Kaip nurodo Prezidentūra, susitikime kalbėta apie Lietuvos ir Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) politinių, ekonominių, kultūrinių ryšių plėtojimą ir stiprinimą, abiejų šalių verslo ir valstybės institucijų bendradarbiavimą, Lietuvos žinomumo JAV didinimą.

D. Nausėdienė viešniai pristatė Vilniuje veikiantį Ukrainos centrą, įkurtą Lietuvos ir Ukrainos pirmųjų ponių iniciatyva, pagrindines jo veiklas, siekius bei perspektyvas.

„Jūsų asmeninio aktyvumo ir pastangų dėka JAV lietuviai taip pat prisideda prie Ukrainos centro veiklos ir plėtros. Esame dėkingi už visas iniciatyvas ir tikimės, jog šis bendradarbiavimas tik plėsis. (…)“, – sakė D. Nausėdienė.

Pirmoji ponia padėkojo K. Butvydas-Bard už tai, kad ji nuo pat Rusijos agresijos pradžios aktyviai įsitraukė į su pagalba Ukrainai susijusią veiklą: dalyvavo daugybėje viešų renginių ir Ukrainos palaikymo mitingų, jungėsi prie iniciatyvų, skirtų stiprinti politinę paramą Ukrainai JAV Kongrese, telkė JAV lietuvių bendruomenės paramą, organizavo ir prisidėjo prie įvairių labdaringų pagalbos Ukrainai renginių.

Praėjusiais metais Valstybės dienos proga Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda K. Butvydas-Bard skyrė valstybinį apdovanojimą – ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžių. Jis skirtas už ilgametę veiklą stiprinant Lietuvos ir Jungtinių Amerikos Valstijų ekonominius ryšius, organizuojant Lietuvos prekių ir paslaugų eksportą, išsaugant lietuvių kultūros paveldą.

Apdovanojimas Vytauto Didžiojo universiteto Ukrainos centre D. Nausėdienei įteiktas už reikšmingą asmeninį indėlį stiprinant tarptautinį bendradarbiavimą, Ukrainos valstybės suvereniteto ir teritorinio vientisumo palaikymą, jos populiarinimą pasaulyje, trečiadienį pranešė prezidentūra.

Anot D. Nausėdienės, tai apdovanojimas visiems Lietuvos žmonėms, kurie padėjo ukrainiečiams.

„Tai apdovanojimas visiems Lietuvos žmonėms, kurie nuo pat karo pradžios, niekieno neraginami ir neprašomi, susivienijo vardan Ukrainos ir jos žmonių. Mes teikėme ir teiksime visokeriopą pagalbą, nes taip liepia mūsų širdys. Mes ir toliau remsime Ukrainą visomis priemonėmis bei išgalėmis. Mes nepavargsime ir neleisime pavargti kitiems“, – pranešime sako D. Nausėdienė.

Prasidėjus karui Ukrainoje Lietuvos pirmoji ponia ėmėsi lyderystės telkiant pagalbą nuo karo į Lietuvą pasitraukusiems ukrainiečiams, ypač moterims ir vaikams.

Pirmosiomis karo dienomis D. Nausėdienė kartu su Ukrainos pirmąja ponia Olena Zelenska inicijavo Ukrainos centro Vilniuje steigimą, kuris galėjo operatyviai suteikti visapusišką pagalbą pabėgėliams, telkti jų šeimas ir visą ukrainiečių bendruomenę Lietuvoje.

2021 metais V. Zelenskis už išskirtinius nuopelnus Ukrainai ir jos žmonėms Jaroslavo Išmintingojo I laipsnio ordinu yra apdovanojęs prezidentą Gitaną Nausėdą.

Šalies vadovas pasidžiaugė, kad Šiaulių vyskupijos šeimų šventė kasmet suburia gausų būrį žmonių, kuriems svarbus tikėjimas ir šeima. Savo dalyvavimu jie išreiškia pagarbą šeimai, kaip atramai, prie kurios galima prisiglausti sunkią akimirką.

„Iš šeimos tartum iš brangenybių jūros paimame tai, kas svarbiausia ir kas po to lydi mus visą gyvenimą. Tai yra pagarba ir meilė artimam žmogui, tai yra mokymasis mylėti savo gimtąjį miestą, mokymasis mylėti savo valstybę“, – Šiaulių arenoje susirinkusiems šventės dalyviams sakė prezidentas, pabrėžęs, kad augdamas daug išmoko iš savo tėvų, kurie santarvėje ir meilėje pragyveno beveik 60 metų.

