„OVHcloud“ – sėkminga prancūzų IT kompanija, penktadienį ketinanti pradėti platinti savo akcijas – problemą paaiškino įsikišimu į dalies jos tinklo veikimą Jungtinėse Valstijose po nuolatinių kibernetinių atakų.

Lenkijoje gimęs grupės įkūrėjas Octave'as Klaba (Oktavas Klaba) socialiniame tinkle „Twitter“ pareiškė, kad buvo padaryta „žmogiškoji klaida“.

Serverių darbas buvo sutrikdyta grupei nepatogiu laiku: ji penktadienį tikisi parduoti akcijų už 350 mln. eurų, o tokiu atveju visos grupės vertė pasiektų 3,5–3,75 mlrd. eurų.

„OVHcloud“ konkuruoja su dominuojančiomis amerikiečių technologijų bendrovėmis „Amazon Web Services“ ir „Google“, siūlydama debesų kompiuterijos paslaugas, leidžiančias įmonėms duomenis saugoti ne savo serveriuose, o nuotoliniu būdu.

Prancūzijos grupė prisistato kaip saugi europietiška alternatyvą JAV konkurentams, taip pat garantuoja, kad duomenys saugomi laikantis ES įstatymų.

Paryžius ją tvirtai remia, nes mano, kad tokios bendrovės padeda mažinti Europos priklausomybę nuo Jungtinių Valstijų saugumo ir technologijų srityje.

„OVHcloud“ atsiprašė klientų ir pažadėjo elgtis „absoliučiai skaidriai kalbant apie sutrikimo priežastis ir pasekmes“.

Po pirminio viešo akcijų platinimo (IPO) grupė taps jau trečiąja perspektyvia prancūzų įmone, žengusia tokį žingsnį. Birželį IPO surengė muzikos transliavimo bendrovė „Believe“, o rugsėjį – specializuota kibernetinio saugumo kompanija „Exclusive Networks“.

Šių metų kovą viename iš „OVHcloud“ objektų rytų Prancūzijoje kilo problemų sukėlęs didelis gaisras, o paslaugos tuomet tapo nepasiekiamos 12–16 tūkst. klientų.

Išmaniosios garso kolonėlės ir toliau bus „šluojamos“ iš lentynų, parduodant 164 mln. vnt., vidutiniškai po 43 JAV dolerius už vienetą. Bendros šios pramonės šakos pajamos išaugs 63 proc., palyginus su 4,3 mlrd. dolerių 2018 metais.

Vis dėlto šiai pramonei reikės įveikti kylančias įvairias kliūtis, kad būtų pasiektas visas augimo potencialas. Kalbos atpažinimo technologijos toliau tobulės, tačiau reikės plėtoti platesnį kalbos palaikymą, kad technologija taptų visuotinai pritaikyta.

„Kaip ir kasmet, naujausios Deloitte TMT prognozės – tai visuma kažko akivaizdaus ir neįtikėtino, tiksliau – netikėto. Visuomet smalsu ir naudinga sužinoti, į ką kitais metais siūlo atkreipti dėmesį Deloitte TMT konsultacijų praktikos lyderiai“, – teigia Deloitte verslo konsultacijos“ projektų vadovas Mindaugas Paulauskas.

Dirbtinio intelekto (AI) demokratizacija

Taip pat prognozuojama, kad 2019 m. bendrovės vis daugiau naudos debesijos pagrindu pagrįstą dirbtinio intelekto (AI) programinę įrangą ir paslaugas.

Iš visų įmonių, naudojančių dirbtinį intelektą, net 70 proc. įgis daugiau pajėgumų dėl debesijos pagrindu veikiančios įmonių programinės įrangos, o 65 proc. kompanijų sukurs AI išmaniąsias programėles, veikiančias AI pagrindu. Iki 2020 m. įmonių programinės įrangos, kartu su įdiegtu AI, skvarbos lygis bei debesijos pagrindu veikiančio AI plėtros paslaugos pasieks atitinkamai 87 ir 83 procentus.

