„Aš labai rimtai galvoju kreiptis į teismą dėl garbės ir orumo įžeidimo. Dar palauksiu, ką Seimas priims, bet tai nėra jokiais būdais spaudimas. Aš tiesiog dėliojuosi argumentus ir faktus tam tikrus ir labai rimtai apie tai svarstau“, – penktadienį Žinių radijo laidoje kalbėjo D. Jauniškis.

D. Jauniškis tikino, kad komisijos pateiktos išvados neatitinka tikrovės ir žodžiai yra traukiami iš konteksto.

„Aš nežinau iš kur tokios išvados yra imamos, nes faktai pateikti komisijai sako visai ką kitą. O kaip tu jautiesi, kai tave apkaltina melu? Tai nėra gynybinė pozicija. Aš pats sakau ir departamentas sako, kad tos išvados yra absurdiškai neteisingos ir jokio čia politikavimo nėra“, – nurodė jis.

„Jeigu atvirai kalbu, kad nebuvo taip, tai, ko gero, į tai irgi reikėtų atsižvelgti“, – pažymėjo VSD vadovas.

Seimo nariai prie VSD pranešėjo komisijos išvadų klausimo planuoja grįžti ketvirtadienį. Dėl parlamentinės komisijos išvadų po pateikimo Seimas turėjo apsispręsti praėjusią savaitę. Visgi, Seimo kanceliarijai pranešus, kad slaptosios tarnybos suteikė galimybę parlamentarams susipažinti su įslaptinta išvadų dalimi, klausimas nukeltas į kitą savaitę.

Aš pats sakau ir departamentas sako, kad tos išvados yra absurdiškai neteisingos ir jokio čia politikavimo nėra.

ELTA primena, kad VSD pranešėjo Tomo Gailiaus istoriją nagrinėjusi Seimo komisija po kelis mėnesius trukusių analizių ir keliolikos pareigūnų liudijimų konstatavo, jog VSD vadovas D. Jauniškis talkino tuometiniam kandidatui Gitanui Nausėdai, rinkdamas žvalgybinę informaciją apie jo aplinką.

Seimo tyrėjai daro išvadą, kad VSD direktorių medžiaga apie kandidato aplinką pasiekė per patį G. Nausėdą arba jo pavedimu veikusį asmenį. Taip pat nurodoma, kad departamente surinkta informacija galėjo būti atskleista ir pačiam G. Nausėdai.

Tyrimo išvadose taip pat skelbiama, jog parlamentinio tyrimo metu paaiškėjo, kad VSD tyrė galimus pažeidimus, finansuojant tuomečio kandidato G. Nausėdos rinkiminę kampaniją.

Taip pat išsiaiškinta, jog G. Nausėda bei jo rinkiminio štabo nariai 2018–2019 m. palaikė ryšius su baltarusiškų trąšų verslo atstovais, su jais susitikinėdavo, o tapęs šalies vadovu šiuos asmenis kviesdavo į Prezidentūroje vykusius renginius.

Tyrimo komisija įvertino ir pažeidimus dėl pranešėjo T. Gailiaus atskleistos tapatybės – konstatuojama, jog už tai yra tiesiogiai atsakingas VSD direktorius D. Jauniškis.

Klausiama, ar susipažinus su parlamentinio tyrimo išvadomis susvyravo jos pasitikėjimas VSD ir STT vadovais, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos Seime seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė teigė, jog pasitiki institucijomis. Visgi, pažymi ji, jeigu dėl tarnybų veiklos kyla klausimų – jie turi būti atsakyti.

„Komisijos darbas buvo ne tam, kad būtų pareikalauta kieno nors galvos ar būtų pareikštas kažkoks nepasitikėjimas, bet kad būtų gauti atsakymai ir informacija į iškeltus klausimus“, – Eltai komentavo R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.

„Pirminis tikslas yra kalbėti apie viešumą, atvirumą“, – pridūrė ji.

Politikė akcentuoja, jog vertinant VSD pranešėjo tyrimo komisijos išvadas bei siekiant į jas tinkamai reaguoti, Seimas galėtų svarstyti ir komisijos siūlomas įstatymines iniciatyvas. Visgi, pakartojo R. Morkūnaitė-Mikulėnienė, svarbiausias išlieka skaidrumo ir viešumo faktorius.

„Valstybės stiprybė ir institucijų stiprybė yra atvirume. Jeigu kažkas yra ne taip – visada galima pataisyti, pasitaisyti. Jeigu atrodo, kad komisijos išvados neįtikina – Seimo valia bus priimti kitokius sprendimus“, – pridūrė ji.

Komisijos darbas buvo ne tam, kad būtų pareikalauta kieno nors galvos ar būtų pareikštas kažkoks nepasitikėjimas, bet kad būtų gauti atsakymai ir informacija į iškeltus klausimus.

Panašios pozicijos laikosi ir Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis. Jis neatmeta, jog Seime gali pasigirsti raginimų „reikalauti tarnybų vadovų galvų“. Tačiau ekspremjeras abejoja, ar pokyčiai VSD ir STT vadovybėje išspręstų problemas, apie kurias kalbama parlamentinio tyrimo išvadose.

„Manau, kad vienas pagrindinių dalykų – spręsti sisteminius, ne personalinius klausimus“, – Eltai sakė politikas, pripažindamas, jog kai kurių specialiųjų tarnybų reakcija į tyrimo išvadas nėra adekvati.

„Gal bus tokių, kurie sakys – reikia reikalauti galvų. Bet mes dažnai sprendžiame klausimus pakeitę vieną galvą kita galva – ir vėl turime tą patį. Manau, ne tas kelias turi būti“, – samprotavo S. Skvernelis.

Visgi, klausiamas, ar tebepasitiki D. Jauniškiu bei L. Pernavu, „Vardan Lietuvos“ lyderis užsiminė norįs susipažinti su įslaptinta tyrimo medžiaga.

„Po to galbūt kas nors pasikeis. Bet aš asmeniškai nematau pagrindo nepasitikėti VSD vadovu ar STT vadovu. Tarnybos labai svarbios, šiandien nereikėtų liesti personalinių klausimų“, – pakartojo jis, neatmesdamas, jog Seimo demokratai gali nuspręsti pasikviesti VSD ar STT vadovus į frakcijos posėdį.

E. Gentvilas: tarnybų nesiskaitymas su Seimu pradeda badyti akis

Tuo metu Seimo liberalų frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas tarnybų ir jų vadovų elgesį vertina gerokai griežčiau. Ilgametis parlamentaras pažymi – Seimo ir prezidento skiriamų pareigūnų veikloje matomas akivaizdus puolimas prieš parlamentą.

„Sąžiningai pasakysiu – specialiųjų tarnybų nesiskaitymas su Seimu tiesiog pradeda badyti akis. Aš nenoriu, kad Lietuva būtų specialiųjų tarnybų valdoma valstybė. (...) Matau, kad niekinamas Seimas kaip institucija ir Seimo sudaryta, savo įgaliojimų neperžengusi laikinoji tyrimo komisija“, – Eltai sakė E. Gentvilas.

„Iš tikrųjų, yra nepasitenkinimas komisijos priimtomis išvadomis ir pradedama kvestionuoti Seimo teisė daryti tam tikrus dalykus. Į tą chorą įsijungė ir Generalinė prokuratūra, kuri tiesiog skundžia Seimą – pati paskatinusi imtis tyrimo, dabar ima kvestionuoti ir kritikuoti tai, ką Seimo laikinoji tyrimo komisija padarė“, – prokurorų kreipimusi į Seimo etikos sargus stebėjosi jis.

