Padeda boksininkams

Naujausia žinia – LSU pratęsė bendradarbiavimą su ilgamečiu partneriu, Kauno bokso federacijos (KBF) prezidentu, verslininku Rimantu Rutkausku.

Jis skiria tikslinę finansinę paramą aukšto meistriškumo Treniravimo sistemų bokso specializantams.

„R. Rutkauskas – vienas pirmųjų LSU rėmėjų, su mumis – daugiau nei dešimt metų. Labai vertiname jo pasiaukojimą, geranoriškumą“, – pabrėžė D. Rėklaitienė.

Anot LSU vadovės, KBF prezidento skiriama metinė stipendija yra šiek tiek didesnė nei įprasta studentiškoji.

„Kam konkrečiai ji tenka, sprendžiame kolegiškai. Atsižvelgiame į studento mokslo ir sporto rezultatus, socialines reikmes“, – paaiškino D. Rėklaitienė.

Įranga: krepšininkas D. Motiejūnas yra padovanojęs LSU defibriliatorių. / lsu.lt nuotr.

Prisijungė ir kolegos

„LSU – mūsų bokso talentų tobulėjimo, specialistų ugdymo kalvė. Nė karto nesuabejojau savo pasirinkimu“, – sakė R. Rutkauskas.

Pasak KBF prezidento, tarp šios aukštosios mokyklos studentų boksininkų, kuriuos treniruoja Vidas Bružas ir Marius Palionis, yra gausus būrys Lietuvos čempionų ir prizininkų, nacionalinių rinktinių – moterų ir vyrų – narių.

„Vien pernai Lietuvos bokso čempionate LSU sportininkai iškovojo aštuoniolika medalių, iš jų vienuolika – aukso. LSU auklėtinių gretose – pasaulio ir Europos čempionė Gabrielė Stonkutė, pasaulio profesionalų bokso čempionas Eimantas Stanionis“, – vardijo R. Rutkauskas.

KBF vadovas džiaugiasi, kad prie jo prisijungė kiti boksui neabejingi žinomi Kauno verslininkai – Rolandas Malaiška (UAB ADMA), Robertas Lekavičius (UAB „Rabeta & Regis“), Marijus Jackauskas (UAB „Rotušės terasos“).

Rinktinės branduolys

Anot R. Rutkausko, su LSU studentais boksininkais siejamos didelės olimpinės viltys.

LSU – bokso talentų tobulėjimo, specialistų ugdymo kalvė. Nė karto nesuabejojau savo pasirinkimu.

„Neabejojame, kad Lietuvos rinktinės, dalyvausiančios ikiolimpiniuose atrankos turnyruose Italijoje ir Tailande, branduolį sudarys LSU studentai. Taip pat viliamės, kad jie gerai pasirodys tradiciniame Algirdo Šociko turnyre, kurį šiemet rengiame anksčiau, kad mūsiškiai galėtų tinkamai pasirengti lemiamoms kovoms dėl olimpinių kelialapių“, – sakė KBF prezidentas.

28-asis A. Šociko bokso turnyras Kaune numatytas kovo 20–24 d.

Mūsų šalies boksininkai kol kas neužsitikrinę vietų Paryžiaus vasaros olimpinėse žaidynėse.

Daugiau atsakomybės

„Skiriantiems stipendijas ar kitaip remiantiems LSU besimokančius aukšto meistriškumo atletus malonu žinoti, kad jų kilni misija pasiteisina: jaunuoliai tvirčiau žengia gyvenimo keliu, tikslingiau siekia mokslo ir sporto rezultatų, kryptingiau ruošiasi būsimai profesinei karjerai, nes jaučia atsakomybę ir jiems padedantiems“, – svarstė D. Rėklaitienė.

Simboliška, kad tarp LSU rėmėjų – ir sporto žvaigždės: 2020-aisiais bendradarbiavimo sutartį buvo pasirašęs krepšininkas Donatas Motiejūnas.

Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės ir „Monaco“ klubo žaidėjas yra padovanojęs defibriliatorių. Krepšininko teigimu, toks prietaisas labai reikalingas LSU, kur studentai intensyviai sportuoja, vyksta pratybos ir įvairios varžybos. Be to, netoli universiteto organizuojami ir miesto sporto renginiai.

Lietuvos futbolo federacija (LFF) pernai balandį įsipareigojo skirti stipendiją (paramą sudarė iš viso 2 600 eurų) Treniravimo sistemų studijų programos futbolo specializacijos studentams.

