-
Dvigubi standartai: prokurorai pasirenka – ką nori, tą gina? 15
Bausmė už komentarą
Komentarai, prisidengus absurdiškiausiais slapyvardžiais, liejasi portaluose, socialiniuose tinkluose. Skamba šlykščiausi epitetai, tai byloja apie pažeistą mūsų mentalitetą. Nuomonės dažniausiai pateikiamos be jokių argumentų. Tiesiog kaip neapykantos ir nepasitenkinimo išraiška.
Rusijai užpuolus Ukrainą daugelis Lietuvoje veikiančių portalų apribojo komentavimo galimybę dėl galimo nesantaikos kiršinimo ar prorusiškų veikėjų galimo suaktyvėjimo. Tai išimtis. Žodžio ir minties laisvė nevaržoma nuomonę išsakant kitomis temomis.
Kauno apskrities vyriausiajame policijos komisariate šiais metais pradėti penki ikiteisminiai tyrimai dėl šmeižto. Keturios bylos vis dar tiriamos, viena nutraukta.
Visoje Lietuvoje pastebima tendencija, kad pareigūnai ikiteisminius tyrimus dažniausiai pradeda tik tada, kai įžeidinėjama dėl seksualinės orientacijos, tautinės nesantaikos kurstymo ir, žinoma, kai tai susiję su jais pačiais. Visi kiti nuo įžeidimų priversti gintis patys: privačia tvarka kreiptis į teismą ir kt.
Tiesa, Kauno pareigūnai komentarų vertinimui suteikė dar naujų spalvų. Susidaro įspūdis, kad nuspręsdami pradėti ikiteisminį tyrimą ar jo nepradėti jie vadovaujasi dvigubais standartais. Pareigūnų vertinimu, žurnalistes galima vadinti debilėmis, šliundromis ir kt., nes tai nuomonė, kuri neverta ikiteisminio tyrimo.
Visai kita situacija, kai komentatorius apie skandalingai vertinamą verslininką parašo: „Šitas sukčius daug ką apgavęs, bet dauguma patingėjo ieškoti teisybės.“ Kauno prokurorai iškart pradeda ikiteisminį tyrimą ir net pasirūpina teisėjo rezoliucija su įrašu „sutinku“, kad būtų atskleistas komentatoriaus IP adresas.
Situacija: šiemet Kaune pradėti penki ikiteisminiai tyrimai dėl įžeidžių komentarų. (Asociatyvi Š. Mažeikos/BNS nuotr.)
Išvadino sukčiumi
Vienas iš šiais metais Kaune pradėtų tyrimų yra pagal vieno verslininko policijai pateiktą pareiškimą. Jis nurodo esą buvęs apšmeižtas komentatorių, kai „Kauno diena“ publikavo rašinį apie abejonių keliančius jo sandorius.
Pareiškėjas policijai nurodė du komentarus, kurie padarė didelę žalą jo reputacijai, ir dėl to prašė policijos pradėti ikiteisminį tyrimą. Pradėjusi tyrimą policija kreipėsi į „Kauno dieną“, kad būtų atskleisti verslininką esą apšmeižusių komentatorių IP adresai.
Jis pareiškime policijai nurodo straipsnyje buvęs neigiamai minimas kaip nepatikimas asmuo, kuris nesąžiningai elgėsi su buvusiais verslo partneriais ir darbuotojais.
Skaitytojas, pasivadinęs „žinomu veikėju“, parašė: „Šaunuoliai, kad nenuleido rankų ir paviešino šią istoriją. Šitas sukčius daug ką apgavęs, bet daugelis patingėjo ieškoti teisybės. Žinant, kad Lietuvoje teisėsauga vangiai baudžia apsukresnius sukčius, nekyla rankos gaišti laiką kovai su tokiais.“
Kitas komentaras: skaitytojas, pasivadinęs „normaliai“, parašė komentarą: „Taip ir reikia sukčiui, jei užsiima aferomis, tai tegul šviečia kaip jonvabalis.“
Nutarimą priėmusi prokurorė nusprendė, kad minėtus komentarus parašę ir paskelbę asmenys, įvardiję jį kaip sukčių, jį apšmeižė, ir iškart pradėjo ikiteisminį tyrimą.
Privertė prisiminti
Ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal Baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 2 dalį: įtariamas asmens šmeižimas per visuomenės informavimo priemonę. Nutarime dėl susipažinimo su dokumentais prokurorė taip pat nurodo, kad, remiantis teismų praktika, šmeižimo objektas yra kito žmogaus garbė ir orumas.
