Ši ugniagesių akcija vyko vasario 15 d. ir truko keletą valandų. Gelbėtojams padėjo ir Raudonojo Kryžiaus savanoriai. Vykdant šią priemonę buvo siekiama atkreipti žmonių dėmesį į būsto saugumą ir, dalijantis reikiama informacija, mažinti gaisrų bei juose žūstančiųjų skaičių.

Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus viršininko Tado Rumševičiaus teigimu, 145 iš 220 butuose autonominių dūmų detektorių nebuvo įrengta, 11 butų savininkai autonominius dūmų detektorius turėjo, tačiau jie neveikė arba nebuvo įrengti.

„Buvo lankomasi tuose daugiabučiuose namuose, kuriuose nuo 2023 m. gruodžio 12 d. iki 2024 m. vasario 12 d. buvo kilę gaisrai, prisvilo gaminamas maistas ar kitaip buvo nesilaikoma gaisrinės saugos reikalavimų, taip pat gretimi daugiabučiai gyvenamieji namai“, – sakė T. Rumševičius.

Visi gyventojai ugniagesius į namus įsileido noriai.

„Be tokių daugiabučių gyvenamųjų namų, dar buvo aplankyti gyvenamieji būstai, kurių gyventojai gauna socialines paslaugas ar išmokas. Galima daryti išvadą, kad gyventojai į tokio pobūdžio akcijas žiūri rimtai, vertina priešgaisrinės tarnybos veiklą ir pastangas“, – tikino T. Rumševičius.

Ugniagesiai gelbėtojai prie klaipėdiečių namų atvyko tarnybiniais automobiliais, kad žmonės matytų, jog tai – tikrai ugniagesiai, o ne kokie nors apsimetėliai.

Dažniausios gaisrų, kuriuose žuvo žmonės, priežastys yra neatsargus rūkymas, neatsargus elgesys su ugnimi, krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo pažeidimai. Beveik visuose gaisruose, kur žūsta žmonės, būstuose nebuvo autonominių dūmų detektorių. Ne vieną bėdos ištiktą nelaimėlį nuo gaisro išgelbėjo net ne jo, o kaimynų bute suveikęs dūmų jutiklis.

Apie daugelį galimų gaisrų ugniagesiai net nesužino, nes žmonės dūmų jutiklio signalo būna įspėjami, ir vos beįsiplieskiantį gaisrą numalšina savo jėgomis.

2024 metais Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos ugniagesiai vykdys akcijas „Saugūs namai“, „Daugiabučiai namai be gaisrų“, „Padėk artimui“. Bus lankomasi žmonių būstuose ir tikrinama, ar gyventojai pasiruošę apsisaugoti nuo gaisrų ir įsirengę apie pavojų įspėjančius dūmų jutiklius, patars gaisrinės saugos klausimais. Šie patikrinimai skirti ne tik socialinės rizikos asmenims – ugniagesiai užsuks ir į bet kuriuos namus, patars, kaip apsisaugoti nuo gaisrų.

Didžiausias dėmesys skiriamas socialinių įgūdžių stokojantiems asmenims bei vienišiems senoliams. Taip pat bus lankomasi būstuose, kuriuose anksčiau jau yra kilę gaisrų, užsuks ir pas daugiavaikes šeimas. Bus neaplenkiami ir nepriekaištingai atrodantys namai. Ugniagesių bendruomenė siekia, kad kuo daugiau žmonių įsirengtų dūmų jutiklius. Bus ne tik formaliai pasižiūrima, ar įrengti dūmų jutikliai, bet ir patikrinti šildymo įrenginiai, elektros instaliacija, įvertinami veiksniai, galintys sukelti gaisrus.

Ugniagesių tikslas – ne bausti, o patarti, įspėti apie grėsmes, pamokyti, kaip nepadaryti nepataisomų klaidų.

Dūmų jutiklis – tai prietaisas, aptinkantis dūmus. Jis pajunta ir reaguoja į nenormalų dūmų ar nematomų degimo produktų kiekį ore. Dūmų jutikliai gali aptikti ir rusenimą, ir degimą. Kambaryje atsiradus net nedideliam dūmų kiekiui, jie ima skleisti garso signalą, kuris pažadina miegančiuosius ir perspėja apie kilusį gaisrą.