Pasak šalies vadovo, šeima visada išlieka svarbiausia visuomenės atrama ir jos ateities garantu. Tai šiomis dienomis galima matyti ir Ukrainoje, kurios gynėjai žino, kad kovoja už savo šeimų ateitį, ir tai yra jų tvirtybės bei stiprybės pagrindas.

Iš šeimos tartum iš brangenybių jūros paimame tai, kas svarbiausia ir kas po to lydi mus visą gyvenimą.

Ponia D. Nausėdienė dėkojo visiems, kurie savo pavyzdžiu ir darbais įkūnija šeimos, kaip vilties, džiaugsmo, laimės ir sėkmės šaltinio, idėją ir taip stiprina visus aplinkinius.

Prezidentas palinkėjo visiems Šiaulių vyskupijos šeimų šventės dalyviams, kad ir jų šeimos, ir Lietuva būtų amžinai tvirtos, o pirmoji ponia – kad jų žingsnius visada lydėtų meilė ir santarvė.

„Būkite stiprūs, būkite ramūs, pasitikėkite savimi. Nes tiesa ir meilė nušviečia pačius tamsiausius gyvenimo tarpsnius“, – sakė D. Nausėdienė.

Šalies vadovas su pirmąja ponia taip pat apsilankė šeimų organizacijų ir judėjimų mugėje ir bendravo su jau 24 kartą vykstančios Šiaulių vyskupijos šeimų šventės dalyviais.

– Koks buvo šis šventinis laikotarpis jums, jūsų šeimai, ką gavot dovanų ir ką dovanojot kitiems?

Gitanas Nausėda (toliau – G. N.): Šventinis laikotarpis buvo toks, kokio aš tikėjausi, nes norėjosi šiek tiek sustabdyti laiką, norėjosi pabūti tarp artimų žmonių. Gaila, kad tas žmonių ratas siaurėja ir tie, su kuriais anksčiau buvau pratęs praleisti kiekvienas šventes, deja, jau išėję Anapilin. Bet buvo geras metas, kai tiesiog laikas sustojo, daugiau matei žmones, gamtą. Taip, dovanų gavau, gavau tokių, kokių norėjau. Jos susijusios su kvapais.

– Ponia Diana, ilgai ieškojote dovanos prezidentui?

Diana Nausėdienė (toliau – D. N.).: Nebuvo visiškai aišku, su dukrom bendru sprendimu, tiesiog.

– Tai gal atskleisite, ką?

G. N.: Kokius kvepalus mėgstu? Negaliu turbūt.

– O kokį sprendimą prie šventinio stalo, galbūt jūsų sprendimą aptarinėjote, galbūt veto dėl naktinių taikiklių medžioklėje? Ar buvo tokia kalba?

G. N.: Buvo toks momentas, bet aš įsikišau griežtai ir paprašiau pasigailėt manęs. Pasigailėjo.

– Nekalbėjot apie politiką?

G. N.: Beveik ne. Žaidėm šachmatais su sūnėnu.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Įprasta paprastai yra apžvelgti visus praėjusius metus metų pabaigoje. Kokį svarbiausią įvykį jūs įvardintumėt Lietuvoje?

G. N.: Tris. NATO viršūnių susitikimas Vilniuje – be jokios abejonės yra numeris vienas, nes tai buvo Lietuvos aukščiausia nata, kurią mes pasiekėme per 2023-uosius, o gal net ir per visus daugiau kaip 30 nepriklausomybės metų. Juolab, kad NATO viršūnių susitikime buvo priimta labai svarbių sprendimų, įskaitant ir sprendimą dėl Ukrainos, kadangi tai atvėrė galimybes dirbti toliau ir toliau kalbėti apie tai, kada Ukraina taps NATO nare, o ne kalbėti, ar apskritai ja taps. Antrasis įvykis – Ukrainos pakvietimas derybų dėl narystės Europos Sąjungoje. Ir trečiasis, be abejo, labai svarbus. Sprendimai, pirmiausia signalas iš Vokietijos pusės, po to ir gruodį įvykęs pasirašymas dėl gairių – tikrai ypatingos svarbos įvykis mūsų 2023-ųjų metų istorijoje.

