„Taktiška tyli diplomatija nepasiteisino“, – sakė D. Kuleba.

Pirmąsias baterijas „Patriot“ Kyjivas gavo praėjusią vasarą, tačiau trijų dabar turimų sistemų neužtenka apginti visą šalį nuo padidėjusio Rusijos aviacijos bombardavimo. Karo meto vyriausybei prašant Vakarų sąjungininkių suteikti daugiau ginklų, prezidentas Volodymyras Zelenskis pavedė D. Kulebai konkrečią užduotį – įtikinti šalis, turinčias atsarginių sistemų „Patriot“, perduoti jas Ukrainai.

D. Kuleba ne kartą pabrėžė, kad jis ir Ukraina yra dėkingi už saugumo pagalbą, kurią jau suteikė daugelis šalių, tačiau jis ėmė viešai reikšti nepasitenkinimą dėl ribotos paramos. Pasak D. Kulebos, šalys turi daugiau nei 100 sistemų „Patriot“, o kai kuriose kaimyninėse šalyse uostą ar aerodromą saugo daugiau nei viena tokia sistema. Prezidentas V. Zelenskis sakė, kad visai Ukrainai apsaugoti reikia 26 sistemų, tačiau D. Kuleba deda pastangas pradžiai kuo greičiau gauti bent septynias.

„Ar jūs nuoširdžiai tikite, kad visa JAV kariuomenė neturi vienos atliekamos baterijos „Patriot“, kuri nevykdo kovinės tarnybos ir kurios nebūtų galima atiduoti Ukrainai? Aš ne“, - sakė D. Kuleba ir pridūrė esąs įsitikinęs, jog galiausiai Ukraina gaus daugiau sistemų „Patriot“, bet už šį delsimą ukrainiečiai moka gyvybėmis.

Pastarosiomis savaitėmis Rusija sustiprino  atakas prieš svarbiausią Ukrainos infrastruktūrą, kai kuriuose miestuose, įskaitant Charkivą, nutrūko elektros tiekimas. Kyjivas prašo būtent „Patriot“, nes tai vienintelis ginklas, galintis perimti ir sunaikinti Rusijos hipergarsines balistines raketas, tokias kaip „Kinžal“.

„Nenoriu gadinti vakarėlio, – sakė Dmytro Kuleba, pasveikinęs NATO nares su Aljanso įkūrimo 75-osiomis metinėmis. – Tačiau pagrindinė mano žinia šiandien bus „Patriotai“.

„Ukrainiečių gyvybių gelbėjimas, Ukrainos ekonomikos gelbėjimas, Ukrainos miestų gelbėjimas priklauso nuo to, ar Ukrainoje bus „Patriot“ bei kitų oro gynybos sistemų. Kalbame apie „Patriot“, nes tai vienintelė sistema, galinti perimti balistines raketas“, – sakė D. Kuleba.

Tai politinės valios klausimas.

Kaip praneša „Ukrinform“, tai interviu „Reuters“ pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.

„Partneriai perdavė mums įvairių oro gynybos sistemų, mes tai vertiname, bet to tiesiog nepakanka, turint omenyje karo mastą“, – sakė D. Kuleba. Jis pridūrė, kad apie „Patriot“ oro gynybos sistemas kalbės kiekviename susitikime su kolegomis iš NATO Briuselyje.

Anot jo, Ukrainos partneriai turi daugiau nei 100 „Patriot“ sistemų, tačiau kol kas nenori pasidalyti dar 5–7 – minimumu, reikalingu reikšmingai papildomai gynybai.

„Ar tai tokia didelė problema? Nejaugi neįmanoma patenkinti minimalaus Ukrainos prašymo? – klausė  ministras. – Sprendimas yra. Tai tik politinės valios klausimas. Tad kažkas turi priimti sprendimą“.

Ukrainos URM vadovas nesupranta, kodėl sąjungininkai vis dar netiekia papildomų „Patriot“, juolab kad Kyjivo partneriai nesusiduria su raketų pavojumi, kuris Ukrainai gresia kasdien.

