Latvių ministrės pirmininkės Evikos Silinos (Evikos Silinios) kabinetas antradienį nusprendė iki 2025 metų kovo 4 dienos pratęsti Rusijos piliečiams taikomus ribojimus.

Rusijos piliečiams ir toliau bus draudžiama atvykti į Latviją, Europos Sąjungos šalį, turizmo ir poilsio tikslais, sakoma vyriausybės pranešime.

Tačiau kai kuriems rusams bus leista atvykti, įskaitant tuos, kurie turi Latvijoje ar kitoje ES valstybėje narėje galiojančius leidimus gyventi, arba rusus, kurių atvykimas susijęs su humanitariniais sumetimais, pavyzdžiui, politinius disidentus.

2022 metų rugsėjį Baltijos šalys ir Lenkija nusprendė apriboti į jų šalis atvykstančių Rusijos piliečių skaičių dėl pavojaus saugumui, padidėjusio Rusijai pradėjus karą netoliese esančioje Ukrainoje.

Su Rusija besiribojančioje NATO narėje Latvijoje, turinčioje 1,9 mln. gyventojų, gyvena nemaža etninė rusų mažuma, sudaranti apie 25 proc. šalies gyventojų. Ši Baltijos jūros valstybė anksčiau buvo populiari rusų atostogų vieta, o jos sostinė Ryga – populiari rusų turistų savaitgalio kelionių kryptis.

Rusijos užsienio reikalų ministerija teigia, kad uždraudė į šalį atvykti 100 kanadiečių, „tiesiogiai dalyvaujančių formuojant agresyvią antirusišką politiką“.

Tarp jų yra ir 60 metų aktorius bei komikas J. Carrey.

Į sąrašą taip pat buvo įtraukta kanadiečių rašytoja M. Atwood, „Tarnaitės pasakojimo“ (The Handmaid's Tale) autorė bei keli ukrainiečių kilmės kanadiečiai.

Jame atsidūrė ir Kanados valstybinio transliuotojo CBC žurnalistai Murray Brewsteris (Miurėjus Briusteris) ir Adrienne Arsenault (Eidrien Arseno).

Šis Rusijos sprendimas buvo priimtas po to, kai spalio mėnesį Kanada paskelbė apie naujas sankcijas rusų policijos pareigūnams bei tyrėjams, prokurorams ir teisėjams.

Rusijos užsienio reikalų ministerija pranešė, kad dėl naujo sankcijų rato apsisprendė „atsižvelgdama į Justino Trudeau (Džastino Triudo) režimo vykdomą praktiką, kuria remiantis yra taikomos sankcijos Rusijos vadovybei, politikams ir parlamentarams, verslo atstovams, ekspertams ir žurnalistams, kultūros veikėjams“.

Nuo vasario 24-osios po to, kai Rusija pradėjo karą prieš Ukrainą, Kanada įvedė sankcijas daugiau nei 1,4 tūkst. asmenų ir subjektų Rusijoje, Ukrainoje ir Baltarusijoje.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis per Seimo posėdį teigė, kad didžioji dalis į Lietuvą vyksta Kaliningrado tranzitu arba yra kitų valstybių įmonėse dirbantys tolimųjų reisų vairuotojai, kuriems daromos išimtys.

„Sesiją pradėjome pirmu klausimu, premjerė kreipėsi, kad mes turime pratęsti nepaprastąją padėtį, ir buvo pabrėžta, kad tai darome, jog neįsileistume Rusijos piliečių į Lietuvą. šiandien mes girdime, kad iš Rusijos į Lietuvą pateko beveik 10 tūkst. Rusijos piliečių, neįleista vos 150“, – prieš tvirtinant Seimo posėdžio darbotvarkę pareiškė opozicinių „valstiečių“ atstovas Dainius Gaižauskas.

„Kur yra nepaprastosios padėties vadovas? Jūs jį matėte? Bilotaitė, premjerė, kas nors? Aš norėčiau, kad į darbotvarkę būtų įtrauktas skubiai klausimas išaiškinant, kodėl Rusijos piliečiai plūsta į Lietuvą ir net nepradėt posėdžio neišsiaiškinus klausimo“, – pridūrė jis.

Aš norėčiau, kad į darbotvarkę būtų įtrauktas skubiai klausimas išaiškinant, kodėl Rusijos piliečiai plūsta į Lietuvą ir net nepradėt posėdžio neišsiaiškinus klausimo.

