Nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Ober-haus“ rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims Raimondas Reginis papasakojo, kokia situacija seno statybos būstų akiratyje.

– Ar tikrai žmonės nenori pirkti butų senesnės statybos namuose? 

– Jeigu pažiūrėtume į naujausią statistiką, pavyzdžiui, Vilniaus mikrorajone šių metų sausio mėnesį buvo įsigyta 600 butų. Apie 200 butų buvo įsigyta būtent senos statybos namuose, kurie statyti nuo 1960 iki 1990 metų. Trečdalis butų buvo įsigyta senuose daugiabučiuose ir didžioji dalis iš jų – tipiniai daugiabučiai, stambiaplokščiai arba mūriniai. 

– Ar sprogimas daugiabutyje nors kiek pakeitė skaičius, ar tas įvykis neatbaidė žmonių?  

– Sudėtinga būtų pasakyti, ar pakeitė. Žiūrint į šių ir praeitų metų duomenis, matome, kad toks būstas Vilniuje sudaro 30 proc. 30 proc. butų įsigyjama senos statybos namuose. Sausio mėnesio duomenys – sumažėjimo nerodo. Mūsų šalies, ypač Vilniaus, didžiąją dalį būsto fondo sudaro senos statybos daugiabučiai, statyti tarp 1960 ir 1990 metų. Tai – įperkamas būstas, pats pigiausias mieste, kurį gyventojai gali įpirkti.   

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Teigiate, kad tokiuose namuose pirkti butą – pigiausia. Ar po įvykių Viršuliškėse, po sprogimo, nėra taip, kad žmonės dar labiau derasi, nori dar pigiau nusipirkti? 

– Žiūrint į kainas, sudaromus sandorius, įsigyjamus butus, neatrodo, kad tas įvykis galėjo iš esmės pakeisti elgseną. Tiek pardavėjo, tiek pirkėjo. Rinka dabar – lėtėjančioje fazėje. Matome, kad šiek tiek pigesnių sandorių atsiranda, pirkėjas sugeba nusiderėti šiek tiek į žemesnę pusę. Tai yra tokių sandorių, kurių anksčiau galbūt ir nebuvo. Bet sumažėjimas – simbolinis. Kainos laikosi stabiliai ir priklauso nuo individualaus atvejo. Jeigu pirkėjas mato, kad pastatas – nelabai geros būklės, jis skaičiuoja, kad ateityje reikės papildomų investicijų. Gyventojai turės papildomai investuoti ir tada stengiasi derėtis su pardavėju.  

– Gal žmonės baiminasi karo grėsmės ir išparduoda turtą? Dažnai girdima, kad žmonės dairosi būsto Tenerifėje, ar kitur, kur galėtų išvažiuoti, jeigu kiltų karo grėsmė. Tai gal rinkoje atsiranda daugiau pasiūlos?  

– Vilnius – pakankamai sparčiai augantis miestas. Mūsų duomenimis, vien praėjusiais metais plėtotojai pastatė arti 5 tūkst. butų Vilniuje, kuriuos skirti parduoti. Tai – nemažas skaičius. Yra natūrali kaita, nes dalis parduoda senesnės statybos butus, kraustosi į naujesnės statybos. Ypač, kai pastatoma daugiau naujesnės statybos butų, dažniausiai žmonės senos statybos būstą parduoda ir perka naują. Iš tos pusės matomas sujudimas, bet jeigu žiūrėti bendrai į skaičius rinkoje, bendrą pasiūlymų kiekį, tai didesnio augimo nepastebėjome. Vargu, ar pastarasis įvykis turėjo didesnės įtakos rinkai, nes tokių įvykių – labai mažai, žiūrint net ir šalies mastu.  

– Kiek kainuotų apie 60 kvadratų, trijų kambarių butas senos statybos name? 

– Tokiuose daugiabučiuose populiariausi yra dviejų-trijų kambarių butai. Prasčiausios būklės, kurie yra prastai įrengti, kuriuose galbūt reikėjo atlikti įrengimą, mažiausia kaina – apie 1400 – 1500 eurų už kvadratinį metrą. Jeigu butas tvarkingas, jį galima įsigyti ir keltis gyventi, tai vidutiniškai kainuos apie 2 tūkst. eurų už kvadratinį metrą. Jeigu butas pilnai ir naujai įrengtas, dažniausiai tokie butai gali būti parduodami ir po 2,5 tūkst. už kvadratinį metrą.

Dviejų kambarių butas gali kainuoti ir 120 tūkst. eurų, o jeigu dar – renovuotas pastatas, tai yra sandorių, kurie artėja ir prie 3 tūkst. eurų už kvadratinį metrą. Tokie sandoriai labai reti, bet jeigu būstas gerai atrodo iš išorės, labai gerai įrengtas viduje, būna pirkėjų, kurie sumoka dideles sumas. 

