Radijas „Echo Moskvy“, laikomas vienu paskutinių nepriklausomų balsų Rusijoje, kovo pradžioje turėjo stabdyti veiklą, Kremliui pradėjus vykdyti precedento neturintį susidorojimą su žiniasklaidos priemonėmis, netaikančiomis rusiškojo naratyvo apie karą, kurį Kremlius vadina „specialiąja karine operacija“.

Dėl griežtų apribojimų daugelis stoties darbuotojų išvyko iš Rusijos, įskaitant vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoją Maksimą Kurnikovą, kuris kartu su keliais buvusiais kolegomis pradėjo naują gyvenimą Vokietijos sostinėje.

Kiti patraukė į Latviją, Lietuvą ir Sakartvelą.

Nepaisant to, kad išsibarstė po Europą, „Echo Moskvy“ darbuotojams niekada nekilo mintis, kad galėtų tylėti apie karą Ukrainoje ar įvykius Rusijos viduje.

Anksčiau šį mėnesį M. Kurnikovas kartu su komanda iš naujo pradėjo savo transliacijas programėlėje, pavadintoje „Echo“.

„Ji veikia kaip radijas“, – naujienų agentūrai AFP pasakojo redaktoriaus pavaduotojas, teigdamas, kad ši programėlė greitai tapo vienu populiariausių Rusijoje.

Praėjus kelioms dienoms po programėlės pasirodymo, Rusijos valdžia bandė ją blokuoti, tačiau jų pastangos buvo sėkmingai atmestos, pridūrė 38 metų vyras.

Naujoji iniciatyva taip pat dalijasi turiniu, kurį kitose platformose kuria buvę „Echo Moskvy“ žurnalistai.

„Sujungėme visus savo komandos „YouTube“ kanalus“, – sakė M. Kurnikovas.

„Echo“ siekia tiesiogiai transliuoti nuo 10 iki 12 valandų per dieną, likusį laiką skiriant transliacijų pakartojimams.

Internetinė svetainė bei du „Telegram“ kanalai taip pat yra projekto dalis.

„Norime savo auditorijai pasiūlyti išsamų vaizdą apie tai, kas vyksta Rusijoje“, – komentavo iš gimtinės pabėgęs vyras.

Su „Echo“ šiuo metu dirba apie 20 žurnalistų, o artimiausiu metu tikimasi prie komandos prijungti dar apie 10 žmonių, sakė jis. Planuojama, kad didžioji komandos dalis galiausiai darbuosis iš Berlyno, biuruose ir studijoje, apmokėtuose aukomis.

Į Vokietiją, jau priėmusią apie milijoną ukrainiečių pabėgėlių, atvyksta daug gimtinę palikti nusprendusių Rusijos disidentų.

Vokietijos vyriausybė pažadėjo sušvelninti vizų išdavimo taisykles žurnalistams ir kitiems nuo politinio persekiojimo bėgantiems rusams.

Rusų balsai

Berlyne gyvenantis vokiečių rašytojas Vladimiras Kamineris, gimęs Maskvoje, buvo viena iš „Echo“ sugrįžimo varomųjų jėgų. Jis glaudžiai bendradarbiavo su M. Kurnikovu, kad projektas būtų įgyvendintas.

„Maniau, kad būtų nuostabu, jei kas nors kreiptųsi į rusus iš Europos“, – sakė 55 metų vyras ir pasmerkė „žodžiais nenusakomą valstybinę propagandą“, kurią Maskva pasitelkė vasario 24 dieną pradėjusi invaziją į Ukrainą.

Taip pat bus pateikiama įžvalgų ir iš Rusijos vidaus. Radijo stoties vyriausiasis redaktorius veteranas Aleksejus Venediktovas, esantis kartu su „Echo Moskvy“ nuo pat jos įkūrimo 1990 metais, liko savo šalyje ir taip pat yra naujojo projekto dalis.

„Mums svarbiausia, kad mes vis dar turime balsų Rusijos viduje“, – pareiškė M. Kurnikovas.

Jis taip pat bendradarbiauja su geriausiai parduodamu Vokietijos laikraščiu „Bild“, teikdamas naujienas ir dalindamas komentarus jo televizijos kanalui bei leidinio valdomiems socialinės žiniasklaidos kanalams rusų kalba.