Jei namuose nėra dūmų jutiklių, būtinai juos įrenkite prie miegamųjų kambarių ir kiekviename namo aukšte. Jei miegate užsidarę duris, dūmų detektoriai būtini ir miegamuosiuose kambariuose. Tai gali išgelbėti gyvybę.

Kartą per mėnesį būtina patikrinti, ar dūmų jutiklis veikia. Tam tereikia paspausti kontrolinį mygtuką. Jeigu signalo nėra, gali tekti keisti dūmų jutiklio maitinimo elementus. Bet kuriuo atveju juos būtina keisti kartą per metus. Bent kartą per mėnesį reikia nuvalyti nuo dūmų jutiklių dulkes ir voratinklius.

Dūmų jutiklių jautrumas bėgant laikui mažėja. Kartą per dešimt metų juos reikia pakeisti naujais.

Kokiose patalpose ir kiek detektorių įrengti?

Gyvenamajame būste (kiekviename aukšte) turi būti įrengtas bent vienas autonominis dūmų detektorius. Tai yra minimalus reikalavimas, tačiau dūmų plitimą riboja įvairios pastato konstrukcijos (sienos, durys, perdangos ir pan.). Rekomenduojama šiuos prietaisus įrengti kiekvienoje patalpoje, kurioje žmonės miega ir koridoriuose arba bendrose erdvėse prieš miegamuosius. Nepatariama jų įrengti virtuvėje, ar tose vietose, kur gali išsiskirti garai.

Kaip parinkti tinkamą vietą?

Įrengiant autonominius dūmų detektorius būtina vadovautis gamintojo instrukcija. Kadangi karšti dūmai kyla į viršų ir kaupiasi palubėje, šie prietaisai turėtų būti montuojami ant lubų arba netoli aukščiausios šlaitinio stogo vietos. Geriausia vieta – pačiame kambario centre. Tik tais atvejais, kai nėra galimybės jų įrengti ant lubų, autonominiai dūmų detektoriai gali būti įrengiami ant patalpos sienos, kuo arčiau lubų. Reikia pasirūpinti, kad prietaiso matymo zonos neužstotų jokios kliūtys.

Parenkant detektoriaus tvirtinimo vietą, būtina prisiminti, kad kartais teks pakeisti elementus, patikrinti jo veikimą, todėl rekomenduojama juos įrengti lengvai prieinamose vietose.

Kaip prižiūrėti?

Kad autonominiai dūmų detektoriai patikimai veiktų, svarbu periodiškai patikrinti jų veikimą paspaudžiant testavimo mygtuką. Jeigu šie prietaisai yra su keičiamais maitinimo elementais, juos reikėtų keisti kasmet. Dulkės ir nešvarumai mažina jo jautrumą, todėl reikėtų neužmiršti nuvalyti dulkių.

Kokį detektorių pirkti?

Renkantis autonominį dūmų signalizatorių reikėtų atkreipti dėmesį, kad jis būtų sertifikuotas pagal Europos standartą EN 14604:2005/AC:2008 ir paženklintas CE ženklu. Tai užtikrins, kad įsigijote kokybišką įrenginį. Detektoriai gali būti su keičiamais maitinimo elementais arba su integruota baterija, kurios nereikia keisti visą prietaiso tarnavimo laikotarpį (apie 10 metų). Detektoriai su keičiamais maitinimo elementais yra pigesni, tačiau reikalauja daugiau priežiūros (kasmet būtina keisti maitinimo elementus). Tad dūmų detektorius galite rinktis pagal savo poreikius ir galimybes.

Kiek dūmų detektorių reikės jūsų namams?

Šis skaičius priklauso nuo namo ar buto dydžio. Dūmų detektoriai veikia ribotoje erdvėje, todėl juos reikia statyti kiekvienoje patalpoje, ypač – miegamuosiuose kambariuose.

Išimtis taikoma virtuvei. Čia dūmų detektorius nebūtinas, nes jis gali suveikti nuo maisto ruošos metu sklindančių garų ar dūmų.

Dūmų detektorius prižiūri iki 60 m2 dydžio erdvę. Didelio ploto, sudėtingos formos ir ilgoms patalpoms, pavyzdžiui, koridoriams ar laiptinėms, gali prireikti kelių dūmų detektorių. Dūmų detektoriaus nereikia statyti visai šalia viryklių, židinių ir šildytuvų. Reikiama atminti, kad tinkamam detektorių darbui trukdo drėgmė ir dulkės.

