Beveik penkerius metus ieškotas 41-erių E. Kalasūnas teisėsaugininkų siejamas su Kamuolinių nusikalstamu susivienijimu. Kaip ir daliai prieš Kauno apygardos teismą jau stojusių jo sėbrų, jis kaltinamas L. Ž., kuris buvo teistas, tačiau nesietas su organizuoto nusiklastamumo pasauliu, itin žiauriu nužudymu iš chuliganiškų paskatų Chemijos gatvės bendrabutyje 2007-ųjų lapkritį bei daugelį šokiravusiu išpuoliu prieš Henriko Daktaro šeimos pilį Užliedžiuose, kuris teisiškai įvertintas kaip neteisėtas disponavimas ginklais bei sprogmenimis, viešosios tvarkos pažeidimas bei svetimo turto sugadinimas visuotinai pavojingu būdu.

Tačiau E. Kalasūno bylos nuspręsta prie Kamuolinių nusikalstamo susivienijimo bylos neprijungti, nes tai darant kitų iš užsienio susigrąžintų taip pat ten besislapsčiusių kamuolinių atžvilgiu, teko iš naujo garsinti nemažos apimties šios bylos kaltinamąjį aktą. Be to, ji jau atversta – vyksta liudytojų apklausos.

Todėl E. Kalasūnas, kuriam suėmimas už akių buvo skirtas dar 2019-aisiais, o po jo sulaikymo yra tęsiamas iki šiol, bus teisiamas atskirai nuo sėbrų.

Portalo kauno.diena.lt duomenimis, jis parodymų neduoda. Nelinkęs atskleisti ir, kur tiek laiko slapstėsi.

L.Ž., kurio itin žiauriu nužudymu dėl chuliganiškų paskatų kartu su kitais kamuoliniais kaltinamas E. Kalasūnas, tada buvo suduota šešiolika smūgių rankomis, kojomis, strypu bei stikliniu buteliu į įvairias kūno vietas. Taip pat – į galvą. Iš dar septynių kartu su E. Kalasūnu šioje žiaurioje egzekucijoje, remiantis kaltinamuoju aktu, dalyvavusių kamuolinių, du teismo už tai nesulaukė. Vienas dingo be žinios, kitas mirė, dar prieš perduodant šią bylą teismui.

Iš penkių kartu su E. Kalasūnu Daktarų pilaitės apšaudymu automatu „Kalašnikov“ bei granatos įmetimu į jos teritoriją kaltinamų kamuolinių šiandien gyvi – tik trys. Remiantis kaltinamuoju aktu, idėja parodyti tokiu būdu savo viršenybę prieš nusikalstamo pasaulio lyderiu tuo metu laikytą Henriką Daktarą, kuris jau slapstėsi nuo teisėsaugos, jiems gimė bevartojant alkoholį. Ir ši idėja įgyvendinta po pusantros paros – 2008-ųjų gruodžio 19-osios naktį – apie 3 val.

Oficiali minėtos pilies Užliedžiuose savininkė – H. Daktaro sutuoktinė yra pripažinta šioje byloje nukentėjusiąja. R. Daktarienė yra pareiškusi pusketvirto tūkstančio eurų ieškinį dėl patirtos turtinės žalos.

Konkuruoja tik Vilnius

Gruodžio 3-iąją startavusioje jau tradicine tapusioje penktojoje tarptautinėje kampanijoje „Most Wanted“ (liet. „Ieškomiausi“), skirtoje labiausiai ieškomų Europos nusikaltėlių paieškai, vėl – trys lietuviai. Tarp 62 už sunkius ir labai sunkius nusikaltimus, tokius kaip nužudymai, prekyba narkotikais ar žmonėmis, ieškomų asmenų.

Ir nors akcentuojama, kad šiemet pagrindinis šios kampanijos dėmesys yra sutelktas į nusikaltėlius, kurie jau ilgą laiką slapstosi išvengdami teisingumo, nes daugelis jų laikosi gana įprasto gyvenimo būdo, kruopščiai slėpdami savo tamsią kriminalinę praeitį, du iš minėtų šiame kontekste Lietuvai atstovaujančių asmenų buvo tarp ieškomiausių Europos nusikaltėlių ir pernai. Tai – buvę kauniečiai: 48-erių metų Renaldas Kanys, ieškomas jau pustrečių metų, ir 39-erių Edgaras Kalasūnas, kurio paieška paskelbta beveik prieš trejus metus.

