– Tai kokia išeitis – kovoti, naikinti ar susidraugauti?

– Jeigu kalbame apie dulkių erkes, jų yra visur: ir gyvenamuosiuose namuose, ir butuose, ir visose uždarose patalpose. Visur, kur yra dulkių, yra ir dulkių erkučių. Joms palankiausia gyventi aplinka, kur drėgna (drėgmė siekia apie 75 proc.) ir kur yra pakankamai šilta (apie 20–25 laipsnių temperatūra). Tokia terpė joms palankiausia veistis, daugintis. Jos nekanda, negelia, tačiau minta žmogaus ir gyvūnėlių odos pleiskanomis. Besimaitindamos išskiria fekalijas, kurios žmonėms  gali sukelti alergiją. Daugiausiai dulkių erkučių veisiasi krosnimis šildomuose namuose, senuose namuose. Aišku, yra ir butuose ir kitose uždarose patalpose.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Ar įmanoma ir kaip jų atsikratyti?

– Jeigu jose drėgmė yra mažesnė nei 50 proc., jos žūsta.  Dulkių erkutės sugeria drėgmę iš aplinkos per odą, kai per sausa, jos neišgyvena. Todėl žiemą daugiabučiuose, kai šildoma ir jei patalpa nedrėkinama, toms erkutėms daugintis sąlygos nėra palankios. Kadangi nemažai žmonių per šildymo sezoną papildomai drėkina orą, tai jos praktiškai ištisus metus turi puikias sąlygas veistis. Siūlyčiau išmesti visas paveldėtas senas pagalves, antklodes, ypač pūkines, plunksnines, nes tų erkučių lavonėliai, išmatos kaupiasi ir alergizuoja. Ir jei valomos namuose dulkės sausa šluoste ar siurbiama paprastu siurbliu be hepa filtro, viskas vėl paskleidžiama ore. Tad rekomenduočiau tokiu atveju namus valyti su medicinine kauke, kad mažiau tų dulkių įkvėptume, ir paskui apie 15–20 minučių gerai butą išvėdinti.

– Galvoju, kaip gerai, kad mes plika akimi nematome tų erkučių, nes kitaip pakrauptume ir miegoti pataluose nesinorėtų.

Sumažinti galima, bet visiškai atsikratyti jų nepavyks. Kaip tą padaryti? Visus patalynės, čiužinių užvalkalus, paklodes patarčiau naudoti neaustinės medžiagos.

– Nuo mūsų kūno per parą atsisluoksniuoja maždaug nuo 0,5 g iki 1,5 g pleiskanų, t. y. odai atsinaujinant apytikriai tiek tiek nubyra negyvų odos ląstelių. Aš specialiai pasvėriau šią sąvaržėlę – ji sveria apie 0,4 g. Kaip teigia tyrimą atlikusi prof. Rūta Dubakienė, kad 1 g dulkių gali gyventi daugiau kaip 500 dulkių erkučių. Tai tokiame kiekyje, kiek sveria sąvaržėlė, – apie 250 erkučių. Daug. Čiužinyje, pagalvėse – patalynėje gali gyventi jų tūkstančiai ir milijonai. Miegodami prakaituojame, odos pleiskanėlės byra – erkutėms idealios gyvenimo sąlygos.

– Vadinasi, visiškai išnaikinti dulkių erkučių praktiškai neįmanoma.  O kas padėtų bent sumažinti jų kiekį?

– Taip, kiekį sumažinti galima, bet visiškai atsikratyti jų nepavyks. Kaip tą padaryti? Visus patalynės, čiužinių užvalkalus, paklodes patarčiau naudoti neaustinės medžiagos. Tuomet bus užkirstas kelias tų erkučių ekskrementams, lavonėliams patekti į užvalkalus. Patarčiau vengti ir ilgo plauko kilimų, nes juose linkę kauptis dulkės. O kuo daugiau dulkių, tuo daugiau jų erkučių. Taip pat reikėtų kambarius šluostyti drėgna šluoste. Ir jeigu žmogus alergiškas, iširti priežastį. Greičiausiai kaltininkas bus dulkių erkutės. Pavyzdžiui, bronchine astma sergančių butuose buvo rasta keturis kartus daugiau dulkių erkių nei įprastai jų aptinkama. 

Alergologų įžvalgos niūrios – anksčiau astma susirgdavo tik darželį ir mokyklą lankantys vaikai, o dabar tuos pačius simptomus jaučia ir kūdikiai. Ko imtis norint atsikratyti dulkių erkučių ir išvengti jų sukeliamų alerginių ligų?

Nematomos, bet puikiai jaučiamos

Alerginių susirgimų diagnostikos ir gydymo centro gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė Nemira Vaičiulionienė teigia, jog tikriausiai pasaulyje nėra regiono, kuriame dulkių erkutės nebūtų paplitusios. Tačiau klaidinga būtų manyti, kad jų neįveiks jokios priemonės ar gyvensenos pokyčiai.

„Dulkių erkutės gyvena čiužiniuose, minkštuose balduose, kilimuose, užuolaidose ir pliušiniuose žaisluose. Pačios erkutės yra mikroskopinės, panašios į mažus voriukus, o jų atplaišos bei ekskrementai patenka į namų orą, susimaišo su namų dulkėmis ir žmogui prasideda alerginės reakcijos. Jei organizmas jautrus, pradedama sloguoti, kosėti, dusti. Kai nesiimama jokių veiksmų, tai gali išaugti į bronchų astmą“, – teigia alergologė.