Rizikos grįžus

Prieš karą Rusijos televizijoje, laikraščiuose ir internete vis dar netrūko įvairovės, nors pastaraisiais metais buvo primestos vis labiau ribojančios sąlygos.

Tačiau po vasario 24 dieną pradėto karo įvestos naujos drakoniškos taisyklės, teisiškai uždraudusios vadinti karinius Rusijos veiksmus „invazija“ arba skleisti apie tai „netikras“ naujienas.

Visa tai pakeitė informacinį kraštovaizdį ir leido valstybės kontroliuojamai žiniasklaidai dominuoti.

Televizijos kanalas „Dožd“ (liet. „Lietus“), kaip ir „Echo Moskvy“ laikomas nepriklausomos Rusijos žiniasklaidos ramsčiu, buvo uždarytas, o prieiga prie daugybės opoziciją remiančių naujienų svetainių buvo užblokuota.

Vasarą „Dožd“ gavo Latvijos nacionalinės elektroninės žiniasklaidos tarybos licenciją transliuoti.

Žymiausias nepriklausomas šalies laikraštis „Novaja gazeta“, kurio vyriausiasis redaktorius pernai tapo vienu iš Nobelio taikos premijos laimėtojų, neatlaikius didėjančio spaudimo namuose įkūrė redakciją Rygoje.

Pats M. Kurnikovas artimiausiu metu grįžti į Rusiją neketina. Jis viešai kritikavo Rusijos sukeltą karą, o toje šalyje tai yra nusikaltimas, už kurį baudžiama kalėjimu.

Kaip atsargos karininkas, vyras taip pat rizikuotų būti mobilizuotas – jam tektų dalyvauti kare, kuriam aršiai priešinasi.

„Šalis visomis prasmėmis buvo nublokšta atgal, man ji buvo nublokšta 40 metų atgal“, – sakė A. Venediktovas, „Echo Moskvy“ dirbęs nuo pat jos įkūrimo 1990-aisiais ir vadovavęs jai per du Vladimiro Putino valdymo dešimtmečius – iki prezidento sprendimo prieš du mėnesius pasiųsti karius į Ukrainą.

„Dabar pas mus maždaug 1983-ieji... Afganistane vyksta karas, disidentai kali arba yra išvaryti iš šalies, o Kremliuje sėdi Andropovas“, – sakė A. Venediktovas, turėdamas galvoje Sovietų Sąjungos vadovą Jurijų Andropovą, kuris, kaip ir V. Putinas, dirbo KGB.

Dabar pas mus maždaug 1983-ieji... Afganistane vyksta karas, disidentai kali arba yra išvaryti iš šalies, o Kremliuje sėdi Andropovas.

66-erių A. Venediktovas, nesunkiai atpažįstamas dėl pasišiaušusių žilų plaukų kupetos, daugelį metų buvo viena svarbiausių Rusijos žiniasklaidos figūrų, vadovavusių liberalių transliuotojų flagmanui.

„Echo Moskvy“ transliuoti pradėjo 1990 metų rugpjūtį, paskutiniais Sovietų Sąjungos gyvavimo mėnesiais, ir tapo naujai atrastos žiniasklaidos laisvės posovietinėje Rusijoje simboliu.

A. Venediktovas, buvęs istorijos mokytojas, radijo stotyje pradėjo dirbti reporteriu, o 1998-aisiais tapo jos vyriausiuoju redaktoriumi.

Du pastaruosius dešimtmečius valdžiai darant vis didesnį spaudimą žiniasklaidai ir valstybei perėmus daugelio kitų nepriklausomų žiniasklaidos priemonių kontrolę, „Echo Moskvy“ išliko eteryje – daugelis tai aiškino radijo stoties vyriausiojo redaktoriaus ryšiais su įtakingais pareigūnais, taip pat ir Kremliuje.

Įtakingi „sugėrovai“

A. Venediktovas niekada neslėpė turįs aukštus postus užimančių draugų, kuriuos juokais vadino „sugėrovais“, ir buvo vienas iš nedaugelio Rusijos žurnalistų, kurie ir toliau atvirai kritikavo V. Putiną.

