„Prieiga prie svetainės sutriko nuo šio ryto“, – prieš pat vidurdienį socialiniame tinkle „Twitter“ pranešė aukštieji parlamento rūmai, teigdami, kad komanda bando pašalinti problemą.

Atsakomybę prisiėmė grupė, platformoje „Telegram“ pasivadinusi „NoName“, teigdama, kad ji veikė dėl to, jog „Prancūzija bendradarbiauja su Ukraina dėl naujo pagalbos paketo, į kurį gali būti įtraukti ginklai“.

Ta pati grupė teigė, kad kovo mėnesį kelioms valandoms išjungė Prancūzijos žemųjų rūmų Nacionalinės Asamblėjos internetinę svetainę.

Ji taip pat teigė, kad praėjusį mėnesį, kai Kanadoje lankėsi Ukrainos ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis, sutrikdė šios šalies vyriausybės internetinių svetainių veikimą.

Tačiau Kanados ministras pirmininkas Justinas Trudeau (Džastinas Triudo) nesureikšmino tos atakos, sakydamas, kad kelias valandas neveikiantis tinklalapis „jokiu būdu neatbaidys mūsų nuo tvirtos paramos Ukrainai“.

Apie tai jis pranešė savo kanalu platformoje „Telegram“.

„Finansinė parama, sankcijų taikymas, investicijų pritraukimas ir pagalba atstatymui. Visus šiuos klausimus svarstysime su Jungtinių Valstijų gynybos, finansų, prekybos ir transporto ministrais, Pasaulio banko (PB), Tarptautinio valiutos fondo (TVF), JAV tarptautinės plėtros agentūros (USAID), Europos investicijų banko (EIB) ir kitais vadovais“, – nurodė D. Šmyhalis.

„Tikimės naujų susitarimų“, – „Telegram“ teigė jis.

Ukrainos vyriausybės, Pasaulio banko, Europos Komisijos ir Jungtinių Tautų bendrai atliktame vertinime taip pat prognozuojama, kad 2023 metais Ukrainai prireiks „14 mlrd. dolerių (12,98 mlrd. eurų) svarbiausioms ir prioritetinėms atstatymo ir atkūrimo investicijoms“.

Remiantis vertinimu, šiems poreikiams patenkinti reikės 11 mlrd. JAV dolerių (10,2 mlrd. eurų) daugiau lėšų, nei Ukrainos vyriausybė numatė savo 2023 metų biudžete.

2022 metų vasario pabaigoje Rusijai įsiveržus į Ukrainą, milijonai žmonių buvo priversti palikti savo namus, o dėl karo padarinių pasaulinės maisto ir energijos kainos šoktelėjo.

„Energetikos infrastruktūra, būstas, ypatingos svarbos infrastruktūra, ekonomika ir humanitarinis išminavimas yra penki mūsų šių metų prioritetai“, – sakoma Ukrainos ministro pirmininko Denyso Šmyhalio pareiškime.

Jis pridūrė, kad dalis atstatymo darbų jau atlikta.

Tačiau D. Šmyhalis įspėjo, kad „šiuo metu į žalos dydį ir atkūrimo poreikius neįtraukti duomenys apie okupuotose teritorijose prarastą infrastruktūrą, būstus ir įmones“.

Kai Ukrainos pajėgos jas išlaisvins, valdžios institucijos pradės atkūrimo darbus šiose teritorijose, sakė jis.

„Vasario 3-ąją Kyjive įvyks Ukrainos ir ES aukščiausiojo lygio susitikimas“, – vyriausybės posėdyje pareiškė Denysas Šmyhalis, pavadinęs šį susitikimą „nepaprastai svarbiu“ Kyjivo siekiui įstoti į Europos bloką.

„Tai, kad šis aukščiausiojo lygio susitikimas įvyks Kyjive, yra galingas ženklas ir partneriams, ir priešams“, – pareiškė pareigūnas, kurio šalis jau beveik metus kovoja su Rusijos agresija.

Kas šiame susitikime atstovaus Europos Sąjungai, nebuvo nurodyta.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pernai vasario 24-ąją pasiuntė savo karius į Ukrainą ir jo pajėgos jau ne kartą smogė civilinei infrastruktūrai visoje šalyje, įskaitant sostinę Kyjivą.

Pasak D. Šmyhalio, tai, kad tokio aukšto lygio susitikimas Kyjive bus surengtas tęsiantis karui, Rusijai parodys, kad jos pastangos sėti nesantaiką tarp Kyjivo sąjungininkų Vakaruose ir sutrukdyti Ukrainai įstoti į ES yra bergždžios.