Buvo toks momentas, bet aš įsikišau griežtai ir paprašiau pasigailėt manęs. Pasigailėjo.

– O ką jūs išskirtumėte, ponia Diana?

D. N.: Aš turbūt neišskirčiau nė vieno įvykio, nes visa tai, ką mes darome tiek šalies viduje, tiek užsienyje, yra nepaprastai svarbu. Tai buvo labai sudėtingi, sunkūs metai ir reikėtų padėkoti visiems Lietuvos žmonėms ir pasidžiaugti, kad mes įveikėme, išnešėme nepakeliamai sunkius krūvius kaip valstybė, kaip bendruomenė, kaip visuomenė. Ir norisi tikėti, kad 2024-ieji metai bus sparnuoti idėjomis, kūrybingumu ir mūsų kūrybinis genijus išneš mus iš visų mūsų neapibrėžtumų ir nelaimių.

– O kas jums buvo bjauriausia? Ką sužinojote, pamatėte ir pasidarė nemalonu, ir tikitės, kad to tiesiog daugiau nebus?

D. N.: Turbūt tai yra destrukcija. Santykių destrukcija ir orientacija į siaurus, privačius, partinius interesus ir valstybinio intereso ignoravimas.

G. N.: O aš, ko gero, vis dėlto labiau pakilčiau į tarptautinę plotmę ir tas karas pademonstravo… Žinote, tokios ekstremalios aplinkybės dažnai pademonstruoja geriausias žmogaus savybes – didvyriškumą, pasišventimą tėvynei. Tai, be abejo, iš Ukrainos pusės mes tokių pavyzdžių labai daug matėme. Bet iš agresoriaus pusės, na, šis karas parodė, kad galima nupulti į tokias žemumas. Tiesą sakant, tai buvo turbūt patys nemaloniausi patyrimai, kurie nebeleidžia atskirti, kur yra dar žmogaus būtybė, kur jau žmogaus apvalkalas, bet žmogaus nebėra.

– Kada save pagyrėte, prezidente, per pastaruosius metus?

G. N.: Pagyriau po NATO viršūnių susitikimo. Pasakiau sau, Gitanai, atlaikei. Buvo nelengva ir buvo daug nerimo, kad tai gali vykti ne taip sklandžiai. Net ir susitikimo, derybų metu buvo momentas, kuomet kai kurie sąjungininkai sakė, kad tuoj važiuojame į oro uostą ir kylame ir Vilniaus viršūnių susitikimas gali tapti nesėkmės istorija. Bet, ką gi, tai turbūt natūrali proceso dalis. Bet, visumoj, tai buvo renginys, kuriame dalyvavo tiek daug šaunių žmonių, ir aš tik kitą dieną įsitikinau, kuomet susitikau su tais žmonėmis LITEXPO, kai jau buvo nuiminėjami reklaminiai skydai. Tai iš tikro buvo kolektyvinių pastangų rezultatas, po kurio visi lyderiai ėjo vienas po kito ir sakė, jūs tokiam aukštam lygy organizavote šį viršūnių susitikimą, kad nuo šiol mes žinosime, jog galim pasikliauti organizuojant panašius forumus jūsų valstybe. Tikrai liko sužavėti Lietuvos žmonėmis, Vilnius grožiu, gamtos grožiu. Tai puikiausias reklaminis klipas, jeigu taip galima pasakyt, kurį galėjome padaryt Lietuvos labui.

– Tikriausiai prie šventinio stalo aptarinėjote, kad jums 2024-ieji metai bus išskirtiniai, nes siekiate perrinkimo. Ar irgi neleidote apie tai kalbėti?

G. N.: Ne, nekalbėjome apie rinkimus tikrai. Aš manau, kad bus tiek daug progų ir su jumis, ir ne su jumis apie rinkimus kalbėti, kad bent jau tą keletą dienų būtų galima paskelbti boikotą panašiom temom.

– Bet kiti kalbėjo?

G. N.: Kiti kalbėjo, tai aš jau čia nieko pakeisti negaliu. Žinote, nereikėtų turbūt išskirti prezidento rinkimų kaip kažkokių išskirtinių rinkimų. Taip, tai yra vienos iš valdžios institucijų rinkimai. Tačiau jeigu mes kalbam apie Lietuvos ateitį, labai daug priklausys ir nuo kitų rinkimų, ir Europos Parlamento rinkimų, ir ypatingai Seimo rinkimų. Nes tik tada susiformuoja visa valdžios vertikalė ir galima kalbėti, kad nuo šiol Lietuva suks į vieną ar į kitą pusę.