Pasak jo, tai pigiausia alternatyva, remonto metu būtų perstatyta tik vidurinioji namo dalis.

„Ją (reikėtų – BNS) visiškai demontuoti ir iš esmės atstatyti iš naujo, suformuojant visus konstrukcinius elementus: stogą, perdangas, naują laiptinę. Taip pastatą būtų galima vadinti saugiu ir grąžinti žmonėms naudotis“, – žurnalistams trečiadienį sakė sostinės vadovas.

„Sąmata paskaičiuota visiems darbams, preliminariai 1,2 mln. eurų yra tiek, kad mes namą galėtume atiduoti gyventojams eksploatuoti“, – pridūrė jis.

Sąmata paskaičiuota visiems darbams, preliminariai 1,2 mln. eurų yra tiek, kad mes namą galėtume atiduoti gyventojams eksploatuoti.

V. Benkunsko teigimu, šiuo metu pastas yra avarinės būklės, dėl gaisro padarinių jo eksploatuoti nėra galimybės.

Pasak mero, darbai būtų atliekami keturiais etapais. Pirmiausia, bus išgriaunamos ir išardomos dabartinės konstrukcijos, tai truktų apie keturis mėnesius ir, savivaldybės skaičiavimu, kainuotų beveik 200 tūkst. eurų.

Antrasis etapas – konstrukcijų atstatymas, stogo, perdangų pastatymas. Šių darbų preliminari kaina – apie 620 tūkst. eurų. Trečiasis etapas – inžinerinių tinklų pajungimas, šie darbai turėtų kainuoti apie 400 tūkst. eurų.

„Pirmieji trys etapai, yra didelė tikimybė, galėtų būti finansuojami savivaldybės, draudimo ir Vyriausybės lėšomis“, – sakė meras.

Paskutinis namo atstatymo etapas, anot V. Benkunsko, paliekamas gyventojams.

„Labai individualus, kiekvienas butas, pagal nukentėjimo lygį, turėtų susitvarkyti, kad būtų galima gyventi“, – teigė meras.

V. Benkunsko teigimu, tie butai, kurie nuo sprogimo ir gaisro yra nukentėję labiausiai, būtų formuojami iš naujo ir gyventojai juos atgautų su daline apdaila.

„Yra butų, kurie praktiškai nenukentėję, galbūt reikalingi tik kosmetiniai dalykai“, – sakė meras.

Sostinės vadovas pabrėžė, kad situacija dėl Viršuliškių daugiabučio yra neeilinė.

„Tikriausiai dėl tyčinio žmogaus veiksmo, dėl ko žuvo žmonės, buvo sugadintas turtas ir dėl to viešojo sektoriaus indėlis padedant žmonėms yra yra išskirtinai didelis“, – teigė V. Benkunskas.

Anot jo, pirmieji trys darbų etapai preliminariai galėtų būti užbaigti iki šių metų lapkričio mėnesio.

Vilniaus meras teigė, kad tarp svarstomų variantų buvo viso namo nugriovimas, bet jis buvo atmestas kaip per daug sudėtingas.

„Tą sprendimą turi priimti visi namo gyventojai, tada reikalingos investicijos, (...) planavimo dokumentus reikėtų keisti, detalųjį planą formuoti. (...) Įsiveltume į labai ilgas procedūras ir finansavimo poreikis būtų daug didesnis“, – sakė V. Benkunskas.

Už maždaug dviejų savaičių vyks gyventojų susitikimas, kurio metu bus balsuojama dėl savivaldybės siūlomo avarinės būklės pašalinimo ir atstatymo.

V. Benkunsko teigimu, tam, kad būtų pritarta savivaldybės siūlymui, nereikia vieningo gyventojų balsavimo, užtenka, kad už jį balsuotų bent 50 proc. ir papildomai vienas gyventojas.

„Mes neturime didelių planų po plano „A“. Aš manau, kad tai yra racionaliausios sprendimas, mes pasišnekėsime, jei bus kažkokių klausimų, atsakysime“, – tvirtini V. Benkunskas.

„Reikia suprasti, kad tokių nelaimių atveju nei valstybė, nei savivaldybė, nei jokios kitos viešojo sektoriaus institucijos taip giliai nelenda“, – pridūrė jis.

Jei gyventojai pritars šiam siūlymui, anot V. Benkunsko, darbai bus pradėti balandžio mėnesį. Tikimasi, kad iki metų pabaigos dauguma gyventojų jau galės įsikelti į naujus namus.