Posėdžiui pirmininkaujanti Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen „valstiečių“ atstovo klausė, „kokie įrodymai, kad Rusijos piliečiai plūsta“, ir koks konkretus parlamentaro siūlymas darbotvarkei.

D. Gaižauskas atsakė, kad prašo „išaiškinti klausimą, kodėl Rusijos piliečiai plūsta į Lietuvos Respubliką“, ir sienos kontrolė, jo žodžiais, yra neefektyvi.

Seimo posėdyje dalyvaujantis užsienio reikalų ministras tuomet atsakė, kad didžiąją dalį atvykstančių sudaro vykstantys tranzitu į Kaliningradą, taip pat kiti Rusijos piliečiai, kurie sieną gali kirsti pagal Lietuvos, Rusijos ir Europos Sąjungos susitarimus.

„Lietuva turi tarptautinį įsipareigojimą, kuriuo per sieną yra praleidžiami traukiniu važiuojantys Rusijos piliečiai į Kaliningradą. Ir jie yra skaičiuojami. (...) Per sieną yra įleidžiami Rusijos piliečiai su Šengeno vizomis, kurie vairuoja krovinines transporto priemones, priklausančias trečiosioms šalims, tai yra ne Rusijai, o galbūt Lietuvai ir kitoms valstybėms, dėl to, kad Rusijos transporto priemonės paprasčiausiai sankcionuotos“, – sakė G. Landsbergis.

„Bet bet kokiu atveju kertančių asmenų skaičių yra iš tų dviejų grupių. Turistiniais tikslais keliaujantys žmonės yra daugiausiai neįleidžiami “, – teigė jis.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vadovas Laurynas Kasčiūnas replikavo, kad „50 procentų yra supaprastintas tranzitas į Kaliningradą, ir 40 procentų yra sunkvežimių vairuotojai“.

„Statistikoj reikia žiūrėt ne tik į tai, kas įvažiuoja, bet ir kas išvažiuoja“, – sakė Seimo komiteto vadovas.

Neįleistųjų pasiskirstymas

Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) BNS pateiktais duomenimis, pastarąją savaitę vidutiniškai per parą į Lietuvą įleidžiama 1260 Rusijos piliečių.

Beveik pusė jų – apie 650 – sudaro vykstantieji su Kaliningrado tranzito dokumentais, iki 28 proc. arba 360 asmenų turėjo Šengeno vizas, apie 17 proc. arba 210 Rusijos piliečių turėjo leidimus gyventi Europos Sąjungos šalyje.

Dar 35 rusai arba 3 proc. nuo atvykstančiųjų srauto turėjo Lietuvos nacionalines vizas. Likusieji yra asmenys, vykstantys be vizų, tai yra į Klaipėdos uostą atvykę jūreiviai ir konsuliniai darbuotojai su Šengeno valstybių akreditacijos pažymėjimais.

VSAT atstovas Saulius Nekraševičius BNS sakė, kad apie 40 proc. įleistų Rusijos piliečių rugsėjo mėnesį sudarė vilkikų vairuotojai.

„Pastebėtina, kad srautas skiriasi, lyginant savaitės dienas tarpusavyje, ir svyravimai (...) buvo nuo 1004 iki 2021 atvykusiųjų“, – teigė jis.

Iš viso per savaitę, kai taikomi ribojimai, į Lietuvą atvyko 9896 Rusijos piliečiai. Tai yra apie 45 proc. mažiau nei atvykstančiųjų iki tol.

Tuo tarpu 153 rusų per savaitę buvo neįleisti į Lietuvą.

Dar keli opozicijos atstovai taip pat pareiškė reikalaujantys, kad vakariniame posėdyje į klausimus dėl sieną kirtusių Rusijos piliečių atsakytų vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

Seimo pirmininkė paaiškino, kad klausimai ministrams užduodami pagal atskirą procedūrą, ir tam reikia juos pateikti raštu.

Nuo praėjusio pirmadienio į Baltijos valstybes ir Lenkiją įleidžiami tik Vyriausybės patvirtintus kriterijus atitinkantys asmenys: Rusijos diplomatai, disidentai, pervežimo bendrovių darbuotojai, ES piliečių šeimų nariai, taip pat Šengeno zonos valstybių leidimus gyventi ar ilgalaikes nacionalines vizas turintys rusai.

