Nors čempionatas vyks tik 3 dienas (kovo 1–3 d.), per jas startuos daugiau nei 650 lengvaatlečių iš 133 šalių – visi jie sieks tapti geriausiais pasaulyje.

Lengvoji.lt kviečia skaityti varžybų anonsą ir susipažinti su Dovilės, Tomo bei Lietuvos lengvosios atletikos federacijos prezidento Eimanto Skrabulio mintimis, keliamais tikslais ir kita svarbia informacija.

Intriguojantis pirmas kartas

22-ejų metų JAV studijuojančiam T. Keršuliui tai bus debiutinis pasaulio uždarų patalpų čempionatas, į kurį sportininkas pateko su trenksmu. Dar praėjusių metų vasarį sprinteris ne tik beveik sekunde pagerino ankstesnį Lietuvos rekordą, bet ir įvykdė itin aukštą normatyvą, kai 400 m distanciją įveikė per 45,78 sek. Apskritai, šių varžybų normatyvai prilygsta olimpinių žaidynių normatyvams, todėl šiuo keliu prasibrauti į čempionatą pavyko toli gražu ne kiekvienam.

Visgi, iš pirmo žvilgsnio pasaką primenanti istorija grąžino į realybę, kadangi liepos mėnesį patirta pėdos trauma Tomui sutrukdė ne tik sėkmingai užbaigti pernai metų sezoną, bet ir pasiruošti šiai žiemai. Jau 3 savo rungties startus šiemet turėjęs bėgikas greičiausiai 400 m nuotolį įveikė per 47,30 sek., o traumos padarinius jaučia iki šiol.

„Buvo labai ilgas reabilitacijos procesas. Iš pradžių galvojau, kad jis užtruks ne ilgiau nei mėnesį, bet užtruko daug daugiau. Visą rudenį negalėjau visa jėga treniruotis ir teko minti dviratį arba bėgioti ant antigravitacijos bėgimo takelio. Iki dabar jaučiasi pėda po varžybų ir sunkių treniruočių, bet tikiuosi, kad po truputį reikalai gerėja.

Pasiruošimas tikrai nebuvo toks geras, koks buvo porą praėjusių metų. Jis buvo daug trumpesnis dėl traumos, todėl negalėjau padaryti tai, ko reikia, ir visavertiškai pasiruošti sezonui. Tas matosi pagal rezultatus. Apskritai, 400 m distancijos bėgikams paruošiamasis etapas yra labai svarbus, kadangi tada padedami pagrindai visiems metams, todėl to man dabar labiausiai trūksta“, – pasakojo greičio ir ištvermės trūkumą akcentavęs T. Keršulis.

Vieną pirmą (47,30 sek.) ir vieną antrą (48,01 sek.) vietą už Atlanto 2024 metais jau spėjęs iškovoti lengvaatletis pasirodymais nėra iki galo patenkintas, tačiau nepraranda pozityvo: „Nesu patenkintas rezultatais, bet žinau, kad atsistatymo procesas po traumos gali užtrukti ilgai, dėl to bandau nepergyventi. Jaučiu, kad per paskutines treniruotes pradėjau rodyti vis geresnius ir geresnius rezultatus, todėl manau, kad forma gerėja. Tikiu, kad netrukus varžybų rezultatai irgi pagerės. Apskritai, 2022 m. ir 2023 m. mano žiemos sezono rezultatai buvo daug įspūdingesni negu vasaros, todėl tikiuosi, kad šį kartą turėsiu daugiau jėgų parodyti tokius rezultatus ir stadione.“

Pernai Europos komandiniame čempionate debiutavęs ir Europos U23 čempionate 8 vietą užėmęs sprinteris žengs į dar neregėtas varžybas, tačiau nusiteikimas prieš startą – kovingas, o galimybė įgyti patirties startuojant su geriausiais pasaulyje – neeilinė.

„Aišku, norėčiau būti tokios formos, kokios buvau prieš metus (su tokiu rezultatu galėčiau pretenduoti ir į finalą), bet bandau negalvoti apie tai. Žinau, kad tebeturiu geresnį rezultatą savo kūne ir reikia jį ištraukti. Manau, kad turiu šansą gerai pasirodyti pasaulio čempionate ir pagerinti savo sezono rezultatą, o tai man suteiktų pasitikėjimo prieš artėjantį vasaros sezoną. Esu nusiteikęs kovingai ir norėčiau patekti į pusfinalį. Labiausiai noriu atiduoti visas jėgas ir deramai atstovauti Lietuvai“, – tikslais dalinosi T. Keršulis.

Sprinteris prie starto linijos su dar 24 dalyviais stos penktadienį 13 val., kai sieks patekimo į pusfinalį. Įvykdžius šį tikslą, tą pačią dieną lauktų dar vienas startas – 23:10 val., kuriame bus kovojama dėl kelialapio į finalą. Vyrų 400 m rungties finalas numatytas šeštadienį 23:10 val.

Konkurencijos nebijanti rekordininkė

30-metė Lietuvos uždarų patalpų trišuolio rekordininkė (14.13 m) D. Kilty pasitinka jau antrąjį pasaulio uždarų patalpų čempionatą. Įdomu, jog Didžiojoje Britanijoje gyvenanti sportininkė ir vėl pateko į praktiškai namuose vykstantį čempionatą, nes ir pirmasis 2018 m. vyko Birmingamo mieste. Prieš šešerius metus Dovilė užėmė 12 vietą, kai nušoko 13.90 m.

Trišuolininkė prieš metus suspindo Europos uždarų patalpų čempionate, kai Turkijos sostinėje iškovojo rekordinę šeštą vietą (13.92 m). Šiemet varžybose Vokietijoje pavyko iškovoti antrą vietą (13.43 m), vėliau Panevėžyje susigrąžintas Lietuvos čempionės titulas (13.90 m).

„Nesijaučiu pervargusi nuo didelio varžybų krūvio. Pasiruošime mes pastoviai šokinėjome lauke, tai viduje truputį lengviau adaptuotis. Prieš čempionatą jaučiuosi patenkinamai, nes dar jaučiu, kad turiu pasidaryti keletą namų darbų.

Tikslas – deramai atstovauti savo šaliai pasaulio čempionate. Manau, kad pasiekti TOP5 būtų labai geras rezultatas. Nemanau, kad patirtis ankstesniame čempionate pravers, nes visos varžovės bus pasiruošusios ir dalyvavusios tokio lygio varžybose“, – prieš artėjantį startą kalbėjo Europos U23 čempionė.

Prieš mažiau nei dvi savaites Lietuvos čempionate triumfavusi D. Kilty turėjo viltį gauti kvietimą į Glazgą, todėl lemiamas pakilimas reitingų lentelės pozicijomis buvo sutiktas džiugiai. Tarp šešiolikos stipriausių planetos trišuolininkių patekusi lietuvė dabar visas mintis yra sutelkusi į šį startą, todėl vasarą laukiantis Romos Europos čempionatas ir Paryžiaus olimpinės žaidynės – nukelti į antrą planą:

„Žinia apie dalyvavimą buvo kiek netikėta, todėl labai džiaugiausi, kad pavyko patekti. Tai rodo, kad esu panašaus lygio kaip ir mano varžovės. Šiuo metu mano mintys sukasi apie pasaulio uždarų patalpų čempionatą, o išvadas bus galima daryti po jo. Vasara bus man kaip kitas sezonas, dabar taip toli negalvoju. Džiaugiuosi patekimu į Glazgą, o dabar svarbu nenuklysti nuo ritmo ir plano.“

Į trišuolio sektorių Dovilė žengs sekmadienį 12:18 val.

Netikėtas privalumas ir blizgančios akys

LLAF prezidentas E. Skrabulis akcentavo, jog šis pasaulio uždarų patalpų čempionatas netipiškas, todėl Lietuvos atstovų skaičius jame nestebina: „Šis čempionatas yra netipiškas, nes pagrindinis mūsų geriausių lengvaatlečių fokusas sutelktas į vasaros sezoną. Įdomūs metai dėl Europos čempionato, kuriame gali startuoti mūsų didelė komanda, o vėliau olimpinės žaidynės viską finalizuos.

Taip, tai yra nedidelis skaičius, bet reikia nepamiršti, jog Glazge nestartuoja mūsų sunkioji artilerija – ilgų metimų bei ištvermės atstovai, nes šių rungčių manieže nėra. Neabejoju, jei kiti mūsų sportininkai būtų įtraukę šį čempionatą į savo planus – Lietuvai galėjo atstovauti 4–5 žmonės.“

Tiesa, net ir prie dabartinių sąlygų komanda galėjo būti gausesnė, kadangi kvietimą turėjo „World Athletics“ auksinį turą laimėjusi šuolininkė į aukštį Urtė Baikštytė, kuri negalės startuoti dėl traumos, o sekmadienį šalies rekordą (800 m – 2 min. 1,07 sek.) pagerinusi Gabija Galvydytė taip pat turėjo realią galimybę patekti į čempionatą per reitingų sistemą.

„Džiaugiamės dėl Tomo ir Dovilės, jiems tikrai nebus lengva, nes konkurencija bus didelė. Tegul mėgaujasi čempionatu, manau, kad Tomo atveju, verta čia iš JAV atvykti vien dėl patirties įgijimo. Apskritai, jis yra talentingas jaunas sprinteris, kurį praėjusių metų vasarą persekiojo traumos, galbūt jos šiek tiek sutrukdė pasiruošti. Visgi, sportininko laukia krikštas, kuris leis pajausti geriausių pasaulio lengvaatlečių sukurtą atmosferą. Kiekvienas sportininkas važiuodamas į čempionatą pats sau išsikelia tikslus, tai linkime juos ir įgyvendinti.