D. Kuleba įsitikinęs, kad ši pagalba padėtų nugalėti Rusiją ir užkirsti kelią dideliam karui Europoje.

„Kai sakau, kad Europoje kils karas ir raketos kris Briuselyje ir kituose Europos miestuose, aš neperdedu. Visa tai bus, jei Ukraina nelaimės karo prieš Rusiją. Todėl geriausias būdas apsaugoti savo „Patriot“ nuo būtinybės perimti raketas virš jūsų šalių ir jūsų karius nuo žūties – siųsti šias sistemas į Ukrainą ir suteikti Ukrainos kariams viską, ko jiems reikia“, – pabrėžė ministras.

Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, Ukrainos užsienio reikalų ministras D. Kuleba balandžio 3-4 dienomis lankosi Aljanso būstinėje Briuselyje ir dalyvauja Ukrainos ir NATO tarybos ministrų posėdyje.

„Indijos ir Rusijos bendradarbiavimas daugiausia grindžiamas sovietiniu palikimu, – sakė D. Kuleba Didžiosios Britanijos laikraščiui „Financial Times“ (FT), penktadienį būdamas Indijos sostinėje. – Tačiau tai nėra palikimas, kuris išliks šimtmečius; tai palikimas, kuris nyksta“.

Naujasis Delis laikosi neutralios pozicijos dėl Rusijos invazijos į Ukrainą, nepritaria Vakarų sankcijoms Maskvai ir ne kartą skatino konfliktus spręsti dialogu. Daugiausiai – 1,4 mlrd. – gyventojų pasaulyje turinti šalis palaiko gerus santykius su Vakarų valstybėmis ir Rusija.

Nuo karo Ukrainoje pradžios Indija padidino pigios naftos importą iš Rusijos ir yra viena didžiausių jos pirkėjų. Šalis taip pat jau ilgą laiką iš Rusijos perka didelę dalį savo karinės įrangos. Tačiau Indija vis labiau stengiasi mažinti savo priklausomybę šiuo atžvilgiu, daugiau importuodama iš kitų šalių arba gamindama savo šalyje.

D. Kuleba taip pat sakė FT, kad Indija turėtų susirūpinti dėl glaudesnių Rusijos ir Kinijos santykių. Indijos santykiai su kaimynine Kinija yra itin įtempti nuo 2020 metų, kai Himalajų kalnuose prie bendros ir smarkiai militarizuotos sienos įvyko mirtinas susirėmimas.

Ministras taip pat išreiškė norą didinti prekybą tarp Ukrainos ir Indijos. Pavyzdžiui, jis sakė, kad Ukraina norėtų importuoti iš Indijos sunkiąsias mašinas.

Penktadienį Dmytro Kuleba susitiks su savo kolega Subrahmanyamu Jaishankaru (Subrahmanjamu Džajašankaru), taip pat su patarėjo nacionalinio saugumo klausimais pavaduotoju, pranešė Indijos užsienio reikalų ministerija.

Ketvirtadienį D. Kuleba pagerbs Indijos nepriklausomybės lyderio Mahatmos Gandhi (Mahatmos Gandžio) atminimą Radžghato memoriale.

D. Kulebos vizitas vyksta praėjus savaitei po to, kai indų premjeras Narendra Modi (Narendra Modis) pasikalbėjo su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir Rusijos vadovu Vladmiru Putinu, kurį Indija iki šiol vengia kritikuoti dėl karo Ukrainoje.

Vietoj to Naujasis Delis pabrėžia, kad norint nutraukti karą reikia pasitelkti diplomatines priemones ir dialogą, ir išreiškė norą prisidėti prie taikos pastangų.

Kovo 20 dieną N. Modi socialiniame tinkle „X“ parašė, jog išreiškė V. Zelenskiui „nuoseklią Indijos paramą visoms pastangoms siekti taikos ir kuo greičiau užbaigti vykstantį konfliktą“, ir pridūrė, kad šalis toliau teiks humanitarinę pagalbą.

Ukraina yra suinteresuota stiprinti mūsų prekybos ir ekonominius ryšius su Indija, visų pirma žemės ūkio produktų eksporto, bendradarbiavimo aviacijos lauke, prekybos farmacijos ir pramonės produktais srityse.