Taip pat Rusijos piliečiai toliau gali per Lietuvą tranzitu traukiniais keliauti į Kaliningrado sritį ir iš jos.

Draudimas įleisti Rusijos piliečius numatytas Seimo priimtame nutarime dėl nepaprastosios padėties paskelbimo Rusijos ir Baltarusijos pasienyje. Jis galios mažiausiai iki gruodžio 16 dienos imtinai.

Regiono šalys atvykimo ribojimų rusams ėmėsi Maskvai tęsiant invaziją Ukrainoje.

Kaip BNS informavo VSAT atstovas Giedrius Mišutis, sekmadienį iš 1330 į šalį ketinusių atvykti Rusijos piliečių neįleista 13. 

Iš viso per savaitę į Lietuvą atvyko 9896 Rusijos piliečiai.

Pasak G. Mišučio, fiksuoti ir keli incidentai pasienyje su Baltarusija, kai sprendimu neįleisti nepatenkinti rusai bandė likti Lietuvoje.

Vienas Rusijos pilietis, bandęs sieną kirsto Raigardo-Privalkos pasienio kontrolės punkte, atsisakė grįžti, iš kur atvyko, gulėsi ant žemės, bet pareigūnų buvo išneštas už sienos ribų.

Kitas atvejis fiksuotas šeštadienį, kai Medininkų pasienio punkte Rusijos pilietis bandė patekti į šalį be vizos. Lietuvos pareigūnams jo neįleidus, vyras iki pirmadienio liko Baltarusijos pusėje Medininkų-Kamenyj log punkte. VSAT duomenimis, jis suplėšė savo dokumentus.

Latvijos pareigūnai per savaitę neįleido 48 rusų (sekmadienį – septynių) iš 2075 atvykusių, Estijoje iki šeštadienio neįleista 155 Rusijos piliečių (šeštadienį – 38). Iš viso per savaitę, be kol kas nepateikiamų sekmadienio duomenų, į Estiją atvyko 10 tūkst. 236 asmenys iš Rusijos.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė pirmadienį po Valstybės gynimo tarybos posėdžio sakė, kad šis regioninis susitarimas suveikė ir prevenciškai.

„Tendencijos yra tokios, kad pranešus apie mūsų sprendimą, matome ir prevencinį poveikį, kadangi apie 40 proc. sumažėjo srautas Rusijos piliečių, kurie bando atvykti ar atvyksta, ar kerta tranzitu Lietuvą. Akivaizdu, kad suveikė, mes turime rezultatą“, – teigė ji.

Lietuvos pozicija labai aiški – kad mobilizacijos vengimas nėra pretekstas automatiškai tuos asmenis įsileisti ir suteikti galimybę jiems čia rasti prieglobstį.

Ministrė pabrėžė, kad Lietuva neketina priimti mobilizacijos vengiančių Rusijos piliečių.

„Lietuvos pozicija labai aiški – kad mobilizacijos vengimas nėra pretekstas automatiškai tuos asmenis įsileisti ir suteikti galimybę jiems čia rasti prieglobstį“, – tvirtino A. Bilotatė.

Ji pranešė, kad parengti trys skirtingi algoritmai, kaip Lietuvos pasieniečiams elgtis, jei mobilizacijos vengiantys rusai norėtų paprašyti prieglobsčio arba bandytų kirsti žaliąją sieną, jei atvyktų per pasienio kontrolės punktą ir jeigu vyktų Kaliningrado tranzitu.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai, atsisakydami įleisti kriterijų neatitinkantį Rusijos pilietį į Lietuvos teritoriją, turi teisę panaikinti arba atšaukti jo vizą. VSAT teigimu, iki šiol nepanaikinta nė viena viza.

Nuo praėjusio pirmadienio į Baltijos valstybes ir Lenkiją įleidžiami tik Vyriausybės patvirtintus kriterijus atitinkantys asmenys: Rusijos diplomatai, disidentai, pervežimo bendrovių darbuotojai, ES piliečių šeimų nariai, taip pat Šengeno zonos valstybių leidimus gyventi ar ilgalaikes nacionalines vizas turintys rusai.

Taip pat Rusijos piliečiai toliau gali per Lietuvą tranzitu traukiniais keliauti į Kaliningrado sritį ir iš jos.

Draudimas įleisti Rusijos piliečius numatytas Seimo priimtame nutarime dėl nepaprastosios padėties paskelbimo Rusijos ir Baltarusijos pasienyje. Jis galios mažiausiai iki gruodžio 16 dienos imtinai.