Dovilė viena iš labiau patyrusių mūsų šuolininkių, kuri pasižymi stabiliais rezultatais. Jos akys sektoriuje blizga – ji veržiasi į kovą ir nebijo. Būtų labai smagu, jeigu jai pavyktų nustebinti pačiai save ir visus gerbėjus. Palinkėčiau jai asmeninio rekordo, nes greičiausiai tai reikštų patekimą į TOP8. Jos akių blizgesys ir noras startuoti prie gerai susiklosčiusių aplinkybių gali pradžiuginti mus visus. Sektoriuje ji visa dega – tikimės, sugebės tą gerą energiją, ryžtą ir norą nukreipti teisinga linkme.“

Durys į šį čempionatą buvo itin siauros ne tik dėl aukštų normatyvų, bet ir riboto dalyvių skaičiaus rungtyse. Pavyzdžiui, daugiakovėse, šuolio su kartimi ir šuolio į aukštį rungtyse startuos vos po 12 dalyvių, o šuolio į tolį, trišuolio ir rutulio stūmimo disciplinose – varžysis po 16 vyrų ir moterų. Pasak E. Skrabulio, tai bus kontrolinis startas prieš vasarą, kuriame lietuviai galės save išsibandyti ir realizuoti:

„Debiutuojantis sportininkas kartais turi privalumą prieš tuos, kurie jau žino, kas ten laukia. Tuos patyrusius ir anksčiau pasiekusius aukštų rezultatų, paradoksalu, bet dažnai slegia didesnė našta bei atsakomybė prieš gerbėjus. Kartais tai būna trukdis, o žmogaus psichologija sporte – labai svarbus dalykas.“

Jau 19-ame pasaulio uždarų patalpų čempionate lengvaatlečiai varžysis 13-oje rungčių, o žiūrovai manieže ir ekranuose išvys pasaulio rekordininkus Ryaną Crouserį (rutulio stūmimas), Gudaf Tsegay (3000 m), Armandą Duplantį (šuolis su kartimi), Femke Bol (400 m), Karsteną Warholmą (400 m), Grantą Holloway (60 m barjerinis bėgimas), be to, pasaulio čempionus Noahą Lylesą (60 m), Yaroslavą Mahuchikh (šuolis į aukštį) bei daugelį kitų sportininkų.

Paskutinį tokių varžybų medalį Lietuvai penkiakovėje iškovojo Austra Skujytė, kuri 2012 m. Stambule džiaugėsi bronza. 2022 m. Belgrade startavo Modesta Justė Morauskaitė (9 vieta) ir Simas Bertašius (26 vieta), 2018 m. Birmingame dalyvavo Agnė Šerkšnienė (7 vieta) ir Dovilė Kilty (12 vieta), o 2016 m. Portlande (4 vieta) ir 2014 m. Sopote (10–11 vietos) Lietuvai atstovavo vienintelė Airinė Palšytė.

Pasaulio uždarų patalpų čempionatą penktadienį, šeštadienį ir sekmadienį tiesiogiai transliuos LRT Plius televizija ir portalas lrt.lt

Iki pasaulio uždarų patalpų lengvosios atletikos čempionato likus kiek daugiau nei savaitei, paaiškėjo Lietuvos atstovų sudėtis. Lietuvos lengvosios atletikos federacija praneša, kad teisę startuoti čempionate iškovojo Tomas Keršulis (400 m) ir Dovilė Kilty (trišuolis).

Jau 19-ame pasaulio uždarų patalpų čempionate iš viso startuos daugiau nei 650 lengvaatlečių iš daugiau nei 130 šalių. T. Keršuliui tai bus debiutinis pasaulio uždarų patalpų čempionatas, o D. Kilty tokiame čempionate Lietuvai atstovaus jau antrą kartą. Abu šie sportininkai yra šalies uždarų patalpų, savo rungčių, rekordininkai.

Lietuvių startų laikai:

Penktadienis (kovo 1 d.):

13:00 val. 400 m atranka į pusfinalį;

23:10 val. 400 m pusfinalis (jei pateks).

Šeštadienis (kovo 2 d.):

23:10 val. 400 m finalas (jei pateks).

Sekmadienis (kovo 3 d.):

12:18 val. trišuolio finalas.

Geriausiai iš lietuvių pasirodė D. Kilty, kuri vienintelė pateko į finalą ir jame iškovojo šeštą vietą (geriausias asmeninis pasirodymas Europos čempionatuose). Prieš čempionatą teigusi, jog geras rezultatas artėja, trišuolininkė neklydo, nes būtent rungties finale užfiksavo savo geriausią sezono rezultatą – 13.92 m.

„Įtampos tikrai nejaučiau ir pasitikėjau savo jėgomis, nes žinojau, kad esu pasiruošusi“, – po finalo džiaugsmingai pasakojo D. Kilty.

Sportininkė pridūrė, jog rezultatas finale nėra svarbus, svarbi tik užimta vieta: „Mano minimalus tikslas buvo šešta vieta, o maksimalus – kaip Dievas duos.“

Jau ketvirtame Europos uždarų patalpų čempionate dalyvavusi trišuolininkė išskyrė sukauptą patirtį ir ko pritrūko finale: „Kaip ir visą sezoną, turėjau problemų su nestabiliu įsibėgėjimu, galbūt, trūko ir sėkmės. Visgi, esu patenkinta užimta vieta ir galimybe atstovauti savo šaliai.“

„Norėčiau padėkoti Astonui (treneris iš Didžiosios Britanijos), masažistui Mantui Lesnickui, trenerei Janinai Tribienei bei Nijolei Medvedevai (LLAF generalinė sekretorė) už visokeriopą pagalbą“, – pridėjo D. Kilty, kuri po trumpo poilsio pradės pasiruošimą vasaros sezonui.

Moterų trišuolio finalą laimėjo Tuğba Danışmaz (14.31 m), kuri su šiuo rezultatu pagerino Turkijos nacionalinį rekordą.

Kitų lietuvių pasirodymai

Trišuolio kvalifikacijoje, kurią sudarė 3 šuoliai, dalyvavusios A. Grikšaitė (13.50 m) ir D. Zagainova (13.37 m) atitinkamai užėmė dvyliktą ir keturioliktą vietas. Dovilės Kilty rezultatas kvalifikacijoje – 13.83 m (septinta vieta).

Pirmą čempionato dieną šuolio į aukštį kvalifikacijoje startavusi Urtė Baikštytė peršoko 1.82 m ir liko penkiolikta, o šios rungties finale triumfavo olimpinių žaidynių, pasaulio ir Europos čempionatų prizininkė iš Ukrainos – Jaroslava Mahučik (1.98 m).

Juozas Baikštys vyrų šuolio į aukštį kvalifikacijoje užfiksavo geriausią Lietuvos sezono rezultatą (2.14 m), bet į finalą nepateko. Šuolio į aukštį finale čempionu tapo nyderlandas Douwe Amelsas, kuris pagerino šalies nacionalinį rekordą (2.31 m).

Paskutinė iš lietuvių šuolio į tolį kvalifikacijoje, kurią taip pat sudarė 3 šuoliai, pasirodžiusi Jogailė Petrokaitė nušoko 6.26 m ir į finalą neprasibrovė. Šios rungties finalą laimėjo Jazmina Sawyers (Didžioji Britanija), kuri užfiksavo geriausią sezono moterų šuolio į tolį rezultatą pasaulyje – 7.00 m.

Kiti Europos čempionato rezultatai

Vyrų rutulio stūmimo rungtyje pirmą kartą Europos čempionu tapo italas Zane‘as Weiras, kuris užfiksavo geriausią sezono rezultatą Europoje – 22.06 m. Moterų rutulio stūmimo rungtį laimėjo pasaulio čempionė iš Portugalijos Auriola Dongmo, kuri taip pat užfiksavo geriausią Europos sezono rezultatą – 19.76 m.

3000 m rungtį pirmą kartą laimėjo vokietė Hanna Klein, kuri distanciją įveikė per 8 min. 35,87 sek. Identiškoje vyrų rungtyje nugalėjo olimpinis ir pasaulio čempionas Jakobas Ingebrigtsenas, kuris finale pagerino šalies rekordą – 7 min. 40,32 sek.

Beje, pastarasis nugalėjo ir 1500 m bėgime, kai pagerino čempionato rekordą – 3 min. 33,95 sek. Tokijo olimpiadoje sidabrą iškovojusi Laura Muir tapo čempione 1500 m rungtyje – 4 min. 03,40 sek.

Vyrų trišuolį laimėjo olimpinis ir pasaulio čempionas iš Portugalijos Pedro Pichardo, kuris finale užfiksavo geriausią sezono rezultatą pasaulyje – 17.60 m.

2 aukso medalius iš olimpiadų turinti belgė Nafissatou Thiam pagerino penkiakovės pasaulio rekordą – 5055 taškai. Beje, Europos vicečempione tapusi Adrianna Sulek užfiksavo antrą geriausią moterų penkiakovės rezultatą istorijoje – 5014 taškų. Vyrų septynkovę laimėjo pasaulio čempionas ir dešimtkovės rekordininkas Kevinas Mayeris, kuris pademonstravo geriausią sezono rezultatą Europoje – 6348 taškai.