Gaisras Viršuliškėse esančiame daugiabutyje kilo sausio pradžioje, jo metu žuvo du žmonės – nepilnametis ir suaugęs asmuo. 

Kaip skelbė savivaldybė, dėl gaisro be pastogės liko 57 namo gyventojai, dalis jų persikraustė į socialinius būstus.

Kaip BNS informavo savivaldybės atstovas Gabrielius Grubinskas, avarijos tyrimo komisija pirmadienį tęs darbą rengiant rekomendacijas ir siekiant užtikrinti pastato konstrukcijų saugumą.

„Praėjusią savaitę „Grindai“ užsandarinus pastato ertmes, toliau bus derinamas konkrečių veiksmų planas dėl konstrukcijų išramstymo atraminėmis sijomis ir vertinamos galimybės suveržti pastatą iš išorės“, – sakė G. Grubinskas.

Anot jo, avarijos tyrimo komisija užbaigti darbą ir parengti galutines rekomendacijas tikisi iki mėnesio pabaigos.

Gaisras Viršuliškėse esančiame daugiabutyje kilo prieš kelias savaites, jo metu žuvo du žmonės – nepilnametis ir suaugęs asmuo. Gaisro metu evakuota 30 butų, dėl padarinių pastato neleidžiama eksploatuoti.

Praėjusią savaitę to panorėję gyventojai pradėjo keltis į socialinius būstus, juose žmonės tris mėnesius galės gyventi neatlygintinai – savivaldybė dengs būstų nuomą, komunalinius mokesčius.

Po šio laikotarpio Viršuliškių daugiabučio gyventojai socialiniame būste galės apsistoti dar metus, tačiau tuomet jau teks mokėti ir mokesčius, ir tam tikrą nuomos mokestį, kuris sieks nuo euro iki 1,25 euro už kvadratinį metrą.

„Apžiūrėjus iš saugaus atstumo nieko įtartina nebuvo pastebėta. Buvo apžiūrėta iš saugios vietos, truputį per atstumą, buvo priartėta tik tiek, kiek įmanoma, iš saugaus atstumo“, – BNS sakė „Aro“ vadas Viktoras Grabauskas.

Pasak jo, „Aro“ pareigūnai aiškinosi, ar nėra kokių nors įtartinų ir pavojingų daiktų – ar nėra sprogmenų ar jų likučių, o pati apžiūra buvo daugiau prevencinė.

„Detalų tyrimą atliks ekspertai“ – sakė V. Grabauskas.  

Dėl gaisro penkių aukštų name Vilniaus apskrities policija ketvirtadienį pradėjo ikiteisminį tyrimą.

Pagal Baudžiamąjį kodeksą tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu, baudžiamas bauda, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.

Tame pačiame tyrime aiškinamasi ir dėl dviejų žuvusiųjų gaisre asmenų mirties priežasties – iš gaisravietės trečiadienį buvo iškelti du kūnai. Manoma, kad žuvo mažametis berniukas ir vyras.

Ugniagesiai gelbėtojai baigia darbą Viršuliškėse, perduos klausimą savivaldybei

Gyventojams ketvirtadienį pasiėmus savo daiktus iš Viršuliškėse sprogusio daugiabučio, ugniagesiai gelbėtojai baigs darbus prie statinio, pranešė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) atstovas Donatas Gurevičius.

Kaip BNS teigė D. Gurevičius, po ekspertų vertinimo ketvirtadienį gyventojams leista patekti į 25 iš 30 name esančių butų.

Pasak jo, su kiekvienu buto savininku ketvirtadienį susisiekta ir pranešta, ar jie gali atvykti pasiimti savo daiktų.

„Gyventojai yra informuoti ir nemažai jų daiktus jau yra pasiėmę. (...) Visų 25 butų gyventojai informuoti ir didžioji dalis jų jau apsilankė“, – sakė PAGD atstovas.

D. Gurevičius teigė, kad ketvirtadienį patekimo į butus ir daiktų pasiėmimo operacija bus baigta, vėliau su daugiabučiu susijusius klausimus perims savivaldybė ir namo bendrija, kuri spręs pastato likimo ir namų netekusių žmonių tolimesnės gyvenamosios vietos klausimus.

„Laukia tolesnės procedūros, o gelbėtojų aktyvesnių veiksmų šiuo metu neturėtų prireikti“, – sakė PAGD atstovas.

Savivaldybės duomenimis, dėl gaisro be pastogės liko 57 namo gyventojai. Dalis jų laikinai apgyvendinti viešbučiuose, kiti apsistojo pas artimuosius. Iki šiol nėra aišku, ar name apskritai dar galės gyventi žmonės.

Gaisro priežastis taip pat nėra aiški. Viena iš galimų sprogimą sukėlusių versijų – dujų nuotėkis.