Pagal bylą, Š. Stepukonis įtariamas pasisavinęs bent 27 mln. eurų iš fondo įmonių. Jis suimtas dviem savaitėms, nors prokurorai teismo prašė tą padaryti dviem mėnesiams. Apie tai, ką rodo šios kratos iškart po Š. Stepukonio suėmimo, LNK žurnalistas kalbėjosi su advokatu Edgaru Dereškevičiumi.

– Š. Stepukonis suimtas ir jau atliekamos kratos. Ką visa tai rodo?

– Tai rodo, jog ikiteisminis tyrimas vykdomas toliau. Krata yra viena iš procesinės prievartos priemonių, kurios metu renkami duomenys, galintys turėti reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui. Aišku, yra įmanoma susieti kratų atlikimą tiek su parodymų davimu, taip pat atsietai vertinti šį proceso veiksmą, nes apie jo tikslingumą nusprendžia tyrimą organizuojantis prokuroras.

– Kyla klausimas, galbūt Š. Stepukonis tikrai kažką galėjo tokio reikšmingo pasakyt pareigūnams, kad staiga vykdomos kratos iškart po jo suėmimo?

– Manau, kad tai tyrimo dalykas ir geriausiai tai žino tyrėjai. Tačiau neatmestina galimybė, kad tyrėjai bandys pasinaudoti baudžiamojo proceso kodekso 39 straipsnyje įtvirtinta galimybe ateityje spręsti klausimą, jeigu nustatys, kad veikta organizuotoje grupėje, atleisti vieną ar kitą asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes jis padėjo išaiškinti nusikalstamas veikas.

– Kitas įdomus signalas, tai, kad prokuroras prašė suimti Š. Stepukonį dviem mėnesiams, o teismas leido tą padaryti dviem savaitėms. Galbūt tai irgi kažką rodo?

– Šiaip Lietuvos teisminėje praktikoje suėmimo taikymo terminas, apie kurį kalbate, nėra neįprastas. Ir, kaip taisyklė, asmenims, kurie anksčiau nebuvo pakliuvę į teisėsaugos akiratį, teismas dažniausiai neskiria paties ilgiausio suėmimo termino. Šiuo atveju, manau, buvo objektyviai įvertinta, kad dvi savaitės būtų optimalus laiko tarpas, per kurį galima atlikti pirminius ikiteisminius veiksmus mažiausiai apribojant žmogaus pagrindinę teisę – laisvai judėti.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Jūs sakėte, jog tai, kad Š. Stepukonis pats atvyko į Lietuvą ir pasidavė teisėsaugai, lengvatų jam nesuteiks. Tačiau kiek tikėtina, kad kažkokių lengvatų iš teisėsaugos jis vis dėl to gali užsitikrinti, jeigu, tarkim, bent dalis pinigų atsirastų ir būtų grąžinti?

– Aš minėjau, kad nesuteiks lengvatų tik tuo atveju, jeigu jis su savimi į ikiteisminį tyrimą neatsineš reikšmingos informacijos, o tik fiziškai prisistatys pats.

– Tai reiškia, jis kažkokių lengvatų tikrai gali tikėtis?

– Taip, gali tikėtis.

– Šiandien girdime, kad fondo advokatas sako, jog pinigų galėjo dingti daugiau – apie 40 mln. eurų. Kai tiek dingusių kažkur milijonų, byla tikrai yra rezonansinė. Klausimas, kiek laisvės ir galimybių Š. Stepukonis šiuo atveju gali tikėtis derybose su pareigūnais?

– Tai priklausys nuo to, kokia apimtimi bus vykdomas tyrimas. Nes daryti bankinius pavedimus, kurie viršija bent 15 tūkst. eurų, ir jeigu tai atliekama per dieną keletą kartų, tai įsijungt turėtų pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymas, kurio nuostatos įpareigoja finansų įstaigas imtis kliento tyrimo, patikrinant pervedamų sumų legalumą, teisėtumą, tiek ir gavėjo teisinį pagrindą. Aš atkreipiu dėmesį, kad po pirmo 20 tūkst. eurų pavedimo jau turėjo įsijungti finansų įstaigos kontrolės mechanizmas. Ir aš manau, kad šis tyrimas neapsiribos tik Š. Stepukonio duotais parodymais, bet bus teiraujamasi ir domimasi, jei priežiūra vyko ne intelektinių ir informacinių technologijų pagalba, bet buvo ir žmonės, kurie privalėjo stebėti pavedimus.