Kremliaus šeimininkas netgi įsikišo, kai itin uolūs pareigūnai norėjo uždaryti radijo stotį, sakė A. Venediktovas naujienų agentūrai AFP, duodamas interviu restorane Maskvos centre.

„Putinas tris kartus pasakė: „Ne, leiskite jiems dirbti“, – sakė jis.

Tačiau viskas pasikeitė, kai Rusija vasario 24 dieną užpuolė Ukrainą, o „Echo Moskvy“ šį Kremliaus sprendimą pavadino „politine klaida“.

Kovo 1 dieną „Echo Moskvy“ buvo pašalinta iš eterio, o vėliau jos veiklą oficialiai nutraukė direktorių valdyba, kurioje daugumą balsų kontroliavo valstybinė energetikos milžinė „Gazprom“.

Radijo stoties dažnius Maskvoje ir keliuose kituose miestuose perėmė valstybinis radijas „Sputnik“.

„Suprantu (V. Putino) logiką: jis negalėjo mūsų palikti, nes propaganda per tokias operacijas turi būti totali“, – sakė A. Venediktovas.

Rusija kovo mėnesį taip pat priėmė įstatymą, numatantį iki 15 metų laisvės atėmimo bausmes už „žinomai melagingos informacijos“ apie kariuomenę paskelbimą, o praėjusią savaitę įtraukė A. Venediktovą į „užsienio agentų“ sąrašą. 

Praėjusį mėnesį A. Venediktovas internete paskelbė nuotraukas, kuriose matomi prie jo buto palikta kiaulės galva su garbanotų plaukų peruku ir ant namų durų priklijuotas antisemitinis lipdukas.

Daugelis žurnalistų pabėgo iš Rusijos, baimindamiesi dėl savo saugumo, tačiau A. Venediktovas sakė neketinąs išvykti.

„Žmonės manimi labiau pasitikės, jei susidursiu su tais pačiais sunkumais, vaikščiosiu tomis pačiomis gatvėmis, kaip ir jie, ir patirsiu tas pačias sankcijas“, – sakė jis.

Akis į akį su V. Putinu

Dabar A. Venediktovas rengia pokalbių laidas „YouTube“ kanalu, turinčiu pusę milijono prenumeratorių.

Jis nori ir toliau kalbėti apie karą Ukrainoje, tvirtindamas, kad rusai turi žinoti, „kodėl tai įvyko“ ir „kodėl jums skauda“.

A. Venediktovas sakė, kad buvo keliskart susitikęs su V. Putinu, tačiau „mes niekada nekalbėjome ta pačia kalba“, nes Rusijos vadovas mano, kad „žiniasklaida yra valstybės įrankis“.

„Aš jam akis į akį pasakiau, kad pagrindinė šalies problema yra bet kokios konkurencijos nebuvimas - politinis, ideologinis ir ekonominis absoliutizmas“, – sakė A. Venediktovas.

Pasak A. Venediktovo, nepaisant jų nuomonių skirtumų, V. Putinas du kartus jo klausė, kokią vietą jis užims istorijos vadovėliuose: pirmą kartą – 2008 metais, baigdamas savo antrą kadenciją prezidento poste, ir dar kartą – 2014 metais, kai Maskva aneksavo Ukrainai priklausantį Krymo pusiasalį.

Net ir po dramatiškų pastarųjų savaičių įvykių A. Venediktovas sakė dar neturįs atsakymo į šį klausimą.

„Mes tik įpusėjome skyrių ir dar negalime versti puslapio“, – sakė jis.

Generalinis prokuroras įsakė Rusijos žiniasklaidos priežiūros institucijai „apriboti prieigą“ prie televizijos kanalo „Dožd“ ir radijo „Echo Moskvy“.

„Echo Moskvy“ vyriausiasis redaktorius Aleksejus Venediktovas sakė, kad jo biuras negavo jokių pranešimų apie Generalinės prokuratūros pretenzijas, bet pridūrė esąs tikras, kad redakcija jokių įstatymų nepažeidė.

