„Be abejo, šis veiksmas yra dar vienas uzurpatoriško sionistinio režimo (Izraelio) nusivylimo, bejėgiškumo ir nesugebėjimo regione ženklas“, – sakoma E. Raisi pareiškime.

Izraelis „neabejotinai sumokės už šį nusikaltimą“, priduriama jame.

Anksčiau pirmadienį iraniečių valstybinė žiniasklaida pranešė, kad per Izraelio smūgį Sirijoje, Sajida Zeinabos rajone šalia Damasko, žuvo svarbus Irano Revoliucinės gvardijos generolas Razi Moussavi (Razis Musavis).

Oficialioji naujienų agentūra IRNA nurodė, kad R. Moussavi buvo vienas labiausiai patyrusių IRGC užsienio pajėgų patarėjų Sirijoje.

IRGC patvirtino R. Moussavi mirtį, nurodė, kad jis žuvo per raketos ataką, ir pažadėjo už jį atkeršyti.

IRGC pareiškime pažymima, kad R. Moussavi buvo įtakingo generolo Qasemo Soleimani (Kasemo Soleimanio), kuris žuvo 2020 metų sausį per JAV aviacijos smūgį Bagdado oro uoste, kompanionas.

Kitą savaitę Iranas minės Q. Soleimani, vadovavusio užsienyje veikiančioms IRGC Kudso (Jeruzalės) pajėgoms, ketvirtąsias nužudymo metines, o R. Moussavi yra Kudso pajėgų aukščiausio rango generolas, nužudytas nuo to laiko.

„Trys raketos“

Irano valstybinė televizija pranešė, kad į R. Moussavi taikytasi trimis raketomis.

Didžiojoje Britanijoje įsikūrusi Sirijos karo stebėtoja „Syrian Observatory for Human Rights“ (SOHR) pranešė apie Izraelio smūgius pozicijoms Sajida Zeinabos rajone pietiniame Damasko pakraštyje, kuriomis naudojosi Irano grupės ir Teherano remiama įtakinga Libano grupuotė „Hezbollah“.

Nuo Sirijos pilietinio karo pradžios 2011 metais Izraelis sudavė šimtus smūgių taikiniams šioje kaimyninėje šalyje, dažniausiai taikydamasis į Sirijos kariuomenės ir Damasko sąjungininkų Irano bei libaniečių „Hizbollah“ pozicijas.

Gruodžio 2 dieną IRGC apkaltino Izraelį nužudžius du jos narius Sirijoje.

Izraelio kariuomenė retai komentuoja atskirus smūgius Sirijoje, bet ne kartą žadėjo tęsti oro smūgių kampaniją, kad nesutaikomas priešininkas Iranas negalėtų sustiprinti savo pozicijų Sirijoje.

Spalio 7 dieną kilus Izraelio ir Irano remiamos palestiniečių islamistų grupuotės „Hamas“ karui Gazos Ruože, izraeliečiai taip pat suintensyvino atakas Sirijoje, ypač prieš „Hezbollah“.

Iranas nepripažįsta Izraelio, o parama palestiniečių reikalui nuo pat 1979-ųjų Islamo revoliucijos yra tarp svarbiausių Teherano užsienio politikos elementų.

Nuo 2022 metų vasario, kai pradėjo puolimą Ukrainoje, Maskva siekė stiprinti ekonominius ir politinius ryšius su Teheranu – abiem šalims Vakarai taiko sankcijas.

„Mūsų santykiai vystosi labai gerai. Prašau perduoti mano geriausius linkėjimus vadovui (ajatolai Ali) Khamenei“, – sakė V. Putinas E. Raisi, turėdamas omenyje Irano valstybės aukščiausiąjį lyderį.

„Dėl jo paramos per pastaruosius metus mes įgavome gerą pagreitį“, – sakė V. Putinas.

Vakarų šalys kaltina Teheraną parama Rusijos karui Ukrainoje ir didelių kiekių bepiločių orlaivių bei kitos ginkluotės tiekimu.

