Fikusas atlėkė iš 12 aukšto

„Tokio „siurprizo“ niekada negalėjau tikėtis, jis mane pribloškė ir sukėlė didžiulį stresą, kuris vis dar nesibaigia, nes net policija nesuteikia vilčių, kad teisybė triumfuos“, – kalbėjo viename I. Simonaitytės gatvės daugiaaukštyje gyvenanti klaipėdietė.

Vasario 16-osios vakarą ji ėjo namo ir kieme prie savo laiptinės pamatė būrelį kaimynų bei policijos automobilį.

Moteris jau buvo bežengianti į laiptinę, kai suprato, kad visi šie žmonės apžiūrinėja jos dukros su vyru vos prieš porą mėnesių nusipirktą automobilį.

Pažvelgusi į mašiną moteris sustingo – priekiniame automobilio lange žiojėjo skylė, o prie sumaitoto automobilio gulėjo suskilęs masyvus gėlių vazonas ir iš jo iškritusi kambarinė gėlė.

„Pirmą akimirką sunku buvo patikėti tuo, ką matau. Netrukus supratau, kad kažkas iš aukštai išmetė vazoną su fikusu. Gėlė man pasirodė matyta. Juk tokia pat stovėjo 12-ame aukšte, kur mes gyvename, prie laiptinės lango, prie jo nuolat rūkydavo gretimame bute gyvenanti pora. Nuskubėjau namo, dukrą su žentu radau ramiai vakarieniaujančius. Supratau, kad jie dar nieko nežino. Teko pasakyti, kad jų ką tik įsigyta mašina sumaitota“, – pasakojo moteris.

Įkaltis: neseniai įsigytas automobilis „Toyota“ suniokotas nepataisomai. / Dienraščio „Klaipėda“ skaitytojo nuotr.

Kaimynas stovėjo keturiomis?

Moteris namo grįžo apie 20 val. Jos kaimynai policiją iškvietė prieš gerą pusvalandį.

Žemiau gyvenantys žmonės pamatė į mašiną ištiškusį vazoną ir suskubo apie tai pranešti pagalbos telefonu.

Automobilio savininkai – jauna šeima – namo buvo grįžę maždaug prieš pusvalandį. Paprastai automobilį jie pasistatydavo tolėliau, bet tąkart kelionės metu mašinoje užmigo poros vaikelis, jauni tėvai nenorėjo išbudinti ir šaldyti įmigusio mažylio, todėl sustojo prie laiptinės.

Vėliau žmonės susivokė, kad tik dėl atsitiktinumo nežuvo ar nebuvo sužaloti. Jeigu vazonas būtų tėškęsis į automobilį, kol šeima dar buvo viduje, pasekmės galėjo būti tragiškos.

Pasirodo, policininkai tą vakarą į komisariatą išsivežė šios poros kaimyną.

Sužinoję, jog pareigūnai sulaikė šį 40-metį vyrą, jauni sutuoktiniai prisiminė, kad prie lifto durų matė jį keturpėsčią. Paklaustas, kas nutiko, šis žmogus kažką nerišliai sumurmėjo, buvo panašu, kad vyras yra smarkiai apsvaigęs. Pora suprato, kad pagalbos nereikia, ir su miegančiu vaiku ant rankų nuskubėjo į savo namus.

Vėliau kaimynai pasakojo, esą prieš įvykį tas pats vyras elgėsi neadekvačiai – bėgiojo laiptais, kėlė triukšmą, butuose dėl to lojo šunys.

Dėl kaltės neabejoja

Įvykio vakarą bendraudami su policininkais nukentėjusieji negalėjo iškart pasakyti, kiek kainuos mašinos remontas.

Vazonas sudaužė stiklą ir atsitrenkė į automobilio skydelį, po kuriuo yra visa elektronikos sistema. Ji taip pat buvo nepataisomai sugadinta. Automobilis virto nenaudojamu.

Tik pirmąją darbo dieną po ilgojo savaitgalio specialistai atidžiai apžiūrėjo mašiną, tada pareiškimą policijai parašę savininkai nurodė, kad žala siekia 5 370 eurų be pridėtinės vertės mokesčio.

Įmonėje, kurioje buvo nustatyta žala, dirbantis teisininkas paaiškino, kad toks nuostolio dydis lems baudžiamąją atsakomybę.

Pareigūnai dar įvykio vakarą pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl viešosios tvarkos pažeidimo.

