Autorė teigia mėgstanti rašyti šia tema, nes ji visada suteikia vilties. Gyvendami taip, kad mūsų gyvenimo ciklai primintų gamtos ciklus, mes pamažu įsisąmoniname: kad ir kas nutiktų, visada yra galimybių iš vienos situacijos pereiti į kitą, optimizuoti savo šansus ir (arba) pradėti viską iš naujo. Pavasaris – itin palankus metų laikas pagalvoti apie tai, kokie esame ir kokie norime būti. Tai puikus metas apsvarstyti, ką būtų galima pakeisti, ir nusistatyti naują kryptį judėjimui į priekį.

Siūlo perskirstyti savo prioritetus, atsinaujinti ir iš naujo save atrasti

A. Brenner pateikia penkis patarimus, kaip veiksmingai perskirstyti savo prioritetus, atsinaujinti ir galbūt net atrasti save iš naujo. Dalis rekomendacijų susijusios su dalykais, kuriuos daugelis iš mūsų panorėję galime pakeisti kad ir tuojau pat, kitos – būdai permąstyti, kokie esame ir kokie norėtume būti.

1. Susipaprastinkite. Nors pati sąvoka anaiptol ne nauja, dabar, kai dažnas skuba „susitvarkyti gyvenimą“, ji įgauna naują atspalvį ir naują prasmę. Šioje vietoje reikėtų išskirti du dalykus.

Tvarkytis gyvenimą reikėtų pradėti visų pirma nuo savo asmeninės gyvenamosios erdvės. Ar naudojatės viskuo, ką turite? Atsikratykite tuo, kas jums nebereikalinga. Jei turite nereikalingų, bet dar pusėtinos būklės drabužių ar daiktų, atiduokite juos labdarai – galbūt kažkam jie dar pravers. Nereikalingas knygas nuneškite į biblioteką ar ligoninę. Išmokite apsieiti su mažiau. A. Brenner atkreipia dėmesį, kad kai kurie žmonės sąmoningai nusprendžia tam tikrą laiką riboti savo pirkinių kiekį. Kai kurie imasi dar drastiškesnių priemonių – ryžtasi apriboti savo gyvenamąją erdvę ir tiesiog persikelia gyventi į mažesnius namus.

Paskui reikėtų pereiti prie psichinės ir emocinės pertvarkos. Kodėl per šį pavasarį neatsikračius viskuo, kas jus slegia, atima jūsų laiką ir eikvoja energiją? Pagalvokite – ką savo gyvenime vertinate labiausiai? Kiek kokybiško laiko skiriate žmonėms ir daiktams, kurie jums daug reiškia? Kaip galėtumėte geriausiai išnaudoti laiką, kad gyvenimas taptų toks, apie kokį svajojate?

– Perskirstykite svarbiausius savo prioritetus ir persvarstykite užsibrėžtus tikslus.

– Pasistenkite atitrūkti nuo praeities ir padarykite erdvės tam, kas nauja.

– Pasiryžkite pagaliau priimti sprendimus, kuriuos seniai atidėliojate.

– Nusikratykite jus varžančių minčių apie save ir apie tai, kaip viskas turi būti.

– Pakeiskite požiūrį į tai, kas jūsų laukia ateityje. Mąstykite pozityviai, net jei šiuo metu laikai nėra patys geriausi. Neigiamam jausmui raskite teigiamą atsvarą.

2. Imkitės naujos veiklos.

– Lavinkite savo kūrybiškumą. Grįžkite į mokyklos laikus. Pradėkite mokytis naujos kalbos. Išmokite groti kokiu nors instrumentu. Galbūt esate puikus komikas? O gal jums puikiai sektųsi vaidinti mėgėjų teatre?

– Labiau rūpinkitės savimi. Išvardykite sau visus veiksnius, nulemiančius jūsų gyvenimo kokybę ir užtikrinančius sveiką gyvenseną – tai galėtų būti mityba, fizinis aktyvumas, streso lygis ir pan. Nenorėkite visko pakeisti iš karto: pakanka vieno nedidelio pokyčio per tam tikrą laiką. Pasak A. Brenner, tai ne kasmetiniai naujamečiai pasižadėjimai būti geresniems ir elgtis geriau – tai labiau praktinis, žmogiškas žvilgsnis į save ir į savo sveikatą, siekiant gyventi visu pajėgumu.