Abu vadovai taip pat aptarė du mėnesius trunkantį karą tarp Izraelio ir „Hamas“, smarkiai padidinusį įtampą tarp Izraelio ir arabų valstybių Artimuosiuose Rytuose.

„Mums labai svarbu apsikeisti nuomonėmis apie padėtį regione, ypač dėl padėties Palestinoje“, – sakė V. Putinas.

Netrukus po karo pradžios V. Putinas kalbėjosi su Izraelio ir arabų šalių vadovais ir stengėsi pozicionuoti save kaip potencialų taikos tarpininką tarp kariaujančių pusių.

„Galiu patvirtinti. Gruodžio 7 dieną vyks Rusijos ir Irano derybos“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, paklaustas apie žiniasklaidoje pasirodžiusius pranešimus dėl artėjančio E. Raisi vizito.

V. Putinas Irane lankėsi pernai liepą, o Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas spalį buvo nuvykęs į Teheraną susitikti su kolegomis iš regiono šalių.

Vakarai kaltina Teheraną remiant Rusijos karą Ukrainoje – tiekiant daug dronų ir kitų ginklų.

Irano oficialioji naujienų agentūra IRNA pranešė, kad E. Raisi į Maskvą vyksta V. Putino kvietimu.

„Vienos dienos kelionės darbotvarkėje bus svarbūs dvišalių santykių, įskaitant ekonominius tarpusavio ryšius, [klausimai], taip pat diskusijos apie regioninius ir tarptautinius klausimus, ypač padėtį Gazos [Ruože]“, – sakoma pranešime.

V. Putinas trečiadienį lankysis Saudo Arabijoje ir JAE, praneša Kremlius

V. Putinas trečiadienį lankysis Saudo Arabijoje ir Jungtiniuose Arabų Emyratuose (JAE), pranešė Kremlius.

Nurodoma, kad kelionės tikslas – stiprinti dvišalius ryšius ir aptarti energetikos bei regioninės politikos klausimus.

„Prezidentas V. Putinas rytoj vyks darbo vizito į JAE ir Saudo Arabiją“, – antradienį sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas. Pasak jo, Rusijos vadovas aptars šalių santykius, Izraelio ir „Hamas“ karą bei tarptautinę politiką.

Tarptautinis Baudžiamasis Teismas (TBT) šiais metais išdavė arešto orderį V. Putinui dėl neteisėto ukrainiečių vaikų deportavimo ir nuo to laiko Rusijos lyderis retai išvyksta į užsienį.

JAE šiuo metu vyksta Jungtinių Tautų klimato konferencija COP28, bet Kremlius nesakė, ar V. Putinas dalyvaus kokiuose nors su ja susijusiuose renginiuose.

2022 metų vasarį Rusijai užpuolus Ukrainą, V. Putinas praleido kelis svarbius aukšto lygio susitikimus užsienyje. Rugpjūtį jis nenuvyko į BRICS šalių grupės viršūnių susitikimą Pietų Afrikoje, kad esą nesukeltų politinio šou.

Rugsėjį V. Putinas nenuvyko į Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikimą, bet lapkritį dalyvavo virtualiame šios grupės susitikime.

TBT šalys narės turėtų vykdyti kovą išduotą V. Putino arešto orderį, jei jis atvyktų į jų teritoriją. Nei JAE, nei Saudo Arabija nėra pasirašiusios TBT steigiamosios sutarties.

Spalį V. Putinas lankėsi Kinijoje ir tai buvo prima šiais metais jo kelionė už buvusios Sovietų Sąjungos ribų. Keliomis dienomis anksčiau jis buvo nuvykęs į buvusią sovietinę Kirgiziją – pirmo užsienio vizito po TBT sprendimo išduoti jo arešto orderį.

Spalio 7 dieną palestiniečių islamistų grupuotės „Hamas“ ginkluoti užpuolikai įsiveržė per Gazos Ruožo sieną su Izraeliu ir, anot Izraelio pareigūnų, nužudė apie 1,4 tūkst. žmonių, daugiausia civilių, bei paėmė daugiau kaip 240 įkaitų.

