Toks sprendimas priimtas pagal neseniai pateiktą Europos Sąjungos sankcijų Rusijai dėl jos karo Ukrainoje interpretaciją.

Kaip sakė suomių užsienio reikalų ministrė Elina Valtonen, draudimas privatiems automobiliams su rusiškais registracijos numeriais įvažiuoti į Suomijos teritoriją įsigaliojo penktadienio vidurnaktį. Ministrę citavo suomių transliuotojas YLE.

Anksčiau šią savaitę tokį draudimą įvedė Estija, Latvija ir Lietuva. Talinas nurodė, kad tokie sprendimai buvo priimti po papildomos Europos Komisijos sankcijų interpretacijos.

Pagal ES sprendimą, Rusijoje registruotos motorinės transporto priemonės nebegali įvažiuoti į bloko teritoriją.

YLE pranešime sakoma, kad Rusijoje registruoti automobiliai su mažiau nei 10 keleivių nebegalės iš Rusijos įvažiuoti į Suomiją, tačiau tikėtinos tam tikros išimtys.

Balandžio mėnesį Suomijai įstojus į NATO didžiausio pasaulyje saugumo aljanso sienos su Rusija ilgis padvigubėjo. Suomija turi 1 340 km sieną su rytine kaimyne.

Kaip ir nuo vasario 11 dienos, bus draudžiama be rimtos priežasties atvykti į Latviją iš Europos ekonominės erdvės (EEE) šalių, Šveicarijos ir Jungtinės Karalystės (JK).

Išimtys taikomos asmenims, kuriems būtina atvykti į šalį dėl tokių priežasčių kaip darbas, studijos, šeimos susijungimas, medicinos paslaugos, laidotuvės ar kelios kitos. Prieš išvykstant į šalį būtina užpildyti elektroninę anketą. Tarptautiniai vežėjai turi pasirūpinti, kad keleiviai pateiktų reikiamą informaciją.

Europos Sąjungos (ES), EEE, Šveicarijos ir JK piliečiams, taip pat nuolatiniams ES gyventojams, turintiems leidimus gyventi Latvijoje, leidžiama į šalį keliauti asmeninėmis transporto priemonėmis.

Į Latviją įleidžiami keliautojai atvykę privalo pasitikrinti dėl COVID-19 ir izoliuotis.

Apie tai E. Zingeriui oficialiai pranešta ketvirtadienį.

„Ką tik man pranešta, kad man atimta teisė atvykti į Rusijos Federaciją penkeriems metams“, – per spaudos konferenciją Seime pranešė politikas.

Jis teigė, kad toks Kremliaus sprendimas sužlugdė jo planus vykti į Maskvą rinkti medžiagą apie B. Nemcovo nužudymą. E. Zingeris tvirtino, jog bus priverstas tai daryti nuotoliniu būdu.

„Gali būti, kad mano neįleidimas į Rusijos Federaciją susijęs ir su mano Europos Tarybos pareigomis ištirti rusų demokrato Boriso Nemcovo nužudymo bylą, jos aplinkybes ir pateikti tarptautinei visuomenei šitos, ko gero, baisiausios politinės žmogžudystės XXI amžiuje bylos aplinkybes“, – tvirtino Seimo narys.

„Tikimės, kad Maskva nesiims veiksmų žlugdyti patį šį raportą“, – sakė E. Zingeris.

Anot jo, raporto rengimas jau yra įpusėjęs.

Spaudos konferencijoje Seime dalyvavęs Rusijos opozicijos veikėjas žurnalistas Vladimiras Kara-Murza teigė, kad tai beprecedentis Rusijos elgesys.

„Kiek man žinoma, tai bene pirmas ar vienas iš nedaugelio Europos Taryboje nutikusių atvejų, kai specialiajam pranešėjui oficialiai uždraudžiama atvykti į Europos Tarybos šalį“, – sakė jis.

Anot Rusijos demokrato, toks elgesys iš esmės parodo, kad dabartinė Rusijos valdžia yra atsakinga už B. Nemcovo nužudymą.