„Iki šiol daugiausiai pirminės naudos iš dirbtinio intelekto sulaukė technologijų milžinai, turintys gausius finansinius išteklius, gerai išvystytą IT infrastruktūrą ir itin specializuotą žmogiškąjį kapitalą, – teigia Deloitte Global TMT sektoriaus lyderis Paul Sallomi. – Kaip bebūtų, debesijos sprendimai lems išaugusį našumą ir efektyvumą bei didesnę investicijų grąžą.“

Naujasis bevielis ryšys

Penktos kartos bevielis ryšys (5G) užtikrins spartesnį ryšį tiek individualiems vartotojams, tiek įmonėms ir suteiks telekomunikacijų bendrovėms dideles galimybes užsidirbti.

Judraus ryšio operatoriai savo išteklius investavo į 5G bevielio ryšio plėtrą.  Iš tiesų, apie 70 operatorių šiuo metu bando/testuoja 5G ryšį. Deloitte prognozuoja, kad 2019 m. dar bent 25 bevielio ryšio operatoriai pradės teikti 5G bevielio ryšio paslaugą, o iki 2020 m. 5G ryšį teikiančių operatorių padvigubės. Tikimasi, kad 2019 metais bus parduota daugiau nei milijonas 5G ryšio telefonų. Šis skaičius iki 2020 m. turėtų išaugti iki 15-20 mln. vienetų. Spėjama, kad per 2019 m. turėtų būti parduota apie vieną milijoną 5G modemų.

„Plataus masto 5G priemonių pritaikomumas užtruks, tačiau tikime, kad 2019-ieji bevielio ryšio rinkoje bus didelių pokyčių pradžia“, – teigia Craig Wigginton, Deloitte Global telekomunikacijų sektoriaus vadovas. „Lyginant su 4G bevieliu ryšiu, 5G gali šimtus kartų patobulinti duomenų srauto pajėgumus ir tinklo efektyvumą – visa tai ateityje sukurs dideles galimybes telekomunikacijų sektoriui visame pasaulyje“, – priduria C. Wiggington.

2019-iesiems metams taip pat prognozuojama:

Modernizuoti Kinijos telekomunikacijos ryšiai skatins naujus skaitmeninius verslo modelius. Prognozuojama, kad 2019 m. Kinija išsiskirs iš kitų valstybių pažangiausiais telekomunikacijų tinklais. Progresyvi Kinijos ryšių infrastruktūra sudarys sąlygas atsirasti mažiausiai trims svarbioms naujoms pramonės šakoms, iš kurių kiekviena iki 2023 m. galėtų kasmet generuoti dešimtis milijardų JAV dolerių;

Sporto transliacijų lažybose dalyvaus 60 proc. Šiaurės amerikiečių vyrų nuo 18 iki 34 m., stebėsiančių sporto varžybas per televiziją. Taigi Jungtinėse Amerikos Valstijose 25-34 m. amžiaus vyrų grupėje sporto varžybų žiūrimumas sudarys apie 40 proc.

Komercinių 3D spausdintuvų, medžiagų ir paslaugų pardavimai 2019 metais viršys 2.7 mlrd. JAV dolerių ir pasieks 3 mlrd. JAV dolerių 2020-aisiais. Šie pardavimai turėtų augti apie 12.5 proc. kiekvienais  metais. 3D būdu spausdinamų medžiagų sąrašas per penkerius paskutinius metus išaugo daugiau nei dvigubai, o tai, kartu su kitais patobulinimais, lėmė pramonės augimo potencialo atsigavimą.

Elektroninis sportas (eSports) ir toliau populiarės. Elektroninio sporto rinka Šiaurės Amerikoje išaugs 35 procentais. Didžiausią įtaką šiam augimui padarys reklama, transliavimo licencijavimas ir franšizės pardavimai. Šiaurės Amerikos elektroninio sporto franšizės lygos, sekdamos profesionalaus sporto modeliu, turėtų išplisti po įvairius miestus. 

Radijas vis dar išliks svarbus. Prognozuojama, kad išsivysčiusiose pasaulio šalyse daugiau nei 85 proc. suaugusiųjų klausysis radijo bent kartą per savaitę (panašiai kaip ir 2018 metais). Besivystančiose valstybėse radijo pasiekiamumas skirsis priklausomai nuo vietos. Spėjama, kad 2019 metais apie 3 mlrd. žmonių visame pasaulyje klausys radijo kas savaitę, o Jungtinėse Amerikos Valstijose daugiau nei 50 proc. jaunimo (18-34 m.) taip pat bent kartą per savaitę turėtų klausyti radijo. Manoma, kad ši amžiaus grupė iki 2025 m. praleis daugiau laiko klausydamasi radijo nei žiūrėdama televiziją.