Kas kaltas, jaunai porai bei kartu gyvenantiems tėvams abejonių nekilo.

Toje laiptinės pusėje, kur stovėjo gėlė, vėliau išmesta per langą, gyvena tik nukentėjusioji šeima ir keistai besielgęs vyras su moterimi.

Būtent ši butą išsinuomojusi pora laiptinėje prie pat gėlės rūkydavo, o keistas vyro elgesys namo gyventojų pastebėtas vos kelios minutės prieš vazono skrydį pro laiptinės langą.

Kaimynai šeimai pasakojo, kad pareigūnams teko gerokai pavargti, kol sulaikė nuo jų sprukti bandžiusį vyrą.

Kilo nemalonių įtarimų

Ar iš pirmo žvilgsnio aiški situacija atsispindės ir oficialiuose dokumentuose? Abejonių nukentėjusiesiems kilo tą patį vakarą.

Apžiūrinėdami įvykio vietą policininkai užsiminė, kad kaltės klausimas nėra toks aiškus, kaip atrodo mašinos savininkams ir pareigūnus iškvietusiems kaimynams.

Tą patį vasario 16-osios vakarą išleistas iš policijos kaimynas grįžo namo.

Noriu priminti, kad policijos pareigūnų darbą kontroliuoja prokurorai.

Laiptų aikštelėje jį pasitiko automobilio savininkai. Į klausimą, ar norėtų ką nors paaiškinti arba atlyginti nuostolius, vyras pareiškė nieko nedaręs, nematęs ir nežinantis.

Nerimas sustiprėjo, kai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (AVPK) kriminalinių įvykių suvestinėje šis įvykis nebuvo paminėtas nei vasario 17-ąją, nei kurią kitą dieną.

„Ar bus taip, kad pareigūnai patikės kaimyno žodžiais ir kaltininkas oficialiai liks nenustatytas? Turime tokių abejonių. Jaunai šeimai 14 tūkst. kainavęs automobilis nebetarnaus, tai – jau faktas. Jeigu dar ir įtariamas kaltininkas išlips sausas iš balos, pasitikėjimas policija bus visai sužlugdytas. Turime vilties, kad atsiras liudininkų, kurie matė, kaip ir kas pro laiptinės langą išmetė vazoną“, – kalbėjo apie sumaitotą mašiną žentui pranešusi klaipėdietė.

Duomenų neatskleidė

Paklausta, kodėl apie minimą įvykį nebuvo parašyta kriminalinių įvykių suvestinėje, Klaipėdos AVPK Komunikacijos poskyrio vyriausioji specialistė Asta Kažukauskienė paaiškino, kad nuslėpti jo nenorėta, tiesiog skelbti apie visus tyrimus neprivalu.

Visuomenė buvo informuota apie šiuos vasario 16-ąją Klaipėdos AVPK pradėtus ikiteisminius tyrimus: apie du girtus vairuotojus ir rankinės vagystę iš pagyvenusios moters.

A. Kažukauskienė patikslino, kad tyrimas tęsiamas, o įtariamam asmeniui įteiktas šaukimas į apklausą komisariate.

Nukentėjusieji dar nebuvo kviečiami į policiją, pirmadienį ryte jiems buvo pasakyta, kad tyrėja šiai bylai dar nepaskirta.

Miesto policijos komisariato viršininkė Rasa Bekėžienė patikino, kad apie pradėtą ikiteisminį tyrimą negali kalbėti, todėl ji negali patikslinti, ar kam nors įteikti įtarimai ir ar tyrimas atliekamas tik dėl viešosios tvarkos pažeidimo, o ne turto sugadinimo.

„Ikiteisminis tyrimas paprastai trunka tris mėnesius, jei reikia daugiau laiko, jis gali būti tęsiamas iki devynių mėnesių. Per šį laiką turi būti surinkti neginčijami kaltės įrodymai. Nukentėjusieji gali susipažinti su visa bylos medžiaga, o jeigu netenkina policijos sprendimai, juos įstatymo nustatyta tvarka galima apskųsti aukštesnei instancijai. Noriu priminti, kad policijos pareigūnų darbą kontroliuoja prokurorai“, – kalbėjo komisariato viršininkė.

Taigi kokia šio tyrimo perspektyva, kol kas nėra aišku.

Rasa Bekėžienė / Vytauto Liaudanskio nuotr.