– Bet aš ponios Dianos noriu paklausti, ar ilgai atkalbinėjote vyrą ir kodėl nepavyko?

D. N.: Nepavyko todėl, kad nebuvo geresnių.

– Tuo metu, kai jūs dar nebuvot paskelbęs apie perrinkimą, sakėt, kad prezidento postas įpareigoja ir jūs negalite leisti sau kai kurių dalykų, kuriuos norėtumėt leisti, kaip paprastas pilietis. Ką jūs norėtumėt daryti?

G. N.: Išbėgti, pakvailioti, parėkauti, pažaisti kamuoliu. Nors, pažaisti kamuoliu, tiesą sakant, galiu. Bet, be abejo, aš turiu susitaikyti su tuo, kad žmonės stebi ir, sakykime, galbūt galimi tam tikri emocijų protrūkiai. Na, aš niekada neslėpiau, kad esu pakankamai temperamentingas žmogus. Ypatingai politikoje pasiduoti emocijoms nėra gerai, nes, pasidavus joms, tavo oponentas žino, į kurią vietą taikyt.

– Ir nepaisant to, kada jūsų kadencija bepasibaigtų – ar kitais metais, ar dar po penkerių – koks jūsų planas? Amerikos prezidentai parašo memuarus, kai baigia kadenciją. Ar turite tokį planą ir ar ilgai po to bylinėtumėtės su Gabrieliumi Landsbergiu?

G. N.: O galima išsaugot mažumėlę paslapties, atsakant į jūsų klausimą? Aš manau, kad tikrai pernelyg įdomus buvo laikotarpis, kad jį palikčiau visiškai be užrašo arba tam tikro įprasminimo. Tikrai tokių minčių yra. Ir kai labai nori, mintys dažnai materializuojasi.

– Užsirašinėjate dabar svarbiausius įvykius, kaip darydavo Valdas Adamkus?

G. N.: Užsirašinėju galvoj ir po to stengiuosi atkurti. Na, žinote, atmintis kol kas dar gera. Kai ką pasitikslinu, atgaminu, ypatingai su kolegomis kalbėdamas, taip, tai yra kolektyvinis darbas. Tikiuosi, kad tie metai bus įprasminti, nes tai buvo išskirtiniai metai. Turbūt visi prezidentai po savo kadencijų taip sako.

Tikiuosi, kad tie metai bus įprasminti, nes tai buvo išskirtiniai metai. Turbūt visi prezidentai po savo kadencijų taip sako.

– Jūs kalbat apie visą kadenciją?

G. N.: Aš kalbu apie visus penkerius metus, o jau iš esmės tiksi ir penktieji metai. Na, sutikite, kad toks renginys įvairiausio pobūdžio iššūkių nedažnai išpuola. Ir pandemija, ir nelegali migracija, nelegalūs prezidento rinkimai Baltarusijoje, pašliję santykiai su kaimynais, pirmoji generalinė karo Ukrainoje repeticija 2021 m., reali karo pradžia 2022 m. Tai tai yra tikrai tokie iššūkiai, kuomet viskas gal atrodo panašiau į gaisrų gesinimą. Bet gerovės valstybei siekiai man liko visada širdyje ir aš stengiausi pagal galimybes ir dėdamas maksimalias pastangas tų siekių nepamiršti ir juos įgyvendinti vidaus politikoje.

– Jūsų laukia dar vienas didelis įvykis, ne tik rinkimai. Galite įvardinti koks?

G. N.: Kalbate apie jubiliejų? Aš prisipažinsiu nuoširdžiai, kažkodėl pasijuto perėjimas į kitą žmonių kategoriją, kai sulaukiau 30 metų. Po to nustojau kreipti dėmesį. Visi gimtadieniai, jubiliejai man yra pirmiausia tam tikras sustojimas, pabuvimas su savimi, su draugais, bet aš iš to nebedarau filosofinių apibendrinimų. Tiesiog mes esame žmonės, kurie turi tam tikrų tikslų, nori juos įgyvendinti, nori juos įgyvendinti kuo galime greičiau, nes laikas nelaukia ir visi turime vieną gyvenimą. Bet man dabar kiti jubiliejai nėra tokie, koks buvo tas 30 metų jubiliejus.