Kaip rašoma pranešime spaudai, namų dulkių erkėms palanku veistis minkštuose balduose, taigi ir nuo interjero priklauso, ar daug šių voragyvių namuose bus. Gyd. N. Vaičiulionienė pateikia pavyzdį: Didžiojoje Britanijoje daugelyje namų kabo užuolaidos, yra bent keli kilimai ir sofos, o Skandinavijoje labiau mėgstamas asketiškumas – langai ir grindys dažnai neuždengiami. Iš dalies dėl to ir statistika labai skiriasi – Skandinavijoje kvėpavimo takų alergijomis serga dešimt kartų mažiau gyventojų nei Didžiojoje Britanijoje.

Dabar Europoje kvėpavimo takų alergija serga ne mažiau kaip 20 proc. visų gyventojų. Dalis jų jaučia tik silpnus alergijos simptomus, todėl jie neužfiksuoti statistikos – realus skaičius gali būti dar didesnis.

„Namų dulkių erkės, kaip ir, pavyzdžiui, žiedadulkės, – jokia naujiena. Tačiau problema ta, kad dėl oro užterštumo ir silpstančios imuninės sistemos vis daugiau žmonių tai neigiamai paveikia. Dabar Europoje kvėpavimo takų alergija serga ne mažiau kaip 20 proc. visų gyventojų. Dalis jų jaučia tik silpnus alergijos simptomus, todėl jie neužfiksuoti statistikos – realus skaičius gali būti dar didesnis“, – nuogąstauja gydytoja.

Kaltina ir prastą valymą

Gyd. N. Vaičiulionienė teigia, kad dulkių erkutės stipriai galėjo išplisti ir dėl nekokybiškos namų valymo technologijos – atsiradus dulkių siurbliams, pasikeitė tvarkymosi įpročiai, o iš tiesų technika tiesiog nebuvo pasiruošusi perimti visų namų ruošos darbų.

„Sergamumo situacija ėmė kisti maždaug nuo 1980 metų, kai masiškai imti pirkti dulkių siurbliai. Žmonės nustojo nešti kilimus į lauką išpurtyti, nebepalikdavo jų šaltame ore. Iš tiesų tų laikų siurblys neturėjo pakankamai gero filtro – smulkesnės dulkės likdavo ore, o kuo jos mažesnės, tuo lengviau patenka į kvėpavimo takus. Namai pasidarė uždaresni ir taip sukurtos idealios sąlygos alergijoms plisti ir dulkių erkutėms daugintis“, – neabejoja alergologė.

Nemira Vaičiulionienė/ Pranešimo spaudai autorių nuotr.

Buitinės technikos gamintojos „Electrolux“ atstovas Laurynas Skruibis teigia, kad iš dalies šios dulkių siurblių problemos akivaizdžios net ir šiandien. „Jei kalbėtume apie siurblių galią, dabartiniai modeliai yra gerokai galingesni nei praėjusio amžiaus dulkių siurbliai. Tačiau įrenginio konstrukcija dažnai padeda surinkti dulkes, bet ne jas pašalinti. Kitaip tariant, paprastą siurblį reikės iškratyti ar rankiniu būdu keisti jo maišelį ir taip dalis dulkių pasklis atgal į aplinką. Rezultatas bus švarios grindys, tačiau užterštas namų oras“, – teigia L. Skruibis.

Alergijų statistika verčia gamintojus ieškoti sprendimų. Ekspertas pasakoja, kad neseniai rinkoje atsirado siurbliai, kurie pašalina net iki 99,99 proc. visų alerginių dalelių. Anot specialisto, naudotojas gali pakeisti maišelį pats prie jo neprisiliesdamas. Tai reiškia, kad net labai jautriai į alergeną reaguojantis žmogus gali tvarkyti siurblį be rizikos savo sveikatai. 

Kenčia vaikai

Užterštas namų oras žalą sveikatai daro greičiau, nei ekspertai geba sugalvoti, kaip su tuo kovoti. Gyd. N. Vaičiulionienė aiškina, kad alergologų jau seniai nestebina diagnozės, kurios prieš kelis dešimtmečius būtų sunkiai įsivaizduojamos.

„Anksčiau alerginę slogą ar bronchų astmą fiksuodavome ne jaunesniems kaip pradinių klasių mokiniams. Dabar sulaukiame net kūdikių, kuriems jau pasireiškia stiprios alerginės reakcijos. Tėvai apie tai nepagalvoja, bet jei namų aplinkoje yra gausu dulkių erkių, gyvūnų kailio plaukų, paukščių plunksnų ar naudojama nekokybiška buitinė chemija, tai vaikas gali gimti jau su polinkiu į alergiją“, – aiškina imunologė. Maždaug 60 proc. alerginėmis ligomis sergančiųjų suserga būtent vaikystėje – dalis jų alergiją išauga, tačiau dauguma simptomus jaučia visą gyvenimą.

Europos alergologų ir klinikinių imunologų akademija skelbia, kad jau dabar alergija serga vienas iš trijų vaikų, o per artimiausią dešimtmetį alergija paveiks apie 50 proc. europiečių. Alergija ne tik sutrikdo gyvenimo ritmą, ji – didelė socialinė ir ekonominė našta pacientams ir jų šeimoms. Apskaičiuota, kad alergiškas asmuo per metus patiria iki 1300 eurų nuostolių.

„Jei vaikui jau vystosi alergija, padėti gali tik gydytojas. Tačiau jei kol kas jis alergijos neturi, tai dar nereiškia, kad taip bus ir toliau. Su ligomis kovoti padeda aktyvi fizinė veikla, pavyzdžiui, sporto būreliai, buvimas gryname ore, reguliarus namų valymas ir investavimas į sveiką aplinką: antialerginę vaikų patalynę, specialiu ženklu pažymėtą buitinę chemiją, kokybiškus namų oro valymo aparatus ir pan.“, – rekomenduoja gyd. N. Vaičiulionienė.