Tokią tarnybų laikyseną politikas linkęs sieti su teisėsaugos padarytomis klaidomis, tiriant T. Gailiaus pranešimą.

„Sakyčiau, tai yra konstitucinio lygmens konfliktas, kuriame yra puolamas Seimas, kaip paskutinė atsvara kovoje su specialiųjų tarnybų galimai neteisėtais veiksmais“, – samprotavo jis.

„Nei prezidentui Seimas yra jaunesnysis brolis, o Seimo pirmininkė nėra jaunesnioji sesuo, nei specialiosioms tarnyboms Seimas yra kažkoks jaunesnysis pabrolys. Mes turime demokratiniu įgaliojimus ir privalome užtikrinti demokratinius veikimo veiksmai – ar tai būtų prezidento, ar specialiųjų, kitų tarnybų veiksmai“, – pažymėjo liberalas.

Visgi, politikas aiškiai nenurodo, ar, jo manymu, D. Jauniškis bei L. Pernavas turėtų trauktis iš savo pareigų.

„Tai yra iš dalies Seimui pavaldžios institucijos. Tą procesą, kurį matau dabar, tautosaka apibūdina taip – uodega vizgina šunį. Mes juos paskyrėme, o jie mums pradeda vadovauti“, – metaforomis situaciją iliustravo E. Gentvilas.

„Neatmetu galimybės, kad mes ir frakcijoje ar platesniame formate kviesime specialiųjų tarnybų vadovus išsakyti tai, kas yra, panašu, nutylima“, – pridūrė jis.

Socialdemokratai išlieka skeptiški dėl išvadų apie tarnybų veiklą

Skeptiškai parlamentinio tyrimo išvadas sutikę socialdemokratai nėra linkę dramatizuoti ir VSD bei STT vadovams metamų kaltinimų. Parlamentaras Gintautas Paluckas pastebi, jog VSD pranešėjo tyrimo komisijos išvados daugiau remiasi ne faktine informacija, bet interpretacijomis.

„Tai, kas yra konstatuojama, neveda prie pačios išvados. Kitaip tariant, tai, kas išvadoje minima kaip faktas, kad kažkas piktnaudžiavo, kažkas sąmoningai klaidino – tokių faktų pati komisija toje konstatuojamoje dalyje nenurodo. Tai yra interpretacija arba prielaida“, – aiškino G. Paluckas.

„Dėl kitų prielaidų mes nesame linkę ieškoti priekabių sąmoningai, nes nelaiko kritikos pati išvados struktūra – kai trys liudytojai apklausiami, visi sako „ne, nebuvo“, išvadoje rašoma – „galima daryti prielaidą, kad buvo“, – stebėjosi jis.

G. Paluckas, kaip ir opozicijos kolega S. Skvernelis, teigė norįs susipažinti su slaptumo žyma grifuota tyrimo informacija. Visgi, remdamasis komisijos pirmininko Vytauto Bako pasisakymais, socialdemokratas pastebi – įslaptinta tik nedidelė dalis tyrimo išvadų.

ELTA primena, kad praėjusią savaitę pristatytose VSD pranešėjo istoriją tyrusios parlamentinės komisijos išvadose metamas šešėlis VSD ir STT vadovybei. Po kelis mėnesius trukusių analizių ir keliolikos pareigūnų liudijimų konstatuota, jog VSD vadovas D. Jauniškis talkino tuometiniam kandidatui Gitanui Nausėdai, rinkdamas žvalgybinę informaciją apie jo aplinką.

Tuo metu STT vadovas L. Pernavas, kaip teigiama išvadose, piktnaudžiavo savo pareigomis, atsisakydamas pateikti komisijai kriminalinės žvalgybos tyrimo metu surinktą informaciją bei klaidindamas komisijos narius.

Tyrimo išvadose taip pat skelbiama, jog parlamentinio tyrimo metu paaiškėjo, kad VSD tyrė galimus pažeidimus, finansuojant tuomečio kandidato G. Nausėdos rinkiminę kampaniją.

Tyrimo komisija įvertino ir pažeidimus dėl pranešėjo T. Gailiaus atskleistos tapatybės – konstatuojama, jog už tai yra tiesiogiai atsakingas VSD direktorius D. Jauniškis.

„Nežinau, iš ko daromos tokios išvados, traukiama iš konteksto, yra kalbama neteisybė, labai daug neteisybės yra tame, tai vertinu taip“, – interviu LRT laidoje „Dienos tema trečiadienį sakė D. Jauniškis.

Seimo komisija antradienį paskelbtose išvadose konstatavo, jog VSD vadovas talkino šalies vadovui Gitanui Nausėdai rinkdamas žvalgybinę informaciją apie jo komandą ir rėmėjus, o šių asmenų sąrašą žvalgyba gavo iš paties G. Nausėdos arba jis buvo perduotas jo pavedimu.

D. Jauniškis teigė, kad „niekam niekas netalkino“ ir pridūrė, kad departamentas savo veiksmus vykdė visiškai teisėtai, turėjo teisę tikrinti kandidatų aplinką.

„Tai yra nonsensas. Aš dar kartą sakau – tai yra melas. Ir vėl, nežinau, tai yra interpretacijos“, – kalbėjo VSD vadovas.

Tai yra nonsensas. Aš dar kartą sakau – tai yra melas.

Anot komisijos, G. Nausėdos aplinkoje buvo nustatyta kelios dešimtys asmenų, keliančių rizikas nacionalinio saugumo interesams dėl jų esamų ar buvusių ryšių su riziką keliančiais asmenimis, bendradarbiavimo su Rusijos ar Baltarusijos žvalgybos tarnybomis, baltarusiškų trąšų verslu.

VSD vadovas teigė, kad tuo metu atsižvelgiant į situaciją tokių rizikų nebuvo.

„Galbūt jos šiuo metu yra, nes laikai pasikeitė. Čia vėlgi, sakau, yra komisijai paaiškinta. Bet man tik labai keista, kad į tai nebuvo įsiklausyta“, – sakė D. Jauniškis.

Išvadose konstatuojama, kad VSD atliko tyrimą dėl galimų pažeidimų finansuojant G. Nausėdos 2019 metų rinkimų kampaniją, tačiau neteikė šios informacijos sprendimų priėmėjams ir institucijoms. Komisija taip pat daro išvadą, kad 2019 metais galiojęs teisinis reglamentavimas kandidatams sudarė galimybes nuslėpti ir nedeklaruoti visų patirtų rinkimų išlaidų.

D. Jauniškis teigė negalintis pasakyti, ar toks tyrimas buvo vykdomas.

Komisija taip pat konstatavo, kad už VSD pranešėjo Tomo Gailiaus tapatybės atskleidimą tiesiogiai atsakingas D. Jauniškis. Pranešėjo tapatybė, jam turint apsaugą suteikiantį statusą, nebuvo skelbiama, tačiau pernai pavasarį ją paviešino apžvalgininkas Marius Laurinavičius.

VSD vadovas kalbėjo su tokiais teiginiais nesutinkantis.

Prezidentas komisijos išvadas taip pat atmetė ir vadino netiesa.

Komisijos išvadas dar turės patvirtinti visas Seimas. Valdantieji tokiam sprendimui imasi telkti paramą, o dalis koalicijos tikisi ir opozicijos balsų.

Jeigu parlamentas patvirtins komisijos išvadas, jos nariai žada kreiptis į teisėsaugą dėl dalies apklaustųjų melagingų liudijimų.