– Mes čia kalbėjom apie paprastus žmones. Jie švenčia. Jūs turbūt negalėsite švęsti, nes bus tarp pirmo ir antro prezidento rinkimų turų. Ar švęstumėt įprastai?

G. N.: Aš švenčiau aną jubiliejų, tokį pusjubiliejų, 55 metų. Atsimenu, mes grįžome ir kažkaip komanda atsidūrė Klaipėdoje rinkimų kampanijos metu. Ir mes mano tėvuko sode dainavome dainas, buvo truputį džiazo, buvo gera nuotaika. Tai ir buvo šventimas. Aš nemėgstu tų jubiliejų, kuriuose kartais pačiam tenka dalyvauti, kurie turi labai aiškų scenarijų, oficialias kalbas, dovanų prinešimą. Man tokie dalykai nelabai prie širdies.

Ji lankėsi KUL Neonatologijos centre, kur oficialiai atidarė asociacijos „Neišnešiotukas“ įrengtą Šeimos kambarį ir simboliškai įžiebė geradarių dovanotą kalėdinę eglutę.
Tikimasi, kad Šeimos kambarys bus erdvė, kurioje mamos galės pakeisti aplinką, atsipūsti, pailsėti ar tiesiog paskaityti knygą, kai kūdikėlį prižiūrės rūpestingos ligoninės medikės.

„Labai svarbu, kad šeimos turėtų saugią erdvę, kur galėtų susitikti su kitais savo vaikais ir šeima, nes ne visi gali užeiti į naujųjų šeimos narių – mažylių – palatas. Čia vaikai gali žaisti, tėvai – aptarti šeimos reikalus, gydytojai – pranešti žinias ir pakalbėti apie rūpesčius. Džiugu, kai prie to prisideda nevyriausybinis sektorius, kartu su sveikatos įstaigomis dirbantis ranka rankon dėl mūsų visų gerovės“, – sakė D. Nausėdienė.

Pirmoji ponia yra nacionalinės iniciatyvos „Auginu Lietuvą“ ir neišnešiotų naujagimių asociacijos „Neišnešiotukas“ globėja.
Vizito KUL metu D. Nausėdienė pradėjo akciją „Šv. Kalėdos ateina ten, kur šeima“. Ji simboliškai įžiebė įspūdingą žaliaskarę, padovanotą „neišnešiotukų“ bendruomenės šeimos ir papuoštą mezgėjų klubo „Šilelis“ dovanotais žaisliukais.

„Artėja Kalėdos, kurias kai kurios neišnešiotukų šeimos sutiks ligoninėje. Būsime laimingos, jei atidarytas Šeimos kambarys ir eglutė kurs šventinę nuotaiką ir teiks džiaugsmo šiems kovotojams. Džiaugiamės, kad bendradarbiavimas su Klaipėdos universiteto ligonine stiprėja septynmyliais žingsniais ir skleidžia gerumo, atjautos ir gerosios praktikos taikymo sparnus“, – sakė asociacijos „Neišnešiotukas“ prezidentė Asta Speičytė-Radzevičienė.
Klaipėdos universiteto ligoninės vadovas dr. Audrius Šimaitis dėkojo D. Nausėdienei ir neišnešiotų naujagimių asociacijos atstovėms už parodytą dėmesį, bendrystę ir kilnius darbus.

„Džiaugiuosi, kad mus vienija bendras siekis – užtikrinti ir padaryti viską, kad pačių mažiausių pacientų mamos ligoninėje jaustųsi kaip namie. Noriu užtikrinti, kad visapusiškai gerinti paslaugas ne tik Klaipėdos, bet ir visos Vakarų Lietuvos mamoms yra vienas svarbiausių ligoninės prioritetų“, – kalbėjo A. Šimaitis.

Mielieji,

tylų ir šventą Kūčių vakarą susiburiame savo šeimose, tarp savo artimųjų, dalindamiesi laukimo ir išsipildymo džiaugsmu. Kartu su savo brangiausiais pasitinkame užtekančią šviesą – metų virsme grįžtančią Saulę ir epochų virsme užgimusį Kūdikį, nešantį ramybę visiems geros valios žmonėms.