Garbė – tai viešoji teigiama nuomonė apie asmenį, asmens geras vardas. Orumas – tai asmens savęs vertinimas, kurį lemia visuomenės įvertinimas. Šmeižimo atveju asmuo pažeminamas kitų žmonių akyse, kartu pažeidžiant jo garbę ir orumą.
Išsamus išaiškinimas apie garbę ir orumą paskatino prisiminti atvejus, kai prašymai pradėti ikiteisminius tyrimus dėl šmeižimo liko tik prašymais. Du atvejai, dėl kurių „Kauno dienos“ žurnalistai kreipėsi į policiją dėl šmeižto, parodė gana formalų tų pačių Kauno pareigūnų požiūrį.
„Kauno dienos“ žurnalistė buvo iškoneveikta Antano Kandroto, žinomo kaip Celofanas, sukurtame vaizdo įraše. „Debilė“ – tai tik vienas iš įžeidžių žodžių. Tokių epitetų žurnalistė nusipelnė aprašiusi asmenį, teisiamą už vengimą mokėti mokesčius ir pretendavusį tapti tautos išrinktuoju Seime.
Žurnalistė buvo užgauliojama dėl esą priklausymo prokurorų klanui, kuris esą sufabrikavo prieš jį bylą. Žurnalistė vadinta neatsakingo elgesio žurnaliste, lyginama su laisvo elgesio moterimi.
Minėti epitetai nebuvo nesuvaldytų emocijų pliūpsnis. Vaizdo įrašas buvo tikslingai sukurtas, kai žurnalistė telefonu susisiekė su minėtu asmeniu, norėdama išklausyti ir pristatyti jo poziciją. Tam asmeniui pakako įžūlumo asmenine žinute atsiųsti nuorodą į vaizdo medžiagą. Vaizdo įrašą matė per 7 tūkst. žiūrovų.
Žurnalistė kreipėsi į pareigūnus ir prašė įvertinti pateiktą informaciją ir vaizdo medžiagą sukūrusį asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn dėl šmeižiamos informacijos skleidimo.
Pareigūnų vertinimu, moterį pavadinti debile yra nuomonė, o ne šmeižtas. „Atskleidžiant šmeižimo sąvokos turinį, svarbu atriboti informaciją – faktus ir duomenis nuo nuomonės. Nuomonė yra kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiūris į faktus ir vertybes, komentarai, pastabos. Už nuomonės skleidimą baudžiamoji atsakomybė nekyla. Nuomonė yra subjektyvi ir jai netaikomas tiesos kriterijus, tačiau ji turi būti pateikiama sąmoningai neiškreipiant duomenų. Taip pat spėjamas manymas ir subjektyvaus pobūdžio negatyvus asmens vertinimas nesudaro baudžiamosios atsakomybės“, – atsakyme žurnalistei nurodė policija.
Nuomonės ar šmeižtas?
Kaip nuomonė įvertinti ir kitą žurnalistę užsipuolusių komentatorių žodžiai. Skaitytojų audrą sukėlė aprašytas tyrimas apie neteisėtą grožio industrijos specialistės veiklą karantino metu.
„Žodžiu rašinėlio autorė yra tikrai žurnalistinės SLIUCHA (šliucha)"; „Sunkus metas žurnaliūgoms! O ypač tokioms, kurioms jau jokios procedūros nepadės, tada ir parsidavyneti tenka už grašius.“(Kalba netaisyta – red. past.) Tai tik keletas komentarų ištraukų. Juos policija taip pat įvardijo kaip nuomonę. Nieko šmeižikiško ar žmogaus garbę ir orumą žeminančio pareigūnai nepastebėjo.
Kauno pareigūnai komentarų vertinimui suteikė dar naujų spalvų.
„Išnagrinėjus komentarus, nenustatyta, kad juose autoriai vartotų necenzūrinius žodžius ar kitaip šmeižtų autorę, pateiktų konkrečių šmeižiančių faktų, kurie sudarytų nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 154 straipsnio 1 dalyje, sudėtį. Komentarų autoriai tekste, bendrame kontekste vartoja žodžius SLIUNDRA, SLIUCHA, „žurnaliūgoms“, kurie galėtų būti vertinami kaip nepagarbūs, netaktiški ar nekorektiški", – paaiškino pareigūnai, kurių kolegos įsižeidė pavadinti agurkais.