BNS pateikia svarbiausius jų akcentus.

1. Pats G. Nausėda paprašė patikrinti jo rėmėjus ir komandą:

„Informaciją apie Gitano Nausėdos aplinką gavo VSD direktorius Dariaus Jauniškis iš fizinio asmens (žmogiškojo šaltinio), kuris galėjo būti tik pats Gitanas Nausėda ar jo pavedimu veikęs asmuo“.

„VSD direktorius D. Jauniškis talkino 2019 metų prezidento rinkimuose dalyvavusiam kandidatui G. Nausėdai, rinkdamas žvalgybos informaciją apie šio kandidato aplinkos žmones – jo komandos narius, rinkimų štabo narius, rėmėjus“.

Tyrimo duomenimis, nuo 2018 metų liepos VSD rinko informaciją apie 142 su G. Nausėda susijusius asmenis.

„Komisijos surinkti duomenys leidžia teigti, kad VSD direktoriaus D. Jauniškio surinkta informacija apie kontržvalgybines rizikas keliančius asmenis galėjo būti neteisėtai atskleista asmenims, kurie neturėjo teisės su ja susipažinti – piliečiui G. Nausėdai“.

2. G. Nausėdos aplinkoje nustatyta riziką keliančių asmenų:

„Komisija gavo duomenų, kad 2019 metų prezidento rinkimus laimėjusio kandidato aplinkoje buvo nustatyta kelios dešimtys asmenų, keliančių rizikas nacionalinio saugumo interesams dėl jų praeityje ir (arba) šiuo metu palaikomų ryšių su kontržvalgybinę riziką keliančiais asmenimis dėl bendradarbiavimo su priešiškų Lietuvai šalių (Rusijos, Baltarusijos), SSRS žvalgybos tarnybomis, Rusijos ir Baltarusijos diplomatais, priešiškų šalių politikais ir valstybės pareigūnais, jiems artimais verslo atstovais“.

„Komisija nustatė, kad kai kuriuos iš minėtų asmenų G. Nausėda ketino skirti savo patarėjais. Komisijos duomenimis, apie tai buvo žinoma D. Jauniškiui, tačiau šią informaciją jis nuo komisijos ir sprendimų priėmėjų nuslėpė“.

3. VSD tyrė G. Nausėdos rinkimų finansavimą:

„VSD buvo atliekamas tyrimas apie galimus pažeidimus finansuojant kandidato į prezidentus Gitano Nausėdos 2019 rinkimų kampaniją, tačiau informacija apie tai nebuvo pateikta sprendimų priėmėjams – Vyriausybei, Seimui, Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui, Vyriausiajai rinkimų komisijai, Generalinei prokuratūrai“.

„2019 metų prezidento rinkimų kampanijos metu galiojęs teisinis reglamentavimas kandidatams sudarė galimybes nuslėpti ir nedeklaruoti visų patirtų rinkimų išlaidų (...)“.

TNS LT („Kantar“) duomenimis, 2019 metais G. Nausėdos skelbta reklama viršijo 600 tūkst. eurų, nors jis tiek kampanijos pajamų, tiek išlaidų deklaravo perpus mažiau.

4. Baltarusijos trąšų verslo atstovai lankėsi štabe:

„Komisija gavo duomenų, kad kandidato į prezidentus G. Nausėdos rinkimų štabe lankėsi, susitikinėjo su štabo nariais, bendravo asmenys, kurių veikla tiesiogiai susijusi su Baltarusijos trąšų verslu“.

„Komisija gavo duomenų, kad kai kurie kandidato į prezidentus G. Nausėdos rinkimų štabo nariai, taip pat pats G. Nausėda, 2018–2019 metais susitikinėjo su Baltarusijos trąšų verslu besiverčiančiais asmenimis ir verslo įmonių vadovais (akcininkais) bei atstovais“.

Komisijos teigimu, su baltarusiškų trąšų verslu besiverčiančiais asmenimis susitikinėjo ir kai kurie aukštas pareigas Prezidentūroje einantys asmenys, tačiau liudydami komisijai šią informaciją nuslėpė. Dėl tokių asmenų parodymų žadama kreiptis į prokuratūrą.

Žiniasklaida anksčiau skelbė, kad 2021 metais derinant pozicijas dėl sankcijų Baltarusijai Prezidentūra buvo prieš sankcijas trąšoms. Galop sankcijas baltarusiškoms trąšoms įvedė tiek Europos Sąjunga, tiek Jungtinės Valstijos, jų tranzitas per Lietuvą sustojo.

Seimo komisija taip pat teigia, kad kai kurie su baltarusiškų trąšų verslu susiję asmenys bandė tapti ir tapo nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių valstybės įstaigų vadovais bei G. Nausėdos patarėjais. Pernai išleistoje knygoje „Pranešėjas ir prezidentas“ su šiuo verslu sieti G. Nausėdos aplinkoje buvę broliai Andrius ir Vilius Nikitinai.

5. STT vadovas piktnaudžiavo pareigomis:

„STT vadovas Linas Pernavas, atsisakydamas komisijai pateikti prašomą kriminalinės žvalgybos informaciją, piktnaudžiavo savo pareigomis, savo veiksmais sukūrė situaciją, kai buvo bandoma paneigti Seimo – Tautos atstovybės – įgaliojimus imtis priemonių, kad būtų gauta informacija apie valstybėje ir visuomenėje vykstančius procesus, apie padėtį įvairiose valstybės bei visuomenės gyvenimo srityse ir jose kylančias problemas (...)“.

„Komisija L. Pernavo veiksmus vertina kaip bandymą trukdyti tinkamam Seimo – Tautos atstovybės – funkcijų atlikimui ir reikalingų sprendimų priėmimui, jo veiksmai vertintini kaip bandymas neleisti Seimo laikinajai tyrimo komisijai atlikti išsamaus ir objektyvaus tyrimo“.

Dėl STT vadovo veiksmų „klaidinant komisiją“ ir „vengiant pateikti“ reikšmingą informaciją komisija siūlo Seimo Kriminalinės žvalgybos kontrolės komisijai, Valstybės paslapčių koordinavimo komisijai imtis veiksmų „dėl STT surinktos kriminalinės žvalgybos informacijos saugumo užtikrinimo“.

6. VSD vadovas teikė klaidinančią informaciją:

„VSD vadovas D. Jauniškis, liudydamas komisijai teikė klaidinančią, tikrovės neatitinkančią informaciją (...)“.

Anot komisijos, VSD vadovas nuo jos nuslėpė, kad kai kuriuos asmenis, kėlusius rizikų dėl savo ryšių, G. Nausėda ketino skirti savo patarėjais.

Jos teigimu, D. Jauniškis taip pat nuslėpė, jog tokiais paskyrimais buvo suinteresuoti asmenys, susiję su baltarusiškų trąšų verslu.

7. Atsisakydamas liudyti G. Nausėda pažeidė Konstituciją:

„Prezidentas G. Nausėda, (...) nepateikdamas atsakymų į komisijos suformuluotus ir išsiųstus klausimus, kliudė komisijai atlikti Seimo suformuluotus uždavinius, taip pat kliudė Seimui – Tautos atstovybei – vykdyti savo konstitucines funkcijas, įgyvendinti Seimo konstitucinius įgaliojimus“.

„Be to, prezidentas Gitanas Nausėda savo veiksmais (neveikimu) pažeidė priesaikos nuostatas gerbti ir vykdyti įstatymus ir Konstitucijos 77 straipsnio 2 dalies nuostatą“.