Kvantinė kompiuterija. Per ateinantį dešimtmetį kvantinė kompiuterija taps viena iš didžiausias pajamas generuosiančių naujų technologijų, tačiau vargu ar pakeisianti tradicinius kompiuterius. Prognozuojama, kad ateityje kvantinės kompiuterijos rinka bus panaši į superkompiuterių rinką ir iki 2030 m. sugeneruos apie 50 mlrd. JAV dolerių per metus.

Kinija plėtos technologines galimybes. Pajamos už Kinijoje pagamintus puslaidininkius ūgtelės 25 procentais iki 120 mlrd. JAV dolerių. Kinija įsitvirtins kaip reikšmingas pasaulinio lygio žaidėjas gamybos bei dirbtinio intelekto plėtojimo (AI) srityse. 2019 m. Kinija taip pat turėtų pirmauti ir telekomunikacijų srityje.

„2019 metais paaiškės, kaip naujosios technologijos palengva pakeis ir patobulins visų mūsų gyvenimą ir darbą, – teigia Deloitte Global Telekomunikacijų ir žiniasklaidos sektoriaus vadovas Mark Casey. – Nuo išmaniųjų garso kolonėlių iki 5G bevielio ryšio, pažangių technologijų prieinamumas sparčiai gerėja. Kadangi įvairių nesklandumų ir toliau mažės, geresnio ryšio ir inovacijų potencialas sparčiai išaugs.“

Dirbtinis intelektas, debesija, daiktų internetas, virtualioji realybė, didieji duomenys, blokų grandinės ir kitos technologijos gali tapti vartais į verslo sėkmę. Su šių technologijų teikiamomis galimybėmis IT profesionalai šiandien gali susipažinti technologijų konferencijoje „Telia Technology Day“.

„Šiuo metu didžiausias potencialas verslui įžvelgiamas trijose technologijų srityse. Pirmoji – tai dirbtinis intelektas, kuris, pasitelkdamas mašinų mokymąsi, leidžia kurti patogius, lengvai valdomus ir neribotas galimybes vartotojams suteikiančius įrenginius ar paslaugas. Antroji – debesija ir didieji duomenys (angl. Big data), padedantys suvaldyti milžiniškus duomenų kiekius ir suteikiantys galimybę žaibiškai reaguoti į pokyčius. Galiausiai – tradicinius verslo modelius laužanti blokų grandinės (angl. blockchain) technologija“, – sako vienas iš konferencijos idėjos autorių, „Telia“ technologinių produktų ir paslaugų padalinio vadovas Edvardas Linkevičius.

Tačiau, pasak jo, tai – tik verslui aktualių technologijų ledkalnio viršūnė. Šiandien vykstančioje konferencijoje specialistai dalinsis patirtimi ir apžvelgs verslo augimui svarbiausias temas – nuo daiktų interneto panaudojimo galimybių, mašinų mokymosi ir dirbtinio intelekto panaudojimo duomenų centruose iki kibernetinio saugumo aktualijų ar ateities darbovietės paveikslo. Renginio metu veiks ir parodų erdvė, kur bus pristatytos įvairios technologinės naujovės, rašoma pranešime spaudai.

Šioje erdvėje Vokietijos programinės įrangos milžinas SAP pristatys interaktyvų debesijos sprendimą verslui, o savo patirtimi ir patarimais su konferencijos lankytojais dalinsis įmonės Telekomunikacijų sektoriaus viceprezidentas Sascha Kruegeris.

„Skaitmenizuojant verslą, vadovai susiduria su įvairiais iššūkiais. Tačiau tinkamai išnaudojant didelės apimties duomenų, dirbtinio intelekto, daiktų interneto, blokų grandinės ir kitų modernių technologijų suteikiamus privalumus, šiuos iššūkius galima paversti galimybėmis. Tuo metu šiuolaikinės ryšių technologijos leidžia tobulinti procesus ir net kurti naujus verslo modelius, apie kuriuos ir papasakosiu konferencijoje“, – intriguoja S. Kruegeris.

„HP Enterprise“ Technologijų vadovas Aris Saareksas pastebi, kad dar prieš dešimtmetį išmanieji telefonai tik žengė pirmuosius žingsnius, o šįmet prognozuojamas visa ko tinklo įsigalėjimas – prie interneto bus prijungta per 20 milijardų įrenginių pasaulyje.