„Gyvename labai neapibrėžtu metu, kai vienintelis aiškus dalykas yra nuolatinis visuomenės gyvenimo kitimas, todėl labai svarbu yra sutelkti bendruomenę dirbti kartu. Reikia gebėti prisitaikyti prie pasaulinių geopolitinių, demografinių ir tvarumo aktualijų, tad universitete kyla daug darbo organizavimo, komunikacinių, studentų rengimo ir studijų programų bei mokslinių tyrimų turinio iššūkių“, – kalbėjo LSU rektorė.

D. Rėklaitienė buvo vienintelė kandidatė, dalyvavusi rektoriaus konkurse.

Gyvename labai neapibrėžtu metu, kai vienintelis aiškus dalykas yra nuolatinis visuomenės gyvenimo kitimas, todėl labai svarbu yra sutelkti bendruomenę dirbti kartu.

Kaip pranešė universitetas, pirmajai kadencijai tarybos sprendimu D. Rėklaitienė buvo išrinkta 2018-ųjų gruodį ir taip tapo pirmąja rektore moterimi Lietuvos universitetų istorijoje. Dar metus prieš tai D. Rėklaitienė buvo laikinoji LSU rektorė.

D. Rėklaitienė 1995 metais Lietuvos kūno kultūros akademijoje (dabar – LSU) baigė kineziterapijos bakalauro studijas, o 1997 metais tapo kineziterapijos magistre. 2003 metais jungtinėje tuomečių Lietuvos kūno kultūros akademijos ir Vilniaus pedagoginio universiteto doktorantūroje apgynė socialinių mokslų (edukologijos) daktaro disertaciją.

Nuo 1997 metų ji dirbo asistente ir lektore tuometėje Lietuvos kūno kultūros akademijoje, nuo 2009 metų buvo Taikomosios fizinės veiklos katedros docentė. 2009–2011 metais D. Rėklaitienė dirbo Rekreacijos, turizmo ir sporto vadybos katedros vedėja, o nuo 2014 metų vadovavo LSU Treniravimo mokslo katedrai.

LSU rektorių penkerių metų kadencijai ir ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės viešo konkurso būdu renka, skiria į pareigas ir iš jų atleidžia universiteto taryba.

„Rektorės išrinkimas antrajai kadencijai yra natūralus jos jau atliktų darbų įvertinimas ir pasitikėjimo išraiška. Savo energija, tikėjimu universiteto ateitimi ir gebėjimu sutelkti komandą bendrai veiklai D. Rėklaitienė yra puiki LSU bendruomenės lyderė, garbingai atstovaujanti universitetui Lietuvoje bei užsienyje“, – teigė LSU tarybos pirmininkas Ritoldas Narmontas.

Lietuvos sporto universitetas pranešime nurodo esantis vienintelis specializuotas sporto ir sveikatingumo krypčių universitetas Baltijos šalyse, jis ruošia treniravimo, kineziterapijos, visuomenės sveikatos, fizinio ugdymo ir sporto vadybos specialistus.

„Taip, konkurse dalyvauja tik viena kandidatė – dabartinė rektorė D. Rėklaitienė“, – BNS pirmadienį patvirtino universitetas.

D. Rėklaitienė penkerių metų rektoriaus kadenciją pradėjo 2018 metais. Prieš tai metus ji dar laikinai vadovavo universitetui.

Dokumentai dėl dalyvavimo konkurse buvo priimami iki lapkričio 6-osios darbo dienos pabaigos.

Rektoriaus rinkimai numatyti lapkričio 30 dieną.

Konkurso reikalavimuose buvo nurodoma, kad jame gali dalyvauti nepriekaištingos reputacijos asmuo, turintis mokslo laipsnį arba esantis pripažintas menininkas, turintis pedagoginės ir vadybinės patirties, žinių ir gebėjimų, padedančių siekti aukštosios mokyklos tikslų ir įgyvendinti aukštosios mokyklos misiją.

Rektorius turės plėtoti tarptautinius standartus atitinkančias studijas ir mokslinius tyrimus, skatinti eksperimentinę plėtrą sporto, fizinio ugdymo, sveikatos, reabilitacijos, rekreacijos ir turizmo, taikomosios fizinės veiklos ir kitose su sportu susijusiose srityse.

Planuojama, kad su naujausia įranga LSU mokslininkai aplankys įvairius šalies miestus ir miestelius, mokyklas, sporto federacijas, centrus ir klubus.