Vyrų 60 m netikėtai laimėjo italas Samuele‘is Ceccarellis (6,48 sek.), kuris finale aplenkė olimpinį 100 m sprinto čempioną Marcellį Jacobsą (6,50 sek.). Moterų 60 m rungtyje triumfavo čempionato rekordą gerinusi Mujinga Kambundji (7,00 sek.).

Šuolio su kartimi rungtyje čempione tapo Suomijos nacionalinį rekordą pagerinusi Wilma Murto (4.80 m). Vyrų šuolio su kartimi finalą laimėjo norvegas Sondre Guttormsenas (5.80 m). Čempionatą praleido pasaulio rekordininkas Armandas Duplantis, kuris vos prieš dvi savaites įveikė 6.22 m aukštį.

400 m rungtyje triumfavo pasaulio rekordininkai – norvegas Karstenas Warholmas (45,35 sek.) ir nyderlandė Femke Bol (49,85 sek.).

Vyrų šuolio į tolį auksą laimėjo olimpinis čempionas Miltiadis Tentoglou, kuris nušoko 8.30 m.

4x400 m vyrų estafetėje pirmą vietą iškovojo geriausią sezono rezultatą Europoje užfiksavę sprinteriai iš Belgijos (3 min. 05,83 sek.), o identiškoje moterų estafetėje pergalę šventė nyderlandės, kurios pagerino čempionato rekordą (3 min. 25,66 sek.).

Fantastiškai baigėsi vyrų 800 m rungtis, kurią vos 0,003 sek. persvara laimėjo ispanas Adrianas Benas (1 min. 47,34 sek.). Antroje vietoje liko praktiškai identišką laiką pademonstravęs prancūzas Benjaminas Robertas. Moterų 800 m bėgime triumfavo olimpinė ir pasaulio vicečempionė Keely Hodgkinson (1 min. 58,66 sek.).

Paskutinę Europos čempionato rungtį, 60 m barjerinį bėgimą, laimėjo nacionalinį Suomijos rekordą pakartojusi Reetta Hurske (7,79 sek.). Vyrų šios rungties čempionu pirmą kartą tapo šveicaras Jasonas Josephas (7,41 sek.), kuris užfiksavo geriausią Europos sezono rezultatą.

Apskritai, daugiausiai medalių čempionate iškovojo Nyderlandų ir Lenkijos rinktinės – po septynis. Daugiausiai aukso medalių laimėjo Norvegijos atstovai – keturis.

Nei piršto lūžis, nei lėtai įsibėgėjanti sportinė forma nesustabdys trišuolininkės Dovilės Kilty nuo pasirodymo Senojo žemyno pirmenybėse Vokietijoje. Tai Didžiojoje Britanijoje gyvenanti lietuvė įrodė Baltijos čempionate Latvijoje. Moterų trišuolio rungtyje D.Kilty jau pirmu bandymu nušoko 14 m 14 cm ir užfiksavo geriausią savo rezultatą per pastaruosius dvejus metus.

„Sezono pradžia buvo labai sunki, nes praėjusiais metais, galima sakyti, nedalyvavau varžybose. Prie prastesnės pradžios prisidėjo ir tai, kad dešimt dienų prieš Lietuvos čempionatą susilaužiau kojos mažylį pirštą. Džiaugiuosi, kad jis greitai sugijo ir galėjau greitai susigrąžinti sportinę formą. Geriausių rezultatų tikiuosi Europos čempionate“, – prisipažino Lietuvos rekordininkė.

2022 m. Lietuvos čempionė Aina Grikšaitė Valmieroje atliko tik vieną sėkmingą bandymą, tačiau to pakako iškovoti sidabrą – 13 m 33 cm.

Trys lietuviai Baltijos čempionate užsikabino net po du aukso medalius. Simas Bertašius triumfavo 800 m (1 min. 51,13 sek.) ir 1 500 m (3 min. 48,95 sek.) rungtyse. Analogiškas distancijas laimėjo Gabija Galvydytė (800 m – 2 min. 6,06 sek., 1500 m – 4 min. 25 sek.), G.Truskauskas buvo nepralenkiamas 100 m (10,37 sek.) ir 200 m (20,65 sek.) bėgimuose.

G.Galvydytė taip pat pridėjo estafetės 4 po 400 m bronzą, o G.Truskauskas buvo sidabrą iškovojusio 4 po 100 m kvarteto narys. Jis 200 m rungtyje nesulaukė didesnės konkurencijos. Dvigubai trumpesniame nuotolyje lietuviui pirštinę metė šiemet ketvirtą vietą pasaulio uždarų patalpų čempionato 60 m rungtyje iškovojęs estas Karlas Erikas Nazarovas. Mūsiškis Estijos sprinto žvaigždę pranoko 0,04 sek.

„Tikrai galima dar geriau. Su treneriu sieksime, kad Europos čempionate būčiau sportinės formos pike ir ten nudžiugintume rezultatais“, – pabrėžė sprinteris.

Latvijoje vykusių regiono varžybų komandinėje įskaitoje triumfavo Lietuvos rinktinė. 280 taškų pelnę mūsiškiai vos dviem pranoko estus, treti likę latviai surinko 239 taškus. Pergalę pasaldino tai, kad Lietuvos lengvaatlečiai pelnė daugiausia aukso medalių – net šešiolika.

Baltijos čempionais taip pat tapo Tomas Keršulis (400 m – 47,30 sek.), Edgaras Benkunskas (110 m barjerinis bėgimas – 14,26 sek.), Juozas Baikštys (šuoliai į aukštį – 219 cm), Jogailė Petrokaitė (šuoliai į tolį – 6,37 m), moterų 4 po 100 m komanda (44,99 sek.), Armandas Miliauskas (disko metimas – 57 m 45 cm), Arturas Mastianica (10000 m sportinis ėjimas – 41 min. 27,45 sek.), Lina Kiriliuk (5000 m – 16 min. 49,53 sek.) ir Ieva Zarankaitė (disko metimas – 57 m 50 cm).

Valmieroje Lietuvai neatstovavo praėjusią savaitę Judžine (JAV) vykusiose planetos pirmenybėse sidabrą ir bronzą laimėję disko metikai Mykolas Alekna ir Andrius Gudžius. Taip pat sėkmingai pasirodžiusios ieties metikė Liveta Jasiūnaitė ir 400 m bėgikė Modesta Morauskaitė.

280 taškų pelnę mūsiškiai vos dviem pranoko estus, tuo tarpu treti likę latviai surinko 239 taškus.

Pergalę pasaldino tai, kad daugiausiai aukso medalių – net 16 – iškovojo Lietuvos lengvaatlečiai, tuo tarpu geriausius rezultatus tarp visų dalyvių užfiksavo trišuolininkė Dovilė Kilty bei sprinteris Gediminas Truskauskas.

Moterų trišuolio rungtyje D.Kilty jau pirmu bandymu nušoko 14,14 m bei užfiksavo geriausią savo rezultatą per pastaruosius dvejus metus. 14 metrų ribą Jungtinėje Karalystėje gyvenanti šiaulietė įveikė ir penktuoju mėginimu – 14,08 m.

„Sezono pradžia buvo labai sunki, nes praėjusiais metais, galime sakyti, nedalyvavau varžybose. Birželio mėnesį baigiau sezoną ir trūko patirties varžybose. Dirbau gerai, per treniruotes sekėsi puikiai, tiesiog neišeidavo visko atlikti per varžybas. Pradėjo grįžti ankstesnė forma, dingo baimė ir atsirado didesnis pasitikėjimas. Vėl grįžau į 14 metrų“, – sugrįžusia gera sportine forma džiaugėsi D.Kilty.

Baltijos čempionate sportininkei teko varžytis su geriausia praėjusių metų šių pirmenybių lengvaatlete, 2022 metų Lietuvos čempione Aina Grikšaite. Pastaroji Valmieroje atliko tik vieną sėkmingą bandymą, tačiau iškovojo sidabrą – 13,33 m. Abi sportininkės ruošiasi rugpjūčio 15-21 dienomis vyksiančiam Europos lengvosios atletikos čempionatui.

„Prie prastesnės sezono pradžios prisidėjo ir toks niuansas, kad 10 dienų prieš Lietuvos čempionatą susilaužiau kojos mažylį pirštą. Džiaugiuosi, kad jis greit sugijo bei galėjau greit grįžti į formą. Geriausių rezultatų tikiuosi Europos čempionate. Visada labai smagu užsidėti Lietuvos rinktinės aprangą, atstovauti savo šaliai. Tai suteikia daugiau jėgų“, – sakė D.Kilty.

Trys lietuviai Baltijos čempionate iškovojo net po du aukso medalius: Simas Bertašius triumfavo 800 m (1 min. 51,13 sek.) bei 1500 m (3 min. 48,95 sek.) rungtyse, analogiškas distancijas laimėjo Gabija Galvydytė (800 m – 2 min. 6,06 sek., 1500 m – 4 min. 25 sek.), tuo tarpu G.Truskauskas buvo nepralenkiamas 100 m (10,37 sek.) bei 200 m (20,65 sek.) bėgimuose.

G.Galvydytė taip pat pridėjo estafetės 4x400 m bronzą, o G.Truskauskas buvo sidabrą iškovojusio 4x100 m kvarteto narys.