Kūčių vakaro ramybėje ir tyloje širdimi jaučiame artumą su mūsų tėvais ir seneliais, taip pat ir su mūsų protėviais. Jų perduotas gražias tradicijas paliekame savo vaikams, kad ir jie, su meile jas puoselėdami, semtųsi stiprybės iš tautos praeities.

Jausdami tvirtą tarpusavio bendrystę tapsime dar stipresni – net ir siaučiant karams ar kitokioms negandoms. Drąsiai pasitikdami dabartį, kursime ateities Lietuvą, apie kurią svajojame.

Šviesos ir taikos Jūsų širdims ir Jūsų namams, brangūs tėvynainiai!

Tegul Kūčių vakarienės ramybė ir vienybė pasklinda iš namų į namus! Tepasiekia visus, kuriems reikia pagalbos ir šilumos. Telydi mus visus didelius ir mažus, žengiančius per metų slenkstį.

Džiaugsmingų šventų Kalėdų!

„Kaskart, atsivertęs „Lietuvos galios“ iniciatyvų sąrašą, negaliu atsistebėti jų įvairove. Matau įkvepiančias istorijas žmonių, kurie nebijo iššūkių, siūlo idėjas ir buria bendraminčius. Žinau tai ne iš nuogirdų ar trumpų aprašymų – kartu su Diana ir komandos nariais per dvejus metus aplankėme daugiau nei 50 iniciatyvų. Kiekvieną kartą įsitikiname, koks nuostabus žmonių gebėjimas įkvėpti vieniems kitus bendram veiksmui“, – Prezidentūros pranešime šeštadienį sakė G. Nausėda.

Pilietinės iniciatyvos „Lietuvos galia“ metiniai apdovanojimai vyko antrą kartą. Pasak Prezidentūros iniciatyva jungia apie 400 organizacijų ir bendruomenių Lietuvoje, JAV, Jungtinėje Karalystėje, Airijoje, Naujojoje Zelandijoje, Ispanijoje, Vokietijoje ir Norvegijoje

Iš atrinktų nominantų visuomenė ir komisija, sudaryta iš viešojo ir nevyriausybinio sektoriaus įvairių sričių ekspertų, balsuodami išrinko laureatus keturiose kategorijose: „Žalia Lietuva“, „Stipri Lietuva“, „Teisinga Lietuva“ ir „Inovatyvi Lietuva“.

Iniciatyvos „Lietuvos galia“ tikslas – skatinti visuomenės įsitraukimą į valstybės gyvenimą ir stiprinti pilietinę galią. Tai platforma savanoriams, bendruomenėms, aktyviems piliečiams ir kitiems pristatyti savo veiklas, rasti bendraminčių ir sulaukti palaikymo.

Atidarydama renginį šios labdaringos iniciatyvos globėja Diana Nausėdienė, perėmusi tradiciją iš ponios Almos Adamkienės, šiltai prisiminė buvusią pirmąją ponią.

„Pagerbkime šviesų ilgametės šios mugės globėjos ponios Almos Adamkienės atminimą, pratęsdami jos inicijuotų gerų darbų tradicijas kartu su kitomis nuostabiomis moterimis, pakylėjančiomis dvasią, dėl gėrio ir taikos nuverčiančiomis sunkiausius inertiškumo kalnus“, – sakė D. Nausėdienė.

Pirmoji ponia pakvietė susirinkusius atverti savo sielas svarbiems Kalėdų laukimo laikotarpio darbams tarptautinėje labdaros mugėje.

„Nusiųskime mūsų bendro, tvaraus rūpesčio lietaus vaikais, senjorais, žmonėmis su negalia ženklus ne tik į Vilnių ir Kauną, bet ir į Kaišiadoris, Tverus, Biržus. Padėkime pagalbos vaikams linijai. Papuoškime Lietuvą savo širdžių pasirinkimais“, – kalbėjo ji.

D. Nausėdienė taip pat padėkojo mugės organizatoriams, visai Tarptautinės Vilniaus moterų asociacijos bendruomenei, ją palaikantiems bičiuliams, diplomatinėms atstovybėms, Vilniaus miesto rotušei ir visiems rėmėjams.