– Mes dabar kalbam abstrakčiai – priežiūros institucijos, žmonės turėjo prižiūrėti. O konkrečiai, kurios iš tų priežiūros institucijų dabar turėtų jaustis labai nepatogiai?

– Tai aš teoriškai modeliuodamas situaciją norėčiau atkreipti dėmesį, kad tai priklausys nuo to, juridinis asmuo, kontroliuojamas Š. Stepukonio ar kitų asmenų, kuriame Lietuvos banke turėjo sąskaitą. Jeigu tos banko sąskaitos buvo Lietuvoje mums žinomuose bankuose, tai būtent tų institucijų kontrolės mechanizmai turėjo įsijungti.

– Yra dar vienas įdomus kampas – lošimas. Priklausomybė nuo lošimo yra laikoma liga. Ar Š. Stepukonio advokatai negali sužaisti šia korta ir sakyti, kad ligonis negali būti baudžiamas?

– Problema ta, kad reiktų vertinti, ar tai buvo tiesioginis padarinys susidariusioms pasekmėms, ar tai buvo šalutinis padarinys t. y. ar žmogus, užvaldęs keletą milijonų, jau po užvaldymo ėjo į kazino, ar žmogus svetimais pinigais bandė lošti įstatymų nustatyta tvarka. Kitaip lošti Lietuvoje legaliai neįmanoma, nes nuo kiekvieno 1000 eurų, paliekamo kazino, taip pat įsijungia kontrolės mechanizmai. Jeigu loši elektronine tvarka, tai lošimų priežiūros tarnyba gali gauti duomenis iš lošimų įstaigos apie tai, kiek žmogus kartų lošė ir kiek statė virš 1000 eurų. O jeigu loštų iki 1000 eurų, tai darytų 365 dienas, tai jis galėtų pralošti kažkur viso labo 280 tūkst. eurų.

– Tie pinigai į tuos fondus iš niekur neatėjo ir dalis iš jų yra būsimų pensininkų pinigai. Tai klausimas, kas tada tiems būsimiems pensininkams atlygins padarytą žalą? Ir kokie prioritetai – ar pirmiau grįš pačiam „BaltCap“, ar nukentėjusiems žmonėms?

– Aš manau, kad mes vėl imsim tobulinti teisės aktus, pamatysime, kad pensijų fondai nėra draudžiami papildomai kokiu nors draudimu privalomuoju ir faktiškai nėra apsaugoti. Tačiau baudžiamojoje byloje nustatytas mechanizmas kiekvienam nukentėjusiajam kreiptis su civiliniu ieškiniu. Ir kadangi įstatymų leidėjas yra numatęs palengvintą procedūrą, jeigu jie yra sudarę sutartį su fondu, tai, aš manau, fondas turėtų būti pripažintas nukentėjusiu ir įauginti jų pažeistas teises įstatymo nustatyta tvarka baudžiamojoje byloje.

„Aš, išnaudojęs visas teisines priemones Lietuvoje, galėčiau kreiptis į Konstitucinį Teismą su peticija, siekdamas, kad teismas atsakytų, ar toks teisinis reglamentavimas (...) neprieštarauja teisinės valstybės principui ir Konstitucijai“, – spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė advokatas.

Šįmet sausio 26 dieną A. Remeika priėmė neskundžiamą nutartį. Ja E. Dereškevičius buvo nušalintas byloje, kurioje Rokas ir Matas Venslauskai kaltinami dėl neteisėto disponavimo dideliu narkotinės medžiagos kiekiu ir milijoninės vertės cigarečių kontrabandos.

Edgaras Dereškevičius (L. Balandžio/BNS nuotr.)

