Patarimai kuriant tvarų drabužinės turinį

Renginyje tvarios mados puoselėtoja ir mylėtoja Augustė Barbora žada ne tik atskleisti paslaptį, kaip pomėgis lankytis „antrų rankų“ rūbų parduotuvėse virto sėkmingu verslu, o jos rastas švarkelis atsidūrė „Netflix“ seriale,  bet ir patarti, kaip susikurti originalų bei tvarų drabužinės turinį, išvengiant greitosios mados parduotuvių.

„Neprisipirk nereikalingų rūbų „kuistukuose“ vien dėl to, kad jie pigūs. Jei dvejoji dėl drabužio, paklausk savęs, ar pirktum jį, jei kainuotų ne 5, o 50 eurų. Tai labai geras filtras, padėsiantis neprisipirkti nereikalingų daiktų“, – vieną patarimą prieš renginį atskleidžia mergina.

„Instagram“ paskyroje Augustė Barbora dalijasi ne tik parduodamais „kuistukų“ radiniais bei linksmais reels’ais, tačiau ir faktais apie mados pramonės žalą mūsų planetai. Pasak jos, pasakoti apie atsakingą vartojimą ir tvarią madą ji panoro pamačiusi milžiniškus tekstilės sąvartynus.

Tekstilės tarša – iškalbinga

Skaičiuojama, kad Europos Sąjungos gyventojai kiekvienais metais išmeta apie 6 milijonus tonų tekstilės gaminių. Didžioji dalis atsiduria mišrių komunalinių atliekų sraute.

„Pasaulyje mados pramonė yra antra labiausiai teršianti pramonė po naftos ir dujų sektoriaus, galime tik įsivaizduoti, kokią didžiulę paramą gali turėti skaitmeninė mada, jei ją vis dažniau pasirinktų mados prekės ženklai. Net Kinijoje, kurioje vietiniai prekių ženklai lėčiau įsisavina naujas technologijas, prasidėjo mados revoliucija šia linkme. Planuojama, kad iki 2024 metų metaversijos pramonė Kinijoje bus įvertinta 8 trilijonais dolerių“, –  teigia viena renginio organizatorių Evelina Petkevičienė, kuri ne vienerius metus dirba su mados prekės ženklais esančiais Europoje bei Kinijoje.

Sprendimas – drabužių mainytuvės

Tai, kad antrinis drabužių panaudojimas yra geriausia šiuo metu esanti alternatyva, siekiant įgyvendinti žiedinės ekonomikos principus ir puoselėti mus supančią aplinką, tvirtina ir drabužių atiduotuvių-mainytuvių platformos kūrėja Karolina Barišauskienė.

„Kelio atgal nėra, sprendimus tvaresnei ateičiai turime priimti jau šiandien, todėl labai smagu, kad Lietuvoje drabužių mainytuvių ir atiduotuvių idėja plečiasi, privačios moterų grupės imasi iniciatyvos ir lyderystės kuriant pokytį tekstilės atliekų mažinimo srityje. Mano patirtis organizuojant tokio pobūdžio renginius sako, kad čia susirenka labai sąmoningos moterys, kurioms didesnis džiaugsmas yra ne gauti drabužį, o rasti savo nenešiojamam drabužiui naują šeimininkę, smagiai bei turiningai praleisti laiką. Labai džiaugiuosi, kad plečiasi bendraminčių ratas“, – tvirtina K. Barišauskienė.

Atnaujinti savo drabužinės kino centro „Romuva“ „Mados šventėje“ bus galima pasitelkiant į pagalbą ilgus metus spintos revizijas atliekančią Agnę Paradnikaitę-Kiverę, kuri negailės patarimų, asmeninių patirčių bei įžvalgų. Artėjant didžiosioms metų šventėms, pats metas peržvelgti savo drabužinės turinį ir atlaisvinti vietos naujiems.

Taisyklės dalyvaujant mainytuvėse

Mainytuvių metu renginio dalyvės turės galimybę atiduoti ir išmainyti savo geros būklės, tačiau nenešiojamus, pabodusius, bet vis dar gerus drabužius, papuošalus bei galanteriją. Daiktai turi būti geros būklės, tvarkingi. Su savimi galima turėti iki 5 daiktų, o visi atsinešti daiktai tampa visų. Neišmainytus daiktus galima bus pasiimti su savimi arba paaukoti.

„Tvarus gyvenimo būdas vis labiau skinasi kelią į kasdienį lietuvių gyvenimą, žmonės ne kiek dėl taupumo, kiek iš susirūpinimo dėl klimato kaitos pokyčių, ieško tvaresnių sprendimų gyvenime. Tai skatina sutelkti tvarios mados atstovus, baldų restauruotojus, atliekų tvarkytojus, ekologus ir kitus tvarius kūrėjus organizuoti edukacijas, šviesti visuomenę. Labai džiaugiamės, kad galime papildyti „Kaunas 2022“ bendruomenių programos „Fluxus Labas!“ festivalį „Pojūčių šilas“ su savo edukacine programa“, – teigė viena renginio organizatorių, tvaraus prekės ženklo „giver tag“ kūrėja Karolina Barišauskienė.