„Tokiam kiekiui įrenginių aptarnauti reikia išties galingų sistemų ir pažangių sprendimų. Tai ypač aktualu duomenų centrams, kuriems tenka vis didesnės apkrovos. Atsakymą pateikia tos pačios technologijos: duomenų centruose įdarbinus dirbtinį intelektą ir mašininį mokymąsi, sistema gali pati atrasti problemas ir išspręsti kylančius iššūkius, o tai leidžia smarkiai padidinti jų efektyvumą. Taigi šių technologijų sinergija verslui leidžia pasiekti naują kokybinį lygį – ir tai jau vyksta šiandien“, – pastebi A. Saareksas.

Šiais metais konferencijoje „Technology day“ naujoves taip pat apžvelgs „Telia“ ir bendrovės inovacijų padalinio „Division X“, „Microsoft“, „Huawei“, „Fortinet“, „Dell EMC“ ir „VMware“ atstovai. 

Tobulėjant informacinėms technologijoms (IT) ir augant jų naudojimui, šios srities specialistai akcentuoja saugumo problemą, kuri dar aštresnė tampa tiek verslui, tiek namų vartotojams naudojant debesų kompiuterijos sprendimus. Apie tai, kodėl nuo programišių įsilaužimų nukenčia net valstybių prezidentai, o debesų kompiuteriją kai kurie žmonės sieja su lėktuvais, kalbamės su IT ekspertu, bendrovės "Databank" vadovu Juranu Viliūšiu.

Apie debesų kompiuteriją pradėta kalbėti gana senai. Net programuotojams klausimų kėlė debesų kompiuterijos terminas, o paprasti vartotojai galvodavo apie lakūnų darbą. Kiek yra pakitusi ir kokia dabar yra debesų kompiuterijos samprata? Kas tai yra verslui ir vartotojui?

Kai kuriems žmonėms debesų kompiuterijos sąsajos su aviacija atrodo natūralios. Taip nutiko todėl, kad vartotojai dažnai mato nupieštą debesį. Jei istoriškai pažiūrėtume, debesėlio forma atsirado skaidrėse rodant IT infrastruktūrinius įrenginius, o piešdami internetą, kuris išeina iš infrastruktūros, – tiesiog nupiešdavo debesėlį, parodydami, kad ten internetas. Paprasčiau kalbant, debesis – tai daug duomenų centro techninės ir programinės įrangos, sujungtos į telkinį ir pasiekiamos per internetą nustatytoms procedūroms-darbams atlikti.

Kalbant apie debesų kompiuterijos sampratą, verslo segmente yra nusistovėję trys tipai: infrastruktūra kaip paslauga, platforma kaip paslauga ir programinė įranga kaip paslauga. Šie trys tipai turi skirtingus išbaigtumo lygius.

Žiūrint iš vartotojo pusės versle, pirmoji paslauga suteikia tai, jog vartotojui nereikia rūpintis serveriais, duomenų masyvais, tinklo, interneto problemomis. Visa „geležine“ dalimi rūpinasi debesų kompiuterijos paslaugų tiekėjas. Pačiam vartotojui šiuo atveju reikia pasirūpinti serverio operacine sistema, visa programine įranga, kurią valdo pats vartotojas. Renkantis infrastruktūrą kaip paslaugą nereikia investuoti į serverius ir brangų duomenų centrą.

Antras tipas – platforma kaip paslauga – apima didesnį išbaigtumo lygį. Vartotojui nebereikia rūpintis ir standartine programine įranga.

Labiausiai išbaigtas lygis, duodamas paslaugų davėjo – programinė įranga kaip paslauga. Pvz. „Dropbox“ arba „Office365“ - tai yra aukščiausias išbaigtumo debesies lygis, kai vartotojas įsidiegia prieigą pas save ir kitką pamiršta. Visi duomenys saugojami serveriuose, programinė įranga, jos sisteminės bylos taip pat.

Debesų kompiuterija vartotoją išlaisvina iš dviejų pagrindinių rūpesčių – kur saugoti bylas ir kaip tai padaryti saugiai, kad jos nedingtų ar nebūtų pavogtos įsilaužėlių ar pametus kompiuterį, sugedus jam. Žinoma, turėti atsargines kopijas nėra blogai, bet šiuo atveju duomenys saugomi pas tiekėją, tiekėjas užtikrina duomenų kopijavimą, saugojimą ir galimybes atstatyti, jei įvyksta nenumatytas incidentas.