8. Už pranešėjo tapatybės atskleidimą atsakingas VSD vadovas:

„Komisijos vertinimu, VSD vadovas D. Jauniškis yra tiesiogiai atsakingas už pranešėjo Tomo Gailiaus tapatybės atskleidimą, jis darė neigiamą poveikį pranešėjui“.

„Komisija konstatuoja, kad VSD vadovas D. Jauniškis nesiėmė jokių veiksmų, kad pranešėjas T. Gailius nepatirtų neigiamo poveikio VSD, priešingai – siekė inicijuoti Generalinėje prokuratūroje ikiteisminius tyrimus, kurie yra susiję su T. Gailiaus kreipimesi nurodytos informacijos atskleidimu“.

„D. Jauniškis, paaiškėjus pranešėjo T. Gailiaus tapatybei, nepagrįstai apribojo jo galimybę dalyvauti anksčiau įprastoje formalioje ar neformalioje veikloje, pašalino iš jos, taikė kitas neigiamo poveikio priemones (...), inicijavo VSD pertvarkas, dėl kurių pranešėjas T. Gailius buvo priverstas palikti pareigas VSD“.

9. Nepagrįstas informacijos įslaptinimas:

„Komisija konstatuoja, kad STT, VSD, Generalinė prokuratūra daugeliu atvejų nepagrįstai įslaptino komisijos prašomą informaciją ir tokiu būdu pažeidė Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatyme įtvirtintus informacijos įslaptinimo teisėtumo, pagrįstumo ir savalaikiškumo principus bei apribojo visuomenės galimybę susipažinti su šių institucijų veiksmais nagrinėjant pranešėjo kreipimąsi“.

Komisija nustatė, kad kriminalinės žvalgybos byla nebuvo pateikta susipažinti generaliniam prokurorui, kuris pagal įstatymą turi išimtinę teisę pradėti baudžiamąjį procesą dėl žvalgybos pareigūno padarytos nusikalstamos veikos.

„VSD apgailestauja, kad komisijos tyrimo išvadose faktais nepagrįstais kaltinimais menkinamas pasitikėjimas VSD ir kitomis valstybės institucijomis“, – rašoma antradienį žiniasklaidai išplatintame komentare.

Anot VSD, jos parengtos iš esmės ignoruojant departamento pateiktus duomenis, Žvalgybos kontrolieriaus išvadas ir remiantis selektyviai atrinkta informacija bei vienpusiška jos interpretacija.

„VSD vertinimu, tendencingomis išvadomis sudaromos prielaidos daryti politinį spaudimą žvalgybos ir teisėsaugos institucijoms, įtaką jų veiklai“, – nurodoma komentare.

Antradienį paskelbtose Seimo komisijos išvadose, be kita ko, teigiama, jog VSD vadovas Darius Jauniškis informaciją apie tuomet dar kandidato į prezidentus Gitano Nausėdos aplinką gavo arba iš paties G. Nausėdos arba informacija buvo perduota jo pavedimu. Išvadose konstatuojama, kad D. Jauniškis, rinkdamas informaciją apie dabartinio šalies vadovo aplinkos žmones, jam talkino.

Be to, jose nurodoma, jog VSD atliko tyrimą dėl galimų pažeidimų finansuojant G. Nausėdos 2019 metų rinkimų kampaniją, tačiau neteikė šios informacijos sprendimų priėmėjams ir institucijoms.

Komisija taip pat konstatavo, kad už VSD pranešėjo Tomo Gailiaus tapatybės atskleidimą „tiesiogiai atsakingas“ D. Jauniškis.

Komisija išvadas patvirtino vienbalsiai, bet jos veikloje, išskyrus demokratą Vytautą Baką, nebuvo opozicijos atstovų. Šias išvadas dar turės patvirtinti Seimas.

Tokią išvadą komisija siūlo patvirtinti visam Seimui, ji registruota antradienį.

„STT vadovas L. Pernavas, atsisakydamas komisijai pateikti prašomą kriminalinės žvalgybos informaciją, piktnaudžiavo savo pareigomis, savo veiksmais sukūrė situaciją, kai buvo bandoma paneigti Seimo – Tautos atstovybės – įgaliojimus“, – teigiama parlamentinio tyrimo išvados projekte.

Komisija L. Pernavo veiksmus vertina kaip bandymą trukdyti tinkamam Seimo funkcijų atlikimui ir reikalingų sprendimų priėmimui. Dėl to jo veiksmai vertintini „kaip bandymas neleisti Seimo laikinajai tyrimo komisijai atlikti išsamaus ir objektyvaus tyrimo“.

Apie VSD vadovą projekte rašoma, kad „D. Jauniškis, liudydamas komisijai, teikė klaidinančią, tikrovės neatitinkančią informaciją“.

D. Jauniškis nuslėpė informaciją

Kaip pavyzdį komisija pateikia informacijos apie tuomečio kandidato ir dabartinio šalies vadovo Gitano Nausėdos aplinkos patikrinimą – D. Jauniškis tąkart sakė, kad „jokių rizikų nebuvo rasta, jokių kitų veiksmų nebuvo imtasi“.

Vis tik, anot laikinosios komisijos, tą paneigia kiti surinkti įrodymai, kurie patvirtina, kad dar kandidato į prezidentus G. Nausėdos aplinkoje „buvo nustatytos kelios dešimtys asmenų, keliančių rizikas nacionalinio saugumo interesams“.

„Komisija nustatė, kad kai kuriuos iš minėtų asmenų G. Nausėda ketino skirti savo patarėjais. Komisijos duomenimis, apie tai buvo žinoma D. Jauniškiui, tačiau šią informaciją jis nuo komisijos ir sprendimų priėmėjų nuslėpė“, – rašoma dokumente.

Komisija nustatė, kad kai kuriuos iš minėtų asmenų G. Nausėda ketino skirti savo patarėjais. Komisijos duomenimis, apie tai buvo žinoma D. Jauniškiui, tačiau šią informaciją jis nuo komisijos ir sprendimų priėmėjų nuslėpė.

„(...) kai kurių iš minėtų asmenų paskyrimu į (...) prezidento patarėjų pareigas buvo suinteresuoti asmenys, susiję su baltarusiškų trąšų verslu. Komisijos duomenimis, apie tai buvo žinoma D. Jauniškiui, tačiau šią informaciją jis nuo komisijos ir sprendimų priėmėjų nuslėpė“, – teigiama jame.

Kaltina nepagrįstu informacijos įslaptinimu

Pagal pranešėjo T. Gailiaus 2019 metais pateiktą informaciją apie VSD vadovų veiksmus tikrinant G. Nausėdos aplinką jam kandidatuojant į šalies vadovus STT buvo pradėjusi devynis mėnesius trukusį kriminalinės žvalgybos tyrimą.

Tiek prokurorai, tiek buvęs STT vadovas L. Pernavas komisijai liudijo, kad kriminalinės žvalgybos tyrimas buvo nutrauktas nenustačius nusikalstamos veikos požymių.

Sausio pradžioje STT informavo parlamentinę komisiją, kad negali jai pateikti konkrečių atsakymų, kas buvo kriminalinės žvalgybos tyrimo objektas. Anot STT, kriminalinės žvalgybos nevykdančioms institucijomis gali būti teikiama tik apibendrinta informacija, o ne patys tyrimo duomenys. Be kita ko, tarnyba nurodė, kad dalis kriminalinės žvalgybos tyrimo metu surinktos informacijos yra sunaikinta, nes tai nurodo įstatymas.