Ar dūmų detektorių galite sumontuoti patys?

Taip. Dauguma modelių veikia autonominiu būdu, todėl jų darbui nereikalingi papildomi laidai. Tokie dūmų detektoriai maitinami įprastais elementais arba įkraunamomis ličio jonų baterijomis. Pigesni prietaisai be papildomos priežiūros veikia keliolika mėnesių, o brangesni – net iki 10 metų.

Tvirtinant detektorių prie lubų paviršiaus skylių gręžti nereikia – jį galima pritvirtinti dvipuse lipniąja juosta.

Prieš diegiant dūmų detektorių, būtina perskaityti naudojimo instrukciją. Joje aprašomi konkretūs prietaiso pritaikymo atvejai, paaiškinamos priežiūros ir profilaktinio testavimo procedūros, kurias privalu atlikti periodiškai.

Kaip išsirinkti detektorių?

Renkantis dūmų detektorių svarbu atsižvelgti į tai, kokioje vietoje jis bus naudojamas. Priklausomai nuo bute ar name naudojamos įrangos, galima pasirinkti tokį modelį, kuris užtikrins optimalų priešgaisrinės apsaugos lygį ir turėtų visas reikalingas funkcijas:

– Daugiabučių namų butams pakanka pačių paprasčiausių dūmų detektorių, kurių viduje esantis jutiklis reaguoja į padidėjusį dūmų kiekį. Suveikus jutikliui įsijungia 80–90 dB garsu veikianti signalizacija ir mirksinti šviesa, kuri apie pavojų informuoja klausos sutrikimų turinčius asmenis.

– Jei namuose yra židinys, krosnis ar kietojo kuro katilas, verta rinktis mišrius dūmų detektorius su smalkių atpažinimo funkcija. Jie turi papildomus elektrocheminius jutiklius, kurie suveikia, kai ore užfiksuojamas pavojingas smalkių (anglies monoksido) kiekis.

– Patalpoms, kur veikia dujiniai katilai ar stovi dujinės viryklės, skirti detektoriai, fiksuojantys suskystintų ir gamtinių dujų bei jų mišinių nuotėkius. Tokio tipo įrangą rekomenduojama statyti namuose, kuriuose yra vaikų ir pagyvenusio amžiaus asmenų.

– Vasarnamyje ar sodo namelyje galima įrengti autonominius išmaniuosius dūmų detektorius, kurie valdomi per nuotolį, naudojant „Wi-Fi“ ar mobilųjį ryšį.

Pastebimas neigiamas požiūris

2018 m. gegužės 1 d. įsigaliojo Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių pakeitimas, kuris nurodė, kad žmonės privalo įsirengti autonominius dūmų signalizatorius (detektorius) savo namuose.

Už šio reikalavimo nevykdymą Administracinių nusižengimų kodekse numatyta atsakomybė – bauda nuo 10 iki 70 eurų.

„Suprasdami, kad atsiradusi prievolė gali sukelti nepatogumų žmonėms, valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnai, vykdydami prevencines akcijas ir lankydamiesi gyventojų būstuose, šią pareigą pristatė palaipsniui. Bet praėjus net penkeriems metams, iki šiol susiduriama su neigiamu žmonių požiūriu į šią saugios aplinkos kūrimo priemonę“, – tikino Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos atstovė Aurelija Maslauskienė.

Įtarė, kad prietaisas filmuoja

Anot priešgaisrinės gelbėjimo valdybos atstovės, su didžiausiais sunkumais susidurta pačioje pradžioje – kai kuriems žmonėms pasirodė neįprasta, kad į duris beldžiasi pareigūnai ir pasakoja apie kažkokius esą įtartinus prietaisus.

„Yra buvę visokių patirčių: ir neįsileisdavo, iškeikdavo, sukčiais ir prekių platintojais palaikydavo. Tačiau geranoriškai nusiteikę gyventojai supratingai išklausydavo, domėdavosi šia naujove, teiraudavosi, kaip naudotis dūmų detektoriais. Būdavo ir paskambindavo pasikonsultuoti, jeigu kildavo nesklandumų dėl šio prietaiso“, – pasakojo A. Maslauskienė.