Spardė veidrodėlius

Klaipėdoje užfiksuota ir kitų automobilių niokojimo atvejų.

Tikėtina, kad neliks nenubausti ir 24-erių bei 30-ies vyrai, kurie vasario 18 d. apie 15 val. Naujakiemio gatvėje esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje apgadino keturis automobilius – „Opel“, „Honda“, „VW Passat“ ir „Renault“.

Pranešime teigiama, kad jų elgesys buvo įžūlus, o veiksmai – vandališki.

Pasirodo, jauni vyrai smaginosi nuspirdami automobilių veidrodėlius.

Ko gero, jų veiksmus matė liudininkai, galbūt kažkuris jų net užfiksavo tai darančius vyrus telefonu.

Abiem įtariamiesiems taip pat įteikti šaukimai atvykti į apklausą, nes pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Ant kėbulo – įbrėžimas

R. Bekėžienė patvirtino, kad pranešimai apie automobilių niokojimo atvejus nėra reti.

Jaunas klaipėdietis ant savo automobilio kėbulo taip pat neseniai pastebėjo įbrėžimą, tačiau į policiją nesikreipė, nes nė nenutuokia, kaip šis atsirado.

„Pamačiau, kad mašinos durelės buvo ne tik įbrėžtos, bet ir įdubusios. Veikiausiai kažkas kito automobilio durelėmis trenkėsi. Į policiją nesikreipiau, kadangi maniau, kad kaltininko ieškoti tas pats, kaip adatos šieno kupetoje“, – teigė vaikinas.

Klaipėdos AVPK pareigūnai tikino, jog pastebėjus apgadintą automobilį ar kitą turtą, įtariant, kad tai galėjo būti padaryta tyčia, ir norint, kad būtų atliktas tyrimas, į policiją reikėtų kreiptis nedelsiant.

Tyčia ar netyčia?

Pareigūnams įvertinus įvykio aplinkybes, gali būti pradėtas ikiteisminis tyrimas arba administracinė teisena.

„Jei pareigūnai tyrimo metu nustato, kad pažeidimas padarytas tyčia, nustatomas įtariamasis ar įtariamieji, žalos atlyginimo klausimas sprendžiamas tyrimo metu. Jei nustatoma, kad žala padaryta netyčia, nukentėjusysis ją gali prisiteisti civiline tvarka“, – aiškino A. Kažukauskienė.

Policijos pareigūnai rekomenduoja saugoti savo turtą ir primena, kad jį apdraudus žalos atlyginimo klausimas dažniausiai sprendžiamas sklandžiau.

Kaip teigė „Aon Lietuva“ draudimo brokerių įmonės Klaipėdos regiono vadovas Vaidotas Dužinas, nelaimės atveju, kai yra apgadinamas automobilis, o savininkas tai pastebi tik po kurio laiko ir kaltininko surasti nebepavyksta, jam žala gali būti atlyginta tik tuo atveju, jeigu turės kasko draudimą.

„Tokioje situacijoje, kai apgadinamas automobilis, o kaltininkas nesurandamas, kompensaciją galima gauti tik turint kasko draudimą. Jeigu visgi kaltą asmenį surasti pavyksta, tada žala gali būti atlyginta pagal privalomąjį civilinį draudimą“, – aiškino vadovas.

Vyras teigė, kad jau kreipėsi ir į namo administratorę, tačiau niekas nepasikeitė. Jis nurodė, kad ne tik nevežami lapai, bet ir patys medžiai bei krūmai negenimi.

„Kalbu apie teritoriją, esančią nuo Taikos prospekto, centrinės gatvės pusės. Po audringų orų visi medžių lapai įskrido į Taikos prospekto 73 kiemo pusę. Kreipiausi į namo administratorę, sakė, kad ši teritorija priklauso „Klaipėdos želdiniams“. Pas mus nėra buvę tokių dalykų nė vienais metais. Be to, medžiai į medžius nebepanašūs, visi neapgenėti“, – stebėjosi gyventojas.

Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėja Inga Kubilienė teigė, kad rangovas darbus atlieka esant palankiems orams, tad ir šiuo atveju lapai netrukus bus išvežti.