„Paprastai tokius pranešimus gauna „Echo Moskvy“ tinklalapio vyriausiasis redaktorius, bet jis man nieko apie tai nesakė. Mes nieko negavom. Aiškinsimės, – sakė jis. – Taip pat manome, kad nieko nepažeidėme; nėra jokių pažeidimų pėdsakų.“

„Vakar greitoji pagalba mane skubiai nuvežė į ligoninę. Man buvo atlikta inksto operacija. Vakar. Ir šiandien aš jau kalbuosi su jumis“, – agentūrai „Interfax“ sekmadienį sakė A. Venediktovas.

Žurnalistas sakė, kad jaučiasi normaliai. Priešingu atveju, „nebūčiau pakėlęs ragelio“.

Jo teigimu, gydytojų prognozės yra geros, tačiau dar kurį laiką jam teks pagulėti ligoninėje.

„Veikiausiai teks savaitėlę stebėti pasaulį iš ligoninės palatos“, – sakė stoties „Echo Moskvy“ vyriausiasis redaktorius.

Teisėja Jelena Abramova nurodė Borisą Gricą nusiųsti „į specializuotos medicinos įstaigos stacionarą ir taikyti jam prievartines medicininio pobūdžio priemones“.

Teismo sprendimu B. Gricas, kaip psichikos liga sergantis asmuo, yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už visuomenei pavojingą veiksmą.

Išvakarėse prokuroras paprašė teismo dėl B. Grico nepakaltinamumo nusiųsti jį priverstinai gydyti. Pats atsakovas padarė baigiamąjį pareiškimą, kuriame nurodė, kad neketino nužudyti žurnalistės.

Pasak B. Grico, užpulti T. Felgengauer jį paskatino jos tariamas persekiojimas, pasireiškęs telepatine forma. Tyrėjams atsakovas tvirtino, kad taip nuo 2012 metų T. Felgengauer „kiekvieną naktį, pasinaudodama telepatiniu ryšiu, jį kankino“.

Per ankstesnius posėdžius T. Felgengauer detaliai papasakojo, kaip buvo užpulta. Pasak jos, ji nemačiusi, kaip radijo stoties patalpoje atsirado B. Gricas. „Kažkurią akimirką pajutau, kad man tvirtai griebia už kaklo, bet pagalvojau, kad kažkas nori originaliai pasisveikinti. Tada – smūgis. Pagalvojau, kad tai pjovimo įrankis, ašmenys buvo aštrūs, paskui pajutau smūgį, tarsi kirtį per veidą“, – sakė ji.

Pagal kaltintojų versiją, lėtine psichikos liga sergantis vyras 2017 metų spalio 23 dieną atėjo į radijo pastatą Naujojo Arbato gatvėje, pipirinėmis dujomis papurškė apsaugininkui į veidą ir liftu pakilo į 14 aukštą, kur įsikūrusi „Echo Moskvy“ redakcija.

Svečių kambaryje pamatęs T. Felgengauer, B. Gricas, kaip nustatė tyrėjai, priėjo iš už nugaros ir lenktiniu peiliu mažiausiai du kartus smogė žurnalistei į kaklo sritį, smarkiai sutrikdydamas jos sveikatą. Žurnalistė užpuolikui aktyviai priešinosi, o atskubėjęs apsaugininkas jį sulaikė.

Po užpuolimo T. Felgengauer buvo nuvežta į Sklifosovskio greitosios pagalbos ligoninę ir buvo operuota. Šiuo metu ji yra pasveikusi ir vėl dirba radijuje.

Psichologų ir psichiatrų komisijos ekspertizė parodė, kad B. Gricas užpuolimo metu buvo nepakaltinamas. Jis serga paranoidine šizofrenija.

Pirmadienį įtariamasis įsiveržė į Maskvos centre esančią radijo stotį ir smogė peiliu 32 metų T. Felgengauer į kaklą.

Vėliau paaiškėjo, kad išpuolį surengė 48 metų Borisas Gricas, kuris pareigūnams tvirtino, kad žurnalistė jį persekiodavusi telepatiškai nuo 2012-ųjų.

Sužeistoji buvo išvežta į Sklifosofskio ligoninę Maskvoje ir buvo operuojama. Antradienį ji pabudo, esama pagerėjimo ženklų, radijui „Echo Moskvy“ sakė gydytojai.

Gulėdama ligoninės lovoje, žurnalistė raštu padėkojo ją palaikantiems žmonėms ir pažadėjo, kad viskas bus gerai.