– Tapkite savanoriu arba mentoriumi. Jūsų pagalba ir patirtis kam nors gali būti labai naudinga.

3. Skirkite laiko dvasinei praktikai. Tai bus ženklas, kad gyvenate sąmoningą gyvenimą. Reguliariai pasinerdami į dvasinius dalykus, atitrūksite nuo kasdienės rutinos. Tai bus jūsų dovana sau.

– Dvasinė praktika gali būti, pavyzdžiui, didesnis dėmesys religijai (galėtumėte pradėti reguliariai eiti į bažnyčią) arba paprasčiausias laikinas atsiribojimas nuo įprastos aplinkos. Išbandykite meditaciją, jogą ar čigongą. Paaiškinimų, kaip tai daryti, susirasti labai nesudėtinga.

– Kasdieniai fiziniai pratimai taip pat padeda atkurti dvasinę pusiausvyrą, todėl geriau mankštintis, negu gerti vaistus. Sujungdami savo kūną ir protą į vieną visumą, išplečiate savo suvokimą apie tai, kas esate šiame pasaulyje. Meditacinė praktika, anglų kalboje vadinama mindfulness, taip pat labai pravartus dalykas. Ne tik dvasios, bet ir kūno pusiausvyrą atkursite reguliariai išeidami pasivaikščioti.

– Sužinokite daugiau apie savo protėvius. Šios žinios padeda sustiprinti ryšį su praeitimi, šeima, kultūra ir savo paties vidiniu pasauliu.

4. Leiskite laiką gamtoje. Išorinis pasaulis leidžia mums geriau suprasti gyvenimo ciklus ir metų laikų reikšmę. Kai pasaulis nurimęs, o gamta dar miega, mums taip pat derėtų laikytis rimties ir ramybės. Pasauliui nubudus ir grįžus į gyvenimą, turime prisiminti, kad ir tam, kas mumyse buvo nurimę ir nutilę, atėjo laikas nubusti ir augti toliau. Gyvenimo cikliškumas – geriausias įrodymas, kad niekas nestovi vietoje, kad nuolatinė kaita – natūralus dalykas.

– Vaikščiokite gamtoje.

– Sodininkaukite. Jei neturite sąlygų tai padaryti savo kieme, pasisodinkite augalų į vazonėlius – taip dalelę gamtos parsinešite į namus.

– Kartu su vaiku pasodinkite medį ir kartu stebėkite, kaip jis auga.

– Turistaukite.

Rawpixel/Pixabay nuotr.

5. Leiskitės į kelionę. Nuvykite kur nors, kur anksčiau nesilankėte, nesvarbu, ar tai bus tolima užsienio šalis, ar vietovė visai šalia jūsų namų, kurioje dar niekada nebuvote. Svarbiausia – ne atstumas, o naujovių atradimas. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kaip jaučiatės būdami ten, kur niekada nesate buvęs. Jus tai džiugina ar labiau kelia nerimą? Jaučiatės laisvas ar suvaržytas? Pagalvokite.

– Gebėjimas atitrūkti nuo kasdienybės – tai dovana sau. Ištrūkite savaitgaliui, apgalvokite savo gyvenimą, praėjusius metus, pagalvokite, ką naujo galėtumėte nuveikti, kad gyventi taptų įdomiau. Kodėl toks atotrūkio savaitgalis negalėtų tapti jūsų kasmete tradicija? Bent trumpam ištrūkę iš namų, įgyjame progą iš naujo pažinti save ir užmegzti ryšį su panašiais į save žmonėmis.

– Kasmetis giminės susitikimas – puiki proga atkurti ryšį su rečiau matomais tolimesniais giminaičiais ir gera galimybė sustiprinti priklausymo bendruomenei ir tęstinumo jausmą, ypač jaunesniems šeimos nariams.

– Atostogos su šeima – puikus būdas padaryti tą patį, tik jau su artimiausiais šeimos nariais.

Nors atrodytų, kad tinkamiausias laikas „apsivalyti“ yra būtent pavasaris, tačiau iš tikrųjų tai galima daryti bet kada, kai tam yra noro ir ryžto, teigia rašinio autorė A. Brenner. Pasak jos, pamąstymams apie save ir savo gyvenimą vienodai tinkami visi metų laikai. Geriau pažindami save, lengviau pasiekiame tai, ko norime. Kuo geriau suvokiame, kas esame ir ko siekiame, tuo geriau žinome, kokių veiksmų reikėtų imtis ir kaip reikėtų keisti gyvenimo kryptį.