„Sakyčiau, kad sportinė forma laikosi gana stabili ir šiai dienai ji tenkina. Su treneriu sieksime, kad Europos čempionate būčiau pike ir ten nudžiugintumėme rezultatais. Tikrai galima dar geriau, – komentavo G.Truskauskas. – Po varžybų sužinojau, kad mano rezultatas tarp vyrų yra geriausias. Nėra taip, kad to nesureikšminčiau, tikrai malonu, bet labiau džiugina stabilumas.“

Marto Skrabulio auklėtinis 200 m rungtyje didesnės konkurencijos nesulaukė, tuo tarpu dvigubai trumpesniame nuotolyje lietuviui pirštinę metė šiemet ketvirtą vietą pasaulio uždarų patalpų čempionato 60 m rungtyje iškovojęs estas Karlas Erikas Nazarovas. Mūsiškis Estijos sprinto žvaigždę pranoko 0,04 sek.

„Šiemet panašiai bėgame 100 metrų, bet papildomas stimulas varžytis buvo. Žinojau, kad esame lygiaverčiai, norėjosi save paspausti ir maksimaliai save realizuoti, tačiau bėgant reikėjo nesusikaustyti“, – dėstė G.Truskauskas.

Baltijos čempionais taip pat tapo Tomas Keršulis (400 m – 47,30 sek.), Edgaras Benkunskas (110 m barjerinis bėgimas – 14,26 sek.), Juozas Baikštys (šuoliai į aukštį – 219 cm), Jogailė Petrokaitė (šuoliai į tolį – 6,37 m), moterų 4x100 m komanda (Aistė Unskinaitė, Lukrecija Sabaitytė, Eva Misiūnaitė, Akvilė Andriukaitytė – 44,99 sek.), Armandas Miliauskas (disko metimas – 57,45 m), Arturas Mastianica (10000 m sportinis ėjimas – 41 min. 27,45 sek.), Lina Kiriliuk (5000 m – 16 min. 49,53 sek.) ir Ieva Zarankaitė (disko metimas – 57,50 m).

Valmieroje Lietuvai neatstovavo geriausiai praėjusią savaitę Judžine (JAV) vykusiose planetos pirmenybėse tarp lietuvių pasirodę disko metikai Mykolas Alekna ir Andrius Gudžius, ieties metikė Liveta Jasiūnaitė bei 400 m bėgikė Modesta Morauskaitė.

Tai buvo paskutinis jėgų patikrinimas lengvaatlečiams prieš Europos lengvosios atletikos čempionatą. Lietuvai atstovausianti komanda bus patvirtinta ir paskelbta pirmadienį.

Ketvirtą kartą iš eilės šios rungties nugalėtoju tapęs Marto Skrabulio auklėtinis nuotolį įveikė per 20,81 sek. Pagal „World Athletics“ taškų skaičiavimo lentelę šis pasirodymas buvo įvertintas 1096 taškais – geriau nei bet kurio kito Palangoje dalyvavusio lengvaatlečio.

Beje, dar užvakar sprinteris varžėsi „World Athletics“ Kontinentinio turo varžybose Austrijoje, kur 200 m rungtyje buvo antras. Palangą jis pasiekė tik praėjusią naktį.

„Pats bėgimas galbūt malonesnis nei Austrijoje, tačiau ten buvau šviežesnis, ne tiek išsibalansavęs po skrydžių, kiek esu dabar. Rezultatu esu patenkintas, įvertinus visas aplinkybes, bet žinau, kad tikrai galima geriau. Dar tik sezono pradžia ir džiugu, kad dviejų dienų bėgyje parodžiau panašų rezultatą. Stabilumas rodo, kad įeiname į tam tikrą formą“, – sakė G. Truskauskas.

Didelę įtaką rezultatams sprinte daro oro sąlygos, ypač vėjas. Vis dėlto per vyrų finalą jis pirmą distancijos dalį buvo priešinis.

„Vėjukas šiandien sukinėjosi, atrankoje jis labiau jautėsi į nugarą, bet tada bėgau be maksimalių pastangų, tik tam, kad praeiti į finalą ir gauti geresnį taką. Finale jautėsi, kad posūkį bėgome prieš vėją, o tiesiojoje vėjas buvo plius 0,7“, – komentavo sporto klubui „Cosma“ atstovaujantis G. Truskauskas.

Analogiškoje moterų rungtyje pirmą kartą triumfavo Lukrecija Sabaitytė, 200 m įveikusi per 23,76 sek.

„Kažkaip net nesitikėjau nugalėti. Prieš porą savaičių buvo SELL varžybos, kur irgi išbėgau iš 24 sek., tačiau ten oro sąlygos buvo labai prastos, šalta ir teko bėgti su ilga apranga. Šiandien po ilgos kelionės iš praėjusių varžybų, po nemigos naktų, nesitikėjau tokio rezultato. Galbūt vėjas padėjo ir, aišku, treneris padėjo susikaupti. Labai džiaugiuosi pergale“, – komentavo L. Sabaitytė.

Praėjusiais metais sportininkė atstovavo Lietuvai pasaulio jaunimo čempionate, kuriame pateko į pusfinalį. Kitą sezoną 20-metė sprinterė tikisi sėkmingai pasirodyti Europos iki 23 metų čempionate bei Universiadoje. Beje, pirmo kurso studentė šiandien turėjo dalyvauti ne varžybose Palangoje, o laikyti egzaminą Vilniuje.

„Šiandien turėjo man būti egzaminas Vilniuje, tad laikysiu tik rugsėjį. Mintys buvo kitur, ne bėgime, tad tikrai labai gerai išėjo. Koks šios vasaros tikslas? Su treneriu tikėjomės bent iš 23,85 sek. šiemet bėgti, bet išeina vis geriau, tad sunku pasakyti“, – šyptelėjo L. Sabaitytė.

Šeštadienį lengvaatlečiai pasiekė keturis geriausius Lietuvos sezono rezultatus. Jų autoriais tapo Lukas Tarasevičius (3000 m kliūtinis bėgimas – 9 min. 39,58 sek.), Tomas Sabašinskas (šuoliai su kartimi – 4,50 m), Tomas Vasiliauskas (kūjo metimas – 69,50 m) bei Rugilė Miklyčiūtė (šuoliai su kartimi – 3,70 m).

Bene didžiausią intrigą kėlė moterų trišuolio varžybos, kuriose susigrūmė šalies rekordininkė Diana Zagainova, daugkartinė pasaulio bei Europos čempionatų dalyvė Dovilė Kilty ir Baltijos čempionė Aina Grikšaitė. Nugalėtoja tapo D.Kilty, nušokusi 13,47 m. A. Grikšaitė jai nusileido vos 6 cm, o trečia likusi D.Zagainova – 22 cm.

„Truputėlį sunkiai jaučiuosi, nežinau, ar po darbo, ar po ko. Nejaučiu šuolių. Bėgime gal ir viskas tvarkoje, bet techninius elementus šuoliuose dar yra kaip tvarkyti“, – teigė D. Kilty.

Sportininkė tikisi formos piką pasiekti per Lietuvos čempionatą, kuris birželio 25-26 dienomis vyks jos gimtuosiuose Šiauliuose.

„Dar reikia įsivykdyti normatyvus į pasaulio ir Europos čempionatus, jie nedaug skiriasi. Reikia siekti, kad geriausia sportinė forma būtų per Lietuvos čempionatą, jog pasiekčiau gerą rezultatą ir iškovočiau teisę dalyvauti šiuose dviejuose čempionatuose“, – tikslą įvardijo D. Kilty.

400 m barjerinio bėgimo rungtyje nugalėjo Rapolas Saulius, nuotolį nubėgęs per 52,41 sek. – tai jo antras geriausias karjeros rezultatas. Prieš dvi dienas Austrijoje vilnietis distanciją įveikė per 51,75 sek., o Lietuvoje per pastarąjį dešimtmetį greičiau nebėgo niekas.

Šalies rekordas priklauso Silvestrui Guogiui – 50,39 sek.

„Čia yra mano didžiausias tikslas, noriu įsitvirtinti kaip Lietuvos rekordininkas šioje rungtyje. To ir sieksiu, stengsiuosi dar šį sezoną pasiekti“, – sakė R. Saulius.

Beje, prieš metus LLAF taurės varžybose sportininkas griuvo, įveikdamas barjerą 400 m distancijoje, bei susilaužė ranką. Nesėkmės lengvaatletį persekiojo visus metus, tačiau į bėgimo takelį jis sugrįžo su trenksmu.

„Pernai LLAF taurės varžybų antrą dieną susilaužiau ranką ir šiandien prieš startą šioks toks jauduliukas buvo. Ta mintis, kad susilaužiau įveikdamas aštuntą barjerą, kad tai negali pasikartoti ir turiu dar daugiau susikaupti. Per tuos metus įvyko dar vienas rankos lūžis, vėl buvau iškritęs, dar kai kurios traumytės. Kaip matote, atsistačiau ir sugebėjau net asmeninį pasidaryti“, – pasakojo R. Saulius.

LLAF taurės varžybų metu vyko ir Lietuvos lengvosios atletikos klubų čempionatas. Tradiciškai čempionų titulus iškovojo Vilniaus „Cosma“ ekipa (20415 tšk.), įspūdinga persvara aplenkusi „Kauno maratono klubą“ (14292 tšk.) bei Šiaulių bėgimo klubą „Stadija“ (11078 tšk.).