Nuo to laiko Izraelis nepaliaujamai bombarduoja Gazos Ruožą ir vykdo sausumos puolimą, o „Hamas“ valdomos teritorijos Sveikatos apsaugos ministerija teigia, kad žuvo daugiau kaip 10 tūkst. žmonių, daugiausia civilių.

„Jungtinių Valstijų pagalba sionistiniam režimui (Izraeliui) skatina juos žudyti palestiniečių tautą ir vykdyti žiaurius niekinimo veiksmus“, – sakė E. Raisi bendroje spaudos konferencijoje Teherane su viešinčiu Irako ministru pirmininku Mohamedu Shia al Sudani (Mohamedu Šija Sudaniu).

„Manome, kad bombardavimas turi būti kuo greičiau nutrauktas, kad nedelsiant turi būti paskelbtos paliaubos ir suteikta pagalba engiamiems ir išdidiems Gazos gyventojams, – sakė E. Raisi. – Šie siaubingi nusikaltimai žmonijai yra genocidas, kurį vykdo sionistinis režimas (Izraelis), remiamas Jungtinių Valstijų ir kai kurių Europos šalių.“

Irako lyderio vizitas į Iraną įvyko kitą dieną po to, kai JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas) per savo diplomatinę kelionę po Vidurio Rytus netikėtai užsuko į Bagdadą ir susitiko su M. Shia al Sudani.

Bagdade A. Blinkenas pasmerkė išpuolius ar grasinimus prieš JAV karius Irake ir Sirijoje, kuriuos vykdo sukarintos grupuotės, amerikiečių teigimu, susijusios su Iranu.

Nuo „Hamas“ ir Izraelio karo pradžios raketomis ir dronais buvo atakuojamos karinės bazės, kuriose įsikūrusios JAV pajėgos Irake.

Izraelio valstybės nepripažįsta nei Bagdadas, nei Teheranas.

Spalio 25 dieną Irano aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Khamenei (Ali Chamenėjus) pavadino JAV neabejotinomis nusikaltimų, įvykdytų Gazos Ruože, bendrininkėmis.

Iranas finansiškai ir karinėmis priemonėmis remia „Hamas“, tačiau tvirtina, kad nėra susijęs su spalio 7 dienos palestiniečių islamistų grupuotės įvykdytais išpuoliais prieš Izraelį, kurie buvo didžiausi per visą 75 metų šalies istoriją.

Nuo tada, kai spalio 7 dieną Gazos Ruožą valdantys „Hamas“ kovotojai įsiveržė į žydų valstybės teritoriją ir, pasak Izraelio pareigūnų, nužudė 1 400 žmonių, daugiausia civilių, bei paėmė 230 įkaitų, Izraelis pradėjo plataus masto bombardavimo kampaniją.

Šeštadienį „Hamas“ kontroliuojama sveikatos apsaugos ministerija pranešė, kad nuo to laiko dėl nesiliaujančių Izraelio smūgių Gazos Ruože žuvo daugiau kaip 8 000 žmonių, pusė jų – vaikai.

„Sionistų režimo nusikaltimai peržengė raudoną ribą, ir tai gali priversti visus imtis veiksmų, – sekmadienį socialiniame tinkle „X“ pareiškė E. Raisi. – Vašingtonas prašo mūsų nieko nedaryti, bet jie ir toliau plačiai remia Izraelį.“

„JAV siuntė žinutes „Pasipriešinimo ašiai“, bet sulaukė aiškaus atsako mūšio lauke“, – sakė jis, vartodamas terminą, kuriuo Teherano pareigūnai dažnai apibrėžia Iraną ir jo sąjungininkus, pavyzdžiui, Libano „Hezbollah“, Jemeno hutus ir kitas šiitų pajėgas Irake ir Sirijoje.

Nors nėra aišku, ką jis turėjo omenyje, nuo karo Gazos Ruože pradžios įvyko keletas išpuolių prieš JAV pajėgas Irake ir Sirijoje, taip pat padažnėjo „Hezbollah“ ir Izraelio pajėgų susišaudymai pasienyje su Libanu.

Jungtinės Valstijos puikiai žino mūsų dabartinius pajėgumus ir žino, kad jų neįmanoma įveikti.