Būti laimingesniems, sveikesniems ir sąmoningesniems – to siekia jubiliejinis festivalis, kuriame dalyvaus apie 100 įvairių mokytojų bei instruktorių. Vėl – be alkoholio, kvaišalų, mėsos.

Tikimasi, kad festivalyje apsilankys keli tūkstančiai žmonių: pernai čia susirinko rekordinis skaičius lankytojų – daugiau nei 2000.

„Vietos pas mus užtenka ir pagonybei, ir visoms religijoms. Mes draugiški visoms koncesijoms, – teigė viena iš „Masters of Calm“ organizatorių Julija Minajeva. – Kvietėme visų religijų atstovus, norime parodyti, kad draugauti gali visos religijos. Neatsitiktinai dalyvaus ir baltų kultūros atstovai, pirmą kartą į festivalį atvyks ir bahajai, kurių religijos šaknys – Persijoje. Deja, neradome bendros kalbos tik su krikščionybės atstovais.“

„Masters of Calm“ prasidėjo ir baigsis tūkstančius metų skaičiuojančių vedų ugnies ritualu jagja. Tai – prasmingas apsivalymo ritualas, kurio metu sakomos mantros ir į ugnį metami vaisiai, kruopos, aliejus, sviestas.

Festivalyje dalyvaus daug skirtingų sričių mokytojų bei instruktorių, vyks daugybė praktinių ir teorinių užsiėmimų. Numatytos įvairių rūšių meditacija, joga, kalanetika, fizioterapija, tantros užsiėmimai. Bus praktikuojama ir kalbama apie penkis Tibeto pratimus, ajurvedą, Tibeto mediciną, mirties momentą ir tai, kas vyksta po mirties, protėvių žadinimą ir savęs pripažinimą, sensoriką, aromaterapiją, meilės davimo būdus, reiki, dosnumą ir daugelį kitų dvasinių bei psichologinių dalykų.

„Atvyks populiarus po pasaulį keliaujantis sąmoningo kvėpavimo meistras Danas Brule, nuostabus hipnozės terapeutas Andy Brady, kuris bus Lietuvoje 11 dienų – jis padeda atsikratyti blogų įpročių, priklausomybių ir sąmoningumo keliu eina jau kelias dešimtis metu, – pasakojo Julija. – Taip pat dalyvaus žinomas lektorius Vaidas Arsevičius, kuris pasakos apie santykius šeimoje, vaikų auginimą.“

„Svetė iš Nyderlandų pasakos apie vaikus. Pastaruoju metu kai kuriose šeimose gimsta itin talentingi, gabūs, milžinišką potencialą turintys, bet itin jautrūs vaikai, – pasakojo Julija. – Ir juos auginti nėra lengva. Jis pasakos kaip dirbti su savimi, auginti tokius vaikus“.

Festivalyje dalyvaus ir po pasaulį keliavęs, o dabar Lietuvoje gyvenantis ir šeimą bei vaikus auginantis meksikietis Vasanta – vedų astrologas.

Vakarais vyks koncertais, tačiau tai bus rami, o ne energiją ištaškanti muzika.

„Muzikantai iš įvairių šalių gros skirtingais instrumentais. Jie parinkti neatsitiktinai, yra su savo patirtimi bei dvasiniu keliu, kuriuo dalysis muzikos kalba“, – teigė J. Minajeva.

Šiemet festivalyje „Masters of Calm“ vėl bus įterpta Indijoje populiariausia holi šventė. „Tiesa, Indijoje ji vyksta kitu laiku. Tačiau gražioje pievoje mes taip pat vienas kitą barstysime spalvotais milteliais bei dažais, dalysimės gera nuotaika, – šypsojosi Julija. – Todėl geriausiai joje dalyvauti išsirengus, turėti drabužius, kurių nebus gaila išmesti arba vilkėti baltais, kad po to jau spalvotus marškinėlius būtų galima vilkėti.“

Dauguma festivalio lankytojų nakvos palapinėse, kiti – miegmaišiuose atvirame ore ar net hamakuose prie vandens. Išrankesni – už kelių kilometrų įsikūrusiuose poilsio namuose.

Kodėl pastaruoju metu vis daugėja dvasinių festivalių? Ar žmonės „bunda“ ir atsiranda vis daugiau sąmoningumo?