Kokios šiandien debesų kompiuterijos paslaugos Lietuvoje yra plačiausiai naudojamos verslo ir namų vartotojų segmentuose?

Dalis namų vartotojų nežino ar nesupranta, kad jie jau naudojasi debesų kompiuterijos paslaugomis. Pvz., „Dropbox“, „Google Drive“, „Office 365“ yra debesų kompiuterijos paslaugos. Jų naudojimas lengvina gyvenimą. Jeigu turite planšetinį kompiuterį, nešiojamą kompiuterį ir išmanųjį telefoną, tuomet naudodami šias paslaugas lengvai sinchronizuojate duomenis, todėl jie dėl debesų iš bet kurios darbo vietos yra pasiekiami.

Kalbant apie verslininkus, jei į susitikimą vežatės tik planšetinį kompiuterį, duomenys yra debesyje ir juos pasiekiate internetu, jei sėdite darbo vietoje, pasieksite su nešiojamu kompiuteriu. Daugelis verslo valdymo sistemų taip pat kuriamos debesyse ir iš ten lengvai pasiekiamos bet kuriuo prietaisu. Daugelyje įmonių elektroninis paštas jau senai yra iškeltas į debesį. Tie laikai, kai serveris būdavo po stalu, jau praeitis, nors kažkada būdavo, jog ir interneto svetainę, el. paštą įmonės laikydavo savo serveryje.

Lietuvos įmonės pagal debesų kompiuterijos paslaugų naudojimą atsilieka nuo bendro Europos Sąjungos vidurkio, skelbia Eurostatas. Debesų kompiuterijos paslaugomis 2014 metais naudojosi vos 13 proc. šalies įmonių. Estijoje šis rodiklis siekė 15 proc., o Latvijoje - 6 proc. Tuo tarpu Suomijoje net 50 proc. įmonių naudoja debesų kompiuterijos paslaugas. Kodėl turėdama vieną sparčiausių interneto tinklų pasaulyje Lietuva šioje srityje atsilieka?

Išskirčiau dvi problemas: pasitikėjimo debesų kompiuterija stoka ir konservatyvus požiūris.

Pasitikėjimo problema paprastai kyla iš nežinojimo ir nesupratimo. Dauguma verslo startuolių jau gan seniai naudojasi debesų paslaugomis, tuo tarpu brandus verslas neskuba. IT spartuoliai geriau supranta debesų naudą, mažiau įžvelgia rizikos, tačiau vis dar sutinkame įmonių, kurių požiūris konservatyvus: serveris turi būti būtinai po stalu, galimybė matyti, paliesti serverį, matyt, jiems sukuria kažkokią vertę.

Įranga turėtų būti ten, kur jai ir vieta – duomenų centre, jau nekalbant apie tai, jog serveris po stalu gali būti pavogtas, aplietas, sudegintas ir aibė kitų problemų.

O galbūt debesų kompiuterijos paslaugos yra tiesiog per brangios, todėl ir statomi serveriai biuruose po stalu? Kaip vertinate įmonių požiūrį taupyti netiesioginiams kaštams ir kuo mažiau investuoti į IT?

Tai priklauso nuo įmonės. Jei įmonėje supirkta programinė įranga, veikiantys kompiuteriai negenda ir nekelia problemų, tuomet, žinoma, skubėti keltis į debesis nėra jokio reikalo. Jei viskas dar nėra beviltiškai pasenę ir jeigu būtų keičiama, momentiniai kaštai tikrai dideli, nes reikia vėl susipirkti įrangą arba rinktis paslaugų teikėją. Šiuo atveju tikrai patariu taupyti.

Jei kalbėsime apie labai senas darbo vietas, kuriose yra „Windows XP“ operacinės sistemos, o kompiuteriai seni, lėti ir gendantys, tuomet vienareikšmiškai reikia investuoti. Pirmiausia reikia pagalvoti ne tik apie nepatogumus ir darbo produktyvumą, bet apie saugumą. Tie, kurie sėdi savo darbo vietose, dažniausiai apie saugumą negalvoja, nes tai nėra jų pagrindinė veikla, jie tiesiog dirba savo darbą. O IT specialistams tai yra problema, nes dėl IT saugumo gali nutekėti įmonės duomenys įsilaužėliams