Reprezentuoja Lietuvą Europoje ir mūsų teisėsaugininkų pradėti ikiteisminiai tyrimai, kuriuose šie buvę kauniečiai ieškomi. R.Kanys, kaip teigiama, apie dešimt metų vadovavęs užsienyje lietuvių suburtam ginkluotam nusikalstamam susivienijimui, organizavusiam didelio kiekio narkotikų ir šaunamųjų ginklų kontrabandą, laikomas vienu iš garsiausios pastarojo meto užsakomosios žmogžudystės Lietuvoje – susidorojimo su Deimantu Bugavičiumi, sieto su agurkiniais, organizatoriumi.

E.Kalasūnas siejamas su kamuoliniais, kurių sulaikymai prasidėjo 2018-ųjų balandį. Tiksliau – su sparčiai prie finišo tiesiosios artėjančiu šio nusikalstamo susivienijimo veiklos ikiteisminiu tyrimu, kuriame įtarimai pareikšti apie 60 asmenų. E.Kalasūnas kartu su kitais kamuoliniais įtariamas iš chuliganiškų paskatų nužudęs jau teistą, tačiau su organizuoto nusikalstamumo pasauliu nesusijusį asmenį, ir neteisėtai disponavęs ginklais, šaudmenimis bei sprogmenimis.

Savo sadizmu pašiurpinusio ir du kartus Pravieniškių pataisos namų pareigūnus apgavusio A.Kalasiūno ieškomiausių nusikaltėlių sąraše nėra. (Elijaus Kniežausko nuotr.)

Pernai ieškomiausių Europoje lietuvių trejetuke buvo dar vienas jau penkerius metus sėkmingai besislapstęs kaunietis, įtariamas seksualiniais nusikaltimais. Jis netgi buvo aukštesnėje vietoje labiausiai ieškomų Europos nusikaltėlių sąraše nei R.Kanys ir E.Kalasūnas. Nors Lietuvoje taip išgarsėjęs nebuvo. Galimai dėl to, kad nusikaltimai, dėl kurių jis ieškotas, pas mus nelabai viešinami.

Šiemet tarp vis dar labiausiai Europoje ieškomų minėtų Kauno nusikalstamo pasaulio atstovų įmaišytas ir vienas vilnietis. Tai – taip pat jau pustrečių metų ieškomas 40-metis „Lapinų“ nusikalstamos grupuotės lyderis Remigijus Byčius, besislapstantis nuo teismo jam skirtos dvylikos metų laisvės atėmimo bausmės už neteisėtą disponavimą labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų.

Tendencijos ir rekordai

R.Kanys su E.Kalasūnu – jau antri metai iš eilės pradeda ir Lietuvos policijos ieškomiausių asmenų sąrašą.

Tiesa, pernai jame buvo dešimt pavardžių. Ir visų šių asmenų paiešką buvo paskelbęs Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (VPK). Šiemet minėtame sąraše – tik devyni asmenys. Ir tarp kauniečių yra du vilniečiai: be jau minėto R.Byčiaus dar atsirado ir Michailas Mudragelovas, jau dvejus metus ieškomas Vilniaus apskrities VPK, kaip besislapstantis nuo teismo jam skirtos trylikos metų laisvės atėmimo bausmės taip pat už neteisėtą disponavimą labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų.

Nuo pernai šiame sąraše be R.Kanio ir E.Kalasūno likę dar penki su Kauno nusikalstamu pasauliu siejami asmenys – agurkiniai, kamuoliniai arba daktarų palikuonys.

Du iš jų – 38-erių Tomas Bolgovas ir 34-erių Rimvydas Žilinskas – taip pat siejami su D.Bugavičiaus nužudymu. Pirmasis įtariamas tiesiogiai padėjęs samdytiems žudikams iš Estijos, antrasis – šią pagalbą organizavęs.