Tai įvyko po to, kai M. Modi pasikalbėjo su V. Putinu, kad pasveikintų jį su perrinkimu prezidentu. Pasak Indijos užsienio reikalų ministerijos pareiškimo, abu lyderiai susitarė toliau stiprinti savo santykius, o N. Modi pakartojo, kad dialogas ir taika yra geriausia išeitis sprendžiant Rusijos ir Ukrainos karo problemą.

Vadovaujant N. Modi, Indija save vaizduoja kaip kylančią svarbią geopolitikos veikėją, galinčią tarpininkauti tarp Vakarų ir Rusijos dėl karo Ukrainoje.

Praėjusią savaitę telefonu kalbėdamas su N. Modi V. Zelenskis sakė, kad paragino Indiją dalyvauti aukščiausiojo lygio susitikime taikos siekiui, kurį surengti pasiūlė Šveicarija.

„Ukraina yra suinteresuota stiprinti mūsų prekybos ir ekonominius ryšius su Indija, visų pirma žemės ūkio produktų eksporto, bendradarbiavimo aviacijos lauke, prekybos farmacijos ir pramonės produktais srityse“, – sakoma Ukrainos prezidento pranešime „X“.

Jungtinėse Tautose Naujasis Delis susilaiko nuo balsavimo prieš Maskvą ir prasidėjus invazijai perka daugiau rusiškos naftos sumažintomis kainomis.

Tuo pat metu Indija suintensyvino ryšius su Vakarų galybėmis, pavyzdžiui, Jungtinėmis Valstijomis ir Europos Sąjunga. Naujasis Delis stengiasi sumažinti savo priklausomybę nuo Maskvos dėl ginklų ir technologijų, nes dėl karo sutriko tiekimas. Indija kartu su JAV, Australija ir Japonija taip pat priklauso vadinamajam Ketvertui (angl. The Quad).

Pernai Azijos milžinėje apsilankiusi Ukrainos užsienio reikalų viceministrė Eminė Džaparova paragino Indiją atlikti svarbesnį vaidmenį padedant nutraukti Rusijos invaziją, sakydama, kad Kyjivas sveikintų bet kokias pastangas, kuriomis siekiama nutraukti karą.

Užsienio reikalų ministerijos pranešime teigiama, kad vizito metu D. Kuleba surengs derybas su savo kolega S. Jaishankaru (S. Džaišankaru) ir Indijos patarėjo nacionalinio saugumo klausimais pavaduotoju.

Po to, kai 2022 metų vasarį Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, Indija vengia aiškiai pasmerkti šį puolimą, tačiau tuo pat metu siekia užmegzti glaudesnius santykius su JAV saugumo srityje.

Nuo Šaltojo karo laikų Maskva ir Naujasis Delis palaiko glaudžius santykius, o Rusija tebėra didžiausia ginklų Indijai tiekėja.

Indija nurodė, kad dviejų dienų vizito metu D. Kuleba su indų pareigūnais aptars „bendradarbiavimą abiem šalims svarbiais regioniniais ir pasauliniais klausimais“.

Indijos ministro pirmininko Narendros Modi (Narendros Modžio) vyriausybė sulaukė kritikos dėl to, kad prasidėjus Maskvos karui Ukrainoje nusipirko šimtus milijonų barelių rusiškos naftos ir taip padidino Rusijos prezidento Vladimiro Putino karo iždą.

Kiek anksčiau šį mėnesį N. Modi pasveikino V. Putiną su perrinkimu rinkimuose, kuriuose jis neturėjo realių varžovų, ir sakė, kad tikisi stiprinti ryšius ir plėtoti tai, ką jis pavadino ypatingais Rusijos ir Indijos santykiais.

„Sistemos „Patriot“ dabar turi būti dislokuotos čia, Ukrainoje, kad apsaugotų realias žmonių gyvybes, o ne likti ten, kur raketų pavojus yra lygus nuliui“,  – trečiadienį spaudos konferencijoje sakė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.

Vien tik savaitę nuo kovo 18 iki 24 dienos Rusija į taikinius Ukrainoje paleido 190 įvairių tipų raketų, 140 kovinių dronų ir 700 sklendžiančių bombų. Ypač didelį pavojų esą kelia balistinės raketos, kurios pradžioje pakyla į didelį aukštį ir tada stačiai sminga į žemę. „Jos pasiekia taikinius ypač dideliu greičiu – žmonės turi mažai laiko pasislėpti – ir sukelia smarkius sugriovimus“,  –pabrėžė ministras.