Rezultatai

Vyrai 200 m: 1.Gediminas Truskauskas (Vilnius) 20.81/0.7 (LLAF taurės varžybas laimėjo ketvirtą kartą iš eilės), 2.Ilja Petrušenko (LAT) 21.49 (geriausias Latvijos sezono rezultatas), 3.Oskars Grava (LAT) 21.60. Atrankos bėgime Danielius Vasiliauskas (Vilnius) pagerino Lietuvos 16-mečių rekordą – 21.78/2.0 sek. 800 m: 1.Einaras Borisenko (Vilnius) 1:56.65, 2.Ralfs Roga (LAT) 1:57.86, 3.Osvaldas Vrubliauskas (Vilnius) 1:58.66. 3000 m: 1.Robertas Vališauskas (Šiauliai, Šiaulių r.) 8:12.75 (asmeninis rekordas, LLAF taurę buvo laimėjęs ir pernai), 2.Justinas Beržanskis (Šiauliai) 8:19.92 (asmeninis rekordas), 3.Faustas Marcinkevičius (Šiauliai) 8:46.72 (asmeninis rekordas). 3000 m kliūtinis bėgimas: 1.Lukas Tarasevičius (Alytus/Švenčionys) 9:39.58 (geriausias Lietuvos sezono rezultatas), 2.Airidas Bendaravičius (Marijampolė) 10:14.63, 3.Eimantas Janiulis (Šiauliai) 11:08.85 (asmeninis rekordas). 400 m barjerinis bėgimas: 1.Rapolas Saulius (Vilnius) 52.41 (LLAF taurę laimėjo trečią kartą), 2.Rytis Ašmena (Elektrėnai/Kaunas) 57.44, 3.Naglis Baranauskas (Kaunas/Kelmė) 58.33 (asmeninis rekordas).

Šuolis su kartimi: 1.Tomas Sabašinskas (Kaunas) 4.50 (pakartoti asmeninis rekordas ir geriausias Lietuvos sezono rezultatas), 2.Lukas Kolpakovas (Vilnius) 4.40, 3.Nikodemas Laurynas (Vilnius) 4.40.

Trišuolis: 1.Dominykas Petrosevičius (Kaunas/Kėdainiai) 14.85/2.2 (pučiant leistinam vėjui pasiekė geriausią Lietuvos sezono rezultatą – 14.78/-0.5, LLAF taurę buvo laimėjęs 2018 metais), 2.Rimvydas Augys (Raseiniai) 14.20/1.7, 3.Daniil Škulepa (Klaipėda) 14.16/1.6 (asmeninis rekordas).

Disko metimas: 1.Aleksas Abromavičius (Vilnius) 58.15 (penktos laimėtos LLAF taurės varžybos), 2.Martynas Alekna (Vilnius) 58.04, 3.Armandas Miliauskas (Kaunas/Kėdainiai) 57.21.

Kūjo metimas: 1.Tomas Vasiliauskas (Marijampolė/Vilnius) 69.50 (geriausias Lietuvos sezono rezultatas, taurę laimi septintą kartą iš eilės), 2.Tomas Juknevičius (Panevėžys) 56.77, 3.Gintautas Misevičius (Kaunas) 50.93.

Moterys 200 m: 1.Lukrecija Sabaitytė (Vilnius) 23.76/2.0 (asmeninis rekordas), 2.Akvilė Andriukaitytė (Vilnius) 23.90, 3.Sindija Bukša (LAT) 24.14. 800 m: 1.Eglė Vaitulevičiūtė (Vilnius) 2:13.37 (LLAF taurę laimėjo antrą kartą iš eilės), 2.Karolina Mockaitytė (Kelmė) 2:14.12, 3.Ramunė Klybaitė (Pakruojis) 2:17.94. 3000 m: 1.Vytautė Budavičienė (Kaišiadorys) 9:55.79 (asmeninis rekordas), 2.Karolina Bliujūtė (Vilnius) 10:26.01, 3.Eleonora Višnevskytė (Vilnius) 10:33.92 (asmeninis rekordas). 400 m barjerinis bėgimas: 1.Gerda Kirkytė (Kupiškis/Šiauliai) 1:01.65 (asmeninis rekordas, įvykdė Europos U18 čempionato normatyvą), 2.Kamilė Gargasaitė (Kaunas) 1:03.09, 3.Hanna Zikejeva (Vilnius) 1:05.67.

Šuolis su kartimi: 1.Rugilė Miklyčiūtė (Kaunas) 3.70 (pakartotas geriausias Lietuvos sezono rezultatas), 2.Kamilė Petrauskaitė (Kaunas) 3.40, 3.Elzė Kudulytė (Vilnius) 3.20.

Trišuolis: 1.Dovilė Kilty (Šiauliai) 13.47/1.6 (LLAF taurę laimėjo ketvirtą kartą), 2.Aina Grikšaitė (Vilnius) 3.41/-0.4, 3.Diana Zagainova (Vilnius) 13.25/-0.6.

Disko metimas: 1.Ieva Zarankaitė (Utena) 57.41 (LLAF taurę laimėjo trečią kartą), 2.Eglė Zarankaitė (Utena/Vilnius) 50.65 (asmeninis rekordas, tapo 30-a Lietuvos disko metike per visą istoriją, įveikusia 50 m ribą), 3.Paulina Stuglytė (Rokiškis/Vilnius) 48.25.

Kūjo metimas: 1.Natalija Gudauskienė (Klaipėda) 44.95 (taurę laimėjo trečią kartą), 2.Mairita Pajėdaitė (Marijampolė) 43.79, 3.Raminta Lepšytė (Marijampolė) 37.41.

99,99 proc. – tokią tikimybę patekti į Tokijo olimpines žaidynes, net jei nuo šiol nuspręstų nebedalyvauti varžybose, turi Lietuvos trišuolininkė Dovilė Kilty. Pasaulio lengvosios atletikos federacijai (World Athletics) sausį dar kartą pakeitus reitingo taisykles, už britų sprinterio Richardo Kilty ištekėjusi šiaulietė planetos reitinge nebepraras nė menkiausio taško.

Reitinge D.Kilty užima 17 vietą, surinkusi 1219 taškų, tuo tarpu Tokijuje varžysis 32 planetos trišuolininkės. Iš pradžių „World Athletics“ reitingo skaičiavimo taisyklėse nurodė, kad stadioninių rungčių atstovams įtraukiami per pastaruosius 12 mėnesių pasiekti rezultatai, atimant 60 taškų – jei rezultatas buvo pasiektas prieš 12 mėnesių, 40 taškų – jei prieš 11 mėnesių ir 20 taškų – jei prieš 10 mėnesių.

Kadangi atranka į Tokijo olimpines žaidynes baigsis liepos 1 d., tie taškai, kurie buvo „uždirbti“ praėjusių metų liepą, rugpjūtį ir rugsėjį, turėjo prarasti savo vertę. Tačiau tarptautinė federacija nusprendė pakeisti taisykles ir praėjusio sezono rezultatų nemenkinti.

Dėl to puikų sezoną turėjusi ir aukšto lygio varžybose dalyvavusi D.Kilty gali būti rami – reitinge ji nepraras nė vieno taško, o ir užimama pozicija turėtų kisti nežymiai. Tai, kad lietuvaitę aplenktų 33 vietoje esanti ispanė Patricia Sarrapio (1153 tšk.) ir dar 15 sportininkių, prilygtų fantastinio filmo scenarijui.

Didžiausią taškų kraitį Lietuvos lengvaatletė „uždirbo“ IAAF „Challenge“ serijos varžybose Berlyne, kur užėmė 3 vietą, nušokusi 14,15 m (1243 tšk.). Didžiulį žingsnį link olimpiados D.Kilty žengė praėjusį antradienį: aukščiausios įmanomos kategorijos „World Athletics Indoor Tour“ varžybose ji nušoko 14,06 m bei vėl buvo trečia (1234 tšk.).

Kiti trys mūsiškės įskaitiniai startai – 14 vieta pasaulio čempionate (14,09 m, 1207 tšk.), pergalė Lietuvos čempionate (13,89 m, 1206 tšk.) bei triumfas Europos komandiniame čempionate (14,28 m, 1206 tšk.).

„Jaučiuosi gana stipriai, pasitikiu savo vadybininku, kuris mane „įstumia“ į aukšto lygio varžybas. Jis tiki manimi, kad parodysiu aukštą rezultatą ir stengiuosi tą padaryti. Kartais atvažiuoju į varžybas su prasčiausiu asmeniniu rekordu, bet visada patenku į Top-3, kas man duoda didelius reitingo taškus, – sakė D.Kilty. – Stengiuosi net negalvoti, kaip rinkti tuos taškus, tiesiog kiekvienose varžybose stengiuosi išspausti maksimumą, jog „ateitų“ olimpinis normatyvas. Manau, ar žiemą, ar vasarą, vis tiek iki olimpinių žaidynių jį įvykdysiu, tiesiog reikia sėkmės.“

Ramūs dėl dalyvavimo olimpinėse žaidynėse turėtų jaustis keturi normatyvų dar neturintys ėjikai: taškų nebepraras Arturas Mastianica (37 vieta reitinge, pateks 60), Marius Žiūkas (35 vieta, pateks 60) ir Monika Vaiciukevičiūtė (48 vieta, pateks 60), o Brigita Virbalytė praras vos kelis taškus (19 vieta, pateks 60).

„Sunku pasakyti, ar šis taisyklių pakeitimas kažką keičia mano atžvilgiu. Nesu išnagrinėjęs, kiek taškų būčiau praradęs aš ar mano konkurentai, esantys reitingo kaimynystėje. Mano manymu, dažnas taisyklių kaitaliojimas, ypač likus mažiau nei pusmečiui iki olimpinių žaidynių, nėra geroji praktika. Šis sezonas ypatingai svarbus, todėl sportininkams aktualu atrankos taisyklių aiškumas ir vienodas traktavimas“, – taisyklių pokyčiais likus vos pusmečiui iki žaidynių stebėjosi M.Žiūkas.