„Inovatyvios mobiliosios sporto mokslo laboratorijos veikla labai svarbi visam sporto mokslui. Tai – postūmis siekti naujų aukštumų, galimybė supažindinti su mokslo svarba, visuomenei suteikti šiuolaikiškas paslaugas. Sporto moksle labai svarbios technologijos. Mokslininkai nemažai diskutavo su mūsų socialiniais partneriais, įvairiomis federacijomis. Įsigijome naujausią pasaulyje žinomą sporto mokslo įrangą,– teigė LSU rektorė profesorė Diana Rėklaitienė.

Su LSU mobiliosios laboratorijos įranga sporto mokslininkai padės vertinti sveikatinimo ir treniravimo programų efektyvumą.

28 sporto mokslininkų komanda vykdys tyrimus su 22 mokslinės įrangos komplektais. Planuojama, kad LSU profesionalų komanda per kelias valandas trunkantį apsilankymą galės ištirti iki 40 žmonių bei pateikti išsamius duomenis.

Unikaliame LSU mobiliosios laboratorijos pristatyme apsilankė ir Lietuvos švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.

„Pastarąsias savaites atidžiai stebime Pekino žiemos olimpines žaidynes. Suprantame, kad sportininkų pasiekimams labai svarbus sporto mokslininkų indėlis.  Džiugu, kad LSU mokslininkai apsilankys ne tik didžiuosiuose miestuose, bet  ir regionuose. Jų surinkti duomenys ir pateiktos rekomendacijos bus svarbios visoms amžiaus grupėms“, – sakė ministrė.

Mobiliosios laboratorijos projekto vadovas, LSU sporto mokslo ir inovacijų instituto direktorius profesorius Sigitas Kamandulis tikisi, kad laboratorija prisidės prie tolimesnio šalies sportininkų tobulėjimo ir padės ne tik Lietuvos olimpiečiams, bet ir komandinių sporto šakų atstovams.

„Sieksime padidinti ne tik sportininkų ir mokslininkų bendradarbiavimą, bet ir pagerinti verslo bei mokslo santykius. Kursime ir tobulinsime inovatyvius produktus bei technologijas. Sporto mokslininkai taip pat padės vertinti sveikatinimo ir treniravimo programų efektyvumą. Be to, sieksime surinkti kuo didesnę duomenų bazę apie Lietuvos gyventojų fizinę būklę“, – teigė mobiliosios laboratorijos projekto vadovas.

Pasak S. Kamandulio, LSU mokslininkų tikslas – su šiuolaikiška sporto mokslo įranga aplankyti Lietuvos miestus ir miestelius bei ištirti mokyklų, sporto centrų, klubų ir organizacijų sportininkus.

Keliones po Lietuvą LSU inovatyvi mobilioji sporto mokslo laboratorija pradėjo vasario pradžioje. Pirmais tyriamaisiais tapo Kauno Gedimino sporto ir sveikatinimo gimnazijos, Usėnų pagrindinės mokyklos bei Šilutės pirmosios gimnazijos mokiniai.                         

Pirmą kartą universitetas iš Lietuvos pagal vienos iš sričių vertinimą patenka tarp geriausių. LSU naujausiame Šanchajaus sporto mokslo institucijų reitinge užėmė aukštą 126 vietą.

Per kelerius pastaruosius metus LSU pakilo daugiau kaip per 80 pozicijų. Geriausiai iš Baltijos šalių įvertintas ir daugelį Skandinavijos šalių lenkiantis Kaune įsikūręs universitetas kasmet atnaujina studijų programas, o dabar pristato dar ir neregėtą naujieną – inovatyvią mobilią sporto mokslo laboratoriją, kuri ne tik pasieks atokiausius Lietuvos kampelius, bet ir leis, panaudojant originalias, LSU mokslininkų sukurtas tyrimų metodikas, atlikti objektyvius fizinio pajėgumo testavimus.

LSU aukštai iškėlė sporto mokslo vėliavą, deja, to negalima pasakyti apie valstybės sporto politiką, kurios „dėka“ vis rečiau džiaugiamės pergalėmis tarptautinėse arenose, o vaikų treneriai vis dar gauna jų kvalifikacijos neatitinkančius ir nemotyvuojančius atlyginimus.

Apie tai pokalbis „Kauno dienos“ studijoje su prof. dr. D. Rėklaitiene.