„Kvėpuoti pro vamzdelį visai šaunu“, – parašė ranka žurnalistė raštelyje, kurio kopija buvo paskelbta socialiniame tinkle „Twitter“.

„Pamišėlio veiksmai yra pamišėlio veiksmai“, – žurnalistams sakė prezidento Vladimiro Putino atstovas Dmitrijus Peskovas.

„Bandyti susieti juos su kažkuo kitu yra visiškai nelogiška ir neteisinga“, – pareiškė jis ir sakė, kad užjaučia tiek sužeistą žurnalistę, tiek liberalių pažiūrų radijo stotį, kurioje ji dirba.

„Nuoširdžiai linkime Tatjanai kuo greičiau pasveikti“, – pridūrė D. Peskovas.

Pirmadienį nestabilios psichikos B. Gricas įsiveržė į Maskvos centre esančią radijo stotį, apakinęs jos apsaugininką iš balionėlio purškiamomis dujomis, ir smogė peiliu T. Felgengauer į kaklą. Galiausiai apsaugininkai sulaikė užpuoliką ir perdavė jį policijai.

Rusijos žiniasklaida, cituodama vieną įtariamojo giminaitį, pranešė, kad B. Gricą kankino persekiojimo manija.

Šis išpuolis yra vienas iš virtinės jų Rusijoje prieš iškilius šalies veikėjus; ryškiausias buvo opozicijos lyderio Boriso Nemcovo nužudymas; jis buvo nušautas prie Kremliaus ant tilto 2015 metais.

„Neapykantos atmosfera“

Dauguma apžvalgininkų dėl pirmadienio išpuolio kaltina valdžią, sukūrusią išpuolį paskatinusią neapykantos atmosferą.

„Psichinė liga neatsiranda (iš niekur)“, – sakė „Echo Moskvy“ vyriausiasis redaktorius Aleksejus Venediktovas, atkreipdamas dėmesį į „neapykantos atmosferą“ prieš žurnalistus.

Opozicinio laikraščio „Novaja gazeta“ politikos redaktorius Kirilas Martynovas savo ruožtu pareiškė, kad valstybinė propaganda davė leidimą pradėti raganų medžioklę prieš kitaip mąstančius.

„Raginimai sunaikinti politinius oponentus tampa norma“, – sakė jis.

Šį mėnesį televizija „Rossija 24“ parodė šmeižikišką siužetą, kuriame tvirtinama, kad „Echo Moskvy“ bendradarbiauja su vakarietiškomis nevyriausybinėmis organizacijomis, siekiančiomis pakenkti Rusijai. Tame siužete buvo parodyta ir T. Felgengauer.

„Tatjana turi savo požiūrį, savo nuomonę. Kai kas su ja nesutinka ir savo ruožtu taip pat ją kritikuoja. Šiuo atveju gerbiame abu požiūrius, – sakė D. Peskovas. – Nedalyvaujame šioje diskusijoje.“

Kita populiari televizija šį mėnesį rodė serialą apie JAV slaptuosius agentus; jame vienai opoziciją palaikančiai žurnalistei buvo perrėžta gerklė.

„Grico psichinė liga stebėtinai atitinka partijos liniją, – parašė kita kritikos nevengianti apžvalgininkė, buvusi „Echo Moskvy“ žurnalistė Julija Latynina. – Svarbiausias šios dienos klausimas: ar Gricas buvo paprasčiausias psichas, ar psichas, kuriuo pasinaudojo“.

Populiari radijo laidų vedėja J. Latynina rugsėjį pabėgo iš Rusijos po įtariamo jos automobilio padegimo. Kitas Rusijos opozicijos lyderis Aleksejus Navalnas vos neapako viena akimi, priešiškai nusiteikusiam protestuotojui apliejus jo veidą briliantine žaluma šių metų balandį.

„Prarado protą“

Maskvos rajono teismas antradienį leido skirti B.Grizui kardomąjį kalinimą iki gruodžio 23-osios, pranešė teismo atstovas Aleksejus Černikovas naujienų agentūrai AFP.

Tyrimų komitetas pranešė, kad B. Gricui pareikšti kaltinimai dėl pasikėsinimo nužudyti ir paskirta psichiatrinė ekspertizė.