Būtent, taip. „Stovi agurkai prie pepco“, – taip skambėjo pareigūnus įžeidusi žinutė. Situacija buvo aprašyta, kai 2021 m. Tauragės apskrities policija nurodė, kad feisbuko grupėje „Pagalba vairuotojams Tauragėje“ buvo publikuota nuotrauka, kurioje vaizduojamas tarnybinis policijos automobilis su minėtu prierašu.
Policijos vertinimu, 20-metis jaunuolis savo veiksmais ne tik įžeidė policijos pareigūnų garbę ir orumą, bet ir padarė administracinį nusižengimą – pažemino statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos ar žvalgybos pareigūno garbę ir orumą. Už šį pažeidimą numatyta bauda nuo 90 iki 140 eurų.
Paaiškino ir nukirto
Kadangi jau minėto prieštaringai vertinamo verslininko šmeižimo atveju nusikaltimas patenka į Baudžiamojo kodekso 154 straipsnį, o žurnalistėms taikyti epitetai į šį straipsnį nepatenka, abi istorijas palyginti paprašėme Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro Dariaus Valkavičiaus.
Absurdas: atrodo, Kauno prokuratūros sprendimui pradėti ikiteisminį tyrimą ar jo nepradėti įtakos gali turėti ir vėjo kryptis. (Elijaus Kniežausko nuotr.)
Kuo labiau įžeidūs verslininko nurodyti skaitytojų komentarai, nei tie, kurių pareigūnai nesiėmė vertinti kaip įžeidžių, ir kodėl verslininko atveju pradėtas ikiteisminis tyrimas, o žurnalistų atvejais nieko nedaryta?
Kauno apygardos prokuratūros atstovės spaudai Tautvilės Merkevičiūtės atsiųstame komentare dėstoma, kad nurodytais konkrečiais atvejais nutarimų atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą teisėtumas ir pagrįstumas buvo įvertintas tiek prokurorų, tiek teismo sprendimais: prokurorų ir teismo pozicija sutapo – komentarai įvertinti kaip nuomonės išsakymas.
Prokuratūros teigimu, verslininko atveju ikiteisminis tyrimas pradėtas, nes „komentaro autorius (-iai) nebuvo žinomas (-i). Atlikus reikiamus tyrimo veiksmus, bus sprendžiama dėl procesinio sprendimo priėmimo.“
Po tokio biurokratinio prokurorų atsakymo galime daryti prielaidą, kad, patikrinus asmens teistumą dėl galimo sukčiavimo ir jo nenustačius, asmuo pripažįstamas galimai apšmeižtu ir ikiteisminis tyrimas pradedamas.
Galima ironizuoti, kad patikrinti asmens debiliškumą, priklausymą prokurorų klanui, kaltinimus korupcija ar „laisvą žiurnaliūgos“ elgesį darbas sudėtingas, tad Kauno pareigūnams lengviau nieko nedaryti.
-
Sulaikyto Kauno prokuroro vadovas: tenka apgailestauti 85
Tačiau, nuo portalo klausimo, ar jam tai buvo netikėta, Kauno apygardos prokuratūros vadovas išsisuko. „Tie korupciniai procesai, kaip ir ikiteisminiai tyrimai dėl jų, nesustoja ir karantino metu. Rezultatą matome šiandien“, – maždaug toks buvo D.Valkavičiaus atsakymas.
Tačiau jis patikslino, kad D.Puzino specializacija buvo ikiteisminių tyrimų, susijusių su PVM sukčiavimu, organizavimas. Ir Kauno apygardos prokuratūros 2-ajame Baudžiamojo persekiojimo skyriuje jis dirba nuo 2011 metų. Atėjo čia iš Kauno apylinkės prokuratūros, kurioje prieš tai dirbo devynerius metus.
Be to, D.Valkavičius buvo linkęs akcentuoti, kad per pastaruosius penkerius metus D.Puzinas neturėjo jokių tarnybinių nuobaudų ir buvo kelis kartus paskatintas už tarnybos rezultatus. O prieš trejus metus speciali komisija, kas penkerius metus atestuojanti kiekvieno prokuroro darbą, jo tarnybą įvertino gerai.
Darius Valkavičius
Primename, kad atliekant ikiteisminį tyrimą dėl įvairių korupcinių nusikalstamų veikų trečiadienį ryte buvo sulaikyta iš viso vienuolika asmenų, tarp jų – prokurorai, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) pareigūnas, advokatas.