Mes skatiname įsigyti naujausią įrangą ir investuoti atsakingai. Tai, kas naujausia, nebūtinai bus naudingiausia verslui. Kas atsakys už tai, jei išleidus didelę sumą, bus nesklandumų. Aišku, viską įmanoma padaryti sklandžiai, bet tam tikrų problemų vis tiek nepavyksta išvengti, pvz. programinės įrangos nesuderinamumas su naujausiomis operacinėmis sistemomis. Juk architektas ar inžinierius pagrįstai keikia „Windows 8“ kai neveikia itin brangi specifinė programinė įranga, o naujų versijų dar nėra išleista arba kol kas neverta jų pirkti. Kartais būna taip, kad klientams debesyje tenka parengti senesnę operacinę sistemą tam, kad sklandžiai veiktų visa programinė įranga. Visas galimas problemas reikia visuomet įvertinti tiek prieš taupant, tiek prieš investuojant.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė apkaltino kariuomenę aplaidumu po to, kai nuo kibernetinės atakos nukentėjo kariuomenės Jungtinio štabo interneto puslapis. Prezidentė nepasitenkinimą išreiškė ir privačia įmone, kurios serveriuose buvo laikomas kariuomenės tinklapis. Ar tokie politikų komentarai nediskredituoja Lietuvos IT verslo ir neverčia apie debesų kompiuterijos paslaugas galvoti kaip apie nesaugias? Jūsų nuomone, kodėl vis tik nusikaltėliams pavyksta įsilaužti net ir į gerai saugomus serverius?

Komentuoti sudėtinga, nes neaišku, kas turėtų prisiimti atsakomybę. Nežinome sutarties tarp paslaugos teikėjo ir kariuomenės jungtinio štabo detalių. Galbūt įsilaužė į serverius, tuomet atsakomybę turėtų prisiimti paslaugos teikėjas, tačiau gal įsilaužė išnaudojant pačios svetainės klaidas: sena turinio valdymo sistema, blogai įdiegta, tuomet atsakingas ne paslaugų teikėjas. Kur buvo silpna vieta, atsakys tyrimas. Tačiau iš karto teigti, jog kaltas privatus sektorius, negalime.

Laužimai nevyksta per vieną – dvi dienas. Tai kruopščiai planuojamas dalykas. Socialinė inžinerija, kai tam tikrais būdais išnaudojant žmogaus klaidas ir aplinką galima siekti tam tikrų rezultatų. Kažkada jaunystėje mokymosi ir pažinimo tikslais teko nulaužti draugo serverį. Pasiruošimui užteko savaitės, bet laukimas, kol draugas padarys klaidą, užtruko pusę metų.

Prisiminkim filmuose, kai kažkas prie atliekų konteinerių renka lapukus su informacija, kurie buvo prilipinti prie kompiuterio. Raustis šiukšlių dėžėse yra įprasta informacijos rinkimo dalis.

Siekiant nulaužti pavyzdžiui, prezidentės D. Grybauskaitės kompiuterį, visada galima bandyti ieškoti silpnų taškų. Sužinoti, kas prižiūri prezidentūros IT įrangą nėra labai sunku, tuomet galima bandyti užmegzti draugystę su tuo specialistu. Tai, žinoma, ilgas procesas, bet kruopščiai planuojant, tai yra laiko klausimas, kada pasieksime rezultatų. Bandymas įsilaužti į Vokietijos kanclerės Angelos Merkel kompiuterį rodo, jog tą galima padaryti ir su D. Grybauskaitės kompiuteriu.

Pažiūrėkime į Rusijos specialiųjų tarnybų darbo metodus. Dabar yra naudojama daug įrenginių su internetu (telefonai, planšetės ir t.t), per kuriuos galima įsilaužti dar lengviau. Tai sėkmingai ir daro įsilaužėliai, sugebėdami paviešinti slaptus JAV politikų dokumentus Ukrainoje ir taip juos kompromituoti.

Tad kalbėdami apie saugumą, turime pradėti nuo savęs – nedalinti ir neleisti nutekėti prisijungimo vardams, adresams, slaptažodžiams. Itin akylai saugoti reikėtų mobiliuosius ir planšetinius kompiuterius, jų nepalikti be priežiūros. Ir, žinoma, visuomet rinktis profesionaliai administruojamas debesų kompiuterijos paslaugas iš patikimų partnerių. Iš esmės šiuolaikinės šifravimo ir saugumo technologijos leidžia gerai apsaugoti konfidencialius duomenis, tačiau žmogiškų klaidų ne visada pavyksta išvengti.