„Pagal paslaugų teikimo sutartis, savivaldybės rangovai, prižiūrintys bendrojo naudojimo teritorijas, nuolatos prižiūri valomus plotus, o po audrų ar audrų metu visada nurenka nulūžusias šakas, sutvarko vėjovartas ir vėjolaužas. Po audrų, nusistovėjus ramiems orams, nušluoja bendrojo naudojimo teritorijas, nurenka šakas, išsidraikiusias šiukšles ir kitas atliekas“, – tikino I. Kubilienė.

„Klaipėdos želdinių“ direktorius Gediminas Valašinas patvirtino, kad išsiaiškinus, jog ši teritorija iš tiesų priklauso „Klaipėdos želdiniams“, lapai greitu metu bus išvežti.

„Ten ir su bendrijomis ribojasi, yra ir vadinamosios valdos. Esmė ta, kad tie lapai buvo sugrėbti, kai buvo kitoks oras. Paskui užsnigo. Tad dabar, kai bus galimybė ir truputį prapūs, nes dar yra šlapia, jie bus išvežti. Tiesiog keista, kai žmonės pro langą nemato, kad sniegas tik nutirpo. Buvo kitų darbų, kad žmonės neslidinėtų, kad būtų saugu vaikščioti, o lapai nėra labai didelė šiukšlė“, – sakė G. Valašinas.

Medžiai taip pat bus genimi, šiuos darbus privaloma atlikti iki kovo 15-osios.

„Kai nevyksta vegetacija. O kitas dalykas, pagal naujas taisykles, genėti galima iki kovo 15 d., nes paskui dėl paukščių perėjimo saugotinų medžių bus nebegalima genėti. Dabar toks laikas, kai nėra didelio šalčio, tad genėti juos galima“, – kalbėjo G. Valašinas.

Nemalonias emocijas išgyveno antradienį Laukininkų gatvėje daugiabučio namo kieme savo automobilį apžiūrėjusi 37-erių moteris.

Jai priklausantis lengvasis automobilis buvo apipurkštas aerozoliniais dažais. Vandalas turėjo dviejų spalvų – mėlynos ir juodos – dažų balionėlius. Kažkas smaginosi jais purkšdamas ant automobilio priekinės dalies ir šono.

Nukentėjusioji pranešė apie įvykį policijai ir pareiškime nurodė patyrusi 1,5 tūkst. eurų žalą.

Ar moteris pareigūnams pasakė, ką įtaria tokia piktadarybe, nepranešama, nes pradėtas ikiteisminis tyrimas, o jo duomenys neatskleidžiami.

Policijos atstovai negalėjo pasakyti, ar tokiais pat dažais buvo apgadintos ir pastato sienos. Tada būtų galima įtarti, kad automobiliui kliuvo nuo išdykaujančių vaikų.

Kur kas dažniau mašinų savininkai po nakties randa apibraižytas transporto priemones. Kartais būna akivaizdu, kad tokie apgadinimai – eismo įvykio pasekmė, o kartais įbrėžimais keršijama už užstatytą šaligatvį, užimtą „svetimą vietą“, kliudymą išvažiuoti ar net mašinos palikimą svetimame kieme.

Klaipėdoje ne kartą pareigūnai išsiaiškino tyčinio automobilių gadinimo atvejus, kai mašinos nukentėjo kerštaujant jų savininkams dėl konfliktinių asmeninių santykių.

Pasipiktino vežėju

„Nagi, kaimynai, ateiname, susirenkame savo šiukšles, kas eina pro šalį ir meta į statybinį konteinerį. Ką manote apie tai, kad šio tralo vairuotojas tiesiog išmetė į lauką tas atliekas ir nuvažiavo? Esą negalėjo nuvežti iki sąvartyno ir kolegoms perduoti? Gal jam baudą už šiukšlinimą viduryje gatvės?“ – pasipiktinimą reiškė gyventoja.

Moteris švaistėsi ne tik priekaištais, bet ir nurodymais – esą vežėjas turėjo dar ir šiukšlių maišuose atkapstyti įrodymų, kieno tos šiukšlės yra.

Žmonės bandė paaiškinti pastabas reiškusiai miestietei, kad atliekų vežėjas turėtų susimokėti pats, jei paaiškėtų, kad jis į sąvartyną pristatė ne išrūšiuotą statybinį laužą, o statybines atliekas kartu su buitinėmis atliekomis.

„Jei ten – rūšiuotos statybinės atliekos, o atveš su buitinėmis atliekomis, ką jam pasakys? Eik, rūšiuok visą konteinerį. Teisingai padarė, kad išmetė“, – komentaro autorei atšovė kitas gyventojas.