Ukraina, padedama Vakarų, daugiau kaip dvejus metus priešinasi Rusijos agresijai. Ukrainos oro gynyba buvo sustiprinta modernių ginklų. Ypač efektyvi yra JAV gaminama „Patriot“ sistema.

Daugiau „Patriot“ sistemų ne tik gelbėtų žmonių gyvybes, bet ir taupytų vertingus šalių partnerių išteklius, kalbėjo ministras. „Kiekviena teritorija, kurią padengia „Patriot“, reiškia mažiau kritinės infrastruktūros sugriovimų ir mažiau atstatymo išlaidų“, – pabrėžė jis. Kiekvienas apsaugotas miestas, be to, reiškia, kad iš užsienio grįš tūkstančiai ukrainiečių. Sugrįžusieji stiprins Ukrainos ekonomiką, o tai sumažins priklausomybę nuo užsienio finansinės paramos, tęsė D. Kuleba.

Be to, sustiprinus oro gynybą, Ukrainos kariuomenė galėtų savo naudai pakeisti karo eigą. Rusija šiuo metu ypač dažnai naudoja sklendžiančias bombas. „Šios bombos, kurios vidutiniškai sveria nuo 500 iki 1 500 kg, leidžia rusų okupantams naikinti taikinius ir griuvėsiais judėti pirmyn“, – sakė D. Kuleba.

„Kas iš tikrųjų svarbu ir kas mus šokiruoja, yra tai, kad sprendimas dar nepriimtas“, – sakė užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba internetiniame susitikime su užsienio žiniasklaida.

Amerikiečių gynybos sekretorius Lloydas Austinas (Loidas Ostinas) anksčiau antradienį pažadėjo, kad Jungtinės Valstijos neleis Ukrainai palūžti kare su Rusija, nors Kongresas vis dar stabdo tolesnės pagalbos teikimą.

Respublikonų vadovaujamiems Atstovų Rūmams blokuojant naują paramą Ukrainai, Jungtinės Valstijos įspėja, kad neseniai suteikto 300 mln. dolerių (274 mln. eurų) paketo pakaks tik kelioms savaitėms.

„Jungtinės Valstijos neleis Ukrainai palūžti“, – Vokietijoje pradėdamas Ukrainos tarptautinių rėmėjų susitikimą žurnalistams pabrėžė L. Austinas.

„Esame pasiryžę aprūpinti Ukrainą ištekliais, reikalingais pasipriešinti Kremliaus agresijai“, – pridūrė jis.

Vašingtonas praėjusią savaitę paskelbė apie 300 mln. dolerių vertės skubų ginklų paketą, tačiau L. Austinas teigė, kad jį pavyko sudaryti tik panaudojus pinigus, kuriuos Pentagonas sutaupė kitiems pirkiniams.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis dieną prieš tai paskelbtame pareiškime teigė, jog Kyjivui „nepaprastai svarbu, kad Kongresas netrukus užbaigtų visas būtinas procedūras ir priimtų galutinį sprendimą“ dėl paramos.

„Jeigu Vladimiras Putinas įsiverš į Baltijos šalis, jūs drąsiai ginsite savo tautas nuo priešo, kuris lenkia jus tiek patirtimi, tiek pajėgumais. NATO reikės kelių dienų nuspręsti, kaip reaguoti. Ir tada NATO reaguos“, – Eltai sakė penktadienį Vilniuje lankęsis D. Kuleba.

„Galų gale, manau, NATO nugalės. Bet pasižiūrėkite į Bachmutą, pasižiūrėkite į Avdijivką – taip atrodys Baltijos šalys po intensyvių kovos veiksmų. Taip atrodys jūsų miestai. Nebebus gražaus Vilniaus“, – įspėjo jis.

Todėl Ukrainos užsienio reikalų ministras pabrėžia – pigiausias ir saugiausias kelias viso to išvengti yra parama prieš Rusijos agresiją kovojantiems ukrainiečiams. Jo teigimu, Lietuva tą supranta, todėl aktyviai remia Kyjivą.