Kaip nurodoma, toks teisėjo sprendimas priimtas motyvuojant tuo, kad advokatas nesilaikė posėdžio tvarkos, nepaisė posėdžio pirmininko Algirdo Remeikos prašymų jos laikytis, nereagavo į pareikštus įspėjimus, pertraukinėjo bylą nagrinėjantį teisėją, replikavo, kalbėjo be pirmininkaujančio teisėjo leidimo, neetiškai diskutavo su liudytoju bei su juo ginčijosi.

Advokatas šiuos kaltinimus atmeta.

„(...) mane bandoma parodyti kaip išvejamą iš teismo posėdžių advokatą ir tai pristatoma kaip precedentas, kaip galima būtų išvengti nepatogių pastebėjimų, kreipimųsi į teismą, prašymų vykdyti baudžiamąjį procesą“, – kalbėjo E. Dereškevičius.

Mane bandoma parodyti kaip išvejamą iš teismo posėdžių advokatą ir tai pristatoma kaip precedentas.

Advokatas taip pat svarsto kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą su peticija dėl teisės į teisingą teismą pažeidimo, taip pat bendrosios kompetencijos teismą.

Jis taip pat tvirtino ir anksčiau buvęs įspėtas posėdžių metu.

Anot advokato, net jei kreiptųsi į teismą, o šis priimtų jam palankų sprendimą, toliau nagrinėti šios bylos jis nebegalėtų.

Pasak E. Dereškevičiaus, jo nušalinimas apriboja kaltinamojo M. Venslausko teisę į pasirinkto advokato gynybą, apsunkino jo teisinę padėtį.

„Matas laišku kreipėsi į Kauno apygardos teismo pirmininką, laiške nurodydamas, kad gynėjo E. Dereškevičiaus gynyba jam yra pakankama, tinkama, prašė nesiimti gynėjo nušalinimo veiksmų, neapriboti jo teisės į gynybą“, – sakė advokatas.

Anot E. Dereškevičiaus, kaltinamasis dėl jo nušalinimo svarstė galimybę kalėjime paskelbti bado streiką.

Dėl teisėjo galimai padarytų pažeidimų advokatas taip pat kreipsis į Teisėjų tarybą.

– Kaip įmanoma, kad motina nežinojo, kad vaikui yra gaminamas dokumentas? Tėvas tai galėjo padaryti, nors jie net nebuvo šeima ir neišsituokę?

– Kadangi kalbame apie vaiką, du tėvus – akivaizdu, kad dažniausiai geroji praktika yra tokia, kad tiek tėvas, tiek motina nori paties geriausio savo vaikui. Preziumuojama, kad kuris iš tėvų besikreiptų  į atitinkamą įstaigą, kiekvienas turi teisę gauti tam tikrą paslaugą. Šiuo atveju kadangi vaiko dokumentas – oficialus asmens dokumentas: gaminamas tam tikrą laiką pateikiama paraiška – tai tam tikras procesas. Turėtų būti preziumuojama, kad to proceso metu bus išsiaiškintos visos aplinkybės, ar asmuo atitinka reikalavimus, ar jam galima išduoti vaiko dokumentą. Šiuo atveju pristigo bendradarbiavimo tarp institucijų. Migracijos departamentas neturėjo duomenų, kad šioje šeimoje yra keblumų, vaikai galbūt nesutaria dėl vaiko auklėjimo.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Paaiškėjo, kad Algirdas Švanys su savo dukra buvo prapuolęs ir anksčiau. Bet tuo metu viskas baigėsi laimingai. O informacija apie minėtą įvykį buvo netgi pateikta teismui. Tačiau jis neuždraudė tėvui matyti dukros. Galbūt jau tada institucijos turėjo labiau tarpusavyje bendradarbiauti? Ir gal būtume išvengę tam tikros situacijos?