VSAT vado pavaduotojas Antanas Montvydas LRT radijui anksčiau antradienį teigė, kad nuo pirmadienio vidurnakčio, kai Lietuva pradėjo taikyti griežtesnę Rusijos piliečių įleidimo tvarką, iki antradienio 6 ryto į šalį buvo atvykę 1461 Rusijos piliečiai.

Pasak jo, Kybartų ir Medininkų pasienio kontrolės punktuose buvo neįleisti septyni rusai, Lavoriškėse – keturi, Raigardo punkte – du, kituose punktuose – po vieną.

Šešiais atvejais vizas išdavė Lietuva, po keturias – Prancūzija ir Vokietija, trys neįleisti Rusijos piliečiai vyko su Lenkijos išduotomis vizomis, po du – su Austrijos, Graikijos, Vengrijos ir Italijos.

Anot A. Montvydo, konfliktų tarp pareigūnų ir neįsileistų asmenų pasienio punktuose nekilo.

„Konfliktinių situacijų nefiksavom. Jie supranta mūsų priimtus sprendimus ir vyksta atgal į savo šalį iš kurios atvyko“, – sakė jis.

Vado pavaduotojo teigimu, neoficialiomis žiniomis Latvija per tą patį laikotarpį neįleido trijų Rusijos piliečių.

Konfliktinių situacijų nefiksavom.

VSAT duomenimis, vien per praėjusią parą į šalį atvyko 1159 Rusijos piliečiai – beveik dukart mažiau, nei prieš savaitę, kai atvyko 2141 asmenys.

Nuo pirmadienio į Baltijos valstybes ir Lenkiją įleidžiami tik Vyriausybės patvirtintus kriterijus atitinkantys asmenys: Rusijos diplomatai, disidentai, pervežimo bendrovių darbuotojai, ES piliečių šeimų nariai, taip pat Šengeno zonos valstybių leidimus gyventi ar ilgalaikes nacionalines vizas turintys rusai.

Taip pat Rusijos piliečiai toliau galės per Lietuvą tranzitu traukiniais keliauti į Kaliningrado sritį ir iš jos.

Draudimas įleisti Rusijos piliečius numatytas Seimo priimtame nutarime dėl nepaprastosios padėties paskelbimo Rusijos ir Baltarusijos pasienyje. Jis galios mažiausiai iki gruodžio 16 dienos imtinai.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai, atsisakydami įleisti kriterijų neatitinkantį Rusijos pilietį į Lietuvos teritoriją, turės teisę panaikinti arba atšaukti jo vizą.

„Šis klausimas yra svarstomas, vyksta diskusijos ir, matyt, kažkoks sprendimas vienu ar kitu metu bus priimtas. Aš matau labai aiškiai, kad Baltarusijos režimas taip pat dalyvauja karo veiksmuose, vykdo hibridinę ataką su nelegaliais migrantais prieš Lietuvą. Aš manau, kad labai labai rimti argumentai yra svarstyti ir apie Baltarusijos įtraukimą“, – sakė ministrė, pirmadienį lankydamasi Lietuvos pasienyje su Baltarusija.

Pasak jos, siekiama sutarti „regioniniu ir netgi europiniu lygmeniu“.

„Čia yra mano asmeninė pozicija, ji yra principinga, bet, kaip suprantate, reikia rasti regioninių sutarimų ir tada imtis tų priemonių, kad jos būtų veiksmingos ir efektyvios“, – teigė A. Bilotaitė.

Neįleista keliolika Rusijos piliečių

Pirmadienį įsigaliojus griežtesnei Rusijos piliečių įleidimo tvarkai, Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadas Rustamas Liubajevas sakė, kad nuo vidurnakčio iki 9 val. ryto į Lietuvą neįleista 11 šios šalies piliečių, dauguma jų bandė vykti per Lietuvos-Rusijos pasienyje esantį Kybartų kontrolės punktą, kiti – per pasienį su Baltarusija.

Viena pilietė teigė esanti Kaliningrado srities gyventoja, bet nepateikė dokumentų dėl supaprastinto tranzito.

Latvijos kolegos, anot jo, pranešė, kad neįleistų Rusijos piliečių iki šio ryto nebuvo.