44-erių Tomas Paškevičius ir 42-ejų Algimantas Ringaila įtariami narkotikų kontrabanda stambiu mastu. Beje, A.Ringailai, siejamam su agurkiniais, tarp šio sąrašo dalyvių priklauso slapstymosi nuo teisėsaugos rekordas. Jis ieškomas jau pusaštuntų metų. Ir pralenkęs septynerius metus sėkmingai besislapsčiusį taip pat kaunietį Gintarą Petriką, sparčiai besiveja net trylika metų ieškotą Romą Zamolskį iš pakaunės. Prieš šią trijulę kaip mažvaikis atrodo net kriminaline Kauno legenda tapęs Henrikas Daktaras, įkliuvęs po devynių mėnesių slėpynių Bulgarijoje.

R.Kanys su E.Kalasūnu – jau antri metai iš eilės pradeda ir Lietuvos policijos ieškomiausių asmenų sąrašą.

Jau beveik puspenktų metų ieškomas ir su kamuoliniais siejamas 35-erių Arūnas Stiklioraitis, besislapstantis nuo teismo jam skirtos vienuolikos metų laisvės atėmimo bausmės už vieno žmogaus nužudymą, o kito – sunkų sveikatos sutrikdymą per jo sukeltą šiurpią avariją.

Beje, A.Stiklioraitis ieškomas ir dėl dalyvavimo Kamuolinių nusikalstamo susivienijimo veikloje. Jau minėtoje jų byloje, kurioje apie 60 įtariamųjų, jis taip pat įtariamas įvairiais nusikaltimais.

Puspenktų metų besislapstantis A.Stiklioraitis ieškomas ne tik dėl to, kad vengia teismo skirto vienuolikos metų įkalinimo už jo sukeltos šiurpios avarijos padarinius, bet ir dėl kitų nusikaltimų, kuriais jis įtariamas kartu su kitais kamuoliniai (Elijaus Kniežausko nuotr.)

Sutapo tik vienas atsakymas

„Kauno diena“ pasiteiravo Policijos departamento ir Kauno policijos atstovų, kas sudaro minėtus ieškomiausių šalies nusikaltėlių dešimtukus, kuriuose dominuoja kauniečiai, ir kodėl į juos patekę asmenys taip ilgai ieškomi.

Pasak Policijos departamento atstovo Ramūno Matonio, ieškomiausių nusikaltėlių dešimtukus, remiantis apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų specializuotų padalinių, vykdančių jų paiešką, pateiktais duomenimis, kurie atnaujinami kas ketvirtį, sudaro Lietuvos kriminalinės policijos biuras. Atsižvelgiama į ieškomo asmens pavojingumą, padarytų nusikaltimų sunkumą ir įvykdytų veikų sukeltą rezonansą visuomenėje. Tai buvo ir atsakymas, kodėl šiuose dešimtukuose dominuoja kauniečiai.

Anot R.Matonio, Lietuvos kriminalinės policijos biuras deleguoja ir mūsų nusikalstamo pasaulio atstovus į ieškomiausių Europoje nusikaltėlių sąrašus. Šių asmenų paieška užtrunka, nes jie, žinodami, kad yra ieškomi, visais įmanomais būdais stengiasi išvengti sulaikymo: dažnai pasislepia užsienio šalyse, nutraukia ankstesnius ryšius, laikosi griežtos konspiracijos. Be to, slapstytis jiems padeda organizuotos grupuotės nariai.

Kauno apskrities VPK Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 1-ojo skyriaus, ieškančio besislapstančių nusikaltimais įtariamų asmenų, viršininkas Jonas Akelis, kurio klausėme to paties, atsakė taip pat tik į vieną klausimą – kad šių asmenų paieška užtrunka, nes, pabėgę į užsienį, jie dažnai keičia gyvenamąją vietą ir naudojasi puikia konspiracija. Tačiau šio Kauno apskrities VPK atstovo nuomone, ieškomiausių šalies nusikaltėlių dešimtuke minėti kauniečiai „apsigyveno“ dėl to, kad jie yra įtariamieji ikiteisminiuose tyrimuose, susijusiuose su organizuotomis grupuotėmis, kuriuos atlieka Lietuvos kriminalinės policijos biuras. Šis, Policijos departamento atstovo R.Matonio teigimu, ir sudaro minėtą dešimtuką.