Ne visi politikai bijo debesų kompiuterijos. Ministro Rimanto Sinkevičiaus vadovaujama Susisiekimo ministerija siūlo konsoliduojant valstybės informacinių išteklių infrastruktūrą, sukurti debesų kompiuterijos paslaugas. Kaip manote, kokią naudą turėtų valstybės institucijos ir visa šalis, jei valdžia persikeltų į debesis?

Į IT 2007-2013 m. valstybė investavo apie 1 mlrd. Litų ir didelę dalį paslaugų iškėlė į elektroninę erdvę, taip pat planuojama per kelerius ateinančius metus sukurti 4 valstybinius duomenų centrus.

Labai gerai, kad Susisiekimo ministerija siūlo konsoliduojant valstybės informacinių išteklių infrastruktūrą sukurti debesų kompiuterijos paslaugas. Vien tik atsisakius senų serverių, sutaupymas bus labai ženklus. Galiu pasakyti, kad vien elektros sunaudojimas šiems tikslams sumažėtų labai daug, nes savi duomenų centriukai paprastai būna mažiukai, dirba neefektyviai.

Įsikėlus į planuojamus 4 didesnius, kurie atitinka tam tikrus sertifikatus, yra itin efektyvūs, vien elektros bus labai daug sutaupoma. Kartais juokaujama, jog duomenų centrų versle svarbiausia, kaip tu sugebėsi efektyviai išnaudoti fizinius serverius, kokio jie bus efektyvumo, kiek naudos energijos. Neužtenka vien įjungti serverį, reikia ir komutatorių, skirstytuvų, nepertraukiamo maitinimo šaltinių, kurie irgi naudoja energiją ir duomenų centrui kainuoja papildomai. Taip pat svarbus ir vėdinimas, kuris sudaro nemažus kaštus. Be to, atnaujinant pačius serverius, diegiant programinę įrangą galima apjungti į tam tikrus klasterius, išauga ir paslaugų kokybė, ir patikimumas.

Kai kurios Lietuvos verslo įmonės jau įvertino debesų kompiuterijos paslaugų naudą, kitos dar yra labai skeptiškos. Kodėl taip yra ir kokiais atvejais patartumėte pagalvoti apie debesų kompiuteriją, o kada – neskubėti?

Vieni paslaugų diegėjai nori labiau parduoti, kiti žiūri į verslui teikiamą naudą. Jei įmonė turi susipirkusi įrangą, turi programinės įrangos licencijas, turi savo IT specialistų, tuomet skubėti keisti kryptį tikrai neverta.

Praktikoje matome, jog geriausias ir finansiškai efektyviausias laikas rinktis debesis yra tuomet, kai sprendžiami IT personalo trūkumo, naujos įrangos pirkimo klausimai. Kai įranga susidėvėjusi, reikia ją atnaujinti, o darbuotojų kaita taip pat yra.

Ne paslaptis, jog IT darbuotojams Lietuvoje dabar yra rojus. Jei IT specialistas dirba ne IT įmonėje, ne banke, ne duomenų centre, kaip dabar populiaru, tai įmonei jį bus itin sunku išlaikyti. Mes pagal savo klientus matome, jog įmonėse, kurios nėra IT specializacijos, IT darbuotojų rotacija didėja. Tada sprendžiami klausimai, ar verta vėl priimti IT specialistą, kuris įgavęs žinių, išeis kitur.

Mes turime ne vieną sėkmingą pavyzdį įkurtų virtualių darbo vietų. Kiti to nedaro dėl įvairiausių priežasčių. Šiuo atveju, vietoj kompiuterių perkami specialūs su debesų kompiuterijai pritaikyti monitoriai. Darbuotojai atsisėda prie tokio monitoriaus, suveda savo slaptažodį, prisijungia prie debesies ir visas darbas vyksta iš debesies. Darbuotojai dirba vienoje vietoje, išsprendžiama daug problemų, pvz. darbo vietų kopijų darymas, prižiūrėjimas. Taigi iš esmės nebereikia tokių kompiuterių kuriuos esame įpratę matyti, užtenka monitoriaus ir dirbame iš debesies. Tai ir patogiau, ir saugiau, ir pigiau.

Ačiū už pokalbį.