„Šiandieninio karo Europoje akivaizdoje gynybos ir saugumo pramonės plėtra ir stiprinimas buvo, yra ir bus Lietuvos nacionalinio saugumo klausimas. (...) Tai laikotarpis, kai demokratijos priverstos gintis, nes autoritariniai režimai jaučiasi galį naudoti brutalią jėgą. Suvokėme, kad nebegalime tik kalbėti apie demokratinių vertybių svarbą, bet turime būti pasirengę jas ir apginti. Ginti ne tik savo vienybe, savo atsparumu, bet ir ginklu“, – kalbėjo premjerė.

Ministrė pirmininkė renginio dalyviams priminė Antrojo pasaulinio karo laikų duotas istorijos pamokas demokratinėms šalims turėti ne tik politinės valios bei ryžto, bet ir demokratijos arsenalo – puikiai išplėtotos stiprios gynybos ir saugumo pramonės, kuri, premjerės teigimu, būtina dabartinių įvykių kontekste.

Ji taip pat pastebėjo, kokia svarbi yra inovatyvi ir technologiškai pažangi gynybos ir saugumo pramonė, kuri šiandien būtina net ir drąsiausiems Ukrainos kariams, kovojantiems už visos Europos laisvę.

„Modernios ginkluotės gamyba reikalauja didelio įdirbio mokslo tyrimų srityje. Lietuvoje jau turime stiprią akademinę ir mokslinių tyrimų bazes. Labai vertiname efektyvią verslo ir akademinės bendruomenės bendradarbiavimo patirtį ir džiaugiamės, kad talentingi žmonės vis aktyviau įsitraukia į inovatyvių produktų gamybą“, – sakė premjerė ir pažymėjo, kad jau šiandien Ukrainos fronte naudojami ir aukštai vertinami Lietuvos gamintojų dronai, antidronų sistemos, optika ir kt.

Pasak Ministrės Pirmininkės, svarbu ne tik vystyti inovatyvią, konkurencingą nacionalinę gynybos ir saugumo pramonę Lietuvos gynybos ir šalies indėlio į NATO kolektyvinę gynybą atžvilgiais, bet ir skatinti eksportą bei įsitraukti į Vakarų gynybos ir saugumo pramonės grandines.

„Konkurencingumas tarptautinėje rinkoje galimas aktyviau vystant aukštąsias technologijas, inovatyvius produktus, diegiant mokslo inovacijas,“ – kalbėjo Vyriausybės vadovė.

I. Šimonytės teigimu, Lietuvos dalyvavimas NATO gynybos inovacijų akceleratoriuje Šiaurės Atlanto regionui, NATO Inovacijų ir Europos gynybos fonduose gali atverti pasaulines eksporto rinkas, padėti įsitraukti į tarptautines tiekimo grandines, užtikrinti bendradarbiavimą su didžiaisiais pasaulio gynybos ir saugumo pramonės žaidėjais.

Ji patikino, kad Vyriausybė sieks garantuoti, kad Lietuvos įmonės galėtų dalyvauti ir pasinaudoti tokių iniciatyvų galimybėmis. „Mūsų tikslas, kad investicijos į ginkluotės gamybą dar labiau didėtų“, – sakė premjerė.

„Šiandieninis nesugebėjimas susitarti dėl sankcijų, skirtų palaikyti baltarusius, kenčiančius ir kovojančius už demokratiją, pakerta demokratinių vertybių, už kurias jie kovoja, patikimumą“, – pirmadienį socialinio „Twitter“ paskyroje pranešė L. Linkevičius.

„Kai kurie kolegos neturėtų susieti dalykų, kurių negalima susieti. Lietuva ir toliau reikalaus esminių veiksmų“, – pridūrė jis.

Taip ministras rašė po to, kai Europos Sąjungos šalių užsienio reikalų ministrams nepavyko priimti sprendimo dėl sankcijų Baltarusijai.

Šį klausimą svarstys vėliau šią savaitę susirinksianti Europos Vadovų Taryba.

„Ministrai aptarė sankcijas. Ir nors esama aiškaus noro paskelbti šias sankcijas, to padaryti buvo neįmanoma, nes reikia vienbalsio pritarimo, o to pasiekti šiandien nepavyko“, – per spaudos konferenciją pirmadienį sakė Bendrijos diplomatijos vadovas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis).

„Šį klausimą svarstys valstybių ir vyriausybių vadovai Europos Vadovų Taryboje vėliau šią savaitę“, – pridūrė jis ir pažadėjo padaryti viską, kas įmanoma, kad sankcijos būtų patvirtintos.

Jis nurodė, kad per pirmadienio susitikimą „viena šalis neprisidėjo prie konsensuso“.

Naujienų agentūra „Bloomberg“ neseniai pranešė, kad Kipro atstovai perspėjo savo kolegas iš ES, jog nepritars pasiūlymams įvesti sankcijas Baltarusijos pareigūnams, jei blokas nesutiks įvesti apribojimų Turkijai dėl išteklių žvalgymo darbų Viduržemio jūros rytinėje dalyje.

Baltarusijoje jau daugiau kaip mėnesį vyksta beprecedenčiai protestai dėl rugpjūčio 9-ąją įvykusių prezidento rinkimų, kurių laimėtoju buvo paskelbtas Aliaksandras Lukašenka, vadovaujantis šaliai nuo 1994 metų. Opozicija ir Vakarų šalys šiuos rinkimus laiko suklastotais.