Mugės metu surinktos lėšos bus paskirstytos organizacijoms, padedančioms žmonėms, turintiems negalią, bei jų šeimoms, senjorams, socialiai pažeidžiamiems vaikams.

„Pasauliui per mažai žinomos dabar sistemą krečiančių geopolitinių, civilizacinių konfliktų ideologinės šaknys. Pasaulis per mažai žino savo istoriją platesniame nei atskiros nacionalinės valstybės ribų kontekste“, – šeštadienį vaizdo kreipimesi sakė D. Nausėdienė.

Pirmosios ponios teigimu, visuomenės, pergyvenusios sovietizacijos procesus, turi kalbėti apie milžinišką jų žalą, įgyvendinimo metodų neteisėtumą, destruktyvumą ir žiaurumą. Pasak jos, tinkamai neįvertinus destruktyvių socialinių procesų ir jų pasekmių tarptautiniu mastu, jie vėl sugrįžta.

D. Nausėdienė priminė, jog per dirbtinai sukeltą badą Ukrainoje – Holodomorą – žuvo, įvairiais skaičiavimais, nuo 3,9 iki 10 mln. ukrainiečių. Pasak jos, tarptautinė bendruomenė padaryti viską, kad nusikaltimų žmoniškumui šmėkla nebeklajotų po Europą ir pasaulį, į pasaulį grįžtų taika, gyvuotų taikaus bei teisingo tautų sugyvenimo principai.

Pasaulio istorijoje sunku rasti panašų atvejį, kai masinio žmonių naikinimo įrankiu buvo pasirinktas badas.

„Nustatyti tikrą aukų skaičių yra išties sudėtinga, bet svarbu suvokti ne tik skaičius. Žmonija turi gilintis į reiškinių esmę, nes XXI a. iššūkių kontekste turi pareigą užtikrinti, kad nusikaltimai žmoniškumui niekada nebepasikartotų, kad tarptautinės teisės ir demokratijos principai veiktų. Pasaulio istorijoje sunku rasti panašų atvejį, kai masinio žmonių naikinimo įrankiu buvo pasirinktas badas“, – kalbėjo D. Nausėdienė.

Ukrainos centras įsteigtas Lietuvos ir Ukrainos pirmųjų ponių iniciatyva, siekiant sukurti ukrainiečių bendruomenei Lietuvoje skirtą atvirą kultūros, švietimo ir bendruomeninių paslaugų erdvę. Jo steigėjai – Lietuvos Respublikos Prezidentūra, Vytauto Didžiojo universitetas ir Ukrainos ambasada Lietuvoje.

Vienas iš pagrindinių jo uždavinių – ne tik suteikti erdvę pasitraukusiems iš Ukrainos žmonėms, siekiant sėkmingos ukrainiečių integracijos Lietuvoje, bet ir sudaryti jiems galimybes susitikti su tautiečiais, puoselėti savo kultūrą, istoriją ir identitetą, gauti psichologinę pagalbą, neformaliojo švietimo, kultūrines, socialines, kitas reikalingas paslaugas. Iki šiol tai yra tarptautiniam bendradarbiavimui atvira kultūrinė ir edukacinė erdvė.

G. Landsbergis išreiškė užuojautą Holodomoro aukoms

Ukrainoje minint Holodomoro – ukrainiečių tautos genocido 90-ąsias metines – užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis reiškia užuojautą ukrainiečiams. Pasak jo, Lietuva sieks padėti Ukrainai užtikrinti, jog tokie įvykiai kaip Holodomoras ar dabar Rusijos vykdomas teroras prieš ukrainiečių tautą negalėtų pasikartoti.

„Lietuvoje šiandien gedime tiek daug prarastų ukrainiečių gyvybių dėl genocido. Kartu su Ukraina sieksime teisingumo tiek dabar, tiek ateityje, kad tokie įvykiai negalėtų pasikartoti“, – socialiniame tinkle „X“ teigė G. Landsbergis.

V. Zelenskis: neįmanoma atleisti už Holodomorą

Ukrainos prezidentas Volodomiras Zelenskis šeštadienį pareiškė, kad neįmanoma atleisti už praėjusio amžiaus ketvirtajame dešimtmetyje Sovietų Sąjungos lyderio Josifo Stalino vykdytą milijonų žmonių marinimą badu Ukrainoje, ką jis pavadino genocido nusikaltimais.