Reitingų taisyklių pokyčiai naudingi tiems Lietuvos lengvaatlečiams, kurie solidžius rezultatus pasiekė liepą, rugpjūtį ar rugsėjį. Tarp tokių atsidūrė ieties metikė Liveta Jasiūnaitė (Universiados auksas, 60,36 m – 1185 tšk.), 800 m bėgikė Eglė Balčiūnaitė (laimėtas Lietuvos čempionatas, 2 min. 2,93 sek. – 1210 tšk.), šuolininkas į aukštį Adrijus Glebauskas (laimėtas Lietuvos čempionatas, 228 cm – 1261 tšk.).

Ypač gera žinia pokyčiai turėjo tapti Ievai Zarankaitei – 34 vietą reitinge užimanti disko metikė nebepraras nė vieno taško, o nuo patekimo į žaidynes ją skiria vos dvi pozicijos.

Olimpinius normatyvus jau įvykdė 4 Lietuvos lengvaatlečiai – ėjikė Živilė Vaiciukevičiūtė, disko metikas Andrius Gudžius, trišuolininkė Diana Zagainova bei ieties metikas Edis Matusevičius. Lengvaatlečių delegacija Tokijo žaidynėse turėtų būti gausiausia tarp visų sporto šakų – jų skaičius greičiausiai peržengs 15.

Geriausio visų laikų Lietuvos sprinterio Ryčio Sakalausko pėdomis sėkmingai žingsniuoja Gediminas Truskauskas. 22-ejų lengvaatletis 200 m nubėgo per 20,83 sek., pasiekė šalies iki 23 metų rekordą bei antrą rezultatą šalies istorijoje apskritai. Lietuvos čempionatuose greičiau už G.Truskauską nėra bėgęs niekas.

R.Sakalauskui priklausantis rekordas – geresnis vos 0,09 sek.

„Po šios dienos starto tikrai manau, kad Lietuvos rekordas yra pasiekiamas. Tereikia tik tokių nuostabių sąlygų, kurios buvo šiandien. Po vakarykščio starto galvojau, kad bus kiek sunkiau pramušti tą 21 sekundės ribą, bet įmanoma ir net gerokai“, – komentavo G.Truskauskas.

Sprinteris vakar triumfavo ir perpus trumpesnėje distancijoje, 100 m įveikęs per 10,37 sek.

„Po vakar buvo ir emocinis išsitaškymas, ir energetiškai viską atidaviau – tai, manau, pasirodė rezultate. Bet šiandien to užsivedimo dar atradau, nes rezultatas 100 m rungtyje pridėjo motyvacijos, kuri pastūmėjo pasidaryti asmeninį rekordą ir antrą rezultatą per visą istoriją“, – džiaugėsi Marto Skrabulio auklėtinis.

Dar vienas čempionatų rekordas buvo pasiektas moterų trišuolio rungtyje. Ten triumfavo Dovilė Kilty, net triskart nušokusi už 14 metrų ribos. Sėkmingiausias jos bandymas buvo šeštasis – 14,18 m.

„Norėjau apginti čempionės titulą, laimėjau 2019-aisiais, 2020-aisiais, tikiuosi dauginti titulus toliau. Kažkiek liūdina, kad savo trenerio Didžiojoje Britanijoje nemačiau nuo vasario mėnesio, dirbau nuotoliniu būdu. Paskutines dvi savaites buvau Lietuvoje, nes mačiau kokia situacija pasaulyje dėl pandemijos. Janina Tribienė su manimi turi daug kantrybės, viskas buvo vietoje, tik reikėjo smulkmenas sudėlioti, todėl tikėjomės šiandien 14 metrų“, – pasirodymą apibendrino D.Kilty.

Beje, tiek ji, tiek Diana Zagainova po savaitės dalyvaus Deimantinės lygos varžybose Monake.

„Noriu kuo geriau pasirodyti, stengsiuosi gerinti šiandieninį rezultatą. Vien tai, kad pakviečia į Deimantine lygą, parodo daug. Turiu galimybę pasibandyti su geriausiomis trišuolininkėmis prieš kitų metų olimpines žaidynes“, – kvietimu džiaugėsi D.Kilty.

Šalies rekordininkė D.Zagainova Palangoje nušoko 13,61 m, tuo tarpu puikų rezultatą, šeštą Lietuvos istorijoje, užfiksavo vakar 20-ąjį gimtadienį paminėjusi Vaida Padimanskaitė – 13,58 m.

Net šešiais metrais geriausią sezono rezultatą pakoregavo Edis Matusevičius. Ieties metikas sėkmingiausiu pirmu bandymu įrankį nuskraidino 81,38 m.

„Aišku, džiaugiuosi, pagaliau permečiau 80 metrų. Šiaip visą laiką norisi daugiau, matysime, gal mesiu toliau sekančiose varžybose. Kas lėmė geresnį rezultatą šiandien? Atvažiavome į stovyklą čia, Palangoje, ir šiek tiek uždirbome. Susitvarkiau su technika, pastiprėjau, taip viskas ir susidėjo. Palanga man miela, labai patogus sektorius. Visada malonu, visada būna šilta, visada jaučiu palaikymą. Treniruotis čia smagu, tiek per jas, tiek varžybose geriau lekia ietis“, – paaiškino E.Matusevičius.

Sėkmingai analogiškoje moterų rungtyje pasirodė ir Liveta Jasiūnaitė. Sportininkė ietį švystelėjo 60,27 m bei pasiekė geriausią Lietuvos sezono rezultatą.

„Šiandien buvo labai gera savijauta, tik reikėjo su tuo susitvarkyti. O pagrindinė priežastis, kodėl tą padaryti buvo taip sunku – karštis. Šiaip viskas gerai, tikiuosi, kad sekančiame starte rezultatai bus geresni, nes ir treniruotės rodo, jog viskas gerėja, – sakė L.Jasiūnaitė. – Dar laukia vienas komercinis startas ir varžybos Uogrėje. Tikiuosi tradiciškai pagerinsiu asmeninį rekordą ten, nes pernai pritrūko 2 centimetrų iki olimpinio normatyvo, tad grįšiu pasiimti.“

Čempionatą baigė jį pradėję daugiakovininkai. Septynkovę laimėjo septintą rezultatą šalies istorijoje užfiksavusi Beatričė Juškevičiūtė (5687 tšk.), dešimtkovę – asmeninį rekordą pasiekęs Edgaras Benkunskas (7643 tšk.).

„Pradėti ir užbaigti čempionatą yra didelė garbė – visgi mūsų šalies pirmenybės. Esu patenkintas 100 m rungties rezultatu, nes pasiekiau asmeninį rekordą, labai džiaugiausi šuolių į aukštį rekordu, kurį galėjau pasiekti jau seniai. 400 m bėgime taip pat pagerinau asmeninį, bet ne tiek, kiek norėjau. O šiandien nudžiugino barjerai, solidus karties rezultatas ir ieties metimas lyginant su pernai pagerėjo“, – pasakojo E.Benkunskas.

Kylanti dešimtkovės žvaigždė praėjusių metų Europos iki 23 metų čempionate užėmė 8 vietą, nepaisant metais-dvejais vyresnių už jį varžovų. E.Benkunskas neslepia, kad esant didesnei konkurencijai ir aukštesnio rango varžyboms, rezultatas galėtų būti kur kas geresnis.

„Manau, jau galiu prasibrauti tarp penkių visų laikų geriausių Lietuvos daugiakovininkų. Dalyvių skaičius, didesnė konkurencija, būtų lėmę, kad būčiau pasiekęs šiemet turėjusio vykti Europos čempionato normatyvą, kuris lygus 7850 taškų. Bet dėl pandemijos nebebuvo varžybų, nutrūko treniruotės, stovyklos, kai kurie sektoriai buvo uždaryti. Kaip man, daugiakovininkui, buvo balaganas. Esu patenkintas rezultatu, varžiausi pats su savimi ir šiai dienai rezultatas nudžiugino“, – teigė E.Benkunskas.

Dauguma šalies rinktinės lyderių rugpjūčio 14-15 dienomis dalyvaus Baltijos šalių čempionate Uogrėje (Latvija).

Rezultatai:

Vyrai

200 m. 1. Gediminas Truskauskas (Vilnius) 20.83/2.0 (Lietuvos U23 rekordas, Lietuvos čempionatų rekordas, antras rezultatas Lietuvoje per visą laiką, 200 m čempionu tapo trečią kartą iš eilės), 2. Ugnius Savickas (Vilnius) 21.30 (asmeninis rekordas), 3. Daniel Golovacki (Kaunas/Švenčionys)22.02 (asmeninis rekordas).

800 m. 1. Benediktas Mickus (Klaipėda) 1:50.99 (geriausias Lietuvos sezono rezultatas, penkta iš eilės pergalė Lietuvos čempionatuose), 2. Arnas Gabrėnas (Vilnius) 1:53.76, 3. Justinas Laurinaitis (Vilnius/Klaipėda) 1:53.90 (asmeninis rekordas).

5000 m. 1. Simas Bertašius (Raseiniai/Vilnius) 14:21.65 (geriausias Lietuvos sezono rezultatas, šeštas iš eilės laimėtas čempionatas), 2. Ignas Brasevičius (Vilnius/Druskininkai) 14:49.41 (asmeninis rekordas), 3. Egidijus Adomkaitis (Vilnius) 14:54.84.

3000 m kliūtinis. 1. Giedrius Valinčius (Marijampolė) 9:32.44 (geriausias Lietuvos sezono rezultatas, čempionu tapo pirmą kartą), 2. Jonas Beleška (Kaunas) 9:47.69 (asmeninis rekordas), 3. Darius Petkevičius (Marijampolė) 10:02.34.