Dėl L. Pernavo veiksmų „klaidinant komisiją“ ir „vengiant pateikti“ reikšmingą informaciją komisija siūlo Seimo Kriminalinės žvalgybos kontrolės komisijai, Valstybės paslapčių koordinavimo komisijai imtis veiksmų „dėl STT surinktos kriminalinės žvalgybos informacijos saugumo užtikrinimo“.

Linas Pernavas. P. Peleckio / BNS nuotr.

Parlamentarai anksčiau baiminosi, kad STT galėjo sunaikinti T. Gailiaus darytus pokalbių su savo vadovybe įrašus.

Komisija dokumente konstatuoja, jog STT, VSD, Generalinė prokuratūra daugeliu atvejų nepagrįstai įslaptino komisijos prašomą informaciją ir tokiu būdu pažeidė įstatyme įtvirtintus informacijos įslaptinimo teisėtumo, pagrįstumo ir savalaikiškumo principus.

Nuo praėjusių metų pabaigos posėdžiavusi komisija iš esmės aiškinosi VSD pranešėjo T. Gailiaus informaciją apie departamento vadovų veiksmus tikrinant G. Nausėdos aplinką, praėjusių prezidento rinkimų finansavimą.

Seimo komisija nusprendė: už pranešėjo tapatybės atskleidimą atsakingas VSD vadovas

Už pranešėjo T. Gailiaus tapatybės atskleidimą „tiesiogiai atsakingas“ VSD vadovas D. Jauniškis, nusprendė šią istoriją tyrusi Seimo komisija.

„VSD vadovas D. Jauniškis yra tiesiogiai atsakingas už pranešėjo T. Gailiaus tapatybės atskleidimą, darė neigiamą poveikį pranešėjui“, – rašoma antradienį registruotose parlamentinio tyrimo išvados projekte.

Dokumente taip pat nurodoma, kad D. Jauniškis nesiėmė jokių veiksmų, jog T. Gailius nepatirtų neigiamo poveikio VSD.

„Priešingai – siekė inicijuoti Generalinėje prokuratūroje ikiteisminius tyrimus, kurie yra susiję su T. Gailiaus kreipimesi nurodytos informacijos atskleidimu, taip pat inicijavo reformas, po kurių pranešėjas T. Gailius buvo priverstas palikti tarnybą VSD“, – teigiama dokumente.

Jame nurodoma, kad pranešęs apie žvalgybos tarnybos vadovo pažeidimus pranešėjas patyrė neigiamą poveikį: jam trukdyta įgyvendinti teisę į atostogas, ribota iki to laiko įprasta jo veikla dalyvauti VSD vadovybės rengiamuose pasitarimuose, pradėta reforma, po kurios nuspręsta naikinti padalinį, kuriam jis vadovavo, ir dėl to T. Gailius buvo priverstas pasitraukti iš pareigų VSD.

Seimo komisija siūlo Vyriausybei kompensuoti T. Gailiui jo patirtą turtinę ir neturtinę žalą.

Buvęs pareigūnas liudijo, kad 2018 metų liepą iš departamento direktoriaus pavaduotojo Remigijaus Bridikio gavo kelis lapus su daug pavardžių ir žodinį pavedimą „patikrinti vieno kandidato rinkiminę komandą ir galimų rėmėjų sąrašą“. Jame, kaip paaiškėjo, buvo nurodyti tuomet dar kandidato į prezidentus G. Nausėdos rėmėjai ir bendražygiai.

T. Gailius sakė įtaręs, kad jo vadovai galėjo padaryti drausminį pažeidimą ar net nusikaltimą, kai pavedė tikrinti G. Nausėdos aplinką ir galimai perdavė patikrinimo rezultatus tretiesiems asmenims, neturintiems teisės dirbti su įslaptinta informacija. Todėl jis kreipėsi į politikus bei tapo pranešėju.

VSD pranešėjo tapatybė, jam turint apsaugą suteikiantį statusą, nebuvo skelbiama, tačiau pernai pavasarį ją paviešino apžvalgininkas Marius Laurinavičius, o pernai gruodį atėjęs liudyti į viešą Seimo laikinosios tyrimo komisijos posėdį ją patvirtino ir pats T. Gailius.

Iniciatyva atlikti parlamentinį tyrimą dėl šios istorijos kilo po to, kai praėjusių metų pavasarį prokuratūra konstatavo, kad prieš ketverius metus pateiktas žvalgybos pareigūno pranešimas tuomečiam Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkui apie VSD vadovybės veiksmus išnagrinėtas netinkamai.

Ši istorija aprašyta ir tyrimų žurnalistų Dovydo Pancerovo ir Birutės Davidonytės knygoje „Pranešėjas ir prezidentas“.

„Noriu pabrėžti, kad šiuo metu nėra jokio pagrindo nei panikai, nei kapituliacinėms nuotaikoms. Bet, kaip ir daugelis demokratinio pasaulio politikų ir ekspertų, vis dėlto, kviečiu blaiviai vertinti tą padėtį ir, žinoma, tikėtis geriausio, bet ruoštis blogiausiam“, – ketvirtadienį, pristatant viešą grėsmių nacionaliniam saugumui ataskaitą, spaudos konferencijos metu sakė D. Jauniškis.

„Manau ta lotyniška sentencija „si vis pacem, para bellum“ arba „nori taikos – ruoškis karui“ – pastaraisiais metais tapo ypatingai aktuali ir mes turėtume judėti ta pasirengimo ir atgrasymo linkme“, – ragino jis.

D. Jauniškis pažymėjo – žvalgybos vertinimu, regione tvyrančios geopolitinės įtampos išlieka, stebima jų eskalacija.

„Deja, vis tenka kartoti tuos žodžius: agresija, grėsmė, įtampa, pavojus, karas Ukrainoje, karas Vidurio Rytuose. Deja, tokia situacija dabar pasaulyje, tokia ir žvalgybos tarnybų funkcija ir dalia priminti apie tas įtampas ir pavojus“, – teigė VSD vadovas.

„Galime, žinoma, guostis, kad juodžiausia tamsa būna prieš aušrą. Visgi, norisi savęs paklausti – ar dabartinė tamsta tikrai yra juodžiausia?“ – retoriškai klausė jis.

„Atmesdami vidinius konfliktus, turėtume telktis kaip tauta, ruoštis, iš tikrųjų, blogiausiam, bet tikėtis geriausio“, – pakartojo jis.

Rusijos visuomenė abejingai stebi kovą dėl valdžios

Referuodamas į visuomenei pateiktą Lietuvai kylančių grėsmių vertinimą, D. Jauniškis pažymėjo, kad Rusijos veiksmai darysis vis agresyvesni informacinėje erdvėje. Pasak jo, to reikėtų tikėtis ypač rinkiminiu metu.

„Tikėtina, kad Rusijos vykdoma informacinės politika tik agresyvės, o artimoje perspektyvoje planuojamos informacinės atakos bus susijusios su rinkimais, regioniniais konfliktais ar Ukrainai skiriama parama“, – pridūrė VSD direktorius.

D. Jauniškis atkreipė dėmesį, kad Rusijos visuomenei yra išplautos smegenys, todėl, pasak VSD direktoriaus, ji pakankamai abejinga šalies vidaus politiniams procesams.

„Rusijos visuomenei yra tiek išplautos smegenys, kad ji lieka visiškai abejinga, stebėdama tą kovą dėl valdžios“, – sakė D. Jaunšikis.

Kviečiu blaiviai vertinti tą padėtį ir, žinoma, tikėtis geriausio, bet ruoštis blogiausiam.