Ji taip pat atskleidė ir keletą įsimintiniausių istorijų, susijusių su dūmų detektoriais.

Gaisrai: pernai buvo atvejų, kai namuose neįsirengę dūmų detektorių žmonės gyvenimą baigė tragiškai. / Vytauto Liaudanskio nuotr.

„Pirmaisiais metais tekdavo išgirsti, kad šie prietaisai filmuoja ir seka gyventojus, yra naudojami kaip pasiklausymo įranga. Grasindavo ir šunis paleisti, ir slėpdavosi, kad tik neįsileistų į namus. Dažnam atrodydavo, kad ugniagesiai jais prekiauja, siekia pasipelnyti“, – tikino Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos atstovė.

Pasak jos, kartais detektorius žmonės laiko spintose, stalčiuose. Dažnai būna, kad pamiršta įdėti naujas baterijas, tad vėliau piktinasi, kodėl prietaisas nesuveikė.

Išmetė pro langą

Yra buvę atvejų, kai, prevencinių akcijų metu ant lubų įrengus detektorių, žmonės skambindavo ir reikalaudavo atvykti pakartotinai, nes prietaisas nukrito ir neveikia.

Vienas dažnesnių pasiteisinimų, kodėl detektoriaus nėra namuose, – neva jį įsirengus nebus galima parūkyti namuose arba priešingai – teisinamasi, kad namie nerūkoma, tad kam tas detektorius?

„Labiausiai į atmintį įstrigusios istorijos: nuo gaminamo maisto suveikus detektoriui, gyventojai, neapsikentę jo garsinio signalo, išmetė pro langą, tad ugniagesiams ilgai teko ieškoti jo krūmuose ir išjungti. Taip pat suveikus detektoriui, žmonės jį „nuėmė“ daužydami šluota“, – pasakojo A. Maslauskienė.

Paliko ant fotelio

Būta ir įvykių, pasibaigusių tragiškai.

A. Maslauskienė pasakojo, kad, gaisrui kilus viename individualiame name, buvo rastas sąmonę praradęs žmogus, kaip vėliau paaiškėjo, stipriai apsinuodijęs degimo metu išskiriamais produktais.

Grasindavo ir šunis paleisti, ir slėpdavosi, kad tik neįsileistų į namus.

Žmogus namuose turėjo autonominį dūmų detektorių, tačiau jis buvo ne pritvirtintas prie lubų, o padėtas ant fotelio.

Tik kai dūmai nusileido prie jo, įrenginys pradėjo veikti.

Jeigu detektorius būtų buvęs pakabintas ant lubų, apie gaisrą jis būtų pranešęs gerokai anksčiau ir žmogus būtų laiku pasišalinęs iš patalpos.

„Per daugiau nei penkerius metus skaičiuojame šimtus (Lietuvos mastu) pavyzdžių, kai suveikę detektoriai pažadina iš miego ir išgelbsti žmones, atkreipia net kaimynų dėmesį ir jie iškviečia ugniagesius. Tačiau kur kas labiau liūdina negailestinga statistika: gaisruose dažniausiai žmonės žūsta savo pačių namuose, deja, juose nebūna įrengti dūmų detektoriai, galėję išgelbėti gyvybę. Pavyzdys Klaipėdoje: pernai jauniausia gaisre žuvusi auka – vos 28-erių vyras. Gaisras kilo dėl be priežiūros palikto gaminamo maisto, vyriškis užsnūdo ir nebepabudo. Jeigu namie būtų buvęs įrengtas dūmų detektorius, tikėtina, kad jam suveikus žūties būtų išvengta“, – tikino A. Maslauskienė.

Statistika ir faktai

• Šiemet Lietuvoje gaisruose jau žuvo dešimt žmonių (pernai per tą patį laikotarpį šeši).

• Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos (Klaipėdos PGV) veiklos teritorijoje šiemet taip pat neišvengta aukų – sausio 23 d. Kretingos rajone kilusiame gaisre žuvo vyriškis.

• 2023 m. Klaipėdos PGV veiklos teritorijoje gaisruose žuvo 12 žmonių, 11 iš jų žuvo savo gyvenamojoje aplinkoje. Dūmų detektoriai šiuose būstuose nebuvo įrengti.

Vienas gyventojas po medikų apžiūros buvo išvežtas į Respublikinę Šiaulių ligoninę. Medikai informavo, kad vyras apsinuodijęs dūmais, sąmoningas, nudegimų neturi.

