Ieties metimo kvalifikacijoje pasirodęs Lietuvos rekordininkas įrankį nusviedė 82.35 m ir su penktu rezultatu tarp 36 dalyvių pateko į pirmą čempionato finalą.

Birželio pradžioje į varžybas po priverstinos 22 mėnesių pertraukos grįžęs lengvaatletis tęsia nuostabų sugrįžimo sezoną. Prieš beveik 3 mėnesius nedrąsiai apie patekimą į Budapeštą svarstęs E. Matusevičius ne tik pasiekė šį tikslą, bet patekęs tarp dvylikos geriausių pasaulyje viršijo visų lūkesčius.

Edžio kelias į pasaulio čempionatą buvo nenuspėjamas ir iššūkių nestokojantis. Sugrįžimo varžybose, LLAF taurėje, vos 71.42 m ietį numetęs sportininkas netrukus pateikė sensaciją. Nepraėjus net trims savaitėms, E. Matusevičius startavo Europos komandiniame čempionate, kur nusviedė ietį 84.22 m ir ne tik laimėjo antrą divizioną, bet ir iškovojo Europos žaidynių sidabrą.

Liepos pradžioje lietuvio laukė dvejos varžybos Estijoje (81.80 m) bei Suomijoje (80.80 m), kuriose pavyko iškovoti pirmas vietas, o viską vainikavo liepos paskutinėmis dienomis vykęs Lietuvos čempionatas, kuris buvo penktasis, patekimui į reitingus, reikalingas startas. Palangoje pirmu bandymu 80.23 m rezultatą užfiksavęs Edis tapo čempionu, o saugodamas kūną daugiau bandymų nebeatliko. Šių penkių rezultatų užteko patekimui į Budapeštą.

Pasaulio čempionato kvalifikacijoje pirmu mėginimu 78.44 m numetęs ietį E. Matusevičius tuo metu užėmė keturioliktą vietą, kurios finalui nepakako. Visgi, jau po antro metimo situacija lentelėje drastiškai pasikeitė, kadangi lengvaatletis aukštyn pakilo net devyniomis pozicijomis.

„Geras metimas, nejaučiau, kad nuskris 82 metrus. Kaip ir visą sezoną nejaučiu, kad nulėks toliau nei lekia. Dar yra, ką pataisyti, nes techniškai toli gražu iki normalaus, gero metimo. Gal tie metai pertraukos davė tą nejautimą“, – svarstė sportininkas, kuris neslėpė džiaugsmo pirmą kartą įveikus kvalifikacijos barjerą.

Norėdamas pasaugoti save, trečio metimo ietininkas nusprendė neatlikti: „Buvo jauduliukas, kad gali apmesti. Iš kitos pusės, sunkiai tikėtina, kad 7–8 žmonės numestų toliau. Šiaip achilą dar skauda, tai pasitaupiau, rizikavau. Sektoriuje adrenalinas padaro savo ir tuos skausmus nuima. Mane varžybose matote 100 proc., nes atiduodu viską, ką turiu.“

Rugpjūčio pradžioje Kinijoje vykusioje universiadoje jau antrą kartą aukso medalį laimėjęs Edis lygino Azijos karštį su Europos: „Reikės į ledo vonią įlisti, gerai atsigaivinti, nes tikrai sektoriuje nežmoniškas karštis. Dabar Kinijoje dalyvavau pasaulio universitetų žaidynėse, ten irgi buvo karšta ir drėgmė didelė, bet čia atrodo dvigubai karščiau.“

„Budapešto stadione sektorius geras, danga labai gera ir gan kieta. Sakyčiau, kad greitiems metikams ji tinka. Prieš finalą reikės gerai atsigauti, pasidaryti mankštelę, pagalvoti, ką pataisyti. Tas penktas rezultatas nieko nesako, nes finalas bus naujos varžybos, nauji 3 bandymai, poto dar 3 jei papuoli į aštuntuką. Jokio spaudimo, dabar tiesiog mėgausiuosi savimi, kovosiu, atiduosiu viską, ką galiu, ir ką turiu“, – teigė kovingai nusiteikęs E. Matusevičius. Pasak jo, sezono tikslas buvo permesti 80 m žymą ir galbūt patekti į pasaulio čempionatą, o patekimas į jo finalą – puikus bonusas.

Vyrų ieties metimo finalas vyks sekmadienį 21:15 val., o jį tiesiogiai transliuos LRT Plius televizija ir portalas lrt.lt

Pirmąją čempionato dieną lietuviai užbaigė aštunti, po antros šoko į net ketvirtą poziciją (tuo metu iki trečioje vietoje buvusių slovėnų trūko 35.5 taško – aut. past.), o finalinę varžybų dieną tik paskutinėse rungtyse užkopė į išsvajotą trečią vietą, kuri reiškia patekimą į elitą – Europos komandinio čempionato aukščiausiąjį divizioną.