Beje, anot J.Akelio, iš trijų kauniečių, kurie buvo pernai minėtame dešimtuke, tačiau šiemet į jį nepateko, surastas tik Valerijus Kolobovas. Šarūnas Bagdonavičius ir Edgaras Skardžius tebeieškomi.

Pamirštas ar neįvertintas?

Ieškomiausių Lietuvos nusikaltėlių dešimtuke, kuris, pasak Policijos departamento atstovo, sudaromas atsižvelgiant ir į jų įvykdytų veikų sukeltą rezonansą visuomenėje, pasigedome kauniečio Andriaus Kalasiūno, išgarsėjusio sadistiniais išpuoliais prieš buvusią savo merginą, už kuriuos 2016-aisiais jam buvo skirtas devynerių metų įkalinimas. Tačiau 2019-ųjų rugsėjį jis antrą kartą apgavo Pravieniškių pataisos namų, kuriuose atlikinėjo šią bausmę, pareigūnus: kai pelnęs šių pasitikėjimą ir gavęs teisę vykti į darbą be sargybos, pasišalino nežinoma kryptimi iš vienos Laisvės alėjos statybvietės.

Šis didelį atgarsį sukėlęs įvykis baigėsi šnipštu: kaltų dėl to, kad A.Kalasiūnui nepelnytai buvo suteiktas toks pasitikėjimas ir kartu sudarytos sąlygos išvengti teismo skirtos bausmės, Pravieniškėse nerasta. Bėglys negrąžintas į minėtą įkalinimo įstaigą iki šiol, nors po jo pabėgimo buvusi šių pataisos namų vadovybė viešai deklaravo, kad tai – tik laiko klausimas.

A.Kalasiūno tebeieškantys Kauno apskrities VPK pareigūnai, pasiteiravus, kaip jiems sekasi, nedaugžodžiavo: „Šis asmuo tebeieškomas. Paiešką sunkina tai, kad jis slapstosi užsienyje.“

Kur slapstosi bėgliai: versijos nuo Ispanijos iki Brazilijos

Apie tarp ieškomiausių Europos nusikaltėlių atsidūrusius du kauniečius „Kauno diena“ pakalbino raštytoją, žurnalistą Dailių Dargį, kurio paskutinė knyga „Kamuoliniai prie bausmės linijos“ yra perkamiausių šalies negrožinės literatūros knygų sąrašo viršūnėje.

D.Dargis pastebėjo, kad knygoje „Kamuoliniai prie bausmės linijos“ rasite ne vieną istoriją, susijusią, su ieškomiausiais Lietuvos nusikaltėliais. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

– Buvęs kaunietis Renaldas Kanys mūsų šalies policijos ieškomiausiųjų duomenų bazėje yra jau kelerius metus. Jis įtariamas prisidėjęs prie pastaraisiais metais plačiai nuskambėjusių ir ne kartą žiniasklaidoje aprašytų Kauno kriminalinio pasaulio veikėjo Deimanto Bugavičiaus ir jo bičiulio, bušido kovotojo Remigijaus Morkevičiaus užsakytų žmogžudysčių organizavimo. Kas tai per žmogus?

– „R.Kanys visais laikais garsėjo kaip labiau savarankiškai veikęs, prie kitų grupuočių vengęs šlietis asmuo“, – taip šį itin medžiojamą nusikaltėlį prisiminė aukšti Lietuvos policijos pareigūnai.