Ukrainos premjeras taip pat pranešė, kad dar vienas svarbus įvykis įvyks ketvirtadienį, kai „pirmą kartą mūsų istorijoje“ vyks Ukrainos vyriausybės ir Europos Komisijos konsultacijos.

Pernai birželį Ukrainai buvo suteiktas ES kandidatės statusas.

Per susitikimus ji pabrėžė, kad Lietuva nuosekliai dirba su partneriais siekdama nepertraukiamo Ukrainai reikalingos ginkluotės, ypač oro gynybos sistemų, tiekimo.

Anot Lietuvos Vyriausybės vadovės, tai ypač svarbu Rusijai tikslingai taikantis į Ukrainos energetinę infrastruktūrą ir paliekant milijonus gyventojų šaltyje ir tamsoje.

„Išpuoliai prieš Ukrainos civilius ir viešąją infrastruktūrą yra ne kas kita kaip teroro aktai, papildantys ilgą Rusijos karo nusikaltimų sąrašą nuo vasario 24-osios, kurių ji imasi vis akivaizdžiau pralaimėdama Ukrainai mūšio lauke. Lietuva buvo viena pirmųjų, inicijavusių diskusijas dėl specialaus tribunolo steigimo, skirto tarptautinei baudžiamajai atsakomybei užtikrinti, ir sieks to toliau. Remsime Ukrainą iki pergalės, kiek leis mūsų jėgos, nes žinome – tai kova už jūsų ir mūsų laisvę“, – Vyriausybės pranešime cituojama I. Šimonytė.

Ji šeštadienį susitiko su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, premjeru Denysu Šmyhaliu ir Aukščiausiosios Rados pirmininku Ruslanu Stefančiuku.

Su jais aptarta situacija šalyje, karinė ir humanitarinė parama Ukrainai, Rusijos atsakomybė už vykdomus nusikaltimus, parama Ukrainos energetikos infrastruktūrai, Ukrainos eurointegracijos procesas.

Per susitikimus I. Šimonytė patikino, kad Lietuva ir toliau sieks sankcijų Rusijai bei Baltarusijai griežtinimo ir sklandaus esamų sankcijų įgyvendinimo, nepaliekant spragų joms apeiti.

Aptariant Ukrainos narystės Europos Sąjungoje siekį ji akcentavo, kad Lietuva yra pasirengusi teikti visokeriopą ekspertinę paramą ir prisidėti prie kuo sklandesnio,  spartesnio šalies europinės integracijos proceso.

Kitąmet Vilniuje vyksiant NATO viršūnių susitikimui, Ukrainos euroatlantinės aspiracijos bus tarp prioritetinių klausimų Lietuvai, užtikrino I. Šimonytė.

Per premjerės vizitą Kyjive atidengta jos vardinė lentelė „Drąsiųjų alėjoje“, skirtoje pagerbti aktyviausius Ukrainos rėmėjus, daugiausia – pasaulio valstybių vadovus.

Rusijos karinė invazija į Ukraina tęsiasi nuo šių metų vasario pabaigos.

Kaip pranešė Vyriausybės komunikacijos departamentas, su Mateuszu Morawieckiu (Mateušu Moraveckiu) ir Denysu Šmyhaliu Lietuvos premjerė Liublino trikampio formato susitikime aptarė tolimesnę paramą nuo Rusijos karinės agresijos besiginančiai Ukrainai ir pabrėžė Rusijos atsakomybę už sistemingai vykdomus karo nusikaltimus, pažymėdami Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos solidarumą ir bendrus tikslus trišalėje deklaracijoje.

„Džiaugiuosi, kad šis Liublino trejeto susitikimas įvyko čia, Kyjive, laisvos Ukrainos sostinėje, šalyje, kuri šiandien ginasi nuo agresoriaus smūgių, nukreiptų prieš taisyklėmis grįstą pasaulio tvarką, kuri gina ir pačius laisvės bei demokratijos principus, – sakė premjerė I. Šimonytė. – Todėl mūsų tautas prieš kelis amžius vienijęs šūkis „Už jūsų ir mūsų laisvę“ nepraranda reikšmės ir šiandien – tai yra įpareigojimas, kuriuo seksime. Šios dienos susitikime patvirtinome mūsų sutarimą toliau stiprinti trišalį bendradarbiavimą, visų pirma gynybos ir energetikos srityse, o taip pat siekti Rusijos tarptautinės atsakomybės už vykdomus nusikaltimus, įskaitant per Tarptautinio tribunolo Rusijos agresijos nusikaltimui tirti įsteigimą“. 