400 m b/b. 1. Artūras Janauskas (Vilnius/Klaipėda) 53.56 (geriausias Lietuvos sezono rezultatas, čempionu tapo ketvirtą kartą), 2. Ignas Dailidėnas (Panevėžys) 1:00.60 (asmeninis rekordas), 3. Lukas Janiulis (Šiauliai) 1:02.47 (asmeninis rekordas).

Kartis. 1. Osvaldas Gedrimas (Klaipėda) 4.90 (geriausias Lietuvos sezono rezultatas, penktas aukso medalis), 2. Lukas Kolpakovas (Vilnius) 4.40, 3. Danielius Adamavičius (Vilnius) 3.80.

Trišuolis. 1. Paulius Svarauskas (Vilnius/Švenčionys) 15.35/1.0 (geriausias Lietuvos sezono rezultatas, nugalėjo trečią kartą iš eilės, ketvirtą per visą laiką), 2. Tomas Lotužis (Skuodas/Vilnius) 15.21/1.1, 3. Gustas Griška (Kaunas) 14.83/1.9 (pakartotas asmeninis rekordas).

Rutulys. 1. Šarūnas Banevičius (Klaipėda/Klaipėdos r.) 17.87 (geriausias Lietuvos sezono rezultatas, septintas Lietuvos čempionatų aukso medalis), 2. Karolis Maisuradzė (Kaunas) 16.45, 3. Augustas Inda (Kaunas/Šiauliai) 15.87 (asmeninis rekordas).

Ietis. 1. Edis Matusevičius (Vilnius) 81.38 (geriausias Lietuvos sezono rezultatas, čempionatą laimėjo šeštą kartą ir pagal pergalių skaičių jame pasivijo savo tėtį Edmuntą), 2. Skirmantas Šimoliūnas (Kaunas/Pasvalys) 68.84, 3. Tomas Sabašinskas (Kaunas) 65.33 (asmeninis rekordas).

Dešimtkovė. 1. Edgaras Benkunskas (Kaunas) 7643 (geriausias Lietuvos sezono rezultatas, asmeninis rekordas, trečias iš eilės laimėtas čempionatas), 2. Vytautas Savickas (Kaunas).

Moterys

200 m. 1. Agnė Šerkšnienė (Kaunas) 23.43/1.9 (geriausias Lietuvos sezono rezultatas, Lietuvos 200 m bėgimo čempione tapo antrą kartą po 8 metų pertraukos), 2. Akvilė Andriukaitytė (Panevėžys/Šakiai) 23.87, 3. Eva Misiūnaitė (Kaunas) 24.20.

800 m. 1. Gabija Galvydytė (Jonava/Kaunas) 2:11.12 (geriausias Lietuvos sezono rezultatas, pirmas Lietuvos čempionatų medalis šioje rungtyje), 2. Augustė Žikaitė (Raseiniai) 2:15.95, 3. Eglė Vaitulevičiūtė (Vilnius) 2:17.35.

5000 m. 1. Vaida Žūsinaitė-Nekriošienė (Alytus/Kaunas) 16:30.43 (geriausias Lietuvos sezono rezultatas, Lietuvos 5000 m čempionatą laimėjo septintą kartą), 2. Viktorija Varnagirytė (Šiaulių r./Vilkaviškis) 17:08.71 (asmeninis rekordas), 3. Lina Kiriliuk (Šiauliai) 17:15.63 (asmeninis rekordas).

3000 m kliūtinis. 1. Greta Karinauskaitė (Šiauliai) 10:42.24 (geriausias Lietuvos sezono rezultatas, asmeninis rekordas), 2. Auksė Linkutė (Vilnius) 11:02.85 (trečią kartą iš eilės liko antra), 3. Meda Repšytė (Tauragė/Šiauliai) 11:30.40.

400 m b/b. 1. Modesta Justė Morauskaitė (Vilnius) 57.67 (geriausias Lietuvos sezono rezultatas, asmeninis rekordas, pirmas Lietuvos čempionatų medalis barjeriniame bėgime), 2. Kamilė Gargasaitė (Kaunas) 1:02.58, 3. Karolina Zeleniūtė (Klaipėda) 1:03.30 (asmeninis rekordas).

Aukštis. 1. Urtė Baikštytė (Šiauliai) 1.78 (pakartotas geriausias Lietuvos sezono rezultatas, pirmas Lietuvos čempionės aukso medalis), 2. Satera Balčaitytė (Klaipėda) 1.75, 3. Gintarė Tirevičiūtė (Vilnius/Palanga) 1.70.

Trišuolis. 1. Dovilė Kilty (Šiauliai) 14.18/1.2 (Lietuvos čempionatų rekordas, geriausias Lietuvos sezono rezultatas, trečias iš eilės ir šeštas per visą laiką laimėtas čempionatas), 2. Diana Zagainova (Vilnius) 13.61/1.2, 3. Vaida Padimanskaitė (Kaunas/Panevėžys) 13.58/0.5 (asmeninis rekordas, šeštas rezultatas Lietuvoje per visą laiką).

Rutulys. 1. Ieva Zarankaitė (Utena) 16.80 (geriausias Lietuvos sezono rezultatas, trečias iš eilės, ketvirtas per visą laiką aukso medalis rutulio stūmime), 2. Agnė Jonkutė (Vilnius) 14.22, 3. Urtė Bačianskaitė (Panevėžys) 14.20.

Ietis. 1. Liveta Jasiūnaitė (Kaunas) 60.27 (geriausias Lietuvos sezono rezultatas, nugalėjo penktą kartą iš eilės, šeštą per visą laiką), 2. Indrė Jakubaitytė (Kaunas) 53.18 (23-ias Lietuvos čempionatų medalis: 7 aukso, 12 sidabro, 4 bronzos), 3. Kamilė Kunickaitė (Kaunas) 45.45.

Septynkovė. 1. Beatričė Juškevičiūtė (Kaunas) 5687 (geriausias Lietuvos sezono rezultatas, asmeninis rekordas, septintas rezultatas Lietuvoje per visą laiką), 2. Olivija Vaitaitytė (Vilnius) 5308 (asmeninis rekordas), 3. Atėnė Šliževičiūtė (Kaunas) 5085 (asmeninis rekordas).

Į finalą patekti mūsiškėms nepavyko - D. Zagainova užėmė 22-ąją vietą (13 m 64 cm), o D. Kilty - 14-ąją (14 m 9 cm). Pastarąją nuo geriausių 12-uko skyrė vos trys centimetrai.

14-ąją vietą užėmusi D. Kilty pasaulio čempionate Dohoje pasirodė geriausiai iš Lietuvos lengvaatlečių moterų.

„Man ši vieta skamba labai blogai. Norėjau būti dvyliktuke, būti finale ir esu įsitikinusi, kad galėjau ten atsidurti. „Top-16“ pasaulyje nėra labai blogai, bet žinau savo galimybes, todėl esu nusivylusi, - liūdnai dėstė D. Kilty. - Sezoną vertinu labai gerai, nes net nepamenu kiek kartų įveikiau 14 metrų ribą ir asmeninį rekordą gerinau keturis kartus. Sezonas geras, išskyrus šias varžybas, jas vertinu labai prastai“.

Pirmu bandymu D. Kilty nušoko 14 m 1 cm, antru - 14 m 9 cm ir kurį laiką jos pavardė figūravo geriausiųjų 12-uke. Vis dėlto prieš trečią bandymą jau buvo aišku, kad norint varžytis finale lietuvei reikės dar pagerinti rezultatą. Trečiasis šuolis buvo nesėkmingas - 12 m 62 cm.

„Prieš trečia bandymą galvojau apie kvalifikacinį normatyvą. Stengiausi nušokti 14,30 m, galvojau, kaip atlikti šuolį, bet pritrūko sportinės sėkmės“, - mintis prieš lemiamą bandymą prisiminė Anglijoje gyvenanti D. Kilty.

Pasaulio lengvosios atletikos čempionate ji dalyvavo trečią kartą. 2015 metais Kinijoje buvo 19-a (13 m 58 cm), prieš dvejus metus Anglijoje - 15-a (13 m 97 cm).

„Visi trys mano čempionatai labai skirtingi. Pirmas buvo toks kaip apšilimas po Europos iki 23 metų čempionato, antras - po motinystės atostogų, tada buvo šokas grįžti į didelę publiką. Dabar jaučiuosi labiau patyrusi, labiau savimi pasitikiu. Ketvirtas nemeluos“, - šyptelėjo D. Kilty.

Lietuvos trišuolininkė visą sezoną demonstravo stabilius rezultatus, asmeninius rekordus gerino birželį, liepą ir rugpjūtį. Tuo tarpu D. Zagainova taikė kitą taktiką ir norėjo pasiekti du sportinės formos pikus - per Europos jaunimo (iki 23 metų) čempionatą, kuriame iškovojo auksą, bei planetos pirmenybes.

„Nepadariau to, ką norėjau padaryti, todėl negaliu pasakyti, kad džiaugiuosi (tokiu debiutu). Turiu žiūrėti į viską realiai, man buvo labai ilgas sezonas ir negaliu pasakyti, kodėl tai įvyko, ar dėl nuovargio, ar dėl techninių klaidų, momentų, kuriuos analizuosiu su treneriais. Tikslas ir noras buvo patekti į finalą, bet man nepavyko to padaryti“, - komentavo D. Zagainova.