Dar du gyventojai po medikų apžiūros į ligoninę vykti atsisakė.

Iš pastato taip pat išgelbėti du kačiukai.

Kaip skelbia Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, įtariama, kad M. Valančiaus gatvėje gaisras kilo dėl padegimo.

Šeštadienį, 21.41 val., buvo gautas pranešimas, kad M. Valančiaus gatvėje užsidegė medinis šešių butų gyvenamasis namas.

Atvykus ugniagesiams, atvira liepsna degė prie gyvenamo namo priblokuota dviejų aukštų bendro naudojimo medinė laiptinė ir jos stogas, buvo pradėjęs degti ir namo stogas.

Per gaisrą nudegė laiptinės stogas, stipriai apdegė laiptinės sienos. Nuardyta apie 60 kvadratinių metrų namo stogo dangos, palėpėje nuardyta apšiltinimo medžiaga.

Butai sulieti vandeniu, juose dūmų detektoriai nebuvo įrengti.

Pavyzdžiui, 2003-aisiais per gaisrus Lietuvoje žuvo 255 žmonės, po dešimtmečio 2013-siais – 150 žmonių.

70 žmonių žūčių buvo užregistruota 2019 metais, tačiau kitais metais šis skaičius išaugo iki 95 žmonių.

Pasak Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Valstybinės priešgaisrinės priežiūros organizavimo skyriaus viršininko Aurimo Gudžiausko, tai galėjo lemti tai, jog dėl COVID-19 pandemijos žmonės daugiau buvo namuose.

94 žmonės žuvo 2021 metais.

„Sumažėjimas tikrai yra didelis žuvusiųjų per gaisrus – beveik 30 proc. sumažėjo. Bendras gaisrų skaičius panašus išliko, šiek tiek sumažėjo gaisrų gyvenamosiose patalpose – 10 proc.“, – BNS sakė A. Gudžiauskas.

Žmonės dar pripratę rūkyti savo lovose, todėl jie renkasi propaguoti žalingą įprotį, negu pasirūpinti savo saugumu.

Kaip ir anksčiau, didžioji dauguma žuvusiųjų ugnyje savo namuose nebuvo įsirengę autonominių dūmų detektorių, trečdalio žuvusiųjų žūties gaisre priežastis  – neatsargus rūkymas. Dėl pastarosios priežasties pernai žuvo 26 žmonės.

Lietuvoje gyvenamuosiuose būstuose dūmų detektorius yra įsirengę apie 60 proc. gyventojų. Pasak A. Gudžiausko, apklausos parodė, kad du trečdaliai apklaustųjų pateisino šį reikalavimą, jis taip pat privalomas Vakarų gyventojų namuose. Tuo metu trečdalis manė, kad dūmų detektoriai nereikalingi.

„Tai, matyt, ta nuomonė nelabai ir pasikeitė – du trečdaliai, kurie palaikė reikalavimą, juos įsirengė, trečdalis taip ir nepakeitė savo nuomonės. Žmonės dar pripratę rūkyti savo lovose, todėl jie renkasi propaguoti žalingą įprotį, negu pasirūpinti savo saugumu“, – BNS sakė A. Gudžiauskas.

Pasak jo, jau yra nubaustų asmenų už tai, kad jie nėra įsirengę dūmų detektorių. Dažniausiai tokie pažeidimai nustatomi tiriant kaimynų skundus dėl neatsargaus elgesio: pavyzdžiui, name gyvena kelios šeimos, kaminas yra bendras, viena šeima atsisako juo rūpintis, nevalo suodžių, neremontuoja ir t.t.

Pastebima, kad daugiausia tragiškų gaisrų, pasibaigusių žmonių žūtimis, kyla rytų ir pietryčių Lietuvoje – aplink Vilniaus regioną ir Dzūkiją, vakarų Lietuvoje žūčių ugnyje pasitaiko mažiau.

Pasak A. Gudžiausko, dėl gaisrų prevencijos pastaruoju metu gana aktyviai bendradarbiaujama su vietos savivalda, Vidaus reikalų ministerija yra patvirtinusi gaisrų prevencijos planą.