Trišalėje deklaracijoje smerkiami Rusijos karinių pajėgų vykdomi sistemingi karo nusikaltimai, įskaitant tikslingus, beatodairiškus išpuolius prieš civilius ir viešąją infrastruktūrą, prievartiniai Ukrainos piliečių, taip pat ir vaikų, perkėlimai iš laikinai okupuotų Ukrainos teritorijų į Rusiją.

Šalys deklaracijoje pabrėžia būtinybę didinti spaudimą Rusijai tarptautinėmis sankcijomis, apribojant jos galimybes tęsti karą ir vykdyti šiuos bei kitus nusikaltimus Ukrainoje, siekis plėsti šalies agresorės tarptautinį izoliavimą.

I. Šimonytė užtikrino, jog Lietuvos pagalba Ukrainai, teikta dar iki karinės invazijos vasario 24 dieną pradžios, skiriama šalies Vyriausybės, gyventojų ir verslų iniciatyvomis, pasieks Ukrainą ir toliau, padedant jai atsilaikyti būsimą sunkią žiemą.

Ministrė pirmininkė susitikime pranešė, kad Lietuva artimiausiu metu skirs 2 mln. eurų vertės paramą užtikrinti energetikos infrastruktūros funkcionavimui. Taip pat Lietuva tęs humanitarinę pagalbą asmenims, turėjusiems dėl karo palikti savo namus Ukrainoje, bet likusiems šalyje.

Šeštadienį Kyjive įvykęs premjerų Liublino trikampio susitikimas – antrasis nuo šio formato įsteigimo pradžios. I. Šimonytė pakvietė trečiąjį susitikimą kitąmet surengti Lietuvoje.

Premjeras Denysas Šmyhalis per trumpą spaudos konferenciją pirmadienį pareiškė, jog šios įmonės, kurių akcijos priverstinai perleidžiamos valstybės nuosavybėm, turėtų patenkinti Ukrainos gynybos poreikius, o kai kurios jų atkurs prarastus pajėgumus.

„Šių įmonių produkcija yra labai reikalinga mūsų ginkluotosioms pajėgoms bei energetikos sektoriui. Todėl jos turi tenkinti valstybės gynybos poreikius karo metu. Jau veikiančios įmonės gaus daugiau užsakymų ir turės geresnes valstybės garantijas dėl gamybos. Šiandien neveikiančių įmonių darbas bus atnaujintas. Darbuotojai grįš į gamybos procesą. Šių įmonių potencialas bus panaudojamas šimtu procentų“, – pabrėžė vyriausybės vadovas.

Atsakydamas į „Ukrinform“ klausimą apie galimus kitus vyriausybės žingsnius, siekiant perkelti ekonomiką į karinį pagrindą, premjeras pareiškė, kad tai priklausys nuo valstybės poreikių.

Anot D. Šmyhalio, galima kalbėti ir apie aktyvų paėmimą karinėms reikmėms, ir apie papildomus valstybės užsakymus saugumo bei gynybos sektoriui.

„Raginame Jungtines Tautas, Europos Sąjungą ir kitas organizacijas organizuoti tarptautinę stebėjimo misiją į Kachovkos hidroelektrinę“, – pareiškė jis.

„Reikia, kad į hidroelektrinę nedelsiant atvyktų tarptautiniai specialistai kartu su ukrainiečių personalu“, – pažymėjo premjeras per vyriausybės posėdį.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį apkaltino Rusiją užminavus hidroelektrinės pietinėje Chersono srityje užtvanką.

Elektrinė yra Maskvos pajėgų kontroliuojamoje Ukrainos teritorijos dalyje.

„Kaip rodo mūsų informacija, Kachovkos hidroelektrinės agregatą ir užtvanką užminavo rusų teroristai“, – sakė V. Zelenskis socialiniuose tinkluose paskelbtame vakaro kreipimesi.

„Jei užtvanka bus sunaikinta... Šiaurės Krymo kanalas tiesiog išnyks“ ir tai bus „didžiulio masto katastrofa“, pridūrė Ukrainos lyderis.

Kachovkos hidroelektrinės užtvanka yra pastatyta Dnipro upėje. Šiuo metu netoli jos eina fronto linija.

Kovą Zaporižios AE užėmė įsiveržę Rusijos kariai, o pastarosiomis savaitėmis jėgainės teritorija buvo apšaudoma. Ukrainai ir Rusijai dėl šių atakų kaltinant viena kitą, kilo nuogąstavimus, kad gali įvykti dar viena branduolinė katastrofa, panaši į 1986 metais įvykusią tragediją Černobylyje. 