„Kiti apsimeta, kad jie gali to išvengti“, – apgailestavo D. Kuleba.

– Pastarosiomis savaitėmis tarptautinėje erdvėje netyla kalbos dėl Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono pasisakymų dėl sausumos karių siuntimo į Ukrainą. Jis teigė, kad nėra oficialių sprendimų, tačiau, anot prezidento, nėra nesvarstytinų klausimų. Tokie pasisakymai nustebino kai kuriuos Europos lyderius – pavyzdžiui, Vokietijos kanclerį Olafą Scholzą. Ar tokios žinios iš Paryžiaus jus nustebino? Ir ar tiesa tai, ką sako kai kurie politikai – esą diskusijos apie karių siuntimą į Ukrainą nėra naujos?

– Jeigu tokios diskusijos vyko tarp Europos Sąjungos ar NATO sąjungininkų – mes to nežinojome. Tai – vidinės diskusijos.

Ar ši žinutė iš prezidento E. Macrono mums buvo staigmena? Ne. Ar susidaro įspūdis, kad Paryžius yra pirmoji Europos sostinė, viešai pripažinusi akivaizdžius dalykus? Taip, manau taip. Ar kitos sostinės susirūpino ir jaučiasi nepatogiai dėl šio fakto konstatavimo? Taip, tai taip pat akivaizdu. Bet šios žinutės iš Paryžiaus išprovokuota diskusija padės Europai sutaupyti daug laiko suvokiant, kad turi būti padaryta daugiau. Ne tik dėl Ukrainos, bet ir dėl Europos.

Kai prieš dvi savaites Paryžiuje prezidentas E. Macronas kalbėjosi su prezidentu Volodymyru Zelenskiu, pastebėjau, kad E. Macronas sakė – turime tai daryti ir dėl jūsų, ir dėl savęs. Tokio supratimo kai kuriose Europos sostinėse vis dar trūksta – kad padedant Ukrainai, neužsiimama labdara, bet gelbėjamos savų piliečių gyvybės, sutaupomos didelės sumos pinigų, kuriuos kitu atveju reikėtų išleisti savo gynybai. Kad ir kokia yra pagalbos kitai, save ginančiai valstybei kaina – apginti save yra gerokai brangiau.

Galų gale, manau, NATO nugalės. Bet pasižiūrėkite į Bachmutą, pasižiūrėkite į Avdijivką – taip atrodys Baltijos šalys po intensyvių kovos veiksmų. Taip atrodys jūsų miestai. Nebebus gražaus Vilniaus.

– Ar galime sakyti, kad šie E. Macrono žodžiai rodo, jog bręsta esminis lūžis Vakarų pozicijose Rusijos karo Ukrainoje atžvilgiu?

– Ši E. Macrono žinutė yra tai, ką visi žino, bet bijo pasakyti. Jis tiesiog yra pirmasis, kuris pradėjo atvirai kalbėti apie tai, ką, mano manymu, kiekvienas protingas žmogus Europoje turi suprasti. Jeigu Rusija nesustabdoma Ukrainoje, Europoje bus karas.

– Prezidentas V. Zelenskis ne kartą teigė, o pakartojo ir šiais metais viešėdamas Vilniuje – jeigu kris Ukraina, toliau seks Moldova, Baltijos šalys. Ar įmanoma, jog Rusija užpuls Baltijos šalis tęsiantis kovai Ukrainoje, jeigu konfliktas būtų įšaldytas?

– Pirmiausiai, konfliktas nebus įšaldytas. Žinoma, aš nesu Einšteinas – net ir jis neturėjo visų atsakymų apie savo reliatyvumo teoriją. Neturiu visų atsakymų, bet tvirtai žinau, kad Ukrainoje nebus įšaldyto konflikto. V. Putino tikslas – ne įšaldytas konfliktas.

Antra, atrodo, kad visi pamiršta 2021 m. gruodį paskelbtą Rusijos dokumentą, kuriame keliamas reikalavimas NATO atsitraukti iki 1997 m. pozicijų – atsitraukiant iš Baltijos ir Vidurio Europos valstybių ir taip atkuriant Sovietų Sąjungos įtakos zoną. Kodėl visi apie tai pamiršta? Ar galvoja, kad taip pokštas? Tai ne juokai. Kelias į Vengriją, į Vidurio Europą veda, žinoma, per Ukrainą, bet ir per Baltijos šalis.

