Šio 1984 m. gimusio vyro paieška ir buvo paskelbta balandžio 28 d. pavakarę.

A.Paulavičiaus paieška paskelbta po to, kai vyras nepasirodė gydymo įstaigoje, kur jis privalo lankytis.

Vyro taip ir nepamatę medikai apie tai informavo pareigūnus.

Tačiau klausimų dėl laisvėje vaikštinėjančio A.Paulavičiaus sulaukę policijos pareigūnai patys nustebo išgirdę, kokio iš tiesų asmens jie ieško.

Parodymai: A.Paulavičius 2012 m. policijos pareigūnų buvo vedamas į motinos butą parodymams vietoje patikrinti. (Vytauto Liaudanskio nuotr.)

Gyveno nakvynės namuose

Uostamiesčio Viršutinėje gatvėje esančiuose nakvynės namuose vyras pasirodė maždaug prieš mėnesį, nors durys į laisvę jam atsivėrė dar praėjusių metų gruodį.

Nakvynės namuose A.Paulavičius aplinkiniams problemų nekėlė, apsaugininkų ar policijos personalo darbuotojams neteko kviesti.

Iš pradžių uoliai lankęs privalomus susitikimus su medikais, vyras prieš savaitę pradingo.

Prieš dešimtmetį buvęs pripažintas nepakaltinamu ir tokiu būdu išvengęs bausmės šis pilietis dabar jau yra veiksnus.

„Mes paslaugas teikiame įvairiausiems asmenims, tarp jų – ir tokie, kurie yra grįžę iš įkalinimo vietos. Jei nesugebėtume to daryti, turbūt nedirbtume. Bet tokių detalių, kurias minite, tikrai nežinojome, o ir negalime jų komentuoti. Jei kieno nors istorijoje yra Baudžiamojo kodekso straipsnis – nužudymas, tai mūsų nestebina. Mes turinio nevertiname. Mes – ne teismas. Jie visi yra mūsų klientai, su kuriais mes turime sugebėti dirbti. Kitą kartą reikia gebėti prieiti prie tokių, užmegzti kontaktą“, – kalbėjo Klaipėdos miesto nakvynės namų direktorė Alma Kontrimaitė.

Paspruko: prieš dešimtmetį taip pat buvo paskelbta A.Paulavičiaus paieška. (Policijos nuotr.)

Kūną rado vonioje

Garsiąją nužudymo bylą tyręs prokuroras Arūnas Saunorius nebuvo toks ramus, išgirdęs apie po Klaipėdą vaikštinėjantį A.Paulavičių.

„Puikiai pamenu šią bylą. Prieš dešimtmetį tyrėme. Kiek atsimenu, jis mikliai po nužudymo sugebėjo pasprukti į užsienį. Va, tau ir nepakaltinamas – be pinigų Vokietiją pasiekė. Lyg pakeleivingomis mašinomis važiavo ir kažkaip nusigavo“, – stebėjosi A.Saunorius.

Uostamiestį sukrėtęs nužudymas buvo įvykdytas 2011 m. gruodžio 16-ąją.

Sūnus nužudė tuo metu 48 metų buvusią motiną ir vėliau nupjovė jai galvą.

Žinia apie kraupų nusikaltimą tuomet sukrėtė Naujakiemio gatvės daugiabutį, kuriame buvo įvykdyta žmogžudystė.

Kirpėja dirbusi klaipėdietė parūpo giminaičiams. Moteris ilgą laiką neatsiliepė telefonu, todėl artimieji ėmė nerimauti.

Moteris buvo nužudyta itin žiauriai. Tyrėjai buto vonią rado visą pritaškytą kraujo.

Galvą nešėsi krepšyje

Motiną nužudęs sūnus susidėjo nužudymo įrankius ir motinos galvą į kuprinę ir pasišalino.

Tik po kurio laiko tyrėjams pavyko išsiaiškinti, kad nusikaltėlis išmetė motinos galvą į marias ties Tarptautine perkėla.

Į vandenį švystelėtas ir krepšys su peiliu, jame buvo ir mėsai kapoti skirtas kirvukas.

Nusikaltimo įrankis rastas tik 2012-ųjų vasarį, kai A.Paulavičius buvo pargabentas į Lietuvą.

Vyras po nužudymo sugebėjo kirsti valstybės sieną ir išdūmė į Vokietiją.

Veikiausiai šią šalį klaipėdietis rinkosi, nes joje jau buvo buvęs ir net sulaukęs ten teistumo už vagystę.

Iš kur neapykanta moterims?

Tuo metu, kai buvo nagrinėjama A.Paulavičiaus byla, būta duomenų, kad po nužudymo vyras esą lankėsi tatuiruočių salone ir prašė veide išpiešti raides APOK, nors jau turėjo tatuiruočių ant skruostikaulių.

Tuomet jis esą dar norėjo lašo formos tatuiruotės prie lūpos.

Taip pat buvo duomenų, kad A.Paulavičius buvo įtikėjęs esąs mesijas ir kartu su keliais bendraminčiais atlikdavęs apeigas, per kurias  nupjaudavo gyvuliams galvas.

Teismo sprendimu vyras pripažintas nepakaltinamu ir buvo išsiųstas gydyti į psichiatrinę ligoninę.