„Siūlome steigti tarptautinę misiją, kurioje dalyvautų ES, JT ir kitos organizacijos. Tai padėtų išvesti Rusijos karius iš elektrinės ir iš 30 km spindulio teritorijos aplink ją“, – trečiadienį per vyriausybės posėdį sakė Ukrainos ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis.

Tokį pareiškimą jis padarė išvakarėse Tarptautinei atominės energijos agentūrai (TATENA) paskelbus ataskaitą po inspektorių vizito elektrinėje. D. Šmyhalio teigimu, tas patikrinimas „nedavė jokių apčiuopiamų rezultatų“.

Savo ataskaitoje TATENA paragino „nedelsiant nustatyti branduolinės saugos ir apsaugos zoną“ aplink elektrinę, kurioje susiklostė „netoleruotina“ padėtis.

Trečiadienį Ukrainos vicepremjerė Iryna Vereščuk paprašė „atverti humanitarinį koridorių civiliams gyventojams evakuoti iš laikinai okupuotos teritorijos prie atominės elektrinės“.

„Evakuokitės! Raskite būdą patekti į [Kyjivo] kontroliuojamas teritorijas“, – per platformą „Telegram“ į vietos gyventojus kreipėsi I. Vereščuk.

Incidentas Rusijos pajėgų užimtoje Zaporižios AE turėtų įtakos ne tik Ukrainai, bet ir jos kaimynėms, anksčiau trečiadienį perspėjo Kyjivas.

Reaktoriaus aktyviosios zonos pažeidimas „sukeltų pasekmių ne tik Ukrainoje, bet ir – neabejotinai – už jos ribų“, spaudos konferencijoje sakė Ukrainos branduolinės ir radiacinės saugos agentūros vadovas Olehas Korikovas.

Zaporižios AE nuo pirmadienio, kai buvo atjungta nuo Ukrainos elektros tinklo, naudoja vidinius energijos šaltinius.

Pasak O. Korikovo, jėgainei gali tekti naudoti „dyzelines elektrines siekiant aprūpinti saugumo sistemas elektra“. Tačiau jis perspėjo, kad „karo sąlygomis labai sunku papildyti dyzelinio kuro atsargas“.

Didžiausia rizika – kad gali pritrūkti dyzelino, o tai galėtų sukelti avariją, per kurią būtų pažeista reaktoriaus aktyvioji zona ir į aplinką patektų radioaktyvių medžiagų, sakė O. Korikovas.

Ukraina turi sausumos sieną su Moldova, Rumunija, Vengrija, Slovakija, Lenkija, Baltarusija ir Rusija.

„Būtina išnaudoti šį susitelkimo ir politinės valios momentą ryžtingam reformų įgyvendinimui, Lietuva savo ruožtu pasirengusi tęsti ir stiprinti jau teikiamą ekspertinę paramą“, – pranešime teigė I. Šimonytė.

Pasak jos, Lietuva puikiai mato Ukrainos finansinius poreikius.

„Prisidedame prie tarptautinės bendruomenes pastangų ir teikiame finansinę pagalbą Ukrainai tiek prisijungdami prie tarptautinių institucijų sukurtų priemonių, tiek dvišaliu pagrindu“, – pabrėžė premjerė.

Ukrainos atstatymo konferencijoje Lugane (Šveicarija) I. Šimonytė pirmadienį susitiko su Ukrainos premjeru Denysu Šmyhaliu. 

Jie aptarė Rusijos karo prieš Ukrainą eiga, karo poveikis Ukrainos ekonomikai ir tarptautinei prekybai, Ukrainos grūdų išvežimo galimybės, tolesni žingsniai po Europos Sąjungos (ES) kandidatės statuso Ukrainai suteikimo, Lietuvos parama atsakant į skubiausius Ukrainos poreikius ir įgyvendinant eurointegracines reformas.

I. Šimonytė pasveikino D. Šmyhalį su istoriniu ES sprendimu suteikti Ukrainai ES šalies kandidatės statusą, pažymėdama neįtikėtiną Ukrainos Vyriausybės ir institucijų mobilizaciją, sugebėjimą vykstant karui per rekordiškai trumpą laiką ir kokybiškai užpildyti ES klausimyną.

Ukraina Lugane pristatė šalies atstatymo planą, prie kurio rengimo prisidėjo ir Lietuvos ekspertai.

Visa Lietuvos paramos suma, įskaitant karo pabėgėlių priėmimą, jau viršija pusę 0,5 mlrd. eurų.

Artimiausiu metu Ukrainai bus pervesta dvišaliu pagrindu skirta 2 mln. eurų dotacija humanitarinei pagalbai iš karo zonų Ukrainoje į šalies vakarus pasitraukusiems ukrainiečiams paremti.