savo darbo laiką, vadinasi, tavo kolegos galėdavo skambinti ir vakare, ir savaitgalį, ir galiausiai pamatydavai, kad dirbi vos ne 20 valandų per dieną“, – Eltai teigė I. Ruginienė.

Statistikos departamento duomenimis, mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe skaičius šiemet, lyginant su 2019 metais, sumažėjo 20 proc., o sunkių nelaimingų atsitikimų darbe atvejų – 2 proc., pranešė Statistikos departamentas.

Tiriant nelaimingų atsitikimų priežastis nustatyta, kad apie pusę mirtinų ir sunkių nelaimingų atsitikimų darbe, įvykusių per tris šių metų ketvirčius, sąlygojo darbdavio neįgyvendinti darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai.

Beveik šeštadalis nelaimingų atsitikimų darbe įvyko, kai atlikdami darbus darbuotojai nesilaikė vadovų duotų nurodymų ir taip rizikavo savo sveikata ar gyvybe.

Per Miesto sodą birželio 16–osios ryte į darbus skubančių praeivių dėmesį traukė penkios palapinės. Netoliese tarp medžių – keletas transparantų: „Gyvenimas per brangus“, „Skurdas neturi sienų“, „Aukštasis moxlas. Apie viską pagalvota“ ir kiti.

Anksti ryte tarp palapinių paklausus, ar yra nemiegančių, iš vienos pasigirdo vyriškas balsas: „Yra. Jei nori prisijungti prie mūsų, užeik, dar gali numigti“. Tada iš gretimos atsiliepė mergina: „Jei norite pakalbėti, dar čia yra nemiegančių“.

„Tai, kad čia įsikūrėme su palapinėmis – dalis mūsų akcijų pavadintų „Protestivaliu“. Mes protestuojame prieš naujo Darbo kodekso priėmimą, reikalaudami išgirsti eilinių žmonių reikalavimus, taip pat prieš viešų miesto erdvių išnaudojimą ne miesto gyventojų, o siaurų verslo interesų naudai“, – paaiškino netikėto mažo palapinių miestelio atsiradimo Kauno centre esmę akcijos dalyvė Viktorija.

Anot jos, žodis „protestivalis“ – sujungia du kitus: „protestą“ ir „festivalį“. „Mus vienija protestas, o tai, kad nakvojame palapinėse primena festivalį“, – šmaikščiai ir lakoniškai paaiškino mergina.

Naktis praėjo ramiai

Pasak protestuotojų, naktis praėjo ramiai, buvo kas juos pavaišino arbata ir maistu, kai kas pažadėjo prisijungti prie akcijos.

Protestivalio idėja atsirado gegužės mėnesį, Lietuvoje kilus nepasitenkinimui išaugusiomis maisto ir paslaugų kainomis. Viešojoje erdvėje gavęs „kalafijorų revoliucijos“ pavadinimą nepasitenkinimas peraugo į 3 dienų prekybos centrų boikotą.

Netrukus socialiniuose tinkluose žmonės ėmė kurti renginius pavadinimu – „Nesėdėsiu, neburbėsiu – reikia kažką daryti“ ir gegužės 14 dieną prasidėjo protesto akcijos po kurių žmonės ėmė burtis į judėjimą pavadinimu „Gyvenimas per brangus“ (#gyvenimasperbrangus).

Pasak jo aktyvistų, pagrindinis judėjimo organas yra gyventojų asamblėjos, kuriose visiems suteikiamos vienodos teisės kalbėti ir spręsti kiekvienam aktualias problemas, Judėjimo iniciatoriai skelbia, kad tai nėra jokioms politinėms partijoms prijaučiantis judėjimas.

Jo iniciatoriai suorganizavo tris tokias asamblėjas, po kurių birželio 15–ąją buvo surengtos protesto eitynės „Protestivalis: #gyvenimasperbrangus“ nuo Kauno rotušės iki Miesto sodo.