„Neįmanoma pamiršti, suprasti ir ypač atleisti siaubingų genocido nusikaltimų, kuriuos Ukrainos žmonės patyrė XX amžiuje“, – sakė V. Zelenskis, minėdamas Holodomoro aukų atminimo dieną, tebesitęsiant plataus masto Rusijos invazijai į jo šalį.

„Jie norėjo mus pavergti, nužudyti, išnaikinti. Jiems nepavyko. Jie norėjo nuslėpti nuo mūsų tiesą ir nutylėti baisius nusikaltimus. Jiems nepavyko. Jie norėjo mus supainioti, suklaidinti, priversti netikėti, neprisiminti ir todėl atleisti. Bet mes negalėjome. Šiandien su giliu liūdesiu ir pagarba pagerbiame milijonų mūsų žmonių – milijonų Holodomoro aukų – atminimą“, – parašė prezidentas socialiniame tinkle „Telegram“.

Tragedija, verčianti mus šiandien verkti ir tylėti – taip tyliai, kad tai turėtų išgirsti visas pasaulis. Tai Ukrainos skausmo garsas“, – pridūrė jis.

„Dėkojame visoms valstybėms, kurios pasirinko teisingumą ir pripažino jį oficialiai – pripažino Holodomorą nusikaltimu prieš žmones, prieš Ukrainą. Visiems, kurie vadina daiktus savo vardais, – sakė jis. – Pasaulis turi susivienyti ir pasmerkti praeities nusikaltimus. Pasaulis turi susivienyti ir sustabdyti dabarties nusikaltimus.“

„Blogis nesustabdytas, už jį neatlyginta. Dabar mes jį stabdome. Ukraina atsilaikys. Ukraina neišnyks. Ukraina išsaugos save ir tiesą“, – pabrėžė V. Zelenskis.

Kyjivas Holodomoru vadinamą 1932–1933 metų badmetį laiko J. Stalino režimo sąmoningai vykdytu genocidu siekiant išnaikinti valstiečius.

Per J. Stalino vykdytą prievartinės kolektyvizacijos kampaniją buvo atimami grūdai ir kiti maisto produktai, o milijonai žmonių liko badauti.

Maskva atmeta Kyjivo versiją ir sako, kad šie įvykiai buvo platesnio Vidurinės Azijos ir Rusijos regionus nusiaubusio bado dalis.

Holodomorą ukrainiečių genocidu yra pripažinusios trys dešimtys šalių.

Susitikimo metu D. Nausėdienė Ukrainos graikų apeigų katalikų bažnyčios vadovui pristatė Ukrainos centrą, kurį pavadino humanitariniu centre, kuriame puoselėjamas žmoniškumas.

„Džiaugiuosi, kad ukrainiečių bendruomenė Lietuvoje galės išgirsti Jūsų paguodos žodžius ir pajusti Jūsų globą“, – pranešime cituojama D. Nausėdienė.

Ji pabrėžė, kad karas skatina žmones ieškoti dvasinės atramos ir išryškina aukščiausias vertybes bei idealus, todėl itin svarbu, jog Ukrainos graikų apeigų katalikų bažnyčia atlieka didžiulį darbą padėdama Ukrainos žmonėms, kurie buvo priversti laikinai palikti savo namus ir ieškoti prieglobsčio Lietuvoje ir kitose šalyse.

„Ukrainos centras taip pat yra atsakas į griovimą ir destrukciją. Tai yra taikos namai, žmonių bendrystės ir bendradarbiavimo erdvė“, – sakė D. Nausėdienė.

Susitikimo dalyviai, tarp kurių buvo Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas, Ukrainos ambasadorius Lietuvoje Petro Bešta ir Vytauto Didžiojo universiteto Senato pirmininkas profesorius Ričardas Krikštolaitis, taip pat apžiūrėjo Ukrainos centre Vilniuje eksponuojamą fotografijų parodą „Kartu“, pasakojančią apie ukrainiečius ir lietuvius, kurie kartu gyvena, kartu kuria ir kartu kovoja.

Ukrainos centras įsteigtas Lietuvos ir Ukrainos pirmųjų ponių iniciatyva, siekiant sukurti ukrainiečių bendruomenei Lietuvoje skirtą atvirą kultūros, švietimo ir bendruomeninių paslaugų erdvę. Duris lankytojams centras atvėrė 2022 metų birželį.