VSD vadovas taip pat atkreipė dėmesį, kad Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną perrinkus dar vienai kadencijai, tolimesnė karo eskalacija taps dar labiau tikėtina.

„Ir, žinoma, Putiną perrinkus prezidentu nepopuliarūs režimo sprendimai, mobilizuojantys valstybę ir visuomenę tolimesnei karo eskalacijai, deja, bet yra labiau tikėtini“, – sakė jis.

Ketvirtadienį Valstybės saugumo departamentas ir Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas visuomenei pristatė bendrą grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą. Tai jau vienuoliktoji viešas ir aštuntoji bendra abiejų žvalgybos tarnybų grėsmių ataskaita.

Dokumente apžvelgiami įvykiai, procesai ir tendencijos, darantys didžiausią įtaką Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo situacijai. Remiantis jais, taip pat ilgalaikėmis nacionalinį saugumą veikiančiomis tendencijomis, pateikiami svarbiausių artimoje perspektyvoje Lietuvos nacionaliniam saugumui galinčių kilti grėsmių ir rizikos veiksnių vertinimai.

Lietuvos žvalgybos institucijos kiekvienais metais parengia nacionalinio saugumo grėsmių ataskaitą. Šis neįslaptintas vertinimas teikiamas visuomenei vadovaujantis Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo 8 ir 26 straipsnių nuostatomis.

Padeda apeiti sankcijas

D. Jauniškis teigia, kad šiuo metu Lietuvoje egzistuoja dešimtys įmonių, kurios savo iniciatyva padeda Rusijai apeiti sankcijas. Anot jo, informacija apie tokias bendroves yra nuolatos ir intensyviai teikiama kitoms atsakingoms institucijoms, bet šiuo metu dar sprendžiama ar šių įmonių pavadinimai turi būti atskleisti.

„Mes skaičiuojame dešimtis tokių įmonių . Konkrečių pavadinimų mes sąmoningai neįvardiname, nes reikės apsispręsti kokiu keliu mes einame, ar „name and shame“ (įvardinti ir sugėdinti – ELTA) ar kitu metodu stabdysime tą veiklą“, – tikino D. Jauniškis.

„Aš tik galiu patvirtinti, kad visa informacija, kuri surenkama yra nuolat ir visa apimtimi teikiama atsakingoms institucijoms visa turima apimtimi“, – pridūrė jis.

Pasak VSD direktoriaus, dalies tokių, savo iniciatyvą padedančių Maskvai, bendrovių savininkai yra Rusijos ar Baltarusijos piliečiai, kurie sąmoningai renkasi padėti agresorės kariniam sektoriui. Visgi, jis pamini, kad yra ir bendrovių nežinančių, kad jų komponentai yra naudojami gaminant karinę techniką Rusijoje.

„Turime faktų, kad jau seniai Lietuvoje veikiančios įmonės, kurių savininkai yra Rusijos ar Baltarusijos piliečiai, turintys laikiną leidimą gyventi, sąmoningai dalyvauja tose schemose, pilnai suvokdami ką daro ar net tiesiogiai teikdami tas technologijas ar įrangą įmonėms, susijusioms su Rusijos kariniu sektoriumi“, – aiškino jis.

„Yra įmonių, kurios to net nežinodamos dalyvauja schemose. Tai tam tikros prekės, kurios reikalingos raketų ir technikos gaminimui važiuoja per trečiąsias šalis. Ir ją įspėjus, ji ko gero veiklą nutraukia“, – paminėjo jis.

Kaip BNS teigė komisijos pirmininkas Vytautas Bakas, D. Jauniškiui bus pateikiami papildomi klausimai uždarame posėdyje, kadangi VSD vadovas praėjusią savaitę dėl informacijos slaptumo viešai negalėjo pateikti dalies atsakymų dėl rinktos informacijos apie prezidento Gitano Nausėdos komandą prieš buvusius rinkimus.

„Iš esmės, bus klausiama, kokią informaciją rinko VSD direktorius apie pono Gitano Nausėdos komandos narius. Nes, kaip matėte, atvirame posėdyje jis pripažino, kad tokia informacija buvo renkama dar iki tol, kol apskritai kandidatas apsisprendė kandidatuoti. Iš tiesų keista, kaip galima sužinoti apie štabo narius, jei štabas nėra net suformuotas“, – tvirtino V. Bakas.

Pasak jo, komisija ketina aiškintis, kokia informacija buvo renkama, iš kur ji gauta, kaip ji buvo registruojama ar registruojama apskritai. V. Bako teigimu, tai yra svarbi aplinkybė, nes ji „parodytų, ar informacija rinkta kaip VSD institucijos, ar tai darė vadovas, kaip fizinis asmuo“.

Anot jo, taip pat ketinama teirautis, ar kandidato aplinkoje VSD nustatė kokias nors rizikas dėl nacionalinio saugumo bei jas keliančius asmenis, jei taip – kokį vaidmenį šie asmenys atliko rinkimų kampanijoje.

„Taip pat aiškinsimės baltarusiškomis trąšomis prekiaujančių asmenų poveikį prezidentui rinkimų metu ir po rinkimų, aiškinsimės, ar trąšų verslo atstovai nebuvo nominuojami į patarėjus, ar nevyko susitikimų, kurie nebuvo viešinami“, – teigė V. Bakas.

Praėjusią savaitę komisijai liudijęs D. Jauniškis tvirtino, kad per praėjusius prezidento rinkimus buvo tikrinami visi kandidatai, o konkretų sąrašą su Gitano Nausėdos aplinkos sąrašu gavo „iš žmogiškojo šaltinio“. Jis tvirtino pats asmeniškai jokios informacijos nerinkęs.

D. Jauniškis šaltinio neįvardijo, tik nurodė, jog tai nebuvo G. Nausėda.

V. Bakas teigia, kad VSD turi griežtą vidinę tvarką, pagal kurią nustatyta, kaip organizuojamas darbas su minėtais šaltiniais.

„Jis nėra atskiro pareigūno nuosavybė, jis yra VSD išteklis, kuris turi būti registruojamas nustatyta tvarka, jam turi būti užtikrintos garantijos, veiklos tęstinumas net ir pasikeitus vadovams, pareigūnams. Tam yra procedūros – jei jis nebuvo registruotas, jis negali būti laikomas žmogiškuoju šaltiniu (...). Tai iš esmės apsprendžia VSD vadovo veiklos teisėtumą“, – tikino V. Bakas.

Viešoje komisijos posėdžio dalyje taip pat ketinama kviesti prezidento Užsienio politikos grupės patarėją Skirmantę Straigienę, Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininką Žygimantą Pavilionį.

S. Straigienė figūravo ES sankcijų baltarusiškoms trąšoms istorijoje. Užsienio reikalų viceministras Jonas Survila vasario pradžioje komisijai teigė, kad Prezidentūra 2021-aisiais vienintelė iš institucijų abejojo sankcijų baltarusiškoms trąšoms tikslingumu. Jis pateikė S. Straigienės citatas iš susirašinėjimo su Užsienio reikalų ministerijos diplomatais, kurias 2021-aisiais buvo paskelbęs naujienų portalas „Delfi“.

„Nesiekiame visų sankcijų sektorinių užblokuoti, tik norime trąšas out, AAE (Astravo atominę elektrinę – BNS) in“, – patarėją citavo viceministras.

Seimo komisija aiškinasi VSD pranešėjo Tomo Gailiaus informaciją dėl departamento vadovo veiksmų tikrinant tuomet į prezidentus kandidatavusio G. Nausėdos aplinką.