Iranas, kuris finansiškai ir karinėmis priemonėmis remia „Hamas“, spalio 7 dienos išpuolius sveikino kaip sėkmę.

Tačiau šalis tvirtina, kad nėra susijusi su šia ataka, per kurią, Izraelio valdžios institucijų duomenimis, 230 žmonių taip pat buvo paimti įkaitais.

„Iranas laiko savo pareiga remti pasipriešinimo grupes, tačiau (...) pasipriešinimo grupės yra nepriklausomos savo nuomonėmis, sprendimais ir veiksmais“, – šeštadienį interviu, kurio ištraukas paskelbė valstybinė naujienų agentūra IRNA, „Al Jazeera“ sakė Irano prezidentas.

„Jungtinės Valstijos puikiai žino mūsų dabartinius pajėgumus ir žino, kad jų neįmanoma įveikti“, – pridūrė jis.

E. Raisi teigė, kad geresnis musulmonų pasaulio bendradarbiavimas galėjo sustabdyti Izraelio vykdomą bombardavimą palestiniečių teritorijose.

„Vieninga musulmonų pasaulio pozicija galėtų veiksmingiau užkirsti kelią sionistinio režimo priespaudai ir agresijai bei jo rėmėjų iš Vakarų ekscesams“, – jo žodžius citavo valstybinė naujienų agentūra IRNA.

E. Raisi taip pat paragino stiprinti bendradarbiavimą tarp regiono šalių, siekiant išvengti kišimosi iš išorės.

E. Raisi išsakė šias pastabas priimdamas naujojo Saudo Arabijos ambasadoriaus Teherane Abdullah bin Saudo al Anazi (Abdulos bin Saudo Anazio) skiriamuosius raštus.

Iranas ir Saudo Arabija nutraukė diplomatinius ryšius prieš septynerius metus, didėjant geopolitinei priešpriešai, tačiau kovą abi valstybės pasirašė Kinijos tarpininkaujamą susitarimą dėl santykių atkūrimo.

„Užsieniečių buvimas regione ne tik nesprendžia jokių problemų, bet jas net didina“, – pridūrė E. Raisi, neįvardydamas konkrečių šalių.

Iranas dažnai kritikuoja Jungtinių Valstijų, kurios nuo Izraelio ir „Hamas“ karo pradžios sustiprino savo karines pajėgas Vidurio Rytuose, vaidmenį.

Irano prezidentas spalio 12 dieną kreipėsi į musulmonų ir arabų šalis prašydamas bendradarbiauti siekiant sustabdyti Izraelio nusikaltimus prieš palestiniečių tautą.

Spalio 7-ąją islamistų grupuotė „Hamas“ įsiveržė į Izraelį iš Gazos Ruožo, nužudė mažiausiai 1,4 tūkst. žmonių, daugiausia civilių, ir paėmė daugiau kaip 200 įkaitų.

Atsakydama į išpuolį, žydų valstybė pradėjo bombardavimo kampaniją Gazos Ruože, kur su žeme buvo sulyginti ištisi miestų kvartalai. Ten žuvo beveik 5,8 tūkst. žmonių, sako „Hamas“ kontroliuojamos teritorijos sveikatos ministerija.

„Iranas remia teisėtą palestiniečių tautos gynybą“, – nurodė E. Raisi, cituojamas valstybinės žiniasklaidos.

„Sionistinis režimas (Izraelis) ir jo rėmėjai yra atsakingi už grėsmę regiono tautų saugumui, todėl jie turi būti patraukti atsakomybėn“, – pridūrė prezidentas. 

Vašingtonas kaltina Teheraną tiekiant Rusijai dronus, kurie naudojami Maskvos kare Ukrainoje.

Sankcijos įvestos po to, kai Irano prezidentas Ebrahimas Raisi (Ebrahimas Raisis) paneigė, kad jo šalis siuntė dronus Rusijai.

„Mes pasisakome prieš karą Ukrainoje“, – pirmadienį sakė jis, susitikęs su žiniasklaidos atstovais Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos kuluaruose.