– Panašu, kad būtent taip ir yra. Vienas dalykas – džiaugtis, kad įvyko vaiko grąžinimas. Ir kitas dalykas – nepilnai visuomenei atskleisti tas aplinkybes, kokiomis visa tai įvyko. Akivaizdu, kad šeima – probleminė. Signalas Vaiko teisių apsaugos institucijose buvo. Jau jeigu buvo vykę ginčai, netgi teisminiai, akivaizdu, kad ginčas buvo netgi pažengęs. Ko gero net jei ir reikėtų keisti kokį nors teisės aktą, tai priartinti tuos visus galiojančius teisės aktus, rekomenduojančius vaiko teisių apsaugos tarnybų aktyvesnius veiksmus stebint probleminių šeimų santykius.

– Aiškėja, kad Vaiko teisių apsaugos tarnyba apie šią situaciją žinojo anksčiau. Šiuo atveju galbūt ši tarnyba galėjo aktyviau kažką padaryti ir būtume išvengę šios situacijos? 

– Kadangi praktikuojame ir toko pobūdžio bylose, kuriose vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovai kaip valstybės institucijos atstovai dalyvauja procesuose, jie galbūt kartais per formaliai žiūri į šias pareigas ir teisme atstovauja formaliai, t.y. pozicijos išreiškimu. Pasibaigus teismo procesui, dažniausiai būna ir byla baigta. Aišku, to kooperavimosi galėtų būti daugiau. Reikėtų tą informaciją, kuri vyksta teisminiuose procesuose, šalių pateikiamas aplinkybes analizuoti giliau. Parsinešti į instituciją, tada bendradarbiauti, jei yra reikalas. Galbūt pradėti  tiek su viena tarnyba, tiek su pasienio policija, galbūt teisėsaugos institucija, kur galima būtų imtis procesinių veiksmų (jeigu yra tam pagrindas). Turėti informaciją, kad VSAT turėtų informacija, kad yra probleminė šeima. Tam, kad reikalui esant, būtų galima paklausti: ar yra kito tėvo sutikimas, patvirtintas notaro? 

– Kaip greitai reikia sutvarkyti teisinio reguliavimo spragas, kad tai nebepasikartotų?

– Kadangi yra įvairaus pobūdžio teisinio reguliavimo, tai ir tos spragos neturėtų apsiriboti. Kiek dabar pasigirsta siūlymų griežtinti vaiko dokumentų atsiėmimo tvarką. Kas iš to, kad formaliai įpareigosime atvykti abu tėvus į instituciją? Bet mes neišspręsime gilesnių problemų. 

Jeigu būtų kreiptąsi į Maskvą ir į centrinę instituciją, galbūt situacija būtų rimtesnė.

– Kodėl, jūsų nuomone, Rusija sutiko grąžinti kūdikį? Atrodo, kad buvo einama teisiniu keliu. Kokia teisė čia suveikė?

– Tarptautinė teisė. Kompleksas veiksnių. Manyčiau, kad iš tikrųjų suveikė ir subjektyvusis faktorius. Panašu, kad tėvas nebuvo pasiruošęs rimtam vaiko pagrobimui. Jis buvo iš nuogirdų susirinkęs informaciją, galbūt iš interneto gavęs duomens, kokios valstybės mums yra priešininkės. Ir tikėtasi, kad bus reaguojama formaliai: kad Rusijos pilietis ir jo vaikas nebus išduotas. Ir, aišku, buvo kreiptąsi į Kaliningrado sritį, kuri – mūsų kaimynė. Jeigu būtų kreiptąsi į Maskvą ir į centrinę instituciją, galbūt situacija būtų rimtesnė.

– Kas laukia paties A. Švanio, jeigu jis sumąstytų grįžti į Lietuvą?

– Nereikia paišyti šito baubo labai smarkiai. Nes ta veikla, kuri inkriminuota – vaiko pagrobimas –  priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų kategorijos. Bauda, areštas, viešieji darbai arba laisvės apribojimas iki dviejų metų, jei žmogus anksčiau neteistas. 

– Kaip įmanoma, kad motina nežinojo, kad vaikui yra gaminamas dokumentas? Tėvas tai galėjo padaryti, nors jie net nebuvo šeima ir neišsituokę?