Vietoj 10 – 120 eurų už toną

Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro atstovas Artūras Liubinavičius paaiškino, kodėl gyventoja pirmiausia turėjo pasipiktinti kaimynais, o ne vežėju.

„Kažkas užsisakė statybinių atliekų išvežimo paslaugą. Žmogus neturi mokėti už kitų gyventojų buitines atliekas. Rūšiuotos statybinės atliekos priimamos už nedidelį mokestį – 10 eurų už toną. Tačiau jei bus atvežtos statybinės atliekos su buitinėmis atliekomis arba su plastiko, izoliacinių medžiagų likučiais, už toną teks susimokėti jau 120 eurų“, – paaiškino A. Liubinavičius.

Žmogus tokią paslaugą užsisakė už savo pinigus. O kaimynai pasielgė kaip piratai.

Kyla klausimas, ar remontą savo bute daręs gyventojas turėtų tuštinti savo kišenę, jei kažkas iš gyventojų primetė į konteinerį buitinių atliekų?

„Žmogus tokią paslaugą užsisakė už savo pinigus. O kaimynai pasielgė kaip piratai. Mišrios, inertinės, statybinės atliekos, tokios kaip betonas, plytos, čerpės, keramika ir kitos, turi būti be netinkamų perdirbti atliekų. Tai yra labai svarbu. Žmogus, kuris surūšiavo statybines atliekas, ne tik gerą darbą padarė, bet ir ženkliai taupė savo pinigus. Tie, kas meta komunalines šiukšles į statybinėms atliekoms skirtą konteinerį, yra neišprusę žmonės ir nežino tvarkos“, – tikino A. Liubinavičius.

Padarė kiaulystę

Kol kas šiukšlių kalnas taip ir stovi viduryje šaligatvio. Gyventojai net nesiruošia susitvarkyti savo pačių šiukšlių.

„Kas dabar bus? Ogi atsiras tokių, kurie skambins į savivaldybę, sakys – va, žiūrėkite, šiukšlės stovi. Už visų mokesčių mokėtojų pinigus bus samdoma papildoma paslauga, kad šiukšlynas būtų sutvarkytas. O nuo ko viskas prasidėjo? Nuo to, kad kažkas praeidamas švystelėjo savo šiukšlių maišą į ne tam skirtą konteinerį. Štai ir didžiulis galvos skausmas, ir išlaidos. Tai yra kiaulystė. Gyventojus reikia šviesti ir aiškinti, kad atliekos turi būti rūšiuojamos ir metamos tik į tam skirtus konteinerius“, – akcentavo A. Liubinavičius.

Kiemą Titas nusprendė puošti dar prieš ketverius metus, esą kiemas buvo netvarkomas ir jį norėjosi atgaivinti. Taigi aktyvus klaipėdietis sumanė pastatyti eglutę.

„Kiemas nebuvo tvarkomas, todėl nusprendžiau, kad būtų gražu nupirkti eglutę ir ją papuošti“, – teigė Reikjaviko gatvės daugiabučio gyventojas Titas.

Tokia idėja patiko ir daugumai kaimynų. Tad eglutės puošimas bei šventinio laikotarpio laukimas tapo jų kiemo tradicija.

Dekoracijomis pasirūpina Titas ar pagamina jas su draugais, taip pat puošmenas atneša ir namo gyventojai, kurie noriai padeda dekoruoti.

Jaukių švenčių laikotarpiu visada atsiranda ir vadinamųjų grinčų (Kalėdų vagių) – dažniausiai nepilnamečių, kurie sujaukia šventišką nuotaiką ir pridaro nuostolių.

Kaip pasakojo Titas, vieni moksleiviai grožisi eglute ir kiemo puošmenomis, bet kiti pridaro žalos.

„Mokiniai, eidami į mokyklą arba iš mokyklos, būdami draugų kompanijoje, sugadina dekoracijas, jas nuverčia. Manau, jie taip elgiasi dėl to, kad mano, jog taip parodo savo tariamą drąsą ar kietumą“, – kalbėjo klaipėdietis.

Kad eglutė liktų vietoje, tenka pagalvoti, kaip ją išsaugoti. Titas prašo savo draugų ir kaimynų pagalbos.