Bendradarbiavimo sutartį savo parašais įtvirtino LSU rektorė Diana Rėklaitienė ir „Hegelmann“ prezidentas Dainius Šumauskas.

Universitetas kvies klubo darbuotojus į įvairius mokymus, su naujausia moksline įranga atliks futbolininkų testavimus ir sudarys galimybes norintiems studijuoti sportininkams ir treneriams.

„LSU mokslininkai klubo futbolininkams gali atlikti įvairius testavimus ir pateikti profesionaliai parengtas analizes. Taip pat Universitete yra sudaromos galimybės studijuoti aukšto meistriškumo sportininkams, treneriams, todėl tikrai kviesime ir futbolininkus rinktis studijas bei įgyti naujausių sporto mokslo žinių“, – teigė LSU sporto ir partnerystės prorektorius Vidas Bružas.

Tuo metu „Hegelmann“ sudarys galimybes LSU studentams ne tik įgyti praktinės patirties, bet ir įsidarbinti.

„Džiaugiuosi, kad bendradarbiausime su Lietuvos sporto universitetu, – kalbėjo „Hegelmann“ prezidentas Dainius Šumauskas. – Jau dabar klube dirba Universiteto parengti treneriai, kineziterapeutai, vadybininkai, sportinės veiklos analizės ir kiti specialistai. Mūsų futbolo klubas – ilgalaikis projektas, todėl daug dėmesio skirsime ne tik pagrindinei profesionalų komandai.

Šiuo metu turime po dvi moterų ir vyrų komandas, rūpinamės Kauno rajono vaikų futbolo plėtra. Neabejoju, kad Lietuvos sporto universiteto studentams klubas bus puiki vieta praktikai.“

Jau dabar „Hegelmann“ akademijos gretose galima rasti studijas LSU baigusių trenerių – Andrius Velička dirba su vaikų komandomis, o Tadas Vilkevičius užima vyriausiojo „Hegelmann“ trenerio asistento pareigas.

Maža to, LSU absolventai kremta ne tik trenerio, bet ir žaidėjo duoną – šiuo metu „Hegelmann“ rungtyniauja studijas Universitete baigęs Rokas Rasimavičius, atstovaujantis ir Lietuvos U-21 rinktinei.

„Kauno dienos“ studijoje apsilankiusi D.Rėklaitienė sako, kad ir kokie neramūs laikai būtų, fizinio aktyvumo derėtų nepamiršti. Jis ne tik gerina fizinę būklę, bet ir padeda išsklaidyti niūrias mintis. Neturintiems galimybės mankštintis namuose, D.Rėklaitienė pataria bent jau pasivaikščioti lauke ir taip pasirūpinti savo psichine sveikata. Per pokalbį su rektore taip pat aptartos ne tik universitetui aktualios temos. Vaikų fizinis aktyvumas ir užimtumas bei tai daryti leidžianti infrastruktūra, sporto ir sveikatingumo specialistų rengimas, taip pat dvikryptės karjeros programa, sudaranti galimybes aukšto meistriškumo sportininkams studijuoti ir baigus karjerą integruotis į darbo rinką.

Nebe laikinoji

Profesorius Juozas Augutis – Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Eugenijus Valatka – Kauno technologijos universiteto, profesorius, habilituotas daktaras Remigijus Žaliūnas – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto rektorius. Besibaigiant 2018-iesiems, vyriškas miesto aukštųjų mokyklų vadovų gretas papildė moteris. Nuo 2017 m. gruodžio laikinai vadovavusi Lietuvos sporto universitetui (LSU), po metų socialinių mokslų daktarė Diana Rėklaitienė išrinkta universiteto rektore.

Ji tapo ne tik pirmąja aukštosios mokyklos rektore mieste, bet ir visoje šalyje. Antroji moteris įsiliejusi į gausią Lietuvos universitetų rektorių konferenciją – šių metų kovą išrinktoji Mykolo Romerio universiteto vadovė prof. dr. Inga Žalėnienė.

„Kai vadovas yra išrinktas, tai yra demokratijos išraiška ir visiškai kitaip jaučiasi vadovas, atsakomybė kita, kai jis yra išrinktas, o ne paskirtas“, –  sužinojusi Universiteto Tarybos sprendimą ją skirti LSU rektore,  D. Rėklaitienė neslėpė jaudulio.

Te padeda Dievas

Rektorei, „Metų kaunietės“ rinkimuose užėmusiai antrąją vietą, keliai virpėjo ir penktadienio vidudienį, LSU aktų salėje vykusios inauguracijos ceremonijos metu.