„Visuomenėje juntamas didelis sąmoningo gyvenimo poreikis visomis prasmėmis – ir fiziškai, ir dvasiškai, – neabejojo Julija. – Žmonės ieško laimės ir supranta, kad taip, kaip mes dabar gyvename, laimės nėra arba ji ne ten atsiskleidžia. Žmonės ieško savęs, nori būti geresni sau ir kitiems. Ir suvokia, kad kai bus laimingi jie, bus laimingas ir visas pasaulis.“

Gimė JAV

„Su Veet Mano susipažinau Indijoje, kur jis vedė seminarą „Mistinė rožė“. Mane iškart sužavėjo jo gilios žinios apie žmogaus emocijų ir kūno ryšį, – apie garbingą svamio – šventojo, dvasinio mokytojo – titulą gavusį Veet Mano kalbėjo į Lietuvą jį pakvietusi leidyklos ir savęs pažinimo centro „Meilės kelias“ vadovė Danutė Vilionytė. – Mumyse užslopintos emocijos sukelia ligas. Daugybę pasekėjų turintis Veet Mano moko meditacijų bei technikų, kaip negatyvias – pykčio, liūdesio, kančios, pavydo, baimės, nepasitikėjimo – emocijas transformuoti į meilę, kūrybą, sveikatą.“

Žiniomis bei praktikomis apie emocijų išlaisvinimą bei sveikatą pasirengęs dalytis Veet Mano liepos 29–31 dienomis surengs praktinį seminarą apie emocijų laisvę, o rugpjūčio 1 dieną surengs meditaciją ir mokymus, kaip išlaisvinamos sukauptos emocijos.

Tarptautinio Meditacijos centro Indijos mieste Puna, kur harmonijos sieloje kasmet atvyksta ieškoti tūkstančiai žmonių iš įvairių pasaulio kampelių, įvairių projektų vadovas Veet Mano gimė prieš 60 metų JAV Mičigano valstijoje.

Iš Aliaskos – į Indiją

Daugiavaikės šeimos pagrandukas nepatyrė tėvų meilės. Vyresni broliai labai dažnai skriausdavo Glenną Mano. Jį mylėjo tik vyriausioji sesuo. Tačiau tapusi narkomane, paskendo savyje ir žuvo sulaukusi vos 25 metų, kai ją partrenkė neblaivus vairuotojas.

Patyręs didelį skausmą dėl sesers žūties (vėliau nuo plaučių vėžio mirė jo tėvai) Glennas Mano išėjo iš namų ir pateko tarp hipių, sekso, narkotikų bei abejingumo.

Po to jis persikėlė gyventi į Meksiką tarp indėnų, vėliau – į Aliaską, kur sutiko jam labai patikusią merginą – modelį, vilkėjusią apelsino spalvos suknele.

„Važiuok pas Ošo“, – sušnabždėjo jam gražuolė, o Glennas Mano netrukus atvyko į Indiją, kur prasidėjo naujasis gyvenimas.

Gavo svamio titulą ir Tiesos vardą

Jis jau nuo 16 metų, bėgiodamas ilgus atstumus, pradėjo medituoti, nuo 21-erių du dešimtmečius gyveno indų komunoje, kuri gavo Ošo vardą.

Atsisakęs materialaus pasaulio Glennas Mano tapo pasaulyje garsaus dvasinio mokytojo Ošo asmeniniu mokiniu. Būtent Ošo jam suteikė garbingą svamio titulą ir vardą Veet – Tiesa, o šis su savo mokytoju Rajneeshu Chandra Mohana Jainu (Ošo) praleido iki pat 1990 metų sausio 19-osios – jo mirties.

Veet Mano turi pedagogo išsilavinimą, terapeuto bei įvairių masažo technikų meistro sertifikatus, rengia terapines grupes, meditacijos stovyklas, kur susirenka šimtai žmonių įvairiuose pasaulio kampeliuose – Izraelyje, Argentinoje, Kinijoje, Taivanyje, Turkijoje,Ukrainoje, Rusijoje.

Veet Mano – žmogus su didele širdimi, jis sušildė tūkstančių sielas, o dalyvaudamas „Ekstraseansų mūšyje“, į kurio finalą pateko, išsiskyrė šilta šypsena, meiliais apkabinimais ir pagalba anoreksija sergančiai merginai.