„Mūsų pareigūnai su savivalda rengia bendras prevencijos akcijas, sudarinėjam sąrašus asmenų, pas kuriuos yra didelė rizika gaisrų kilimui, saugos įgūdžių stoka, tuos žmones stengiamės aplankyti, pasižiūrėti, ar nėra rimtų pavojų – ar suremontuota krosnis. Kur reikia remonto, mūsų pareigūnai su savivalda ieško galimybių, kaip su savivalda praktiškai pagerinti gaisrinę saugą“, – teigė jis.

Pasak A. Gudžiausko, kai kurios savivaldybės nemažai prisideda prie gaisrų prevencijos: remontuoja krosnis, sutvarko elektros instaliaciją, įrengia dūmų detektorius. Kaip pavyzdį A. Gudžiauskas nurodo Šiaulių miesto savivaldybę, ji gana aktyviai bendradarbiauja su ugniagesiais. 

Apie gaisrą penkių aukštų bendrabutyje Nemuno gatvėje pranešimas buvo gautas apie 1.18 val.

Ugniagesiai, įėję į butą ketvirtajame aukšte, prie durų rado sukniubusį vyrą. Jie išnešė žmogų į lauką ir perdavė greitosios pagalbos medikams.

Apdegęs ir praradęs sąmonę vyras buvo išvežtas į ligoninę. Šiuo metu jis gydomas reanimacijoje.

Iš degančio buto iki atvykstant ugniagesiams spėjo išeiti dar du ten miegoję žmonės – vyras ir moteris.

Pasak kaimynų, šiame bute kas vakarą buvo išgėrinėjama ir rūkoma, o butas paverstas landyne.

Vienas dūmais apsinuodijęs vyras po medikų apžiūros taip pat buvo išvežtas į ligoninę. Ugniagesių paraginti 25 namo gyventojai išėjo į lauką.

Pasak šiąnakt budėjusio ir į gaisrą vykusio Panevėžio priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Pasvalio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyriausiojo specialisto Mindaugo Motuzo, bute nebuvo nei elektros, nei dūmų detektoriaus.

„Labiausiai tikėtina, kad gaisras kilo dėl neatsargaus elgesio su ugnimi – neatsargaus rūkymo arba žvakės. Pasak kaimynų, šiame bute kas vakarą buvo išgėrinėjama ir rūkoma, o butas paverstas landyne. Policija taip pat informavo, kad šiąnakt abu vyrai buvo neblaivūs“, – sakė jis.

M. Motuzo teigimu, jam ne kartą yra tekę važiuoti į bendrabučiuose kilusius gaisrus, kurių priežastis – alkoholis ir netinkamas gyvenimo būdas.

Pasak jo, dūmų detektorių tokiuose būstuose niekada nebūna.

Gaisro Nemuno gatvėje metu išdegė vieno kambario butas. Likvidavę gaisrą ir išvėdinę patalpas, ugniagesiai gyventojams leido grįžti namo.

Šiemet bendrabučiuose užgesinta 30 gaisrų, juose žuvo vienas gyventojas, penki patyrė traumų, tiek pat buvo išgelbėti.

Pagrindinės gaisrų priežastys – tyčinė žmonių veika (septyni padegimai), neatsargus žmogaus elgesys pašalinis ugnies šaltinis – tokių atvejų fiksuota po penkis, taip pat elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimai (fiksuoti keturi gaisrai), du gaisrai kilo dėl neatsargaus rūkymo.

Pernai bendrabučiuose kilo 39 gaisrai, žuvusiųjų nebuvo.

Šiemet gaisruose iš viso žuvo 61 žmogus, iš jų 22 – dėl neatsargaus rūkymo, 15 – dėl neatsargaus elgesio su ugnimi.

Kaip socialiniame tinkle „Facebook“ skelbė Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos atstovai, kartu su Naujosios Vilnios seniūnu Jurijumi Gridiuško aplankę žuvusiojo kaimynus, pareigūnai padovanojo ir pritvirtino jų namuose dūmų detektorius bei  padalijo lankstinukus „Būkime greitesni už ugnį“.

Pasak Vilniaus PGV Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus vyriausiojo specialisto Arvydo Vingilio, tyrusio šio gaisro priežastis, greičiausiai žmogus  žuvo dėl neatsargaus elgesio su ugnimi ar neatsargaus rūkymo.