Panašios nuomonės laikėsi ir senuosius Kauno Vilijampolės nusikaltėlius žinantys šaltiniai. „R.Kanys buvo protingas. Nelįsdavo į draugystes su H.Daktaru ar artimiausiais jo parankiniai̇s. Kalbėta, kad net ne jis, o išties jo brolis dalyvavo Kapucino apšaudymo istorijoje. Būtent dėl to aplinkybės jis ir išlipo sausas. R.Kanys nuo seno atrodė atsargus, kur kas dažniau laiką leisdavo užsienyje, o ne Kaune. Kiek prisimenu, jis važinėjo vidutinės klasės BWM automobiliu. Nebuvo iš tų kvailių, kurie buvo pamėgę „šviestis“ ir demonstruotis važinėdami po Kauną aukštai pakeltomis galvomis ir itin brangiais bei visiems matomais automobiliais, – taip apie R.Kanį atsiliepė vienas buvęs senosios kartos Vilijampolės „klasikas“. – Jis iš Lietuvos skubiai išvyko po Kapucino (Gintaro Kučio, liudijusio prieš H.Daktarą) apšaudymo teismų pabaigos. Tai buvo 2007–2008 m. Sklandė kalbos, kad nuo tada su Dariumi Mačiansku vis dažniau R.Kanys buvo pastebimas Prancūzijoje ir ėmė aktyviai̇ „darbuotis su narkotikų kontrabanda“.

Gerai informuotų šaltinių teigimu, R.Kanys 2019 m. vasaros pradžioje, tik paskelbus tarptautinę paiešką, kurį laiką pogrindžio sąlygomis ėmė glaustis Pietų Amerikos šalyje, kuri ribojasi su Kolumbija, – Ekvadore. Būta duomenų, kad vienu metu vyras slapstėsi netgi Brazilijoje. Bet kuriuo atveju toks slapstymosi būdas net keliuose žemynuose ypač brangiai kainuoja, tad neatmestina prielaida, kad paraleliai buvęs kaunietis R.Kanys užsiima tarptautine kokaino arba hašišo kontrabanda.

– Tarp ieškomiausių Europoje nusikaltėlių – ir buvęs kaunietis Edgaras Kalasūnas. Jis yra įtariamas dėl dalyvavimo Kauną ir visą Europą šokiravusių Kamuolinių gaujos byloje.

– Nuo 2019 m. sausio 1-osios į Lietuvos ieškomiausių nusikaltėlių sąrašus patekęs vyras buvo neblogai žinomas Kauno organizuotų nusikaltėlių pasaulyje. E.Kalasūnas įtariamas dalyvavęs jau daugiau nei trejus metus už grotų sėdinčių ir šiuo metu teisiamų Kamuolinių nusikalstamame susivienijime, nužudymu visuomenei pavojingu būdu ir kitais nusikaltimais.

Pagal vieną iš versijų E.Kalasūnas prieš keletą metų per išgertuves kartu su bendrais iš Kamuolinių itin žiauriai nužudė savo sugėrovą.

Pareigūnai turėjo duomenų, kad jis buvo šiuo metu dėl D.Bugavičiaus nužudymo Apeliaciniame teisme teisiamo Ričardo Baikos artimas bičiulis. Manoma, kad juos siejo ne tik paprasta draugystė, bet ir bendri nusikaltimai Vakarų Europos šalyse. Pareigūnai turėjo duomenų, kad E.Kalasūnas kartu su R.Baika ir kitais lietuviais vienu metu buvo sėkmingai išvystę kanapių auginimo fermų tinklą visoje Jungtinėje Karalystėje.

Nors E.Kalasūnas niekada nebuvo visavertis Kamuolinių gaujos narys, tačiau kadaise palaikė išskirtinai gerus santykius su vienu iš grupuotei anuomet priskirtos Šančiovskų brigados lyderiu Tomu Mickevičiumi, pravarde Varlė. Šis vyras paslaptingai be žinios dingęs daugiau nei prieš vienuolika metų. Jis bemaž paskutinis garsiausias iš panašių asmenų, kuris dingo 2009 m. gegužės 21-osios vakarą, kai išėjo iš Kaune, Šančių rajone, Kranto 3-iojoje gatvėje esančių sesers namų. Policijos pareigūnai net ir šiandien neabejoja, kad T.Mickevičiaus dingimas buvo susietas su miesto šešėlinio pasaulio veikėjų tarpusavio santykių aiškinimusi, gaujų konfliktais, kurie buvo iškilę dėl įtakos zonų dalybos. Be to, šiam dingimui įtakos galėjo turėti ir Varlės pomėgis be saiko vartoti pačius įvairiausius kvaišalus.

