Buvęs Sovietų Sąjungos gynybos ministras Dmitrijus Jazovas kaltinamas 1990 metų pabaigoje subūręs organizuotą grupę iš 160 kariškių ir politinių veikėjų, siekdamas grąžinti Lietuvą į Sovietų Sąjungos sudėtį, rašoma Generalinės prokuratūros kaltinamajame akte.
Kaltinamąjį aktą Generalinės prokuratūros prokurorai pradėjo skelbti penktadienį Vilniaus apygardos teisme, nagrinėjančiame Sausio 13-osios bylą.
Maskvoje gyvenančiam 92 metų D.Jazovui pareikšti kaltinimai karo nusikaltimais ir nusikaltimais žmoniškumui. Jis už akių bus teisiamas dėl tarptautinės teisės draudžiamo elgesio su žmonėmis, tarptautinės humanitarinės teisės saugomų asmenų žudymo, tarptautinės humanitarinės teisės saugomų asmenų žalojimo, kankinimo ar kitokio nežmoniško elgesio su jais ar jų turto apsaugos pažeidimo, draudžiamos karo atakos, uždraustų karo priemonių naudojimo.
Kaltinamasis posėdyje nedalyvauja, jam atstovauja Lietuvos valstybės skirtas advokatas.
Anot kaltinamojo akto, D.Jazovas organizuotą grupę būrė kartu su jau dabar mirusiais sovietų veikėjais – buvusiu Sovietų Sąjungos vidaus reikalų ministru Borisu Pugo, Valstybės saugumo komiteto pirmininku Vladimiru Kriučkovu, Centro komiteto sekretoriumi ir Politinio biuro nariu Olegu Šeninu.
Prokurorai sako, kad D.Jazovas veikė žinodamas, kad tarp dviejų pasaulinių karų Lietuva buvo nepriklausoma valstybė, o 1990 metų kovo 11 dieną paskelbė apie nepriklausomos valstybės atstatymą.
Kaltinamajame akte rašoma, kad pasitelkus komunistų partiją ir įkūrus skirtingas organizacijas, D.Jazovas su bendražygiais pavedė kitiems pareigūnams „parengti valdžios perėmimo Lietuvoje planą, sudaryti strategiškai svarbių užimtinų objektų sąrašą, į jį įtraukiant valstybinės valdžios ir valdymo institucijas, visuomenės informavimo, komunikacijos, susisiekimo objektus“.
„Ši operacijos planavimo grupė numatė užimtinus strategiškai svarbius objektus, jų užėmimo planą ir kitas priemones nepaprastosios padėties ar prezidentinio valdymo įvedimo atveju. Operacijos planavimo grupė numatė, kokios paskirties ir kokio kiekio karinių vienetų būtina perdislokuoti į Lietuvą, karinių dalinių bei kitų karinių struktūrų, dislokuotų Lietuvoje, vaidmenį operacijoje“, – rašoma kaltinamajame akte.
Anot kaltinimo, D.Jazovas ir jo bendrininkai nurodė įkurti vadovavimo operacijai štabą Vilniuje, 107-osios motorizuotų šaulių divizijos dislokavimo vietoje. Štabas buvo įkurtas 1990 metų pabaigoje. Į šio štabo sudėtį įėjo D.Jazovas, V.Kriučkovas ir B. Pugo. Vadovavimo štabo tikslas – apjungti ir koordinuoti skirtingų kariuomenės rūšių kariškių veiksmus. Šio štabo veikloje dalyvavo ir O.Šenino paskirti karinės operacijos Lietuvoje kurstytojai, Lietuvos komunistų partijos nariai M.Burokevičius, V.Švedas ir A.Naudžiūnas.