T. Gailius sakė įtaręs, kad jo vadovai galėjo padaryti drausminį pažeidimą ar net nusikaltimą, kai pavedė tikrinti G. Nausėdos aplinką ir galimai perdavė patikrinimo rezultatus tretiesiems asmenims, neturintiems teisės dirbti su įslaptinta informacija. Todėl T. Gailius teigė ir kreipęsis į politikus bei tapęs pranešėju.

Komisijai liudijęs VSD direktoriaus pavaduotojas Remigijus Bridikis patvirtino iš VSD generalinio direktoriaus Dariaus Jauniškio gavęs G. Nausėdos komandos sąrašą, kurį perdavęs savo pavaldiniui, vėliau pranešėju tapusiam T. Gailiui ir nurodęs patikrinti jame esančius asmenis.

Jis taip pat sakė, jog tai buvo žodinis pavedimas patikrinti sąraše esančius asmenis, norint įvertinti galimas grėsmes ir rizikas rinkimų proceso dalyviams, o patikrinimai buvę orientuoti „ne į konkretų asmenį, o į procesus“.

Komisijai jau liudijo buvę ir esami prokuratūros, Specialiųjų tyrimų tarnybos vadovai, taip pat savo tapatybės nusprendęs nebeslėpti pranešėjas, buvęs vienos iš VSD valdybos viršininkas T. Gailius, keli VSD pareigūnai.

Po T. Gailiaus liudijimo, kad jis į teisėsaugą kreipėsi įtaręs, jog jo vadovai galėjo padaryti pažeidimus ar net nusikalstamas veikas, VSD pakartojo, jog tikrindami G. Nausėdos aplinką laikėsi įstatymų.

Žvalgybos atstovai sakė tikrinę visų kandidatų į prezidentus komandas, pats pranešėjas teigė, jog tikrinta tik G. Nausėdos aplinka, o R. Bridikis jam patvirtino, kad sąrašai gauti iš paties G. Nausėdos. Prezidentas kategoriškai neigia prašęs VSD tikrinti jo komandą.

2023 metų pradžioje išleistoje knygoje „Pranešėjas ir prezidentas“, kurios dalis turinio yra paremta T. Gailiaus pasakojimais, keliami klausimai ir dėl G. Nausėdos rinkimų kampanijos finansavimo skaidrumo.

„Aš kaip direktorius jokios informacijos nerinkau, bet departamentas tikrino, pagal įstatymus buvo tikrinami visi kandidatai“, – trečiadienį sakė D. Jauniškis, liudydamas VSD pranešėjo Tomo Gailiaus istoriją tiriančiai Seimo komisijai.

Kaip gavo sąrašą su Gitano Nausėdos aplinka, D. Jauniškis neįvardijo, tik patvirtino, kad gavo ją „iš žmogiškojo šaltinio“ ir pats asmeniškai ir maždaug per savaitę perdavęs savo pavaduotojui ir paprašęs patikrinti, „galimai kandidato komandą“.

Aš kaip direktorius jokios informacijos nerinkau, bet departamentas tikrino, pagal įstatymus buvo tikrinami visi kandidatai.

„Žmogiškasis šaltinis patvirtino, kad bus kandidatavimas į prezidentus“, – į klausimą, kodėl G. Nausėdos aplinką vertino 2018 metų vasarą, šiam dar nepaskelbus apie kandidatavimą.

Į klausimą, ar „žmogiškasis šaltinis“ buvo G. Nausėda, departamento vadovas atsakė neigiamai.

Grėsmių G. Nausėdos aplinkoje nerado

VSD vadovas liudydamas komisijai pabrėžė, kad informacija apie kandidatus nebuvo renkama, o tikrinama, ir tai esantys skirtingi veiksmai pagal skirtingas procedūras.

„Rinkimą aš suprantu, kai tu taikai visas žvalgybos priemones. Buvo pasitikrinta informacija, jei duomenų bazėse užsidega tam tikros lemputės, tada įsijungia visai kiti mechanizmai“, – sakė D. Jauniškis.

Jis taip pat teigė, jog informacija nebuvo tikrinama kandidatų prašymu. „Ne, nebuvo tokių kandidatų“, – į klausimą, ar buvo kandidatų, kurie atnešė patikrinimui informaciją, sakė D. Jauniškis.

VSD vadovas pridūrė, kad tikrindamas informaciją VSD koncentravosi į kontržvalgybines grėsmes.

„Tuo metu jokių rizikų nebuvo rasta, jokių kitų veiksmų nebuvo imtasi“, – sakė VSD vadovas.

Departamento vadovas taip pat teigė, kad nei iš T. Gailiaus, kuris tuo metu vadovavo informaciją tikrinusiai valdybai, nei iš pavaduotojo Remigijaus Bridikio nesulaukęs žinios, kad patikrinus sąrašus pastebėta kokių nors grėsmių, ir jam pačiam pateikta informacija „niekuo neužkliuvo“.

V. Bakas sako, kad liudijimai iš VSD skiriasi

V. Bakas per komisijos posėdį VSD direktoriui teigė, jog jo liudijimas dėl to, kad nenustatyta kontržvalgybinių grėsmių, skiriasi nuo to, ką anksčiau kalbėjo liudiję departamento pareigūnai ir perspėjo vadovą dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą komisijai.

Po komisijos posėdžio D. Jauniškis žurnalistams sakė negalintis atsakyti, kodėl komisijos vadovui susidarė įspūdis, kad VSD pareigūnų liudijimai skiriasi.

„Aš nežinau, koks įspūdis susidaro, žmonės buvo apklausti uždaruose posėdžiuose, kur čia įžvelgiama kokia nors kontradikcija, aš negaliu pakomentuot, čia pirmininko įspūdžiai“, – sakė D. Jauniškis.

Per komisijos posėdį jis sakė neprisimenantis, kad būtų nustatyta kontržvalgybinių grėsmių tikrinant G. Nausėdos komandą.

„Aš neprisimenu, ar buvo nustatyta kokių nors kontržvalgybinių grėsmių, jei aš neprisimenu, matyt, nebuvo nustatyta“, – žurnalistams sakė D. Jauniškis, bet taip pat dar kartą patvirtino, kad nebuvo.

Seimo komisijos pirmininkas V. Bakas teigė, jog tai, ką liudijo VSD direktorius bei kitų departamento vadovų liudijimai, komisijos surinkta medžiaga „akivaizdžiai prieštarauja“.

„Tarp to, ką mes surinkome ir ką liudija direktorius, gal jis tikrai neprisimena dalykų, bet (tai tokie dalykai – BNS), kurių nepamirši visą gyvenimą, nes kalbama apie pirmų valstybėje žmonių aplinkas ir departamento darbą apsaugant nuo išorės poveikio, ir šiandien akivaizdžiai matau, kad yra ne šiaip kažkokie, o akivaizdūs prieštaravimai“, – po komisijos posėdžio žurnalistams sakė V. Bakas.

Visgi V. Bakas vylėsi, kad prieštaravimus išsiaiškins per uždarą VSD direktoriaus apklausą, jį planuojama pirmadienį.

„Gal uždarame posėdyje ką nors paaiškins, aš tikiuosi, mes uždarame posėdyje tuos prieštaravimus išsiaiškinsim, nes (atsakymai – BNS) į kai kuriuos klausimus, kuruos direktorius, esu įsitikinęs, turėjo žinoti pagal pareigas, prieštarauja duomenims, kuriuos komisija turi“, – teigė V. Bakas.