„Protestas nukreiptas prieš Naujojo darbo kodekso įstatymo projekto straipsnių, kuriais yra naikinamos darbuotojų teisės ir garantijos, priėmimą. Tai reiškia, kad tai protestas, nukreiptas būtent prieš neigiama prasme darbuotojų teises paveiksiančius darbo kodekso straipsnius, bet ne prieš Naujo darbo kodekso priėmimą plačiąją prasme. Mūsų teisių niekas neatstovaus tik mes patys, nes seimo nariams darbo kodeksas nerūpi, jie gyvena pagal savo pačių įstatymus ir „prastumti“ darbo kodeksą jiems tėra „pliusiukas“ prie užsibrėžtų per kadenciją nuveikti ar reiktų sakyti „prastumti“ darbų“, – skelbė akcijos iniciatoriai.

Vardina protesto tikslus

Penkių palapinių atsiradimas Miesto sode, tai išvakarėse birželio 15–ąją vykusių protesto eitynių prieš Darbo kodekso pakeitimus tąsa. „Po eitynių, kurioms turėjome oficialų leidimą mes išsiskirstėme, o paskui iškart susibėgome ir jau be valdžios instancijų leidimo įsikūrėme parke. Tai mūsų miesto erdvė, priklausanti mums visiems, todėl turime teisę čia būti. Tiesiog apsisprendėme, kad būdami nepatenkinti esama situacija, nenorime sėdėti prie interneto ir rašyti komentarus, o turime išeiti į miesto erdves ir garsiai pasakyti, kas mūsų netenkina“, – papasakojo Viktorija.

Protestuotojai rengia jau ne pirmą akciją Kaune. Jaunuoliai tikino, kad pagrindinės priežastys – Darbo kodeksas bei garantijų nebuvimas, mat baigus aukštojo mokslo studijas, dirbti už minimalią algą nėra pats geriausias sprendimas. Juolab, kad prekės ir paslaugos gerokai daugiau kainuoja, nei minimali alga.

„Seimo nariai nukėlė DK svarstymą, matyt, išsigandę profsąjungų protesto. Mes palaikome profsąjungų iniciatyvą protestuoti prieš valdžios sprendimus, bet politiškai nuo jų atsiribojame, bijodami, kad profsąjungos gali būti priklausomos nuo verslo grupių interesų ir politinių jėgų“, – tikino vienas organizatorių VDU socialinės-politinės kritikos magistras Rolandas Lingys.

Kiti protesto dalyviai neslėpė, kad tik tokiu būdu galima išreikšti nepasitenkinimą ir ką nors pasiekti. Jų teigimu, kuo daugiau žmonių prisijungs, tuo bus stipresnis tautos balsas.

„Kiekvieno atėjimas į tokį susirinkimą, tokią protesto akciją yra normalus ir sveikintinas reiškinys“, – tikino Kauno jungtiniam demokratiniam judėjimui atstovaujantis Česlovas Kasperavičius.

„Jeigu valdžia yra šalti biurokratai, ir rūpinasi tik verslu, o mes esame tik sraigteliai, tai būsime sugedę sraigteliai, kurie neleis šiai mašinai veikti iš viso“, – kalbėjo VDU Lietuvos kultūros tyrimų doktorantas Valdas Bertaševičius.

„Vakar eitynėse skandavome, kad „mes nesitrauksime“. Atėjo laikas atsakyti už savo žodžius, kitaip ateityje mumis niekas nepatikės ir neklausys mūsų kvietimų“, – ketvirtadienio ryte kalbėjo protesto dalyvis Jurgis.

„Būsime tol, kol nebus įvykdyti žmonių reikalavimai, arba kol mūsų iš čia jėga neišneš“, – ryžtingai į klausimą apie protesto terminus atsakė protestuotoja Viktorija. „Svarbu, kad iki to laiko fontanas neužšaltų“, – nusijuokė merginos bendražygis Jurgis.

Apie 9 val. Kauno valstybinio muzikinio teatro sodelyje protestuojančius kauniečius aplankė Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnai.