„Kaip tik neseniai sulaukiau skambučio iš draugo, kuris matė, kaip vaikai, ėję iš mokyklos, nuėmė ir pasisavino elektrinę girliandą“, – pasakojo Titas.

Vis dėlto jis nusiteikęs ir toliau puošti ir prižiūrėti savo gyvenamąją aplinką, nors tai galbūt ir ne visiems patinka.

Kaip ketvirtadienį pranešė Marijampolės apskrities policija, trečiadienį 9.45 val. Vilkaviškio rajone, Kybartuose, daugiabučio namo kieme, rastas apdegęs 1987 metais gimusio vyro kūnas.

Šalia rasta talpa su galimai degiu skysčiu. Įtariama, kad vyras mirtinai susižalojo pats.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti.

„Ką manote, ar ne per daug sau leidžia greitosios vairuotojai, užblokavę pravažiavimą kieme (vietos pasistatyti antrą automobilį buvo į valias)“, – įrašu su nuotraukomis ir šiuo vyro klausimu buvo pasidalinta feisbuko grupėje „Pagalba vairuotojams Šiauliuose“.

Įrašo autorius nurodė, kad pas gydytoją vežė ligotą mamą. Nežinia, kiek teko laukti, kol įvažiavimas buvo atlaisvintas, tačiau, kaip teigė, pas gydytoją jie pavėlavo. Pridūrė, kad greitoji parvežė ligonį, kuriam skubios medicinos pagalbos jau nereikėjo.

Komentatoriai stojo greitosios ekipažo pusėn. „Tai kitą sykį, kai neatvažiuos 3 valandas greitoji, nes „ieškojo parkingo, kur pasistatyt, kad niekam nekliūtų“, neverkit,“ – išsakė nuomonę vienas internautų.

Kitas šiam pritarė: „Kai atlėks greitukė pas autorių, tegul pasistato už km“.

Trečias pastebėjo, kad ligonis tikriausiai ne 50 kg svėrė, kad reikėjo dviejų brigadų. „O koks skirtumas, kiek tas ligonis sveria? – tęsėsi diskusija. – Net ir parvežtam ligoniui gali reikėti suteikti pagalbą. Pasistatė taip, kaip būtų patogiausia žmogų nugabent namo. Ar tiesiog reikėjo numest prie laiptinės, o, žmogau, tu pats tvarkykis?“

Privažiavimas ir laviravimas daugiabučių kiemuose specialiajam transportui yra sudėtingas. Parkavimo problema aktuali jau daugelį metų. Kartais ligonius iki greitosios tenka nešti nemenką atstumą, nes neįmanoma privažiuoti per gyventojų pristatytus automobilius ar užtvaras.

Kaip pranešė policija, incidentas įvyko vėlų šeštadienio vakarą, apie 23.20 val., Klaipėdos gatvėje.

Viešoje erdvėje du jaunuoliai vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, stabdė gatve pravažiuojančius automobilius, garsiai rėkavo, daužydami rankomis ir spardydami apgadino keturis prie daugiabučių stovėjusius automobilius.

Neblaivus (1,67 prom.) 26 metų vyras ir neblaivus (2,09 prom.) 27 metų vyras buvo sulaikyti.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl viešosios tvarkos pažeidimo.

Kelio ženklą pastebėjo Minijos g. daugiabučiame name gyvenanti klaipėdietė Dalia.

Moteriai kilo klausimas, kodėl bendras turtas šitaip nesaugomas.

"Prieš gerą mėnesį ar pusantro Minijos ir Naikupės gatvių sankryžoje buvo keičiami šviesoforai. Ten kažkada stovėjęs ženklas buvo nuimtas ir paguldytas tiesiog ant šaligatvio, kur taip ir pragulėjo kurį laiką. Po to kažkas, galbūt juokais, nusinešė tą ženklą į Minijos ir Naikupės daugiabučių kiemus ir atrėmė į namo sieną, kur šis galėjo nuvirsti į vieną ar į kitą pusę ir sužeisti pro šalį einantį žmogų. Galiausiai kažkam pasirodė, jog jis per pavojingai stovi, tad numetė tiesiog į žolę, kurioje jis guli jau antrą savaitę. Kodėl mūsų visų turtas mėtosi pievoje? Štai pavyzdys, kaip veltui švaistomi valstybės pinigai", – skundėsi klaipėdietė.

Štai pavyzdys, kaip veltui švaistomi valstybės pinigai.