Tarp subjektų, kuriems Iždo departamento Užsienio turto kontrolės biuras antradienį skyrė sankcijas, yra Irano dronų bendrovė, kuriai sankcijos buvo įvestos ir anksčiau, 2008 metais, ir kuri dabar veikia kaip „Shahin Co.“, jos vadovams, Rusijos dalių gamintojų grupei ir dviem turkams Mehmetui Tokdemirui ir Alaaddinui Aykutui (Aladinui Aikutui), siūlantiems pinigų keitimo paslaugą.

Departamentas teigė, kad šie veiksmai papildo kovą paskelbtų sankcijų rinkinį, kai sankcijos buvo skirtos 39 įmonėms, susijusioms su įtariama šešėlinės bankininkystės sistema, padėjusia nuslėpti finansinę veiklą tarp sankcionuotų Irano įmonių ir jų užsienio pirkėjų, konkrečiai, pirkusių Irane gaminamų naftos chemijos produktų.

Už kovą su terorizmu ir finansinę žvalgybą atsakingas iždo sekretorės pavaduotojas Brianas E. Nelsonas (Brajanas E. Nelsonas) teigė, kad Irano nuolatinis ir sąmoningas dronų programos platinimas sudaro sąlygas Rusijai ir kitiems veikėjams pakenkti pasauliniam stabilumui.

Pasak jo, Jungtinės Valstijos ir toliau imsis veiksmų prieš Irano dronų programą.

Valstybės departamento atstovas spaudai Matthew Milleris (Metjus Mileris) sakė, kad Vašingtonas ir toliau naudos visas turimas priemones, kad sužlugdytų šias pastangas, ir bendradarbiaus su sąjungininkais bei partneriais, kad priverstų Iraną atsakyti už savo veiksmus.

Be kita ko, į sankcijų sąrašą patekusiems asmenims ir įmonėms nebus leidžiama naudotis JAV turima nuosavybe ar lėšomis, o Jungtinių Valstijų bendrovės ir piliečiai negalės su jais turėti verslo reikalų.

Įtampa tarp Vašingtono ir Teherano tebėra didelė, nepaisant to, kad šią savaitę Iranas ir JAV apsikeitė kaliniais, kai buvo atblokuotos ilgai įšaldytos Irano lėšos.

Agituodamas prieš kadencijos vidurio rinkimus JAV, J. Bidenas penktadienį pasakė: „Nesijaudinkite, mes išlaisvinsime Iraną. Jie greitai išsilaisvins patys.“

Irane jau daugiau kaip šešias savaites vyksta protestai, kuriuos rugsėjį išprovokavo Mahsos Amini mirtis po to, kai ją suėmė moralės policija už tariamus griežtų šalies moterų aprangos taisyklių pažeidimus.

Kreipdamasis į susirinkusiuosius, mininčius 1979 metų lapkričio mėnesį studentų įvykdytą JAV ambasados Teherane užgrobimą, E. Raisi sakė: „JAV sako, kad nori išlaisvinti Iraną, bet turiu jums pasakyti, kad Iranas išsilaisvino prieš 43 metus ir daugiau jums nepaklus.“

„Didieji Irano žmonės nenulenks jums galvos“, – sakė jis tūkstančiams žmonių, kurie šaukė „Mirtis Amerikai, mirtis Izraeliui, mirtis Didžiajai Britanijai“.

Protestuotojai nešė plakatus, kuriuose žadėjo ištikimybę Irano aukščiausiajam lyderiui ajatolai Ali Khamenei (Ali Chamenėjui), taip pat laikė jo ir Islamo Respublikos įkūrėjo Ruhollah Khomeini (Ruholos Chomeinio) nuotraukas.

Pasak vietos valdžios, per M. Amini mirties išprovokuotas demonstracijas, kurias Teheranas vadina „riaušėmis“, žuvo dešimtys žmonių, daugiausia protestuotojų, taip pat ir saugumo pajėgų narių.

Tuo metu iš Norvegijos veikianti Irano žmogaus teisių grupė (IHR) praneša, kad per šiitiškoje respublikoje vykstančius protestus žuvo mažiausiai 277 žmonės, įskaitant 40 vaikų ir 24 moteris.