Vienas įtariamojo giminaitis laikraščiui „Moskovskij komsomolec“ papasakojo, kad Rusijos ir Izraelio pilietybes turintis B. Gricas į Rusiją atvyko kiek daugiau nei prieš mėnesį ir skundėsi, kad yra persekiojamas „Echo Moskvy“ žurnalistės.

Likus trims dienoms iki išpuolio B. Gricas atrodė nervingas, sakė šaltinis, tačiau pridūrė, kad žurnalistės užpuolimas jį nustebino.

„Jis niekada nekovojo, visada bėgdavo nuo problemų, – sakė šaltinis laikraščiui. – Yra tik vienas paaiškinimas: Borisas prarado protą“.

Pirmadienį policija paskelbė vaizdo įrašą, kuriame įtariamasis sako daug metų „telepatiškai“ pažinojęs žurnalistę, kuri praėjusią savaitę jį persekiojo.

Radijas „Echo Moskvy“, cituodamas žurnalistę gydančius medikus, pranešė, kad užpuoliko peilis T.Felgenhauer balso stygų nesužalojo, todėl jos prognozės yra „palankios“.

„Echo Moskvy“, daugelio laikoma vienintele nepriklausomu Rusijos radijo stotimi, savo tinklalapyje nurodė, kad užpuolikas apie 12 val. 45 min. vietos (ir Lietuvos) laiku įsiveržė į studiją ir sužalojo T. Felgengauer, žinomą kaip populiarios radijo laidos vieną iš vedėjų.

Stoties vyriausiasis redaktorius Aleksejus Venediktovas „Twitter“ žinutėje rašė, kad T. Felgengauer buvo išvežta į ligoninę ir kad jos gyvybei pavojus negresia.

„Įsiveržęs į radijo stotį vyras peiliu smogė į gerklę laidų vedėjai T. Felgengauer“, – nurodė A. Venediktovas. Pasak redaktoriaus, užpuolikas į studiją įsiveržė papurškęs iš balionėlio dujų į radijo apsaugininką.

„Tada jis išsitraukė peilį ir dūrė Taniai“, – pasakojo redaktorius žurnalistams.

„Buvo daug kraujo, ji patyrė šoką“, – sakė A. Venediktovas ir pridūrė, kad užpuolikas, kurį vėliau sulaikė apsaugos darbuotojas, taikėsi būtent į ją.

„Jis žinojo, kur ji eina ir žinojo, ką ji ruošėsi daryti. Mes visi esame sukrėsti“, – kalbėjo jis.

Toje pačioje radijo stotyje dirbanti Ida Šarapova sakė, kad įtariamasis sugriebė T. Felgengauer ir smeigė jai peiliu.

„Iš pradžių pamaniau, kad jis ją pažįsta“, – pasakojo moteris žurnalistams.

"Kad įsibrautų į mūsų pastatą, jis dujomis iš balionėlio apakino apsaugininką. Pastarąjį tik dabar atgaivino ir praplovė akis", – A.Venediktovas sakė žurnalistams. Pasak jo, užpuolikas "žinojo, kur eiti; jis tikslingai ėjo čionai".

Redaktorius pridūrė, kad užpuolikas buvo sulaikytas.

Sunkius nusikaltimus tiriantis Tyrimų komitetas pranešė iškėlęs baudžiamąją bylą 48 metų įtariamajam dėl pasikėsinimo nužudyti.

„Pagal išankstinius duomenis, įvykio priežastis buvo asmeninis priešiškumas“, – sakoma Maskvos policijos pranešime, kuriame nurodoma, kad užpuolikas yra „užsienio valstybės pilietis“.

„Echo Moskvy“ reiškiama kritika erzino daugelį Rusijos vyriausybėje, o jos laidų vedėjams ir žurnalistams anksčiau būdavo grasinama mirtimi.

Kita populiari "Echo Moskvy" laidų vedėja Julija Latynina rugsėjį pabėgo iš Rusijos po įtariamo jos automobilio padegimo. Vis dėlto vienas informuotas šaltinis sakė naujienų agentūrai „Interfax“, kad išpuolis prieš T. Felgengauer nesusijęs su jos profesine veikla ir kad pagrindinė nusikaltimo versija – chuliganizmas.