Kaip pranešė prokuratūra, sulaikyti Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorai Nerijus Marcinkevičius ir Ugnius Vyčinas, Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamo persekiojimo skyriaus prokuroras Donatas Puzinas, Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos pareigūnas Nerijus Valatka, Kaune praktikuojantis advokatas bei dar šeši privatūs asmenys.
-
Kauno prokuratūros vadovas: kūdikių žudymo mašina toliau važiuoja 7
„Žiūrint į praeitus metus, žiūrint į šiuos metus, tendencijos išlieka tos pačios. Ir spėju, kad per artimiausius penkerius metus jos nesikeis, nes šiandien apskritai prokuratūra kovoja su pasekmėmis. Nežiūrint į tai, kad visi asmenys traukiami baudžiamojon atsakomybėn, kūdikių žudymo mašina toliau važiuoja ir esu tikras, kad Baudžiamasis kodeksas negali to sustabdyti“, – ketvirtadienį surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo Kauno apygardos vyriausiasis prokuroras Darius Valkavičius.
Spaudos konferenciją Kauno teisėsaugininkai surengė po to, kai Šiauliuose pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl, įtariama, sumuštos septynių mėnesių mergaitės, kuri mirė ligoninė. Nustatyta, kad galimas smurtas prieš kūdikį buvo tirtas ir anksčiau, bet Kauno prokurorai tyrimą nutraukė.
Generalinė prokuratūra nusprendė peržiūrėti pernai metų gruodžio 8 dieną Kauno apylinkės prokuratūroje nutrauktą ikiteisminį tyrimą dėl šios mergaitės nežymaus sveikatos sutrikdymo.
Turimais duomenimis, nutrauktas ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pernai spalio 14 dieną, po to, kai motina kreipėsi konsultacijos dėl nedidelio dviejų su puse mėnesių amžiaus dukters sveikatos sutrikimo. Vaiką apžiūrėjusi Kauno klinikų gydytoja pastebėjo poodines kraujosruvas abiejų kūdikio žandų srityje ir įvertinusi, kad jos negalėjo atsirasti vaikui tiesiog muistantis, informavo Vaiko teisių apsaugos specialistus. Mergaitė buvo paimta iš tėvų, pradėtas ikiteisminis tyrimas.
Tendencijos išlieka tos pačios. Ir spėju, kad per artimiausius penkerius metus jos nesikeis, nes šiandien prokuratūra kovoja su pasekmėmis.
„Būtent Kauno klinikų gydytoja suveikė labai profesionaliai: ji ne tik apžiūrėjo kūdikį, bet ir pati padarė nuotraukas, kurias pateikė tyrėjams, todėl mes turėjome vaiko vaizdą. (...) Vertinant tiek gydytojai, tiek teismo medicinos ekspertams, duomenų pakako tiek iš rašytinių dokumentų, tiek iš vaizdinės medžiagos“, – ketvirtadienį sakė Kauno apylinkės prokuratūros 4-to skyriaus prokurorė Renata Oželienė.
Tyrimo metu nustatyta, kad mergaitę auginę nepilnametė motina bei savo pavardę vaikui suteikęs vyras neturi tinkamų socialinių, tėvystės įgūdžių, juos lankė socialinis darbuotojas, tačiau įtarimų dėl smurto nebuvo. Mergaitę auginęs vyras, apklausiamas specialiuoju liudytoju, papasakojo, kad išvakarėse žaidė su vaiku ir buvo suėmęs mergaitę už žandukų. Jo teigimu, vaikas į tai reagavo juoku, todėl jis nepagalvojęs, kad daro kažką blogai. Šios versijos nepaneigė Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvada, kitų apklaustų asmenų parodymai, todėl įsitikinus, kad kitų įtarimą keliančių aplinkybių nėra, tyrimas buvo nutrauktas nenustačius nusikalstamos veikos požymių.
Pasak prokurorės, šeimą konsultavo vaiko teisių apsaugos specialistai. Su nepilnamete buvo dirbama ir iškart po gimdymo, kai ji, būdama šešiolikmetė, pagimdė neišnešiotą vaikelį. Vykstant ikiteisminiam tyrimui ir kūdikį paėmus iš šeimos, tėvai mokomi socialini įgūdžių.
„Tik tuomet, kai buvo išpildytos visos įmanomos sąlygos, visos priemonės įgyvendintos geranoriškai, sprendimas priimtas vaiką grąžinti šeimai“, – pabrėžė prokurorė R.Oželienė.