Miesto, šalies, sporto ir akademinio pasaulio išrinktųjų akivaizdoje ji pasižadėjo visomis jėgomis siekti, kad LSU ugdytų tėvynei ir pasauliui, mokslui ir sportui atsidavusį jaunimą. Ginti aukštosios mokyklos akademinę laisvę taip, lyg ši būtų visų mūsų. Vadovaujant aukštajai mokyklai klausyti savo proto ir sąžinės, laikytis universiteto statuto ir visiems Lietuvos Respublikos piliečiams galiojančių šalies įstatymų.

„Te padeda man Dievas ir meilė tėvynei“, – baigusi priesaiką, D.Rėklaitienė pasipuošė LSU rektorės insignijomis.

Juoda toga, kad tinkamai tęstų garbingas savo pirmtakų tradicijas ir grandine, menančia olimpiečio medalį, kad jungtų ir vienytų visus universiteto narius. Pradedant studentais, baigiant profesūra.

Augo universitete

1995-aisiais tuometėje Lietuvos kūno kultūros akademijoje baigusi kineziterapijos bakalauro studijas, 1997 m. D.Rėklaitienė tapo kineziterapijos magistre.

Po šešių metų jungtinėje tuomečių Lietuvos kūno kultūros akademijos ir Vilniaus pedagoginio universiteto doktorantūroje apgynė socialinių mokslų daktaro disertaciją.

Kai vadovas yra išrinktas, tai yra demokratijos išraiška ir visiškai kitaip jaučiasi vadovas, atsakomybė kita, kai jis yra išrinktas, o ne paskirtas.

Nuo 1997 m. universitete ji dirbo asistente ir lektore, nuo 2009-ųjų – Taikomosios fizinės veiklos katedros docente. 2009–2011 m. dirbo Rekreacijos, turizmo ir sporto vadybos katedros vedėja, o nuo 2014 m. vadovavo LSU Treniravimo mokslo katedrai. 

„Visiems sakau, kad aš čia gimiau. Čia augau ir pažįstu visus kampus“, – padėką už tai, kur ir kuo yra, D.Rėklaitienė pradėjo nuo savo tėčio ir mamos, kuri kadaise taip pat dirbo šiame universitete.

Šeimai, draugams, akademinei bendruomenei, kurios susitelkimas pradėjusi eiti atsakingas pareigas buvo stebėtinai stiprus ir įkvepiantis. Visiems tiems, kurie palaikė, nes tai suteikė pasitikėjimo savimi. Tiems, kurie kritikavo, nes tai leido matyti savo klaidas ir taisytis.

„Dėkoju tiems, kurie buvo man reiklūs, nes tai suteikė galimybę ugdyti valią, lengvai nepasiduoti. Apskritai nepasiduoti“, – produktyvius ateinančius penkerius metus žadėjo D.Rėklaitienė.

Į šias pareigas bus inauguruota metus laikinai universitetui vadovavusi Diana Rėklaitienė.

Socialinių mokslų daktarę D. Rėklaitienę LSU taryba rektore penkerių metų kadencijai išrinko praėjusių metų gruodžio 14-ąją.

D. Rėklaitienė 1995 metais Lietuvos kūno kultūros akademijoje (dabar – LSU) baigė kineziterapijos bakalauro studijas, 1997 metais tapo kineziterapijos magistre. 2003 metais ji jungtinėje tuomečių Lietuvos kūno kultūros akademijos ir Vilniaus pedagoginio universiteto doktorantūroje apsigynė socialinių mokslų (edukologijos) daktaro disertaciją.

Nuo 1997 metų D. Rėklaitienė dirba LSU.

Ji yra pirmoji šalyje universiteto rektorė moteris.

Nuolatinio rektoriaus LSU neturėjo nuo 2017 metų gruodžio, kai po tarybos pareikšto nepasitikėjimo atsistatydino Aivaras Ratkevičius.

Seimas buvo pritaręs LSU prijungimui prie Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU), tačiau Konstitucinis Teismas šį sprendimą pripažino antikonstituciniu.

Anot teismo, Seimo nutarimas dėl LSU prijungimo prie LSMU priimtas neįvertinus pačios aukštosios mokyklos nuomonės, taip pažeidžiant universiteto autonomiją. Todėl turi būti priimtas naujas sprendimas dėl šių aukštųjų mokyklų sujungimo.

LSU taryba ir senatas reorganizacijai nepritaria.