Ilgos derybos

Protestuotojai pasakojo, kad pagal taisykles numatyta, kad tokiai veiklai, kurioje dalyvauja iki 15 žmonių, leidimai nėra reikalingi, todėl pareigūnai patikrino, ar tai nėra pažeista. Jaunuoliai pasakojo, kad Viešosios tvarkos pareigūnai patikino, kad 10 val. juos iš parkelio iškrapštys policijos pareigūnai, tačiau buvo ramu. Apie 11 val. sugrįžo viešąją tvarką prižiūrintys specialistai ir prasidėjo ilgos diskusijos dėl ant žolės pastatytų palapinių.

„Jūs niokojate miesto puoselėjamus želdinius“, – diskusijų metu sakė pareigūnai. „Galime pastatyti palapines ten, kur nėra žolės“, – derėjosi protestuotojai. Susitarus, kad palapinės bus patrauktos nuo žolės ant jau išmindžiotų takų, jaunuoliai tikino, kad prasidėjo diskusijos apie nieką. Galiausiai protestuotojai rėžė: „Mes nesirengiame daugiau nieko iš valdžios instancijų prašyti. Palapinės simbolis to, kad mes nesitrauksime“.

Galiausiai pareigūnai išvyko, bet žadėjo sugrįžti. Tuo tarpu protestuotojai tarpusavyje pradėjo spręsti dilemą – ar prašyti savivaldybės leidimo, ar ne. Kilo mintis viską palikti taip, kaip yra, o jei norės iš Miesto sodo jėga išgrūsti, tuomet kviesis daugiau žmonių.

Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Vytautas Jurkevičius patvirtino, kad jo skyriaus pareigūnai buvo protesto vietoje. Jis tikino, kad renginių organizavimo taisyklėse numatyta, kad jei renginiai vyksta ant želdinių, turi būti duotas Aplinkos apsaugos skyriaus sutikimas. Šiuo atveju leidimų prašyta nebuvo. Teisę žygiuoti miesto gatvėmis „Protestivalio“ dalyviai turėjo tik vakar. V. Jurkevičius tikina, kad už leidimo neturėjimą gali būti skirta bauda.

Bausti neskuba

Visgi, Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Petrauskas nenusiteikęs protestuotojų iš karto bausti dėl to, kad neturi leidimų. Anot jo, nėra daroma didelė žala ir pačiame centre esančiam parkeliui.

„Ten yra susirinkimas iki 15 žmonių, kuris nereikalauja atskiro leidimo. O dėl palapinių, tai jos pastatytos ant smėliuko, kur žolytė jau išmindžiota ir neauga, todėl ypatingai didelės žalos nedaro. Žinoma, visur visko galima įžvelgti, bet to protesto tikslas yra sukelti dėmesį, o ne kažką niokoti, todėl mes didelio dėmesio neketiname skirti“, – komentavo G. Petrauskas.

Direktorius tikino, kad Viešosios tvarkos skyrius patikrino, ar nešiukšlina, ar laikomąsi susirinkimo įstatymo. G. Petrauskas pažymėjo, kad Miesto sodo sodelyje nedraudžia niekam pasitiesti pledukus, todėl keli protestuotojai per lietų gali pasistatyti ir palapinę. Be to, šiame parke žmonės tarp medžių nutiesia lyną ir juo vaikšto, todėl ir neteikiama didelė reakcija į ketvirtadieninius protestuotojus. G. Petrauskas pažymėjo, kad jei prisijungs daugiau žmonių, bus pažeisti įstatymai ir Viešosios tvarkos specialistai galės bausti.

Spalio 25 d. 13 val. Klaipėdos teritorinės darbo biržos Klaipėdos skyriuje (Naikupės g. 27A, Klaipėda) 120 salėje vyks informacinis renginys su Valstybinės darbo inspekcijos atstovu tema „Darbuotojo teisės: pagrindiniai darbo sutarčių sudarymo, nutraukimo aspektai“.

Renginio metu dalyviai bus supažindinami su darbo sutarties sudarymu, nelegalaus darbo prevencija bei darbuotojo teisėmis ir pareigomis.