– Kadangi kalbame apie vaiką, du tėvus – akivaizdu, kad dažniausiai geroji praktika yra tokia, kad tiek tėvas, tiek motina nori paties geriausio savo vaikui. Preziumuojama, kad kuris iš tėvų besikreiptų  į atitinkamą įstaigą, kiekvienas turi teisę gauti tam tikrą paslaugą. Šiuo atveju kadangi vaiko dokumentas – oficialus asmens dokumentas: gaminamas tam tikrą laiką pateikiama paraiška – tai tam tikras procesas. Turėtų būti preziumuojama, kad to proceso metu bus išsiaiškintos visos aplinkybės, ar asmuo atitinka reikalavimus, ar jam galima išduoti vaiko dokumentą. Šiuo atveju pristigo bendradarbiavimo tarp institucijų. Migracijos departamentas neturėjo duomenų, kad šioje šeimoje yra keblumų, vaikai galbūt nesutaria dėl vaiko auklėjimo.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Paaiškėjo, kad Algirdas Švanys su savo dukra buvo prapuolęs ir anksčiau. Bet tuo metu viskas baigėsi laimingai. O informacija apie minėtą įvykį buvo netgi pateikta teismui. Tačiau jis neuždraudė tėvui matyti dukros. Galbūt jau tada institucijos turėjo labiau tarpusavyje bendradarbiauti? Ir gal būtume išvengę tam tikros situacijos?

– Panašu, kad būtent taip ir yra. Vienas dalykas – džiaugtis, kad įvyko vaiko grąžinimas. Ir kitas dalykas – nepilnai visuomenei atskleisti tas aplinkybes, kokiomis visa tai įvyko. Akivaizdu, kad šeima – probleminė. Signalas Vaiko teisių apsaugos institucijose buvo. Jau jeigu buvo vykę ginčai, netgi teisminiai, akivaizdu, kad ginčas buvo netgi pažengęs. Ko gero net jei ir reikėtų keisti kokį nors teisės aktą, tai priartinti tuos visus galiojančius teisės aktus, rekomenduojančius vaiko teisių apsaugos tarnybų aktyvesnius veiksmus stebint probleminių šeimų santykius.

– Aiškėja, kad vaiko teisių apsaugos tarnyba apie šią situaciją žinojo anksčiau. Šiuo atveju galbūt vaiko teisių tarnyba galėjo aktyviau kažką padaryti ir būtume išvengę šios situacijos? 

– Kadangi praktikuojame ir toko pobūdžio bylose , kuriose vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovai kaip valstybės institucijos atstovai dalyvauja procesuose, jie galbūt kartais per formaliai žiūri į šias pareigas ir teisme atstovauja formaliai, t.y. pozicijos išreiškimu. Pasibaigus teismo procesui, dažniausiai būna ir byla baigta. Aišku, to kooperavimosi galėtų būti daugiau. Reikėtų tą informaciją, kuri vyksta teisminiuose procesuose, šalių pateikiamas aplinkybes analizuoti giliau. Parsinešti į instituciją, tada bendradarbiauti, jei yra reikalas. Galbūt pradėti  tiek su viena tarnyba, tiek su pasienio policija, galbūt teisėsaugos institucija, kur galima būtų imtis procesinių veiksmų (jeigu yra tam pagrindas). Turėti informaciją, kad VSAT turėtų informacija, kad yra probleminė šeima. Tam, kad reikalui esant, būtų galima paklausti: ar yra kito tėvo sutikimas, patvirtintas notaro? 

– Kaip greitai reikia sutvarkyti teisinio reguliavimo spragas, kad tai nebepasikartotų?

– Kadangi yra įvairaus pobūdžio teisinio reguliavimo, tai ir tos spragos neturėtų apsiriboti. Kiek dabar pasigirsta siūlymų griežtinti vaiko dokumentų atsiėmimo tvarką. Kas iš to, kad formaliai įpareigosime atvykti abu tėvus į instituciją? Bet mes neišspręsime gilesnių problemų. 

– Kodėl jūsų nuomone Rusija sutiko grąžinti kūdikį? Atrodo, kad vis dėlto buvo einama teisiniu keliu. Kokia teisė čia suveikė?