„Kiek pamenu, jam griežto režimo stebėjimas buvo taikomas. Po kiek laiko su manimi buvo susisiekę ligoninės medikai, pasakojo apie jo agresijos priepuolius. Jis ypač didelę neapykantą jautė moterims. Aš nežinau, kada buvo priimtas sprendimas jį išleisti į laisvę, bet už tokius nusikaltimus bausmė iki gyvos galvos skiriama. Bylos metu, kai buvo atliekama psichiatrinė ekspertizė, konstatuota, kad jis nepakaltinamas. Klausimas – ar tokie pasveiksta?“ – pastebėjo A.Saunorius.

Prokurorą nustebino tai, kad laisvės durys A.Paulavičiui atsivėrė taip greitai.

„Sistema veikia taip, kad tokių įstaigų globotinių būklė periodiškai tikrinama. Jei medikai teismui davė išvadą, kad pilietis yra nepavojingas visuomenei, vadinasi, teismas ir išleido į laisvę. Ne prokuroras ir ne teisėjas sprendžia šiuos dalykus. Medikų čia darbas“, – svarstė A.Saunorius.

Mūsų pacientai nusikalsta ne dėl to, kad jie yra piktybiški ar mizantropai, jie nusikalsta dėl savo liguistų išgyvenimų.

Gavo antrą šansą

Klaipėdos psichikos sveikatos centro gydytojas psichiatras Aleksandras Slatvickis paaiškino, kaip veikia sistema ir kokiais reglamentais vadovaujantis psichikos sutrikimų turintys asmenys išleidžiami į laisvę.

„Labai svarbu paaiškinti visuomenei tam tikrus dalykus, kurie galbūt gyventojams gali būti nežinomi. Medikai vertina žmogaus būklę. Jei žmogus padarė nusikaltimą, būdamas nesveikos psichinės būklės, jam skiriamas ne laisvės atėmimas, o priverstinis gydymas. Gali būti skiriama priverčiamoji ambulatorinė priemonė arba stacionarinis gydymas Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje. Nėra taip, kad iš ligoninės žmogus išleidžiamas lengva ranka“, – aiškino A.Slatvickis.

Aleksandras Slatvickis / Redakcijos archyvo nuotr.

Psichiatras pabrėžė, kad tik medikams konstatavus stabilų pagerėjimą ligonis išleidžiamas.

Gydytojas akcentavo, kad net ir itin žiaurius nusikaltimus įvykdę asmenys turi šansą antram gyvenimui.

„Tai yra svarbu pabrėžti, ir visuomenė tai taip pat turėtų suprasti. Išrašius tokį pacientą, jis vyksta į savo gyvenamąją vietą. Iš anksto informuojamas psichikos sveikatos centras. Žmogus supažindinamas su gydymo ir priežiūros tvarka. Paprastai du kartus per mėnesį jis susitinka su socialiniu darbuotoju, kartą per mėnesį jis bendrauja su gydytoju“, – tvarką paaiškino A.Slatvickis.

Gydant tokio pobūdžio ligą vien tablečių vartojimu nesikliaunama. Dažniausiai skiriami leidžiamieji vaistai. Kas dvi savaites pacientas privalo apsilankyti gydymo įstaigoje,

„Tabletę gali išmesti, padovanoti ar jos negerti“, – tikino psichiatras.

A.Slatvickis pasakojo, kad jo praktikoje yra buvę atvejų, kai net itin sunkūs ir pavojų aplinkiniams kėlę asmenys sugebėdavo adaptuotis ir gyvena visaverčius gyvenimus.

„Nusikalstamumas tarp mūsų pacientų yra žemesnis nei bendrojoje populiacijoje. Mūsų pacientai nusikalsta ne dėl to, kad jie yra piktybiški ar mizantropai, jie nusikalsta dėl savo liguistų išgyvenimų. Jie gali nusikalsti dėl patiriamų haliucinacijų, kai balsas jiems liepia, dėl kliedesinių suvokimų. Tai nutinka todėl, kad liga užleidžiama arba žmogui laiku nesuteikiama pagalba“, – paaiškino gydytojas.

Žinia gyventojams

Paklaustas, kaip derėtų policijos paskelbtą paiešką vertinti visuomenei, A.Slatvickis pabrėžė, kad paieškos paviešinimas buvo būtinas veiksmas.

„Geras klausimas, kas svarbiau – visuomenės teisė žinoti ar teisė į privatumą? Konkrečiu šiuo atveju pasielgta teisingai. Ne šiaip sau skelbiama paieška. Kalbama apie žmogaus išgelbėjimą, jo gyvybę ir jo būseną. Atpažinus žmogų, būtina pranešti policijai, jokiu būdu negalima įkalbinėti ir mėginti pačiam nusivesti jį. Mums rūpi, kad jam pačiam kas neatsitiktų“, – patikino A.Slatvickis.

Tokie atvejai, kai specialiosioms tarnyboms tenka ieškoti psichikos sutrikimų turinčių asmenų, yra itin subtilūs.

„Visuomenę taip pat derėtų šviesti. Tokie asmenys neturi visą gyvenimą praleisti įkalinimo įstaigoje arba būti kur nors uždaryti. Žmonės, kurie serga tokiomis ligomis, nėra kvailiai, jie dažnai išsaugo aukštą intelektą. Tokiems  asmenims sugrąžinti į visuomenę yra sukurta visa sistema ir ji veikia“, – patikino A.Slatvickis.