Kūdikis šeimai grąžintas jau po to, kai buvo nutrauktas tyrimas.
„Tėvas nesuvokė, nenorėjo tų pasekmių, tačiau turėjo ir privalėjo suprasti, kad taip gali atsitikti, suėmus mergaitei už veiduko. Nežymus sveikatos sutrikdymas neužtraukia atsakomybės dėl neatsargaus veikimo. Todėl konstatavus, kad nėra nusikaltimo sudėties tėvo veiksmuose, tyrimas nutrauktas, tačiau jį nutraukus, prokuratūra toliau domėjosi dėl šios šeimos“, – pabrėžė prokurorė.
„Ši byla būtų pavyzdys vadovėlinės situacijos, kai sistema veikia ir ji tikrai suveikia“, – sakė ji.
Vėliau, teisėsaugos duomenimis, nepilnametė mama su dukra netikėtai išvyko į Šiaulius.
„Nuostabą man sukėlė žinia, kad mergina Šiauliams pareiškė, kad ji dėl smurto pabėgo iš Kauno į Šiaulius. (...) Net artima aplinka apie tai nepranešė, tokių duomenų – nėra“, – kalbėjo prokurorė.
Septynių mėnesių mergaitė pirmadienio naktį atgabenta į Šiaulių ligoninę ištikta klinikinės mirties, ji gaivinta, tačiau po kelių dienų ligoninėje mirė. Medikai įtaria, kad kūdikis buvo muštas ar smarkiai supurtytas, teisėsauga pateikė įtarimus septyniolikmetei mergaitės mamai ir jos 24-erių sugyventiniui. Mergaitės motina suimta savaitei, jos sugyventinis – penkioms paroms.
Kauno teisėsauga taip pat aiškinasi panašaus nutikimo aplinkybes Kėdainiuose, kur motina su sugyventiniu įtariami mirtinai sumušę keturmetį berniuką. Smurtas prieš šį vaiką buvo tirtas anksčiau, o tyrimas buvo nutrauktas.
Kaip vyko nutrauktas tyrimas dėl įtarto smurto prieš kūdikį? Prokurorai pateikia įvykių seką:2016-07-24 nepilnametė D. K. pagimdė dukrą, kuri gimė neišnešiota, todėl iki rugsėjo 19 d. buvo gydoma LSMUL. Prieš išrašant iš ligoninės (2016-09-19) LSMU Kauno klinikos kreipėsi į Kauno m. savivaldybės VTAS prašydamos išsiaiškinti šeimos gyvenimo ir buities sąlygas.
2016-09-12 Kauno m. savivaldybės VTAS užklausė Šiaulių m. savivaldybės VTAS, prašydamas pateikti turimą informaciją apie anksčiau Šiauliuose gyvenusią D. K. Šiaulių VTAS atsakymo nepateikė.
2016-09-16 Kauno m. savivaldybės VTAS apsilanko motinos nurodytu adresu Kaune, konstatuoja, kad gyvenimo ir buities sąlygos patenkinamos, būtini kūdikio priežiūrai daiktai yra. Atsižvelgiant, kad gimdžiusioji yra nepilnametė, Kauno VTAS kreipėsi į Kauno m. Socialinių paslaugų centrą dėl šeimos socialinių paslaugų poreikio įvertinimo. Centras, įvertinęs poreikį, pradėjo teikti reikalingas paslaugas. Šeima iki tos dienos nebuvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus apskaitą.
2016-10-10 D. K. kreipėsi į šeimos gydytoją dėl įtarimus sukėlusios kūdikio sveikatos būklės. Šeimos gydytoja nukreipia konsultacijai į LSMUL Kauno klinikas, ten vaikas apžiūrimas ir vaikas paguldomas į ligoninę. Tiek šeimos gydytoja, tiek LSMUL Kauno klinikų gydytoja pastebi dvi kraujosruvas ant kūdikio žandų. LSMUL Kauno klinikų gydytoja kraujosruvas nufotografuoja, vėliau šios nuotraukos pridedamos prie ikiteisminio tyrimo medžiagos.
2016-10-12 LSMUL Kauno klinikos pateikia informaciją VTAS-ui dėl pastebėtų kraujosruvų.
2016-10-13 Kauno m. savivaldybės VTAS informuoja policiją.
2016-10-13 Kauno m. savivaldybės VTAS pakartotinai kreiptasi į Šiaulių m. savivaldybės VTAS informacijos apie D. K. Atsakymas gautas 2016-10-17.