Galimybė nemokamai atnaujinti drabužinės turinį

Tvarios mados mylėtoja ir puoselėtoja kaunietė Augustė Barbora, instagrame geriau žinoma kaip „Dressedherring“ įkūrėja, renginyje žada patarti, kaip susikurti originalų ir tvarų drabužinės turinį, išvengiant greitosios mados parduotuvių. Taip pat papasakoti, į ką atkreipti dėmesį ieškant „savo“ daikto dėvėtų drabužių parduotuvėse.

„Neprisipirk nereikalingų rūbų „kuistukuose“ vien dėl to, kad jie pigūs. Jei dvejoji dėl drabužio, paklausk savęs, ar pirktum jį, jei kainuotų ne 5, o 50 Eurų. Tai labai geras filtras, padėsiantis neprisipirkti nereikalingų daiktų“, – vieną patarimą prieš renginį atskleidė mergina.

A. Barbora / A. Barboros asm. archyvo nuotr.

A. Barbora nemėgsta „klijuoti etikečių“. To nedaro ir kalbėdama apie save. „Nesu ekspertė ar stilistė, tiesiog dirbu tai, kas man teikia didelę laimę“ – džiaugėsi pašnekovė.

Instagramo paskyroje ji dalinasi ne tik parduodamais „kuistukų“ radiniais bei linksmais reels’ais, tačiau ir faktais apie mados pramonės žalą mūsų planetai. Pasak jos, pasakoti apie atsakingą vartojimą ir tvarią madą ji panoro pamačiusi milžiniškus tekstilės sąvartynus.

„Kai pradėjau labiau tuo domėtis, sužinojau, kad nemažai greitosios mados ženklų neparduotus drabužius tiesiog išmeta. Tuomet pasidarė labai pikta ir liūdna. Mes, kaip vartotojai, turėtume apmąstyti savo įpročius ir pirkti atsakingiau. Todėl kviečiu į šaunų renginį, kur turėsite galimybę atsinaujinti savo drabužinės turinį neperkant naujų daiktų. Atsineškite spintose užsigulėjusius, „geresnių laikų“ belaukiančius rūbus, batus ir aksesuarus, kuriuos galėsi atiduoti arba išsimainyti į kitus“, – pasakojo A. Barbora.

Baldų atnaujinimo pamokos

Kartais atsibosta ne tik suknelė, bet ir sofa ar stalas. Tačiau išmesti dar gero daikto nesinori. Kaip jį atnaujinti, puikiai žino Babtuose įsikūrę medžio meistrai, baldininkai – broliai Martynas ir Vytautas Švitros. Inžinieriaus ir ekonomisto mokslus krimtę vyrai sako save atradę visiškai kitame amplua – kaip medžio meistrus. Šis darbas, o ypač – senų medžio gaminių restauravimas – jiems teikia didžiausią malonumą. Tarp jų atnaujintų daiktų – daugybė stalų, kėdžių, o štai prieš porą metų broliai Švitros restauravo vieno iš Kauno simboliu laikomo Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčios (Soboro) duris.

„Atnaujinti galima bet kokį medžio baldą, pavyzdžiui, laiptus“, – įsitikinęs Martynas Švitra, „Atiduotuvių kiemo“ lankytojams pademonstruosiantis keletą „pasidaryk pats“ idėjų.

Vytautas ir Martynas Švitros / Asm. archyvo nuotr.

Mažinti sąvartynus ugdant visuomenės sąmoningumą

Renginio lankytojai sužinos, kur keliauja mūsų šiukšlės – nuo buitinių atliekų, tekstilės iki statybinių medžiagų likučių. Atėjusieji prisimins atliekų rūšiavimo pradžiamokslį, taip pat sužinos, kur veikia atiduotuvių bei stambiagabaričių atliekų punktai bei kokias atliekas ten galima pristatyti.

Remiantis naujausia visuomenės apklausa, kuri buvo atlikta 2022 m. Aplinkos ministerijos užsakymu, visas namų ūkyje susidarančias atliekas rūšiuoja 60 proc. Lietuvos gyventojų, to nepakanka, kad taptume šalimi be atliekų sąvartynuose.

„Itin svarbu ugdyti visuomenės sąmoningumą ir aiškiai kalbėti apie tai, kokios yra atliekų šalinimo bei perdirbimo sąlygos ir nauda, o kokios grėsmės kyla elgiantis ekologiškai neatsakingai. Tik taip galėsime sumažinti atliekų kiekius sąvartynuose ir gyventi tvariau“, – teigė vienas renginio organizatorių, Kauno regiono atliekų tvarkymo centro (Kauno RATC) vadovas Laurynas Virbickas.

Renginyje veiks ir tvari žaidimų erdvė vaikams, vyks rūšiavimo turnyrai, todėl užsiėmimų netruks visai šeimai.