„Pagal preliminarius duomenis, T. Felgengauer užpuolęs asmuo buvo pažįstamas su žurnaliste. Šiame incidente įžvelgiamas asmeninis motyvas“, – teigė šaltinis. Jis pridūrė, kad užpuolikas buvo ginkluotas ne peiliu, o kitokiu aštriu daiktu.

Policija nurodė, kad užpuolikas veikiausiai yra užsienietis ir kad laidų vedėją jis užpuolė dėl asmeninio priešiškumo. "Užpuolikas buvo sulaikytas apsaugos darbuotojų ir šiuo metu perduotas policijai. Preliminariai nustatyta, kad piktadarys yra užsienio valstybės pilietis. Pagal išankstinius duomenis, įvykio priežastis buvo asmeninis priešiškumas", – sakoma Maskvos policijos pranešime.

T. Felgengauer gydymą kontroliuoja Maskvos sveikatos apsaugos departamento vadovas Aleksejus Chripunas, pažymėjo sostinės mero pavaduotojas Leonidas Pečiatnikovas. Jis pridūrė, kad greitosios pagalbos medikai po iškvietimo į įvykio vietą atvyko per keturias minutes.

Laukia operacijos

A. Venediktovas sakė, kad „pavojus (moters) gyvybei negresia, tačiau ji yra sunkios būklės“. Jis pridūrė, kad po išpuolio T. Felgengauer sugebėjo pati išeiti iš radijo stoties pastato.

„Mes laukiame žinių, kas bus po operacijos“, – sakė jis.

Pasak vyriausiojo redaktoriaus, per išpuolį nukentėjo dar du žmonės: apačioje buvęs apsaugos darbuotojas, kuriam kažkokia medžiaga buvo aplietas veidas, ir kitas viršuje buvęs apsaugos darbuotojas, kuriam pavyko pargriauti užpuoliką ant žemės.

Dar vienas radijo stoties darbuotojas Vitalijus Ruvinskis socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbė nuotrauką, kurioje įamžintas ant kėdės sėdintis susivėlęs vyriškis, vilkintis juodą švarką ir tamsias kelnes.

Po išpuolio įtariamasis bandė pasislėpti radijo stoties pastate, tačiau jį surado apsaugininkai, sakė policijos pareigūnas Jurijus Titovas.

Pasak A.Venediktovo, užpuolikas turėjo pieštą redakcijos planą.

„Jis turėjo planą su patalpų pavadinimais anglų kalba, mačiau jį savo akimis“, – pridūrė vyriausiasis redaktorius.

Užpuoliką sulaikęs apsaugininkas Aleksandras Usačiovas taip pat sakė, kad vyras, iš pažiūros, taikėsi į T. Felgengauer.

„Aš atėmiau jo peilį ir prispaudžiau jį prie grindų“, – sakė jis.

Išpuoliai prieš žurnalistus

T. Felgengauer yra viena iš radijo stoties redaktoriaus pavaduotojų ir ilgametė rytinės naujienų laidos vedėja.

Ji taip pat aktyviai dalyvauja opozicijos rengiamuose mitinguose ir turi tūkstančius sekėjų savo paskyroje tinkle „Facebook“.

„Echo Moskvy“, nuo sovietinių laikų laikoma Rusijos liberalios opozicijos ruporu, erzina daugelį Rusijos vyriausybėje.

„Perestroikos“ metais įkurta „Echo Moskvy“ buvo pirmoji nepriklausoma radijo stotis, pradėjusi savo transliacijas 1990 metų rugpjūčio 22 dieną.

Nuo to laiko radijo stotis tapo viena dažniausiai cituojamų žiniasklaidos priemonių Rusijoje ir populiariausia pokalbio laidų ir naujienų radijo stotimi šalyje, kurios transliacijos girdimos daugelyje Rusijos regionų.

Didžioji dalis jos akcijų priklauso „Gazprom Media“, Rusijos gamtinių dujų milžinės „Gazprom“ žiniasklaidos holdingo bendrovei.

Niujorke įsikūrusio Žurnalistų gynimo komiteto duomenimis, nuo 1992 metų Rusijoje nužudyti 58 žurnalistai. Dar daugiau jų susilaukė grasinimų ir buvo užpulti, tačiau šie nusikaltimai nebuvo ištirti.