„Gaisro židinys buvo kambaryje, o žmogaus kūnas rastas virtuvėje. Gal vyras bandė gesinti gaisrą, gal gelbėtis, bet nebespėjo. Dūmų detektorius namuose buvo, tačiau gaisro metu jis pypsėjo lyg išsikraudamas“, – pasakojo jis.

Šia prevencine akcija pareigūnai norėjo įspėti gyventojus, kad jie neprarastų atsakomybės jausmo ir labiau save kontroliuotų – ypač rūkantys namuose, kad prižiūrėtų kietojo kuro krosnis, valytų dūmtraukius, susitvarkytų elektros įrangą ir nepamirštų įsirengti dūmų detektoriaus, jeigu jo dar neturi.

Aplankę Naujosios Vilnios gyventojus, pareigūnai išskubėjo į Skaidiškes. Sausio 18 dieną šiame kaime Vilniaus rajone, Nemėžio seniūnijoje, penkių aukštų daugiabutyje, gaisre žuvo moteris. Dūmų detektoriaus jos bute nebuvo.

Žuvusiosios kaimynams pareigūnai taip pat padovanojo dūmų detektorių, prevencinių lankstinukų ir priminė saugaus elgesio su ugnimi taisykles.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, šiais metais ugnis jau supleškino per 150 gyvenamųjų namų. Gaisrų metu žuvo devyni žmonės.

Šie nedideli prietaisai padeda apsisaugoti nuo gaisrų, bet ugniagesiams tenka tik apgailestauti, kad ne visi gyventojai jais apsirūpina, nors juos turėti namuose yra privaloma. "Dūmų detektoriai yra privalomi kiekviename bute, name, tačiau vargingiau gyvenantys žmonės neišgali jų nusipirkti. Todėl šie detektoriai bus išdalyti asmenims, gyvenantiems socialiniuose būstuose, vienišiems senjorams, neįgaliųjų dienos centrams, neįgaliems asmenims, kuriems teikiama paslauga į namus", – vardijo Kauno rajono priešgaisrinės saugos tarnybos direktorius Rytis Velžys.

Ežerėlio gyventojų gerai žinomas dėl savo grybavimo įgūdžių Romas Barisevičius jau gana seniai gyvena vienas seniausiame Ežerėlio name. Atvykus ugniagesiams Romas iš pradžių nustebo, nes gyvena mažame kambarėlyje, kuriame telpa ir virtuvė, ir krosnis, ir miegamasis, tad manė, kad dūmų detektoriaus kambaryje jam nereikia.

"Aš dūmų detektorių esu pakabinęs laiptinėje, netoli kambario durų", – parodė atvykusiems svečiams R.Barisevičius. Tačiau Ežerėlio ugniagesių komandos vadovas Juozas Dzevyžis įtikino senolį, kad ir kambaryje esantis dūmų detektorius gali išgelbėti gyvybę, tik svarbu tinkamai pasirinkti vietą, kur jį pakabinti, kad apie kilusį gaisrą patalpose esantys žmonės būtų įspėti kuo greičiau. Įrengti virtuvėje detektorių nerekomenduojama, nes šie prietaisai gali suveikti nuo garų. O štai miegamasis – labai tinkama vieta.

Dūmų detektorius yra lengvai montuojamas, todėl ugniagesiai prietaisą iškart ir pakabino bei paaiškino, kaip veikia įrenginiai, kaip juos išjungti ir pan.

Socialiniame būste gyvenanti Danutė Kočanova yra vieniša, neįgali, todėl seniūnijos darbuotojai labai stengiasi padėti moteriai kaip tik gali. Moteris labai apsidžiaugė ugniagesių dovana.

"Sunku vienai gyventi, todėl iki šiol dar neįsigijau šio prietaiso. Labai smagu gauti naudingą dovaną, juk nė vienas nežinome, kada gali įvykti nelaimė", – dėkojo Danutė.

Daugiausia detektorių šįmet bus įteikta Karmėlavos seniūnijai – 121, Batų seniūnijai – 80, Vilkijos apylinkių – 75, Taurakiemio 60, kitoms – šiek tiek mažiau. Dūmų detektoriai išskirstyti pagal seniūnijų pateiktus poreikius.

Pernai Kauno rajono priešgaisrinės saugos tarnyba pakaunės gyventojams padovanojo beveik 2 tūkst. dūmų detektorių.