Kaip informavo užsienio reikalų ministerija, Lietuvos diasporos politikos strateginių gairių „Globali Lietuva“ 2022–2024 metų plane ypač daug dėmesio bus skiriama lituanistiniam ugdymui užsienyje – vaikų ir jaunimo ryšio su Lietuva stiprinimui, aktyvesniam diasporos įtraukimui į užsienio investicijų paiešką.

Kaip teigė G. Landsbergis, taip pat dėmesys kryps užsienio turistų pritraukimo skatinimui, eksporto iš Lietuvos didinimui, „sugrįžtančios Lietuvos“ idėjos įgyvendinimui ir diasporos pasiekiamumo didinimui, naudojant efektyvesnes komunikacijos priemones.

„Lietuvai ir Lietuvos žmonėms labai svarbus aktyvus diasporos vaidmuo šiose srityse, labiausiai – parama kovojant su nedemokratinių valstybių keliamais iššūkiais“, – pasirašydamas įsakymą sakė ministras.

Pasak URM, veiksmų planas apima daugybę sričių, tarp jų – švietimą, kultūrą, ekonominį bendradarbiavimą, grįžtamąją migraciją, jį  įgyvendins 30 valstybės institucijų ir septynios savivaldybės.

Planui galutinai buvo pritarta rugpjūčio 3-iąją Vyriausybės pasitarime.

Lietuvos diasporos politikos strateginės gairės „Globali Lietuva“ 2022–2030 ir jų įgyvendinimo 2022–2024 metų veiksmų planas pakeitė 2011–2021 metais galiojusius „Globalios Lietuvos“ – užsienio lietuvių įsitraukimo į valstybės gyvenimą programą ir planą.

Lėšos planui įgyvendinti numatytos biudžete, jis rengiamas trejiems metams, kasmet jį atnaujinant ir pratęsiant vieniems metams.

„Labai džiaugiuosi matydama tokį gausų būrį Lietuvai ir diasporai neabejingų žmonių. Noriu padėkoti už Jūsų darbą ir indėlį stiprinant mūsų valstybę ir Lietuvos bei diasporos ryšį. Mums ypač svarbu, kad, kur bebūtume, visi jaustumėmės vienos Lietuvos dalimi“, – sakė posėdžiui pirmininkavusi ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė. 

Posėdžio metu aptarta pasiekta pažanga ir nuveikti darbai, numatyti XVIII Vyriausybės programoje ir Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plane, Lietuvos diasporos politikos strategijos „Globali Lietuva“ 2022-2030 metams projektas bei naujausios politinės aktualijos ir iššūkiai Lietuvoje.

„Visada jautėme diasporos paramą kovoje dėl Lietuvos Nepriklausomybės ir stiprinant demokratines vertybes šalyje. Diasporos paramos reikia Lietuvai ir dabar, kai kovojame ne tik su besitęsiančia COVID-19 pandemija, bet ir su nedemokratinių valstybių keliamais iššūkiais“, – pabrėžė Vyriausybės vadovė. 

Aptariant nuveiktus darbus įgyvendinant Vyriausybės programą diasporos politikos srityje, pabrėžta, kad ši Vyriausybė skiria išskirtinį dėmesį diasporai ir jos įtraukimui į valstybės gyvenimą.

Posėdyje sutarta, kad toliau reikia stiprinti lituanistinį ugdymą užsienyje – vaikų ir jaunimo ryšį su Lietuva, aktyviau dirbti įtraukiant diasporą į užsienio investicijų paiešką, užsienio turistų pritraukimą, eksporto iš Lietuvos didinimą, įgyvendinti „sugrįžtančios Lietuvos“ idėją“ ir didinti diasporos pasiekiamumą naudojant efektyvesnes komunikacijos priemones.

Aptartas užsienyje gyvenančiųjų piliečių įsitraukimas į Lietuvos gyvenimą aktyviai dalyvaujant rinkimuose Lietuvoje. Mažas aktyvumas – neįveikta kliūtis sprendžiant pilietybės išsaugojimo klausimą. Reikia visų susitelkimo, bendradarbiavimo siekiant, kad šios kliūties per kitą referendumą, sprendžiant pilietybės klausimą, nebebūtų.

Posėdžio metu pristatytas Užsienio reikalų ministerijos parengtas Lietuvos diasporos politikos strategijos „Globali Lietuva“ 2022-2030 metams projektas, kuriuo siekiama kokybinio pokyčio diasporos politikos srityje.

Lietuvos diasporos reikalų koordinavimo komisiją sudaro į diasporos politikos įgyvendinimą įsitraukusių Lietuvos Respublikos ministerijų ir įstaigų, diasporos organizacijų ir nevyriausybinių organizacijų vadovai. Jos paskirtis – užtikrinti Vyriausybės dialogą su Lietuvos diasporos organizacijomis, svarstyti ir teikti Vyriausybei pasiūlymus dėl Lietuvos diasporos politikos, Lietuvos diasporos politikos strategijos įgyvendinimo veiksmų plano ir jo vykdymo.

Kaip rašoma URM pranešime, ketvirtadienį ministerijos organizuotame pirmajame tarpinstituciniame Lietuvos diasporos politikos įgyvendinimo darbo grupės posėdyje buvo aptartos diasporos politikos nuostatos Vyriausybės programoje ir programos įgyvendinimo plane bei Lietuvos diasporos politikos strategijos „Globali Lietuva“ 2022-2030 metams projektas.

Anot darbo grupės pirmininko, užsienio reikalų viceministro Egidijaus Meilūno, siekiama aktyvesnio, gilesnio ir į konkrečius rezultatus orientuoto dialogo tarp valstybės ir diasporos.

„Vyriausybė, stiprindama diasporos politiką, skiria padidintą dėmesį ir paramą sritims, kurioms pastaraisiais metais to dėmesio ir paramos trūko, tai yra – lituanistinio švietimo plėtrai, diasporos įsitraukimo į Lietuvos gyvenimą ir gerovės joje kūrimą skatinimui, geresnei komunikacijai tarp Valstybės ir diasporos ir „sugrįžtančios Lietuvos“ idėjos įgyvendinimui“, - pranešime sakė viceministras.

Posėdžio metu taip pat buvo aptarta Užsienio reikalų ministerijos rengiama Lietuvos diasporos politikos strategija „Globali Lietuva“ 2022-2030 metams, kuri nuo 2022 metų pakeis šiuo metu galiojančią „Globalios Lietuvos“ – užsienio lietuvių įsitraukimo į valstybės gyvenimą – kūrimo programą.

Tarpinstitucinę Lietuvos diasporos politikos įgyvendinimo darbo grupę sudaro Lietuvos valstybės institucijų, nevyriausybinių ir diasporos organizacijų atstovai.

Nurodoma, jog darbo grupės paskirtis – užtikrinti Vyriausybės dialogą su Lietuvos diasporos organizacijomis ir teikti siūlymus premjerės Ingridos Šimonytės vadovaujamai Lietuvos diasporos reikalų koordinavimo komisijai diasporos politikos įgyvendinimo klausimais.