„Praktikuodami meditacijas kiekvienas mūsų patiriame unikalią patirtį ir galime gydyti save. Kiekviena technika jums gali labai daug duoti, jei būsite sąmoningi ir priimsite tai atvira širdimi, – neabejoja kelioms dienoms Lietuvoje viešėsiantis Veet Mano. – Svarbu neužmiršti mėgautis meditacijos procesu, patirtį maksimalų malonumą. Gyvenimas nenuspėjamas ir neretai – sunkus. Tačiau jei iššūkius priimsite išmintingai ir supratingai, netrukus sulauksite šviesių permainų“.

Programa:

liepos 29 d. 10 val. – liepos 31 d. 17 val. – seminaras „Emocinė laisvė“ (sodyba „Luokesų dvaras“, Luokesa, Molėtų r.);

rugpjūčio 1 d. 18:30–22 val. AUM meditacija (Smolensko 10 d–10, Vilnius).

Daugiau informacijos www.meileskelias.lt.

Be alkoholio ir mėsos

Naujoje vietoje – šįkart prie prie Pailgio ežero – vykusiame sveiką gyvenimo būdą propaguojančiame festivalyje apsilankė apie 400 žmonių. Sveika gyvensena šio festivalio dalyvių suvokiama gilesniu, holistiniu požiūriu, apimančiu kūno ir žmogaus vidinio pasaulio bei sielos sveikatą.

Didžioji dalis „festivaliautojų“ gyveno palapinėse, o beveik 80 užpildė visas poilsiavietės vietas.

Būti laimingesniems, sveikesniems ir sąmoningesniems – to siekė jau šeštoji „Mandala“. Vėl – be alkoholio, kvaišalų, mėsos. Festivalio metu veikė du vegetariniai ir vienas žaliavalgių lauko barai, o pasitaikiusiems „užkietėjusiems“ rūkaliams tradiciškai buvo skirta vieta už kelių šimtų metrų nuo festivalio erdvės.

„Galbūt daugėja sąmoningų žmonių, nes šiemet festivalyje apsilankė labai daug naujokų“, – džiaugėsi festivalio iniciatorė psichologė Sigita Dabulskytė.

Būta ir ašarų

Geranoriška ir teigiama energija garsėjantis festivalis tradiciškai buvo suskirstytas į keturias erdves: Ugnis (kūryba), Vanduo (psichologija), Oras (dvasinės praktikos), Žemė (kūnas, sveika mityba ir gyvenimo būdas).

Šiemet buvo ir itin daug užsiėmimų vaikams, o jogos mokėsi net ir 3 metų mažyliai. Taip pat dalyvavo apie 60 įvairių sričių mokytojų, instruktorių, kurių dauguma „Mandaloje“ praktika ir teorija dalijosi pirmą kartą. Sielos gelmes paliečiančių užsiėmimų metu ne vieno akyse tvenkėsi ašaros.

Psichologijos studijas baigusi festivalio organizatorė šiemet į „Mandalą“ pakvietė ir profesorę Aistę Diržytę, vedusią praktinį užsiėmimą apie laimę čia ir dabar, taip pat žinomą knygų autorę Genutę Petronienę, choreografą Šarūną Kirdeikį.

Daug žmonių sutraukė vienos iš tantros pradininkių Lietuvoje Saranį (Danutės Vilionytės) praktinis tantros užsiėmimas apie šventąjį seksualumą. Taip pat skirtingų rūšių joga (taip pat akių), juvelyrikos, specialios akmenėlių pynimo technikos makrame dirbtuvės, pokalbiai apie emocijas, asmenybės išteklių ir stipriųjų pusių atskleidimą, viešąjį kalbėjimą, sąmoningumą, intuityvų piešimą, kūno judesio terapiją, kinų vaizdinių medicinos praktiką, ankstyvosios vaikystės įtaką žmogaus asmenybei, gynybas, mineralų terapiją, meditaciją, toteminių aksesuarų gamybą, kvėpavimą ir kt.

Didelį susidomėjimą sukėlė šamaninio gydimo garsu užsiimančio bei šventąją pasaulio muziką atliekančio Kailasho Kokopelli koncertas.

Grojo archajiškais instrumentais

Vokietijoje gimęs dabar Švedijoje gyvenantis K. Kokopelli – pasaulinio garso įvairių instrumentų atlikėjas. Būdamas 17 metų jis apsigyveno ir daug metų mokėsi mokėsi pas Šiaurės Amerikos indėnų genčių šamanus.