Anot A. Bilotaitės, sprendimą riboti Rusijos piliečių keliones Baltijos šalys ir Lenkija priėmė toliau stebint Rusijos karą prieš Ukrainą ir konstatavus, kad „Rusija kaip valstybė yra neprognozuojama, ji yra agresyvi“.

„Matome, kad trys ketvirtadaliai Rusijos piliečių palaiko šiuos Rusijos veiksmus. Tikrai nepriimtina, kad Rusijos piliečiai, kurie remia Rusijos karą, šiandien gali laisvai keliauti po pasaulį, Lietuvą, Europos Sąjungą. Tai yra ir saugumo aspektai, kadangi toks karo veiksmų rėmimas gali kelti grėsmes mūsų valstybės ir visos Europos Sąjungos saugumui“, – sakė A. Bilotaitė.

Ji taip pat sako besitikinti, kad šis regioninis sprendimas „taps įkvėpimu“ ir kitoms šalims ar net visai Europos Sąjungai.

L. Balandžio / BNS nuotr.

„Aš labai tikiuosi, kad šis regioninis sprendimas bus įkvėpimas ir kitoms šalims, labai tikiuosi europinio sprendimo, nes tai, kas vyksta šiandien, man atrodo, reikalauja rimto atsako, viena iš tokių rimtų, veiksmingų priemonių yra būtent ribojimas Rusijos piliečiams atvykimo į ES“, – teigė ji.

Gali paaštrinti migrantų krizę

A. Bilotaitė tai pat informavo, kad artimiausiu metu bus rengiamas vidaus reikalų ministrų susitikimas aptarti valstybių bendrus veiksmus taikant ribojimus rusams.

Ji priminė, kad nuo pirmadienio bus įleidžiami tik Vyriausybės patvirtintus kriterijus atitinkantys asmenys: Rusijos diplomatai, disidentai, pervežimo bendrovių darbuotojai, ES piliečių šeimų nariai, taip pat Šengeno zonos valstybių leidimus gyventi ar ilgalaikes nacionalines vizas turintys rusai.

Tikrai nepriimtina, kad Rusijos piliečiai, kurie remia Rusijos karą, šiandien gali laisvai keliauti po pasaulį, Lietuvą, Europos Sąjungą.

Anot ministrės, ilgalaikės vizos dažniausiai išduodamas dėl galimybės dirbti.

Taip pat Rusijos piliečiai toliau galės per Lietuvą tranzitu traukiniais keliauti į Kaliningrado sritį ir iš jos.

„Jei kalbėsime apie Rusijos piliečių srautus rugpjūčio mėnesį, galima paminėti, kad vidutiniškai per parą į Lietuvos respubliką atvykdavo 2,5 tūkst. asmenų, dauguma, 50 proc. šių asmenų, vyko pagal supaprastinto Kaliningrado tranzito schemą, – sakė VSAT vadas . – Visi likusieji – dauguma jų buvo krovininių transporto priemonių vairuotojai“.

Jo nuomone, minėtas sprendimas gali paaštrinti Minsko sukeltą migrantų krizę pasienyje.

„Manau, kad tokių rizikų tikrai bus, pirmiausia, neatmesčiau, kad situacija prie sienos su Baltarusija vėl paaštrės, kalbant apie neteisėtą migraciją, nes bet kokie politiniai sprendimai, daromi Lietuvoje ar Europos Sąjungoje, susilaukia kritikos ir neigiamų veiksmų iš mūsų rytinių kaimynų“, – kalbėjo R. Liubajevas.

Tikrina dviem etapais

Anot jo, patikrinimai pasienio kontrolės punktuose šiuo metu vyksta dviem etapais: pirmuoju Rusijos piliečiai tikrinami kartu su visais atvykstančiaisiais iš trečiųjų šalių, žiūrima, ar jie priklauso minėtoms išimtims, kai draudimai netaikomi, ir tokiu atveju yra įleidžiami į šalį.

„Jei asmuo kriterijų neatitinka, tokiu atveju asmuo siunčiamas į antros linijos patikrinimo procedūrą, kur jau pareigūnai papildomai individualiai vertina kiekvieno atvykstančio piliečio situaciją, priima sprendimą dėl jo įleidimo ar neįleidimo. Dažniausiai – neįleidimo motyvuojant, kad jis gali kelti grėsmę nacionaliniam saugumui, viešajai tvarkai ir politikai, visuomenės sveikatai bei tarptautiniams santykiams“, – procedūras paaiškino R. Liubajevas. 