Šimtai kitų, įskaitant moteris, buvo suimti.

„Šiandien priešas taikosi į mūsų solidarumą ir nacionalinę vienybę, mūsų saugumą, mūsų taiką ir mūsų ryžtą“, – sakė E. Raisi.

„Mūsų vyrai ir moterys, mūsų jauni vyrai ir jaunos moterys yra pasiryžę, ir mes niekada neleisime jums įgyvendinti savo šėtoniškų troškimų“, – perspėjo jis JAV.

Irano užsienio reikalų ministras Hosseinas Amiras-Abdollahianas (Hoseinas Amiras-Abdolahianas) savo ruožtu penktadienį JAV prezidentui papriekaištavo socialiniame tinkle „Twitter“.

„Kartu su atvira parama smurtui ir terorui per pastarąsias riaušes Irane (Baltieji rūmai) siekia susitarimo“, – sakė jis, turėdamas omenyje ilgai trunkančius bandymus atgaivinti 2015 metų branduolinį susitarimą tarp Irano ir pasaulio galybių.

„Pone J. Bidenai: liaukitės veidmainiauti“, – rašė jis.

„Irano Islamo Respublika nesiekia pasigaminti ar įgyti branduolinių ginklų. Tokiems ginklams nėra vietos mūsų doktrinoje“, – pareiškė E. Raisi.

Itin konservatyvus iraniečių lyderis kalbėjo likus vos kelioms valandoms iki JAV prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) kreipimosi į JTGA dalyvius, aštrėjant įtampai dėl buksuojančių branduolinių derybų su Iranu ir vis didėjant spaudimui dėl žmogaus teisių padėties šioje šalyje.

„Visa tai vyksta aplinkoje, kurioje šalys, siekiančios nepagrįstai mus pavaizduoti kaip grėsmę, pačios toliau siekia branduolinių ginklų, siekia juos kurti ir testuoti“, – pareiškė E. Raisi.

Jis taip pat paminėjo „dvigubus standartus“, esą taikomus, kai tik kalbama apie Irano civilinę branduolinę programą ar moterų teises šalyje.

Prezidentas kritikavo tarptautinę bendruomenę už nepakankamą spaudimą Izraeliui, kuris nėra pasiskelbęs branduoline valstybe, taip pat pabrėžė, kad Iranas laikosi tarptautinių įsipareigojimų.

„Mes visi žinome, kad tai tik žmonių labui ir taikiems siekiams“, – pareiškė E. Raisi, kalbėdamas apie savo šalies branduolinę programą.

„Tačiau kai kurios šalys vis stengiasi vaizduoti mus kaip grėsmę, siekdamos paslėpti po kilimu tai, su kuo pagrįstai turėtų susidurti pačios, tai yra su denuklearizacija“, – pridūrė jis.

Vakarų šalys ragina Teheraną atkurti 2015 metų branduolinį paktą, kuris prieš ketverius metus pakibo ant plauko, kai J. Bideno pirmtakas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) vienašališkai iš jo pasitraukė ir grąžino skaudžias sankcijas Iranui.

E. Raisi pareiškė turįs abejonių dėl J. Bideno administracijos nuoširdumo.

„Jie vis kartoja tas pačias praeities istorijas, todėl kyla nemažai abejonių dėl jų tikro įsipareigojimo grįžti prie šio susitarimo“, – pažymėjo jis.

„Ar tikrai galime tikėti, be garantijų ir patikinimų, kad jie nuspręs laikytis to įsipareigojimo?“ – klausė prezidentas.

Su E. Raisi antradienį Niujorke susitikęs Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emanuelis Makronas) po susitikimo pareiškė, kad „kamuolys yra Irano aikštelės pusėje“.

Kiek anksčiau trečiadienį Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretorius Jamesas Cleverly (Džeimsas Kleverlis) naujienų agentūrai AFP sakė, kad Teheranas turėtų „atsisakyti savo branduolinių ginklų siekių“ ir aktyviau bendradarbiauti su tarptautine bendruomene.