Iš šamanų gydymo meno bei apeigų mokęsis Kailashas (pasivadinęs šventojo Tibeto kalno Kailašo vardu) iš indėnų gavo ir kitą vardą – Kokopelli. Kokopelli – viena iš pietryčių Amerikos indėnų genčių vaisingumo dievybių, įprastai vaizduojama kaip susilenkęs žmogus, grojantis fleita bei indėnų genties klanas.

„Mes – gamtos, visatos dalis. Viskas tarpusavyje susiję ir turi būti harmonijoje“, – patardamas būti taikiais, sąmoningais, mylėti gamtą, žmones, kalbėjo K. Kokopelli.

Šimtuose apsivalymo be gydymo ceremonijų, apeigų, maldos šokių dalyvavęs Kailashas koncerte naudojo ir indėnų šamanų būgnus, padarytus iš kadagio bei guobos bei šiaurinio elnio, ožkos, karvės odos. Jo kolekcijoje taip pat buvo gali išvysti (ir išgirsti) fleitas iš bambuko, kedro bei kaulų, įvairius barškučius, nigerietiškus udu, krištolinius dubenis iš Kanados, slovakiškas fujara bei daug įvairių senovinių, archajiškų ir neregėtų instrumentų iš Norvegijos, Indonezijos Balio salos, Rusijos bei kitų šalių bei tautelių.

„Kiekvienas kūno organas, kiekviena kūno dalis skleidžia vibraciją, – aiškino pasauliui dovanojantis širdies dainas K. Kokopelli. – Šie instrumentai skleidžia garsą, kuris suderinamas su kūno vibracijomis. Ši kelionė muzikos garsais pažadina savęs gydymą, aktyvuoja mūsų išmintį, įvyksta vidinė transformacija.“

„Šiemet mane labiausiai nudžiugino prie manęs priėjusi laiminga, švytinti porelė, – šypsojosi festivalio rengėja. – Jie sakė: pernai pirmą kartą atvykome į festivalį, čia sutikome vienas kitą, o prieš mėnesį susituokėme ir ant žiedų išsigraviravome žodį „Mandala“.

Vokietijoje gimęs, dabar Švedijoje gyvenantis Kailashas Kokopelli – pasaulinio garso multiinstrumentalistas, kuris kuria ir atlieka sacred world music stiliaus muziką (šventą pasaulio muziką) visuose pasaulio žemynuose.

Būdamas 17 metų jis apsigyveno pas Šiaurės Amerikos indėnų genčių šamanus, iš kurių daug metų mokėsi.

„Jis nesiskelbia gydytoju. Manoma, kad garsu galima gydyti, nors dar nėra įrodyta ilgalaikiais medicininiais tyrimais. Tačiau jo muzika – tai meditacija, poveikis sąmonei“, – teigė gydytojas psichoterapeutas bei netradiciniais gydymo būdais besidominčios „Hara“ studijos vadovas Aidas Giedraitis. Jis šyptelėjo prisiminęs, kad beveik pusantros valandos užtruko garsiam muzikantui atnešti jo instrumentus.

Archajiški ir įspūdingi instrumentai savo išvaizda traukia akis. Tiesa, juos geriau buvo galima pamatyti koncerto pradžioje ir jau po kelionės garsu, nes grojant K. Kokopelli žmonės gulėjo ant gultų, o daugelis jų nuo muzikos užmigo.

Vienas ne tik neįprastai atrodantis, bet ir keistai skambantis instrumentas – didžeridū – seniausias Australijos aborigenų pučiamasis instrumentas. Beje, Europoje jį pirmą kartą pristatė būtent K. Kokopelli.

Natūralaus medžio, beveik dviejų metrų ilgio kūgiškas instrumentas – tai ne tik trimitas, bet ir ruporas, nes tuo pat metu buvo naudojamas ir vokalinis garsas, kuris vamzdyje stiprėjo. Be to, juo grojant pasitelkiamas nepertraukiamas grandininis kvėpavimas, kai lūpomis pučiant garsą, oras įtraukiama pro nosį.

Iš šamanų gydymo meno bei apeigų mokęsis Kailashas (pasivadinęs šventojo Tibeto kalno Kailašo vardu) iš indėnų gavo ir kitą vardą – Kokopelli. Kokopelli – viena iš pietryčių Amerikos indėnų genčių vaisingumo dievybių, įprastai vaizduojama kaip susilenkęs žmogus, grojantis fleita, bei indėnų genties klanas.