Pasak FST, elektroninio susirašinėjimo medžiaga stotyje „Echo Moskvy“ paimta tiriant faktą dėl šios soties tinklalapyje paskelbtos publikacijos, kurioje esą buvo raginimų pažeisti teritorinį Rusijos vientisumą.

„Echo Moskvy“ redaktorius Aleksejus Venediktovas antradienį sakė, kad FST pareigūnai atėjo į stoties redakcija Maskvos centre ir kratė serverius dėl Andrejaus Piontkovskio susirašinėjimo. Šis publicistas radijo stoties svetainėje turi savo tinklaraštį.

A.Venediktovas dar sakė, kad Vidaus reikalų ministerija (VRM) FST iškvietė apklausai vyriausiąjį radijo stoties „Echo Moskvy“ tinklalapio redaktorių Vitalijų Ruvinskį.

„Rytoj vyriausiąjį tinklalapio „Echo Moskvy“ redaktorių VRM (Vidaus reikalų ministerija) apklaus dėl Navalno tinklaraščio, o poryt – FST dėl Piontkovskio“, – parašė A.Venediktovas savo mikrotinklaraštyje socialiniame tinkle „Twitter“.

Beje, FST neminėjo A.Piontkovskio vardo, bet sakė, kad tiriami raginimai pažeisti šalies teritorinį vientisumą, o tai jau yra baudžiamasis nusikaltimas.

Anksčiau buvo skelbta, kad vasarį A.Piontkovskis išvyko iš šalies, kai prokuratūra ėmėsi nagrinėti jo tinklaraštį, kuriame buvo diskutuojama apie Čečėnijos ateitį.

Specialiosioms tarnyboms kilo pretenzijų A.Piontkovskiui, kuris anksčiau buvo Rusijos opozicijos koordinacinėje taryboje, kai „Echo Moskvy“ tinklalapyje sausį buvo paskelbta skiltis „Bomba, pasirengusi sprogti“ apie padėtį Čečėnijoje.

Tos skilties paskutinėse dviejose pastraipose A.Piontkovskis ragino išvesti Čečėnijos Respubliką iš Rusijos sudėties. Tai, anot jo, padėtų išvengti potencialaus konflikto. Kiek vėliau šie raginimai buvo pašalinti.

Žiniasklaidos priežiūros įstaiga „Roskomnadzor“ Rusijoje perspėjo vieną savo kritiniais reportažais apie prezidento Vladimiro Putino vyriausybę pagarsėjusią radijo stotį dėl pokalbių laidos apie konfliktą Ukrainoje, pranešama šio radijo tinklalapyje penktadienį.

Perspėjimas radijui „Echo Moskvy“ laikomas spaudimu Rusijos žiniasklaidai, kuri per 14 V.Putino valdžioje metų patyrė virtinę apribojimų.

Jei per metus bus gauti du perspėjimai, radijo stotis gali būti uždaryta.

Kaip matyti iš „Roskomnadzor“ teksto, paskelbto radijo tinklalapyje, radijas „Echo Moskvy“ perspėtas dėl to kad jis esą pažeidęs įstatymą dėl priešinimosi ekstremizmui, nes praėjusią savaitę vienoje laidoje apie Ukrainą būta „informacijos, pateisinančios karinių nusikaltimų praktiką“.

Radijo stoties vyriausiasis redaktorius Aleksejus Venediktovas sakė, kad „perspėjime nieko konkretaus nenurodyta; einame į teismą“.

Ве to, kita organizacija, kovos su ekstremizmu centras „E“, pareikalavo, kad „Echo Moskvy“ pateiktų dokumentų apie svetainės registravimo žiniasklaidos priemone kopijas.

„Vakar aš gavau užklausą iš centro „E“, kad pateikčiau patvirtintas tokių dokumentų kopijas, – sakė A.Venediktovas. – Taip pat prašoma pranešti, ar kovo 18 dieną mūsų tinklalapyje buvo velionės Valerijos Novodvorskajos kreipimasis į (Ukrainos) „Pravyj sektor“ lyderį Dmitro Jarošą“.

„Net nežinau, galvoju, ką man atsiųs gynybos ministerija“.