Planuojama, kad pasieniečiai taip pat vertins kiekvieno atvykstančio piliečio požiūrį į karą Ukrainoje.

Pasak VSAT vado, pareigūnai gali įleisti, pavyzdžiui, į giminaičio laidotuves atvykusius Rusijos piliečius, arba kai kuriais kitais atvejais dėl humanitarinių pagrindų, tačiau kiekvienu jų būtina pateikti įrodymus, nustatytus dokumentus.

Į Lietuvą įleidžiami tik turintieji D tipo ilgalaikes vizas, tuo metu turintieji C tipo vizas, anksčiau leidusias viešėti Lietuvoje 90 dienų per metus, kirsti sienos nebegali.

Norintieji įrodyti, kad yra persekiojami Rusijos valdžios, turi pateikti šaukimą į teismą, jo nutartį, arba panašius dokumentus iš policijos, tinka ir viešoje erdvėje išplatinta informacija.

Vertins požiūrį į karą

„Planuojama, kad pasieniečiai taip pat vertins kiekvieno atvykstančio piliečio požiūrį į karą Ukrainoje, tai bus taip pat vienas iš argumentų, kurio pagalba būtų priimamas sprendimas dėl asmens įleidimo arba neįleidimo“, – tvirtino jis.

R. Liubajevas sako, jog VSAT yra pasiruošusi skirti papildomas pareigūnų pajėgas, tačiau kol kas tam poreikio nėra, stebint sumažėjusį vykstančiųjų srautą.

Draudimas įleisti Rusijos piliečius numatytas Seimo priimtame nutarime dėl nepaprastosios padėties paskelbimo Rusijos ir Baltarusijos pasienyje. Jis galios mažiausiai iki gruodžio 16 dienos imtinai.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai, atsisakydami įleisti kriterijų neatitinkantį Rusijos pilietį į Lietuvos teritoriją, turės teisę panaikinti arba atšaukti jo vizą.

R. Liubajevo teigimu, kol kas nebuvo panaikinta nė viena viza.

Anot A. Bilotaitės, tikimasi, kad tai veiks kaip atgrasymo priemonė, jog į šalį nebandytų patekti Vyriausybės nustatytų kriterijų neatitinkantys Rusijos piliečiai.

Tokia pati tvarka turi pradėti veikti ir Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje.

Pagal Vyriausybės patvirtintus kriterijus, Lietuvos pasieniečiai į šalį įleis Rusijos diplomatus, disidentus, pervežimo bendrovių darbuotojus, ES piliečių šeimų narius, taip pat Šengeno zonos valstybių leidimus gyventi ar ilgalaikes nacionalines vizas turinčius rusus.

Taip pat jie toliau galės per Lietuvą tranzitu traukiniais keliauti į Kaliningrado sritį ir iš jos.

Draudimas įleisti Rusijos piliečius numatytas Seimo priimtame nutarime dėl nepaprastosios padėties paskelbimo Rusijos ir Baltarusijos pasienyje. Jis galios mažiausiai iki gruodžio 16 dienos imtinai.

Lietuvos vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės teigimu, sprendimas neįleisti Rusijos piliečių „padiktuotas nacionalinio saugumo interesų“.

Rusijos karinė agresija Ukrainoje tęsiasi ir net trys ketvirtadaliai Rusijos piliečių palaiko karą Ukrainoje.

„Rusijos karinė agresija Ukrainoje tęsiasi ir net trys ketvirtadaliai Rusijos piliečių palaiko karą Ukrainoje, o tokie asmenys, kurie siekia pakenkti mūsų ir ES kaimyninių valstybių saugumui, yra ir tarp atvykstančių į Lietuvą. Šios grėsmės kelia riziką nacionalinio saugumo interesams, tai sudaro pagrindą griežtesniam atvykstančių Rusijos piliečių individualiam patikrinimui“, – praėjusią savaitę per Vyriausybės posėdį sakė ministrė.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai, atsisakydami įleisti kriterijų neatitinkantį Rusijos pilietį į Lietuvos teritoriją, turės teisę panaikinti arba atšaukti jo vizą.

Anot A. Bilotaitės, tikimasi, kad tai veiks kaip atgrasymo priemonė, jog į šalį nebandytų patekti Vyriausybės nustatytų kriterijų neatitinkantys Rusijos piliečiai.