Grėsmių dėl kitų kandidatų nekomentavo

Į klausimą, ar kontržvalgybinių grėsmių identifikuota tikrinant kitų kandidatų aplinką, D. Jauniškis sakė to nekomentuosiantis.

Klausiamas, ar sąrašuose iš G. Nausėdos komandos buvo rasta su Baltarusijos kalio trąšų gamintoja „Belaruskalij“ susijusių asmenų, D. Jauniškis teigė, kad, kiek prisimena, tokių faktų nebuvo nustatyta.

„Aš bevelyčiau ir viešoj erdvėj nekomentuoti, bet, kiek prisimenu, ir nebuvo nustatyta tokių faktų“, – sakė VSD direktorius.

VSD vadovas liudydamas komisijai dar pakartojo, kad tretiesiems asmenims informacija apie patikrinimo rezultatus nebuvo perduota.

Klausiamas, ar žmogui, jam perdavusiam informaciją, buvo suteiktas slapyvardis, identifikacinis numeris, VSD vadovas teigė, kad jis buvo traktuojamas „kaip slaptas šaltinis“.

„Mes jį laikom pagal visus įstatymus kaip šaltinį“, – sakė D. Jauniškis, bet tvirtino neatskleisiantis, ar šis šaltinis buvo oficialiai registruotas, t. y. jam suteiktas identifikacinis numeris ir slapyvardis.

Jis taip pat pridūrė manantis, kad šio šaltinio nebuvo būtina „registruoti pagal visus reglamentavimus“.

D. Jauniškis sakė manantis, kad minėtas šaltinis jam informaciją perdavė vedinas pilietiškumo, klausiamas, ar sąrašai buvo perduoti per tris kartus, VSD vadovas teigė, jog tiksliai neprisimenantis, bet tikriausiai.

Tyrimas atliekamas pagal pranešėjo informaciją

Seimo komisija aiškinasi VSD pranešėjo Tomo Gailiaus informaciją dėl departamento vadovo veiksmų tikrinant tuomet į prezidentus kandidatavusio G. Nausėdos aplinką.

T. Gailius sakė įtaręs, kad jo vadovai galėjo padaryti drausminį pažeidimą ar net nusikaltimą, kai pavedė tikrinti G. Nausėdos aplinką ir galimai perdavė patikrinimo rezultatus tretiesiems asmenims, neturintiems teisės dirbti su įslaptinta informacija. Todėl T. Gailius teigė ir kreipęsis į politikus bei tapęs pranešėju.

Komisijai liudijęs VSD direktoriaus pavaduotojas Remigijus Bridikis patvirtino iš VSD generalinio direktoriaus Dariaus Jauniškio gavęs G. Nausėdos komandos sąrašą, kurį perdavęs savo pavaldiniui, vėliau pranešėju tapusiam T. Gailiui ir nurodęs patikrinti jame esančius asmenis.

Jis taip pat sakė, jog tai buvo žodinis pavedimas patikrinti sąraše esančius asmenis, norint įvertinti galimas grėsmes ir rizikas rinkimų proceso dalyviams, o patikrinimai buvę orientuoti „ne į konkretų asmenį, o į procesus“.

Komisijai jau liudijo buvę ir esami prokuratūros, Specialiųjų tyrimų tarnybos vadovai, taip pat savo tapatybės nusprendęs nebeslėpti pranešėjas, buvęs vienos iš VSD valdybos viršininkas T. Gailius, keli VSD pareigūnai.

Po T. Gailiaus liudijimo, kad jis į teisėsaugą kreipėsi įtaręs, jog jo vadovai galėjo padaryti pažeidimus ar net nusikalstamas veikas, VSD pakartojo, jog tikrindami G. Nausėdos aplinką laikėsi įstatymų.

Žvalgybos atstovai sakė tikrinę visų kandidatų į prezidentus komandas, pats pranešėjas teigė, jog tikrinta tik G. Nausėdos aplinka, o R. Bridikis jam patvirtino, kad sąrašai gauti iš paties G. Nausėdos. Prezidentas kategoriškai neigia prašęs VSD tikrinti jo komandą.

2023 metų pradžioje išleistoje knygoje „Pranešėjas ir prezidentas“, kurios dalis turinio yra paremta T. Gailiaus pasakojimais, keliami klausimai ir dėl G. Nausėdos rinkimų kampanijos finansavimo skaidrumo.

„Klausimai tie patys – galimas neteisėtas informacijos rinkimas ir jos perdavimas asmenims, neturintiems teisės jos turėti, galimas kai kurių kandidatų pažeidžiamumas, t. y. informacija apie asmenis jų aplinkoje, kurie gali kelti riziką nacionaliniam saugumui, taip pat klausimai, susiję su pranešėjo apsauga“, – BNS sakė komisijos pirmininkas Vytautas Bakas.

Posėdis trečiadienį planuojamas atviras, tačiau V. Bakas teigė, jog po jo gali būti rengiama ir antroji uždara dalis su valstybės paslaptimi susijusiai informacijai aptarti.

Seimo komisija aiškinasi VSD pranešėjo Tomo Gailiaus informaciją dėl departamento vadovo veiksmų tikrinant tuomet į prezidentus kandidatavusio G. Nausėdos aplinką.

T. Gailius sakė įtaręs, kad jo vadovai galėjo padaryti drausminį pažeidimą ar net nusikaltimą, kai pavedė tikrinti G. Nausėdos aplinką ir galimai perdavė patikrinimo rezultatus tretiesiems asmenims, neturintiems teisės dirbti su įslaptinta informacija. Todėl T. Gailius teigė ir kreipęsis į politikus bei tapęs pranešėju.

Komisijai liudijęs VSD direktoriaus pavaduotojas Remigijus Bridikis patvirtino iš VSD generalinio direktoriaus Dariaus Jauniškio gavęs G. Nausėdos komandos sąrašą, kurį perdavęs savo pavaldiniui, vėliau pranešėju tapusiam T. Gailiui ir nurodęs patikrinti jame esančius asmenis.

Jis taip pat sakė, jog tai buvo žodinis pavedimas patikrinti sąraše esančius asmenis, norint įvertinti galimas grėsmes ir rizikas rinkimų proceso dalyviams, o patikrinimai buvę orientuoti „ne į konkretų asmenį, o į procesus“.

Komisijai jau liudijo buvę ir esami prokuratūros, Specialiųjų tyrimų tarnybos vadovai, taip pat savo tapatybės nusprendęs nebeslėpti pranešėjas, buvęs vienos iš VSD valdybos viršininkas T. Gailius, keli VSD pareigūnai.

Po T. Gailiaus liudijimo, kad jis į teisėsaugą kreipėsi įtaręs, jog jo vadovai galėjo padaryti pažeidimus ar net nusikalstamas veikas, VSD pakartojo, jog tikrindami G. Nausėdos aplinką laikėsi įstatymų.

Žvalgybos atstovai sakė tikrinę visų kandidatų į prezidentus komandas, pats pranešėjas teigė, jog tikrinta tik G. Nausėdos aplinka, o R. Bridikis jam patvirtino, kad sąrašai gauti iš paties G. Nausėdos. Prezidentas kategoriškai neigia prašęs VSD tikrinti jo komandą.

2023 metų pradžioje išleistoje knygoje „Pranešėjas ir prezidentas“, kurios dalis turinio yra paremta T. Gailiaus pasakojimais, keliami klausimai ir dėl G. Nausėdos rinkimų kampanijos finansavimo skaidrumo.