Tie, kurie sako, kad V. Putinas neišdrįs užpulti NATO – tai tie patys žmonės, kurie sakė, jog jis nedrįs pulti Ukrainos. Nenoriu būti nemandagus, bet noriu, kad kiekvienas pagalvotų apie labai paprastą dalyką – jeigu V. Putinas įsiverš į Baltijos šalis, jūs drąsiai ginsite savo tautas nuo priešo, kuris jus lenkia tiek patirtimi, tiek pajėgumais. NATO reikės kelių dienų nuspręsti, kaip reaguoti. Ir tada NATO reaguos. Galų gale, manau, NATO nugalės. Bet pasižiūrėkite į Bachmutą, pasižiūrėkite į Avdijivką – taip atrodys Baltijos šalys po intensyvių kovos veiksmų. Taip atrodys jūsų miestai. Nebebus gražaus Vilniaus.

Pigiausias ir saugiausias kelias to išvengti – padėti mums. Vietoje to, kad skęstumėte nesibaigiančiose diskusijose ir baimėse dėl eskalacijos. Todėl Lietuvos Vyriausybė ir remia Ukrainą – nes suprantama, kas bus toliau. Kiti apsimeta, kad jie gali to išvengti.

Pirmadienį minėsite Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną. Kadaise jūs praradote nepriklausomybę dėl labai paprastos priežasties – Europoje nebuvo nieko, kas priimtų tvirtus sprendimus, kad jus apgintų ir padėtų gintis nuo sovietų. Taip Stalinas ir Hitleris padalijo Europą.

Dabar V. Putinas kaltina Lenkiją, esą ji išprovokavo Hitlerį juos užpulti. V. Putinas ras pasiteisinimus viskam. Todėl vienintelis kelias pirmyn – tvirti sprendimai.

– Rusijoje kitą savaitę vyks vadinamieji rinkimai. Kai kurie ekspertai sako, kad būtent dėl to dabar V. Putinas vengia nepatogių sprendimų, susijusių su mobilizacija ir pan. Kaip manote, kas gali nutikti po šių tariamų rinkimų?

– Kas nutinka, kai kiekvieną rytą valomės dantis? Tai tiesiog rutina. V. Putinui tai yra tas pats. Rengti rinkimus Rusijoje yra kaip rytais valytis dantis – tiesiog turi tai padaryti. Vienintelis dalykas, kad dantis valomės kasdien, o rinkimai vyksta kartą per ketverius metus. Daugiau niekas nesikeičia – netampame kitu žmogumi vien dėl to, jog išsivalėme dantis, tiesa? Nesitikiu jokių pokyčių.

– Netgi tokių, kurie Ukrainai blogintų situaciją?

– Ne. Nesitikiu. Jis turi labai aiškią mąstyseną. Kodėl žmonės yra akli ir negirdi – jis viską pasakė. Jis aiškiai nurodė dėl ko jis kariauja, ko jis siekia – tai Sovietų Sąjungos įtakos atkūrimas, nes būtent tada šios Rusijos imperijos įtakos apimtis buvo aukščiausiame taške. Sovietų Sąjunga buvo Rusijos imperijos tęsinys.

Kodėl žmonės yra akli ir negirdi – jis viską pasakė.

Jis senas vyras. Tai – jo paskutinė misija. Jis nesustos, nebent bus sustabdytas. Rinkimai, perrinkimas... Tai nieko nekeičia.

– Kalbant apie Rusijos visuomenę – Kremliui pradėjus plataus mąsto invaziją, viltasi, jog rusai gali sukilti, išeiti į gatves, protestuoti ir sudrebinti režimo pamatus. Karui tęsiantis daugiau kaip du metus – jūsų vertinimu, ar dar yra kokios vilties, kad Rusijos visuomenė gali būti tas „X“ elementas, galintis paskatinti pokyčius Rusijoje?