Netgi sklando kino komedijos filmus primenanti anekdotinė istorija, kad prieš kurį laiką E.Kalasūnas atsitiktinai buvo sučiuptas Ispanijoje su suklastotais dokumentais.

Varlės dingimas – viena didžiausių mįslių Kamuolinių gaujos istorijoje. Oficiali T.Mickevičiaus paieška jau kurį laiką nutraukta.

Dar vienas įdomus sutapimas: prieš sprukdamas nuo teisėsaugos, E.Kalasūnas gyveno tame pačiame Šilainių rajono daugiabutyje – Baltų pr. 31-ajame name, kur prieš nužudymą gyveno garsusis bušido kovotojas R.Morkevičius. Kalbėta, kad E.Kalasūno ir R.Morkevičiaus butus teskyrė vienas aukštas. Čia E.Kalasūnas gyveno su plačiai Kaune ir Skandinavijos šalyse pagarsėjusios automobilių vagišių Romaniukų, kurią sudarė ne kartą praeityje teistų brolių Žano, Romano ir Aleksandro Šestakovų gauja, giminaite.

Yra duomenų, kad pastaruoju metu E.Kalasūnas slapstėsi gyvendamas Ispanijoje. Netgi sklando kino komedijos filmus primenanti anekdotinė istorija, kad prieš kurį laiką E.Kalasūnas atsitiktinai buvo sučiuptas Ispanijoje su suklastotais dokumentais. Tačiau tąsyk E.Kalasūnas jį sustabdžiusiems policijos patruliams parodė Ukrainos piliečio pasą ir netrukus buvo paleistas.

Pasak Policijos departamento, Europoje ieškomiausių nusikaltėlių sąrašą sudaro Europolas, Europos aktyvios besislapstančių asmenų paieškos grupių tinklas (ENFAST) ir Europos valstybių teisėsaugos institucijos.

Šiemet jame daugiausiai dėmesio skiriama seksualiniais nusikaltimais įtariamiems asmenims. Sąraše šiuo metu yra bemaž 60 besislapstančių nusikaltėlių.

„Siekiant atkreipti dėmesį į ieškomus, įtariamus ar nuteistus už seksualinius nusikaltimus, asmenis, 19 Europos valstybių pradeda komunikacijos kampaniją, kurioje prašoma visuomenės pagalbos ieškant pavojingiausių Europos seksualinių nusikaltėlių“, – rašoma departamento pranešime.

Tarptautinėje kampanijoje „Most Wanted“ dalyvauja Belgijos, Bulgarijos, Kroatijos, Kipro, Danijos, Suomijos, Prancūzijos, Vokietijos, Italijos, Latvijos, Lietuvos, Liuksemburgo, Maltos, Nyderlandų, Lenkijos, Rumunijos, Ispanijos, Švedijos ir Jungtinės Karalystės teisėsaugos institucijos.

Ieškomiausias lietuvis šiame sąraše – 1981 metais gimęs Egidijus Potockis. Kauno apskrities policija dėl trijų seksualinių nusikaltimų jo ieško nuo 2014 metų. Tarptautinė E. Potockio paieška paskelbta prieš penkerius metus.

Europoje ieškoma ir 1982 metais gimusio Edgaro Kalasūno, jis įtariamas nužudymu, sunkiu kūno sužalojimu ir dalyvavimu nusikalstamame susivienijime.

Nuo pernai birželio teisėsaugos ieškomas Renaldas Kanys – kiek žemiau sąraše. 1973 metais gimusį vyrą Lietuvos teisėsauga įtaria dalyvavus nusikalstamame susivienijime, kontrabanda, disponavimu narkotinėmis medžiagomis ir žmogžudyste.

Policijos departamento teigimu, nuo 2016-ųjų, kai buvo pradėta ši tarptautinė kampanija, jau sulaikytas 91 asmuo, kurio duomenys buvo paskelbti kampanijos tinklalapyje. Mažiausiai 33 ieškomi asmenys sulaikyti remiantis žmonių suteikta svarbia informacija.