Bendrovės "Eismija" projektų vadovas Audrius Džiugelis tikino, kad gatvėse vyksta tam tikri darbai, dėl kurių kelio ženklas veikiausiai ir buvo pamirštas.

"Šiuo metu Minijos gatvėje visose šviesoforinėse sankryžose vyksta rekonstrukcijos darbai. Gal jų metu šie ženklai buvo įrengti kaip laikini. Kaip matau, ženklas nebuvo įbetonuotas. Susisiekiau su rangovais, atliekančiais tose sankryžose darbus, pažadėjo, kad privažiuos pasiimti ženklą", – teigė A.Džiugelis.

Rangovas – bendrovės "YIT Lietuva" statybos projektų vadovas Julius Linda nurodė, kad šioje situacijoje aiškumo mažai.

"Mes ženklą jau pasiėmėme. Tik dar neaišku, ar jis mūsų. Pasakiau atsakingai institucijai, kad nuvažiuotų pasižiūrėti. Kas jį išrovė ir kas ten padėjo, dar neaišku. Kaltininkas nenustatytas", – pabrėžė J.Linda.

Kiek kainuoja tokie ženklai, minėtųjų bendrovių atstovai nenurodė.

"Dėl kainos ir kelio ženklo likimo galėtų geriausiai atsakyti įmonė, kuri vykdė šiuos darbus", – tikino A.Džiugelis.

O J.Linda atsakė, kad kelio ženklų jo įmonė apskritai nepardavinėja.

Vilniuje, Taikos gatvės 26-ojo namo kieme, auga tujos, kiparisai, baltosios eglės, rododendrai, bukmedžiai. Gyventojus džiugina apie 50 rūšių gėlės: ramunės, margeniai, balzaminai, ledinukai, begonijos, serenčiai… Visą šį grožį jau 14 metų puoselėja Justiniškių mikrorajone esančio daugiabučio gyventoja Kristina Šeniauskienė.

Prieš važiuodamas į Justiniškes, tikėjausi, kad meilę gėlėms ir augalams demonstruojančią moterį sutiksiu prie jos nuostabaus gėlyno. Nuojauta neapgavo. Kristiną tarp gėlių pamačiau dar iš tolo. Paklausta, ar galima ją fotografuoti, vilnietė mielai sutiko ir ėmė pasakoti apie savo sukurtą grožį.

„Mintis sukurti gėlyną toptelėjo netikėtai prieš 14 metų. Išėjau iš darbo, atsirado laiko. Gyvenu pirmame aukšte, pro langą žiūrėdavau į kiemą, o vaizdas buvo nemalonus – matėsi šabakštynai. Nusprendžiau, kad reikia pajudėti, gimnastika lauke užsiimti. Tuo metu neturėjau nei kastuvo, nei grėblio. Paskolino kaimynai. Brolienė davė krūmelių, gėlių, paaiškino kaip sodinti. Taip ir ėmiausi veiklos“, – apie Kristinos gėlyno atsiradimą portalui kauno.diena.lt pasakojo K.Šeniauskienė.

Moteris teigė, kad tada apie augalus žinių neturėjo, net praeivių klausdavo, kaip reikia sodinti. „Po truputį viską sužinojau, išsiaiškinau, kokios trąšos reikalingos. Dabar jau viską žinau, galėčiau agronome dirbti“, –  šypsosi Kristina.

Iniciatyvę moterį jos veiklos pradžioje palaikė ne visi kaimynai. Buvo tokių, kurie į K.Šeniauskienės užsiėmimą žiūrėjo kreivai šypsodamiesi.

Geri, skatinantys žodžiai mane labai motyvuoja toliau gražinti gėlyną.

„Kai kurie sakė „ką čia išdarinėji“, kai kas juokėsi ir manė, kad nieko neišeis, kad gėles išvogs. Tačiau niekas neišvogė. Per visą laiką gėlynas nebuvo suniokotas nė karto“, – prisimena moteris.

Anot Kristinos, vaizdas prie daugiabučio pasidarė panašus į dabartinį maždaug po penkerių metų. Pradžioje buvo ir mažiau gėlių, ir mažiau akmenų. „Galvojau, iš kur gauti akmenų. Jų pamačiau prie vieno statomo prekybos centro. Darbininkai leido juos pasiimti. Su karučiu akmenis susivežiau, o didesnius akmenis man su traktoriumi atvežė“, – sako K.Šeniauskienė.