Lengvaatletė šiemet ne tik iškovojo auksą Europos jaunimo (iki 23 metų) čempionate, bet ir pasiekė Lietuvos rekordą (14 m 43 cm) bei įvykdė Tokijo olimpinių žaidynių normatyvą.

„Mano pagrindinis startas buvo Europos iki 23 metų čempionatas ir kai likus 10 dienų iki jo įvykdžiau normatyvą ir į Tokijo olimpiadą, ir į pasaulio čempionatą, pradėjome apie jį galvoti. Tai buvo iššūkis tiek man, tiek visai komandai. Negaliu pasakyti, kad jaučiuosi blogai, kad man kažką skauda - viskas yra gerai. Yra ne fizinis, bet psichologinis nuovargis. Manau, kad man pritrūko laiko, nes siekiant antro formos piko reikėjo vėl uždirbti ir atsigauti“, - spėliojo D. Zagainova.

Kol kas aukščiausia Lietuvos lengvaatlečių pozicija Dohoje - 12-oji Andriaus Gudžiaus vieta disko metimo finale. Startai pasaulio čempionate dar laukia ėjiko Mariaus Žiūko bei ieties metiko Edžio Matusevičiaus.

Lietuvė laimėjo trišuolio varžybas ir trečią kartą viršijo planetos čempionato normatyvą: birželį Latvijoje ji nušoko 14,26 cm, liepą Italijoje – 14,27 cm.

„Emocijos labai pozityvios, geriau po vieną centimetrą į priekį nei po vieną centimetrą atgal. Šį sezoną varžybų dar daug, tai po tą centimetrą prisidėti kiekvienose varžybose būtų labai gerai“, – pergale džiaugėsi D.Kilty.

Sportininkei nesutrukdė nei permainingas vėjas, nei lietus varžybų metu. 14 metrų ribą be mūsiškės įveikė tik rumunė Elena Andreea Panturoiu, kurią lietuvė laipteliu aplenkė ir prieš ketverius metus Europos iki 23 metų čempionate, kada iškovojo auksą.

„Prieš varžybas, išvažiuojant, mano sūnus pasakė „gražu, lyja“, nes jam labai patinka lietus. Per šias varžybas galvojau taip pat, negalvojau apie blogas oro sąlygas, tiesiog, kad smagu, gera, nors tikrai buvo sudėtinga“, – sakė už britų sprinterio ištekėjusi D.Kilty.

Įdomus sutapimas – asmeninius rekordus trišuolininkė šiemet dukart pagerino komandiniuose čempionatuose, atstovaudama Lietuvos rinktinei.

„Esu tokiame lygyje, kada žinau, kur yra pagrindinės varžybos, kur reikia surinkti taškus už komandą, kur reikia kuo geriau atstovauti. Man pavyksta gerai pasirodyti, kai reikia atstovauti Lietuvos rinktinei, nes jaučiu atsakomybę, jaučiu garbę“, – šypsojosi D.Kilty.

Aukščiausiu pažymiu galima vertinti ir bėgikės Modestos Morauskaitės pasirodymą: 400 m rungties finale nuotolį ji įveikė per 52,43 sek. bei vos 0,08 sek. atsiliko nuo vakar atrankoje pasiekto asmeninio rekordo. Lietuvė nusileido tik olandei Lisanne de Vitte (52,05 sek.), finišavo antra ir komandai iškovojo 10 įskaitinių taškų.

„Šiandien bėgti buvo sunkiau. Iš tikrųjų, paskutinį kartą dvi dienas iš eilės bėgau Europos iki 23 metų čempionate prieš dvejus metus. Tada antras startas buvo gerokai prastesnis ir esu be galo laiminga, kad šiandien galėjau parodyti artimą rezultatą savo rekordui, kurį padariau vakar. Šiandien sąlygos buvo sudėtingesnės nei vakar, bet džiaugiuosi išplėšusi antrąją poziciją“, – sakė M.Morauskaitė.

Beje, antrą vietą lietuvė iškovojo tik paskutiniuose distancijos metruose, kada vos 0,01 sek. aplenkė portugalę Catią Azevedo.

„Tiksliai nežinojau, ar antra, ar trečia, nes su portugale finišavome dviese. Vos neišgriuvau po finišo, nes mečiau krūtinę į priekį, kiek įmanoma daugiau. Girdėjau, kaip Dovilė iš sektoriaus šaukė „bėk, bėk“, tą dariau sukandusi dantis, ėjau iki galo, nes reikėjo kovoti. Esu kovinga ir tikrai nebuvau pasidavusi nė minutei“, – pasakojo M.Morauskaitė.

Moterų kūjo metime Lietuvos rekordininkė Agnė Lukoševičiūtė užėmė 10 vietą (54,76 m). Nors šalies čempionate lengvaatletė kūjį numetė už 60 metrų ribos, Norvegijoje tokio rango varžybų debiutantės pasiektas rezultatas yra didesnis nei iki šio sezono buvęs Lietuvos rekordas.

Vyrų rutulio stūmime Šarūnas Banevičius buvo aštuntas (17,72 m), o moterų 3000 m bėgime įprastai ilgesnes distancijas bėganti Loreta Kančytė finišavo 11-a (10 min. 10,93 sek.). Tik per plauką tarp prizininkių nepateko 800 m bėgusi Eglė Balčiūnaitė – nuotolį įveikusi per 2 min. 5,72 sek. ji finišavo ketvirta.

„800 m rungtyje labai sunku prognozuoti, kaip klostysis bėgimas. Šį kartą jis buvo labai taktinis, pirmas ratas buvo kur kas lėtesnis nei antras ir viskas sprendėsi paskutiniuose metruose. Didžiąją dalį distancijos jaučiausi puikiai, galvojau, kad galėsiu iki pat finišo išlaikyti, tačiau gale pritrūko. Galbūt, jei nebūčiau ėjusi į priekį prieš 600 metrų ribą, būtų buvę kitaip. Tačiau tada būtų dar didesnė rizika pralaimėti finišą“, – spėliojo E.Balčiūnaitė.

Šį sezoną lengvaatletė 800 m yra bėgusi per 2 min. 2,93 sek. Norint varžytis pasaulio čempionate Dohoje (Kataras), jai rezultatą reikia pagerinti kiek daugiau nei sekunde.

„Labai noriu į Dohą, noriu ten patekti ir bėgti. Manau, esu to verta. Turėsiu dar porą startų Šveicarijoje ir Belgijoje bei tikiuosi, kad pavyks gerokai pagerinti Palangoje pasiektą rezultatą ir išsikovoti kelialapį į Dohą“, – vylėsi E.Balčiūnaitė.

Įsibėgėjant Europos komandinio čempionato programai, įsismarkavo ir lietus. Vyrų šuolių į aukštį rungtyje visi dalyviai parodė kur kas prastesnius rezultatus nei visą šį sezoną. 228 cm Lietuvos čempionate peršokęs Adrijus Glebauskas Norvegijoje užėmė penktą vietą, įveikęs 215 cm.

5000 m bėgime Egidijus Adomkaitis buvo 11-as (14 min. 55,67 sek.), tokią pačią poziciją užėmė 3000 m kliūtiniame bėgime besivaržiusi Evelina Miltenė (11 min. 19,71 sek.). Tuo tarpu didžiausio susidomėjimo dėl šeimininkų žvaigždės Jakobo Ingebrigtseno sulaukusioje 1500 m rungtyje Simas Bertašius iškovojo trečią vietą – 3 min. 45,51 sek.

Lietuvis didžiąją distancijos dalį pirmavo ir nors vėliau jis nukrito į ketvirtą poziciją, jėgų finišo spurtui mūsiškiui pakako.

„Įdomus sutapimas – šiandien sukako lygiai metai nuo finalo Berlyne. Tada bėgome kartu su Jakobu ir jo dviem broliais. Taktika pas mane dažniausiai būna vienoda, nes man sekasi bėgti tada, kai užduodu sau palankų tempą, kada nebūna staigių tempo šuolių. Stengiausi padaryti viską, kad bėgimas būtų kuo palankesnis man“, – pasirodymą komentavo S.Bertašius.

Prieš dvejus metus antroje Europos komandinio čempionato lygoje 1500 m nuotolyje lietuvis buvo pirmas, tačiau pirmoje lygoje aukščiau 10 vietos jis iki šiol nebuvo pakilęs. Tam nesutrukdė ir pliaupęs lietus – jį užgrūdino analogiškomis sąlygomis vykusios varžybos Suomijoje.

„Turėjau prieš nepilną mėnesį panašią repeticiją Suomijoje, kur taip pat bėgau 1500 m tokiomis pačiomis lietingomis sąlygomis. Tokie startai paruošia, todėl šiandien pažvelgęs pro langą ir pamatęs, kad lyja, nesuglumau, tai manęs neišblaškė“, – sakė S.Bertašius.

Moterų ieties metime Liveta Jasiūnaitė užėmė ketvirtą vietą (54,74 m), o vyrų šuoliuose į tolį Marius Vadeikis buvo dešimtas (7,43 m). Geriausią Lietuvos sezono rezultatą užfiksavo vyrų 4×100 m estafetės ketveriukė (Mantas Šeštokas, Giedrius Rupeika, Kostas Skrabulis ir Gediminas Truskauskas), distanciją įveikę per 40,69 sek. Jiems čempionate atiteko aštunta vieta, tuo tarpu moterų 4×100 m komanda buvo diskvalifikuota.

Po antros Europos komandinio čempionato dienos lietuviai žengia būdami 11-i (91 tšk.). Nuo septintos pozicijos, kuri leistų išlikti pirmoje lygoje, mūsiškiai atsilieka 27 taškais.