– Tarptautinė teisė. Kompleksas veiksnių. Manyčiau, kad iš tikrųjų suveikė ir subjektyvusis faktorius. Panašu, kad tėvas nebuvo pasiruošęs rimtam vaiko pagrobimui. Jis buvo iš nuogirdų susirinkęs informaciją, galbūt iš interneto gavęs duomens, kokios valstybės mums yra priešininkės. Ir tikėtasi, kad bus reaguojama formaliai: kad Rusijos pilietis ir jo vaikas nebus išduotas. Ir, aišku, buvo kreiptąsi į Kaliningardo sritį, kuri – mūsų kaimynė. Jeigu būtų kreiptąsi į Maskvą ir į centrinę instituciją, galbūt situacija būtų rimtesnė.

– Kas laukia paties A. Švanio, jeigu jis sumąstytų grįžti į Lietuvą?

– Nereikia paišyti šito baubo labai smarkiai. Nes ta veikla, kuri inkriminuota – vaiko pagrobimas –  priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų kategorijos. Bauda: areštas, viešieji darbai arba laisvės apribojimas iki dviejų metų, jei žmogus anksčiau neteistas. 

„Jokie konkretūs advokato teiginiai ir veiksmai, nurodyti teisingumo ministro įsakyme, Advokatų garbės teismo sprendime iš esmės nėra įvertinti, dėl jų teisinio kvalifikavimo motyvuotai nepasisakyta, neaptartos visos reikšmingos aplinkybės, todėl drausmės bylos esmė liko neatskleista ir tai yra pagrindas panaikinti tokį sprendimą kaip neteisėtą bei nepagrįstą“, – rašoma Lietuvos apeliacinio teismo pranešime.

2019 metais kovo 29 dieną tuometinis teisingumo ministras Elvinas Jankevičius Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro Justo Lauciaus teikimu iškėlė advokatui E. Dereškevičiui drausmės bylą už tai, kad jis baudžiamojoje byloje dėl korupcinių nusikaltimų elgėsi galbūt neetiškai, pažeidė teismo posėdžių tvarką, rodė nepagarbą teismui.

Teikime buvo nurodoma, kad valstybės kaltinimą „Vilniaus vandenų“ korupcijos byloje palaikančiam prokurorui advokato išsakyti teiginiai buvo nepagarbūs, nekorektiški ir viršijantys dalykinės kritikos ribas.

Advokatų garbės teismas 2020 metų sausio 21 dienos sprendimu nutraukė advokatui iškeltą drausmės bylą, nes nenustatė drausminės atsakomybės pagrindo.

Teismas konstatavo, jog Advokatų garbės teismo spendimas nėra motyvuotas, neatitinka Advokatų drausmės bylų nagrinėjimo tvarkos apraše nustatytų reikalavimų ir tai sudaro pagrindą panaikinti šį sprendimą kaip neteisėtą bei nepagrįstą.

Lietuvos apeliacinio teismo sprendime pažymima, kad teismui panaikinus Advokatų garbės teismo sprendimą, drausmės bylą Advokatų garbės teismas nagrinėja iš naujo.

„Šioje byloje panaikinus skundžiamą Advokatų garbės teismo sprendimą kaip neteisėtą ir nepagrįstą, pirmosios instancijos teismas negalėjo iš esmės nagrinėti drausminės atsakomybės advokatui taikymo klausimo ir taip atlikti Advokatų garbės teismui priskirtą funkciją, kurios šiuo atveju Advokatų garbės teismas tinkamai neatliko“, – rašoma prokuratūros pranešime.

Vilniaus apygardos teisme Vilniaus apygardos prokuratūros ieškinys buvo nagrinėjamas po to, kai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija pernai birželį tenkino Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro kasacinį skundą ir pirmosios instancijos teismui perdavė iš naujo nagrinėti bylą.

Aukščiausiasis Teismas nutartyje konstatavo, kad Advokatūros įstatymo nuostatos nereglamentuoja subjektų, turinčių teisę paduoti skundą, rato, apskundimo teisė yra suteikta ne tik advokatui ar advokato padėjėjui, bet ir kitiems suinteresuotiems asmenims.