Moteris dviejų arų gėlyną prižiūri viena, gyventojų pagalbos neprašo, nes nori, kad gėlių kompozicijos būtų tokios, kokias ji įsivaizduoja. Gretimų laiptinių gyventojai neprieštarauja, kad ir po jų langais žydėtų gėlės, o prie augalų šeimininkautų Kristina.

Nors kaimynai prie gėlyno puoselėjimo neprisideda, tačiau moteris sulaukė pagalbos ir iš jų. „Vienas kaimynas padovanojo laistymo žarną ir padarė, kad galėčiau ja laistyti gėles imdama vandenį ne iš savo buto, o iš rūsio. Šiemet nemažai lijo, todėl su žarna šiais metais dar nelaisčiau“, –   teigė vilnietė.

K.Šeniauskienė tvirtino, kad savo gėlyną apžiūri kiekvieną dieną. „Einu kaip į pasimatymą. Vadinu tai pasimatymu su gėlėmis. Per dieną gėlyne praleidžiu 4-5 valandas. Tačiau darau pertraukas. Pusvalandį padirbu, tada pailsiu, o vėliau vėl apsilankau“, – pasakojo Kristina.

Prieš trejus metus ji iš agroplėvelės, grunto, akmenų ir gėlių sukūrė, kaip pati vadina, trijų aukštų gėlių „tortą“, o iš viso – penkis trijų aukštų, du – dviejų aukštų ir penkis – vieno aukšto gėlių „tortus“.

Gėlyno priežiūra – mėgstamiausias moters laisvalaikio užsiėmimas. „Tai skatina pasitempti, nėra kada sirgti. Anūkai gyvena toliau nuo manęs, tai gėlyne praleidžiu daug laiko“, –  sakė nuostabaus gėlyno šeimininkė.

Paklausta, kiek per mėnesį išleidžia pinigų gėlyno priežiūrai, K.Šeniauskienė tvirtino, kad išlaidų neskaičiuojanti: „Vieni pinigus leidžia svaigalams, kiti rūko. Aš nei alkoholio vartoju, nei rūkau, todėl galiu puoselėti gėlyną“.

Vilnietė priduria, kad augalus, gėles perka, kai būna išpardavimai. Nusipirkusi nukainotus augalus, moteris juos atgaivina. Ji sugeba nusipirkti augalų už kelis kartus mažesnę kainą nei jie įprastai kainuoja.

K.Šeniauskienė džiaugiasi, kad jos kuriamas grožis džiugina ne tik kaimynus, bet ir kitus žmones, iš kurių ji sulaukia daugybę komplimentų.

„Jaunystėje tiek daug komplimentų negirdėjau, kiek dabar sulaukiu. Geri, skatinantys žodžiai mane labai motyvuoja toliau gražinti gėlyną. Senesniais laikais, kai įkeldavau gėlyno nuotraukas į feisbuką, nebuvo labai gerų komentarų. Todėl stengiausi, norėjau aplinką prie namo padaryti dar gražesnę. Dabar jau matau šiltus komentarus. Man į mesendžerį rašo JAV lietuviai. Jie teigia, kad Lietuvoje mes labai gerai ir gražiai gyvename. Turbūt jie mano, kad prie daugelio namų taip gražu“, –  pasakojo vilnietė.

Pasižiūrėti, nusifotografuoti prie Kristinos gėlyno atvažiuoja ne tik vilniečiai, bet ir žmonės iš kitų Lietuvos miestų.

K.Šeniauskienės puoselėjamas gėlynas sulaukė ir įvertinimų. Ji daug kartų dalyvavo įvairiuose konkursuose, ne kartą laimėjo „Metų kaimyno“ konkursą. Gavo apdovanojimų ir iš buvusio Vilniaus mero Artūro Zuoko, ir iš dabartinio miesto vadovo Remigijaus Šimašiaus.

Moteriai brangiausias pats pirmasis laimėtas konkursas. „Jis vadinosi „Gražiausias gėlynas prie daugiabučio“. Tada už pirmąją vietą gavau 200 litų premiją“, – prisimena daugybę metų prie savo įspūdingo gėlyno plušanti vilnietė. Ji teigė, kad laimėjo 6 ar 7 konkursus, o vėliau juose dalyvauti tiesiog nusibodo.