„Ne kartą kalbėjome, kad dabartinė Rusijos valdžia dangsto B. Nemcovo žudikus, nes sabotuoja tyrimą, teisminį procesą. Dabar galima kalbėti apie tai, kad jie jau sabotuoja ir tarptautines procedūras. Tai iš esmės yra kaltės pripažinimas“, – tvirtino V. Kara-Murza.

Jis pabrėžė, kad Maskvos teismas nuteisė tik žmogžudystės vykdytojus, nei užsakovai, nei organizatoriai nenustatyti ir jų net neieškoma.

„Matydami Rusijos valdžios nenorą iki galo ištirti šį nusikaltimą ir patraukti atsakomybėn visus kaltuosius, mes kreipėmės į tarptautines organizacijas, kad jos stebėtų, kaip vyksta tyrimas“, – aiškino V. Kara-Murza.

Praėjusių metų gegužę ET PA paskyrė E. Zingerį pranešėju rengiant rezoliuciją dėl B. Nemcovo nužudymo aplinkybių ir jų tyrimo įvertinimo.

E. Zingeris yra „Boriso Nemcovo fondo už laisvę“ tarybos narys.

Rusijos opozicionierius nušautas 2015-ųjų vasario 27-osios vakarą ant tilto per Maskvos upę netoli Kremliaus, kai ėjo namo.

Nors penki vyrai buvo patraukti baudžiamojon atsakomybėn dėl numanomos užsakomosios žmogžudystės įvykdymo, B. Nemcovo šeima ir šalininkai sako, kad nusikaltimo pėdsakai veda prie daug aukštesnio rango pareigūnų Čečėnijoje. Jie mano, kad nužudymo užsakovai išsisuko nuo teisingumo.

E. Zingeris nėra vienintelis Seimo narys, kuriam penkeriems metams uždrausta atvykti į Rusiją. Balandį Rusijos užsienio reikalų ministerija pranešė savo sankcijomis atsakiusi į Lietuvos sudarytą „Magnitskio sąrašą“, draudžiantį atvykti į Lietuvą Rusijos piliečiams.

„Vadovaudamasis Latvijos Saeimos (parlamento) priimta rezoliucija ir Imigracijos įstatymu uždraudžiau 49 asmenims įvažiuoti į Latvijos Respublikos teritoriją, tokiu būdu pasiunčiant aiškų signalą, kad įstatymo viršenybė ir žmogaus teisės yra svarbu“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė ministras.

Vasario 8 dieną Latvijos parlamentas priėmė sprendimą paraginti vyriausybę imtis sankcijų prieš asmenis, susijusius su S. Magnitskio byla.

Teisininkas S.Magnitskis mirė Maskvos kalėjime 2009-aisiais, būdamas 37 metų. Jis buvo įkalintas netrukus po to, kai pranešė apie įtariamą 230 mln. dolerių sukčiavimo schemą, esą vykdytą mokesčių ir teisėsaugos aukšto rango pareigūnų.

S. Magnitskio šalininkai teigia, kad už jo mirtį atsakinga Rusijos valdžia, nes iki mirties 358 dienas kalėjime praleidusiam teisininkui nebuvo suteikta tinkama medicinos pagalba.

Latvijos Saeimos priimtoje rezoliucijoje Rusijos valdžia smerkiama, kad tinkamai neištyrė šio teisininko ir auditoriaus mirties aplinkybių. Taip pat pabrėžiama Latvijos pareiga reaguoti į rimtus žmogaus teisių pažeidimus, didelio masto finansinį sukčiavimą bei korupciją, o šalies vyriausybė raginama imtis sankcijų prieš asmenis, susijusius su S. Magnitskio byla.

Rezoliuciją parengė parlamento Užsienio reikalų komitetas bendradarbiaudamas su skirtingų Saeimos frakcijų atstovais.