„Mes – gamtos, visatos dalis. Viskas tarpusavyje susiję ir turi būti harmonijoje“, – patardamas būti taikiais, sąmoningais, mylėti gamtą, žmones, kalbėjo K. Kokopelli.

Šimtuose apsivalymo ceremonijose, apeigose, maldos šokiuose dalyvavęs Kailashas koncerte naudojo ir indėnų šamanų būgnus, padarytus iš kadagio bei guobos bei šiaurinio elnio, ožkos, karvės odos. Jo bagaže – ir fleitos iš bambuko, kedro bei kaulų, įvairūs barškučiai, nigerietiški udu, krištoliniai dubenys iš Kanados, slovakiškos fujara bei kiti įvairūs senoviniai, archajiški ir neregėti instrumentai iš Norvegijos, Indonezijos Balio salos, Rusijos, kitų šalių bei tautelių.

„Kiekvienas kūno organas, kiekviena kūno dalis skleidžia vibraciją, – aiškino K. Kokopelli. – Šie instrumentai skleidžia garsą, kuris suderinamas su kūno vibracijomis. Ši kelionė muzikos garsuose pažadina savęs gydymą, aktyvuoja mūsų išmintį ir leidžia prasidėti vidinei transformacijai.“

Būti laimingesniais, šviesesniais ir sąmoningesniems. To siekia šį savaitgalį jau penktus metus iš eilės vyksiantis festivalis gamtoje "Mandala".

Liepos 24-26 dienomis, trijų dienų renginys gamtoje, propaguojantis sveiką gyvenimo būdą šį kartą vyks naujoje vietoje – keturi kilometrai už Šešonių, prie Neries – kitoje upės krante senoji ir pirmoji Lietuvos sostinė Kernavė.

"Sveikatingumą mes suvokiame platesniu, holistiniu, požiūriu – tai ne tik kūno, bet ir žmogaus vidinio pasaulio, jo emocijų, santykių su žmonėmis bei sielos sveikata, – teigė pagrindinė organizatorė Sigita Dabulskytė. – Linkime, kad žmonės jaustųsi laimingi, tobulintų savo asmenybę ir gyventų taikiomis, šviesiomis mintimis ir atviromis, mylinčiomis širdimis".

"Mandala" festivalio metu, kuriame apsilankys apie 50 įvairių sričių mokytojų, įprastai apsilanko keli šimtai žmonių, nemažai šeimų su vaikais.

Festivalio metu nebus parduodami ir nepropaguojamas svaigalų vartojimas.

Šiemet, kaip jau tai vyksta kasmet, festivalis bus paskirstyta į keturias erdves – keturias stichijas: Vanduo (praktiniai ir edukacinei psichologiniai užsiėmimai), Oras (dvasiniai užsiėmimai), Ugnis (kūrybiniai) ir Žemė (kūno).

„Mandala“ – tai psichologinių ir dvasinių praktikų, netradicinės medicinos ir kūrybos sintezė.

Lankytojai susipažins su įvairia joga (tarp jų – veido joga), kalanetika, pilatesu, neuropsichologija, gyvu maistu, galės mėgautis pirtimi, vaikščios per žarijas (Žemė), pieš henas ant kūno, išbandys tradicinį turkų ebru meną, gėlių mandalą, gamins aksesuarus, klausysis grupių Uebanga, Rainbow (Ugnis), mokysis reiki, apsivalymo, kvėpavimo terapijų, maudysis gongų muzikoje, išgirs svečių iš Indijos paskaitas (Oras), išgirs paskaitas apie krizes ir netektis, vaikų auklėjimą be bausmių, kaip valdyti emocijas, apie Silvos metodą, psichoterapiją, išbandys koučingą (Vanduo) ir daugelį kitų dalykų.

"Šiemet įsteigiau ir diskusijų erdvę, kur bus du mokytojai, žmonės galės daugiau pabendrauti tarpusavyje, susipažinti, – teigė S.Dabulskytė. – Bus didesnė vaikų erdvė, kurie pieš mandalas, vyks vaikų joga. Ir šiemet vėl atvyks prieš dvejus metus daugeliui labai patikę dervišai iš Ukrainos, kurie pasakos ne tik apie laimę kasdienėse akimirkose, bet ir sukdamiesi apie save pademonstruos įspūdingą dervišų šokį."