Tyrėjai nustatė, kad vadovavimo štabas numatė užgrobti Krašto apsaugos departamento Alytaus technikos mokyklos patalpas, Krašto apsaugos departamento administracinį pastatą Viršuliškių gatvėje Vilniuje, Valstybinės leidybos įmonę „Spauda“ Laisvės prospekte, Lietuvos Medžiotojų ir žvejų draugijos respublikinę tarybą, Stiklių gatvėje,Vilniuje, „Lietuvos telekomo“ filialo tarpmiestinio telefono centro cecho ir Lietuvos radijo ir televizijos centro radijo transliacijos operatorinės (radijo biuro) patalpas Vilniaus rajone, Lietuvos radijo ir televizijos kūrybos namus bei atsarginį bunkerį Vilniaus rajone ir kitus objektus.
1991 metų sausio 11 dieną kariniais veiksmais įgyvendinant nusikalstamų veikų planą buvo pradėta Sovietų Sąjungos agresija ir ginkluotas konfliktas Lietuvoje – Alytaus oro desanto kariškiai užgrobė Krašto apsaugos departamento Alytaus technikos mokyklą, Alytuje, užvaldė šaudmenis, o 107-osios motorizuotų šaulių divizijos kariškiai, vadovaujami Vladimiro Uschopčiko, panaudodami tankus, priešlėktuvinės gynybos sistemą, „Kalašnikovo“ automatus ir kulkosvaidžius, užėmė Krašto apsaugos departamento administracinį pastatą, Vilniuje, Viršuliškių gatvėje. Jis buvo laikomas užgrobtas iki 1991 metų rugpjūčio 23 dienos – Maskvos pučo.
Kaltinamajame akte rašoma, kad 76-osios oro desanto divizijos apie 200 kariškių bei 107-osios motorizuotų šaulių divizijos 106-ojo tankų pulko kariškiai, vykdydami ir remdami Sovietų Sąjungos politiką dideliu mastu ir sistemingai užpuldinėti civilius, karine technika atvyko prie Spaudos rūmų ir pradėjo tarptautinės humanitarinės teisės draudžiamą karo ataką prieš pastate dirbusius ir jį gynusius civilius. Jos metu kariai nežmoniškai elgėsi su tarptautinės humanitarinės teisės saugomais asmenimis: persekiojo civilius dėl politinių ir nacionalinių motyvų, kuriuos draudžia tarptautinė teisė, sunkiai sutrikdė jų sveikatą, susargdino, o taip pat naudojo bauginimo ir teroro priemones bei tarptautinių sutarčių uždraustas karo priemones.
Kariškiai Spaudos rūmų puolimą pradėjo išsilaipinę iš savo automobilių ir pasidalinę į dvi grupes, Jie pradėjo brautis į Spaudos rūmus iš dviejų pusių – pro centrinį ir tarnybinį įėjimus.
Oro desanto kariškiai, persekiodami civilius dėl jų politinių ir nacionalinių motyvų ir nežmoniškai su jais elgdamiesi, būdami ginkluoti automatais, kulkosvaidžiais, snaiperiniais ginklais, stumdydami, smūgiuodami kumščiais, baugino bei terorizavo civilius. Po to dalis kariškių įsibrovė į pastato vidų.
Likusiai daliai kariškių bandant prasibrauti pro centrinį Spaudos rūmų įėjimą, operacijai vadovavęs kariškis iš automatinio ginklo iššovė seriją šūvių į Spaudos rūmus gynusį ir vandens srovę į puolančius kariškius nukreipusį Krašto apsaugos departamento darbuotoją Vytautą Lukšį.
Prie Spaudos rūmų buvę 76-osios oro desanto divizijos kariškiai, šaudydami iš automatų tuščiais bei koviniais šoviniais, kurių naudojimą draudžia tarptautinės sutartys, stumdydami, smūgiuodami kumščiais ir suduodami ginklais civiliams, baugindami bei terorizuodami atstūmė juos nuo užimto Spaudos rūmų pastato.
Karo atakos metu prie Spaudos rūmų dalyvavę kariškiai tyčinius nesunkius sveikatos sutrikdymus padarė 31 civiliui.