2016-10-14 pradedamas ikiteisminis tyrimas Kauno AVPK Kauno m. Žaliakalnio PK pagal LR BK 140 str. 3 d.
2016-10-14 apie pradėtą IT informuojamas VTAS bei prašoma pateikti jų turima informacija.
2016-10-14 paskiriama užduotis sveikatos sutrikdymui nustatyti.
2016-10-14 liudytoja apklausiama LSMUL Kauno klinikų gydytoja, kuri patvirtina, kad apžiūrėjusi mergaitę pamatė dvi kraujosruvas ant abiejų žandų maždaug suaugusiojo žmogaus pirštų dydžio. Daugiau jokių sveikatos sutrikimų vaikui nebuvo nustatyta.
2016-10-17 Kauno m. savivaldybės VTAS atlikta D. K. ir K. G. šeimos atvejo peržiūra ir priimamas sprendimas nuo 2016-10-18 kūdikį, kuris nuo spalio 10 d. yra gydomas ligoninėje, paimti iš tėvų nustatant laikiną globą.
2016-10-17 Kauno m. savivaldybės VTAS Žaliakalnio PK pateikia duomenis apie nepilnametę motiną ir ją su dukra pas save priėmusį gyventi K. G., kuris yra suteikęs kūdikiui savo pavardę. Nurodoma, kad skyriui šie asmenys nebuvo žinomi iki 2016-09-14, kol LSMU Kauno klinikos nepaprašė išsiaiškinti šeimos gyvenimo ir buities sąlygų prieš išrašant naujagimę namo. Taip pat Kauno m. VTAS rašte nurodyta, kad D. K. motina yra mirusi, jos tėvo S. K. šeima įrašyta į socialinės rizikos apskaitą, jo santykiai su dukra konfliktiški, D. K. nuo 13 m. gyvena savarankiškai.
2016-10-25 Žaliakalnio PK gauta VTMT Kauno skyriaus specialisto išvada, kad V. G. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas dėl poodinių kraujosruvų abiejuose žanduose. Išvadose nurodoma, kad kraujosruvos galėjo būti padarytos padarytos kietu buku daiktu, galimai ranka (tai standartinė tokiais atvejais formuluotė), prieš 4-7 paras iki apžiūros.
2016-10-27 IT medžiaga gauta prokuratūroje patikrinimui.
2016-10-28 Kauno m. savivaldybės VTAS prašo daugiau informacijos iš komisariato, sprendžiant klausimą dėl laikinos globos pratęsimo, bei informuoja, kad 2016-10-27 įsakymu mergaitei buvo nustatyta laikinoji globa, globėju paskirta Kauno klinikų filialo Vaikų reabilitacijos ligoninė "Lopšelis", D. K. bei K. G. šeima 2016-10-27 įsakymu įrašoma į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Prie bylos medžiagos pateikt minėti įsakymai.
2016-10-31 patikrinusi bylą prokurorė T. Samulevičienė priėmė nutarimus apklausti specialiaisiais liudytojais D. K. ir K. G. bei bylos medžiagą išsiuntė į Žaliakalnio PK su nurodymais atlikti papildomus veiksmus.
2016-11-16 bei papildomai 2016-12-05 K. G. apklaustas specialiuoju liudytoju.
2016-11-16 liudytoja apklausta K. G. motina, gyvenanti kartu.
2016-11-21 bei papildomai 2016-12-05 D. K. apklausta specialiąja liudytoja.
2016-12-08 prokurorės R. Oželienės nutarimu tyrimas nutrauktas, konstatavus, kad nežymus sveikatos sutrikdymas atsirado nuo neatsargių veiksmų, K. G. nepadarius veikos, numatytos LR BK 140 str. 3 d.
2016-12-08 nutarimas išsiunčiamas Kauno m. VTAS bei proceso dalyviams.
2016-12-12 Kauno apylinkės prokuratūros 4 sk. vyriausioji prokurorė Daiva Brudnienė baigia sprendimo patikrinimą. IT buvo dar kartą patikrintas šiemet Kauno apylinkės prokuratūros 3 sk. vyriausiosios prokurorės D. Sabaliauskaitės.
2017-02-02 D. K., nutraukusi santykius su K. G., su kūdikiu išvyko į Šiaulius, kur netrukus apsigyveno jau su kitu asmeniu – 24 metų Šiaulių miesto gyventoju, įtariamuoju mažamečio vaiko nužudymo ikiteisminiame tyrime.