– Rusijos visuomenė kartais vadinama vergų visuomene – jie klusniai klauso visko, ką jiems primeta jų vergvaldys V. Putinas. Bet net vergai sukildavo. Todėl manau, kad nedera vadinti Rusijos visuomenę vergais.

Bent jau dabar, nematau jokio „X“ faktoriaus. Jeigu jie nurijo Aleksejaus Navalno mirtį, tai...

Bet tai gali keistis, jeigu Rusijos situacija fronte ir Rusijos gilumoje keisis. Bet tam, kad Ukraina situaciją galėtų pakeisti – mums reikia ginklų.

– Pabaigai noriu paklausti apie situaciją Lietuvoje. Dalis šalies politikų – pavyzdžiui, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis – atvirai kalba ir ragina piliečius ruoštis patiems juodžiausiems scenarijams. Kiti tai kritikuoja ir sako, jog nereikia gąsdinti ir bauginti žmonių, kelti panikos. Ką apie tai manote?

– Jeigu nori išvengti karo – ruoškis jam. Nėra vidurio kelio. Skirtingi politikai žaidžia skirtingus žaidimus, bet galų gale, kai prasideda karas – kas buvo teisus, o kas klydo, nėra svarbiausia.

„Nuoširdžiai nesuprantu, kodėl mokymų misijos yra toks sudėtingas ir daug diskusijų keliantis klausimas. Tarp 2013 ir 2022 metų Ukrainoje vyko daugybė mokomųjų misijų ir jos buvo labai efektyvios. Nematau priežasties, kodėl jos negalėtų tęstis“, – penktadienį Vilniuje, spaudos konferencijos metu, sakė D. Kuleba.

D. Kuleba pažymėjo, kad Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono pradėta diskusija dėl karių siuntimo į Ukrainą yra kelias į tvirtus sprendimus.

„Prancūzija sugrįžo. Prezidentas Emmanuelis Macronas iškėlė fundamentalių klausimų dėl Europos ateities. Puiku, kad diskusija prasidėjo, joje yra daugybė sudėtinių dalių, tačiau dvi pagrindinės yra susijusios su viešos diskusijos atgaivinimu apie tai, kaip mes visi laimėsime šį karą galvodami nestandartiškai. Antra dalis yra susijusi su tam tikrų veiklų lokalizavimu Ukrainoje. Turiu omenyje mokymus, gamybą ir priežiūrą“, – kalbėjo jis.

„Pagalbos Ukrainai lašinimas lašas po lašo nebeveikia. Su tuo turi būti baigta. Jeigu viskas ir toliau tęsis taip, kaip vyksta dabar – geruoju nesibaigs nė vienam iš mūsų“, – įspėjo D. Kuleba.

Taip pat politikas, kalbėdamas apie paramą Ukrainai ir taiką Europoje, valstybių lyderius paragino susitelkti.

„Reikia neriboto ir savalaikio ginklų ir šaudmenų tiekimo, siekiant užtikrinti, kad Ukraina nugalėtų Rusiją ir, kad karas neišplistų Europoje. Taikos era Europoje baigėsi. (...) Tuos, kurie netiki, kad karas gali išplisti už Ukrainos ribų ir peržengti NATO teritoriją, kviečiu atsibusti, paskaityti istorijos knygas, paklausyti Vladimiro Putino žodžių ir surasti dešimt skirtumų – nerasite“, – pabrėžė ministras.

ELTA primena, kad penktadienį šalių diplomatijų vadovai susitiko netylant diskusijoms apie Prancūzijos prezidento E. Macrono pareiškimus.

E. Macronas neatmetė galimybės dislokuoti Prancūzijos sausumos pajėgas Ukrainoje. Jo teigimu, nėra nesvarstytinų klausimų, siekiant garantuoti, kad Rusija nepasiektų pergalės Ukrainoje. Prancūzijos vadovas tvirtino, kad kiekviena šalis ateityje galėtų priimti savarankiškus sprendimus dėl karių dislokavimo.

Visgi NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas patikino, kad Aljansas siųsti karių į Ukrainą neketina.

Kaip praėjusią savaitę teigė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, kol kas yra kalbama tik apie mokomąsias misijas. Prezidento Gitano Nausėdos patarėjas Kęstutis Budrys patvirtino, kad tai vienas iš galimų modelių.