Rezoliucijos autoriai ragina ministrų kabinetą su S. Magnitskio byla susijusius užsieniečius įtraukti į šalyje nepageidaujamų asmenų sąrašą, tokiu būdu uždraudžiant jiems patekti į Latviją.

Rezoliucijoje kitų Europos Sąjungos ir NATO valstybių parlamentai raginami priimti vadinamuosius Magnitskio įstatymus ir reiškiamas palaikymas koordinuotoms visų ES valstybių sankcijoms su S. Magnitskio byla susijusiems asmenims.

Vadinamuosius Magnitskio įstatymus taip pat yra priėmusios Jungtinės Valstijos, Kanada, Didžioji Britanija, Lietuva, Estija.

Šis sprendimas buvo priimtas Kijevui praėjusią savaitę deportavus M. Saakašvilį iš šalies.

Ukrainos valstybės sienos apsaugos tarnybos atstovas Olehas Slobodianas naujienų agentūrai AFP sakė, kad sprendimą uždrausti M. Saakašviliui įvažiuoti į šalį priėmė sienos ruožo, kurį eksprezidentas neteisėtai kirto rugsėjį, pasieniečių būrio vadas.

Tačiau tai neišgąsdino politiko, ryžtingai pareiškusio, jog grįš į Ukrainą gerokai anksčiau nei baigsis jam paskelbtas draudimas.

„Su manimi ar be manęs, šios valdžios galas – jau čia pat. Sugrįšiu namo į Ukrainą labai greitai, gerokai anksčiau nei po trejų metų“, – parašė M. Saakašvilis socialiniame tinkle „Facebook“.

Jis taip pat įkėlė į feisbuką iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos gautą raštą, kuriame rašoma, kad politikui uždrausta įvažiuoti į šalį iki 2021 metų vasario 13 dienos.

Vasario 12-ąją M. Saakašvilį, buvusį Ukrainos Odesos regiono gubernatorių, viename restorane Kijevo centre sulaikė kaukėti vyrai. Tą pačią dieną jis buvo deportuotas į Lenkiją, iš kur nuvyko į Nyderlandus, nes yra vedęs šios šalies pilietę.

Rugsėjį teismas pripažino M. Saakašvilį kaltu dėl neteisėto valstybės sienos kirtimo, kai jis lydimas šimtų savo šalininkų sugrįžo į Ukrainą iš Lenkijos.

Sąjungininkai tapo priešais

2017 metų liepą, M. Saakašviliui viešint Jungtinėse Valstijose, prezidentas Petro Porošenka panaikino jam Ukrainos pilietybę. Gruzijos pilietybės jis neteko 2015-aisiais, kai buvo paskirtas Odesos gubernatoriumi.

Po 2008 metais kilusio trumpo Gruzijos ir Rusijos karo Kremliaus atstumtuoju tapęs M. Saakašvilis garsiai reiškė paramą 2013–2014 metų Maidano sukilimui Kijeve, per kurį buvo nuversta Maskvos remta Viktoro Janukovyčiaus vyriausybė.

P. Porošenka atsidėkojo M. Saakašviliui už jo pastangas – 2015 metais paskyrė jį strategiškai svarbaus Odesos regiono prie Juodosios jūros gubernatoriumi, bet vėliau jiedu susipyko.

M. Saakašvilis Ukrainoje įkūrė opozicinę partiją „Naujųjų jėgų judėjimas“ ir rengė mitingus, kuriuose buvo raginama nušalinti P. Porošenką, esą nekovojantį su korupcija.

Kijevas kaltina M. Saakašvilį, kad jis, neva remiamas Rusijos ir buvusių V. Janukovyčiaus sąjungininkų, Ukrainoje siekė įvykdyti perversmą. Politikas šiuos kaltinimus kategoriškai neigia.

M. Saakašvilio taip pat ieško Gruzija, kur 2018-ųjų sausio pradžioje Tbilisio teismas pripažino jį kaltu viršijus įgaliojimus valstybės vadovo poste ir skyrė jam trejus metus laisvės atėmimo.