Trečiąją čempionato dieną šalies sportininkai džiugino individualiais pasiekimais ir užimtomis vietomis – Edis Matusevičius iškovojo komandos vienintelę pergalę, Greta Karinauskaitė ir Gediminas Truskauskas nuskynė antrąsias vietas, o trečiosiomis vietomis džiaugėsi Jogailė Petrokaitė ir Gabija Galvydytė. Be to, lengvaatlečiai užfiksavo net penkis geriausius Lietuvos sezono rezultatus.

Po Lietuvos atstovų triumfo Lietuvos lengvosios atletikos federacijos generalinė sekretorė ir komandos vadovė Nijolė Medvedeva neslėpė džiaugsmo: „Neįtikėtina, mes būsime aukščiausiame Europos divizione! Fantastika, mūsų komanda – superinė. Visi atidavė visas jėgas ir pasirodė puikiai.“

„Kaip minėjau čempionato pradžioje, kiekvienas taškelis ar pusė yra labai svarbu. Mūsų sportininkai labai stengėsi, todėl esame labai laimingi“, – emocijomis dalinosi N. Medvedeva.

„Labiausiai mus motyvavo federacijos prezidentas Eimantas Skrabulis, kuris ragino tikėti ir turėti viltį. Sąžiningai galvojome, kad ketvirta vieta bus super, bet viršijome savo lūkesčius, todėl labai džiaugiamės“, – pasakojo komandos vadovė.

Sėkmės kalvių Nijolė išskirti nenorėjo: „Tikrai nieko neišskirsiu, nes komanda yra komanda. Visi prisidėjo, kiek galėjo. Ačiū visiems!“

Net trijose rungtyse (400 m, 4x100 m ir 4x400 m estafetės) taškų komandai atnešusi Modesta Justė Morauskaitė po varžybų jautė nuovargį: „Tiek fiziškai, tiek emociškai esu labai pavargus. Grįžau po traumos ir iš karto į tokį didelį renginį, kur spaudimas tikrai didelis.“

„Vakar netikėjome, kad mes galime, o šiandien tai padarėme. Emocijos plūsta per visus galus. Labai labai smagu“, – komanda didžiavosi Modesta.

Sprinterė paskutinėje rungtyje (4x400 m mišri estafetė) bėgo paskutinė ir prieš akis matė pagrindines varžoves: „Žinojau tiek, kad mūsų tikslas – aplenkti slovėnus. Mano asmeninis tikslas buvo laikytis arti slovėnės. Aš ją puikiai pažįstu, nes kartu jau daug metų dalyvaujame varžybose ir ji yra be galo pajėgi atletė.“

„Labai norėjau ją aplenkti, bet šiai dienai aš esu per silpna tam, bet atidaviau visą save. Kai finišavome, nežinojau, kurioje vietoje esame, bet komanda labai džiaugėsi ir iš to supratau, kad mes pakliuvome į pirmąjį divizioną“, – po finišo kalbėjo M. Morauskaitė.

Sportininkė nekantrauja jėgas išbandyti ir stipriausiame divizione: „Mūsų Lietuvos komanda yra be galo pajėgi, turime daug tarptautiniame lygyje stiprių atletų. Mes ten dalyvausime ir pasirodysime labai gerai“.

Mišrioje estafetėje lietuviai (Lukas Sutkus, Ema Sarafinaitė, Tomas Keršulis, Modesta Justė Morauskaitė) užėmė ketvirtą vietą (3 min. 15,95 sek.), o slovėnai atbėgo pirmi (3 min. 14,72 sek.) ir 3.5 taško skirtumą ištirpdė iki 0.5.

Po daugiau nei 22 mėnesių pertraukos į tarptautines varžybas grįžęs E. Matusevičius ietį numetė 84.22 m. „Tokio rezultato tikrai nesitikėjau. Viskas dėliojosi taip, kad, atrodo, neskris ta ietis.“

Pasak Edžio, prie tokio pasirodymo prisidėjo tiek palaikymas, tiek ir stadionas: „Danga labai gera. Apskritai, esu išsiilgęs tokių didelių stadionų ir varžybų. Manau, kad atmosfera man padėjo.“

Dėl patekimo į pasaulio čempionatą Vengrijoje (rugpjūčio 19–27 d.) kovojančiam ieties metikui iki normatyvo pritrūko vos 0.98 m. „Šis rezultatas suteikia motyvacijos, pats geriau pasijutau. Po pirmo starto birželio pradžioje LLAF taurėje (71.42 m) buvau nusivylęs“, – teigė sportininkas.

„Tikiu, kad galiu geriau ir netgi galėjau geriau, bet turiu problemų su šonu, todėl prioritetas dabar jį išsigydyti“, – apie ateities planus kalbėjo E. Matusevičius.

3000 m kliūtiniame bėgime G. Karinauskaitė užėmusi antrą vietą distanciją įveikė per 9 min. 28,48 sek. ir užfiksavo antrą geriausią rezultatą savo karjeroje. „Pasirodymą vertinčiau neblogai, jausmas buvo visai geras. Labai sunku nebuvo, aišku, gale distancijos nori nenori nebūna lengva, bet prie tokių oro sąlygų rezultatas geras“, – po rungties pasakojo Greta.

Didžiąją distancijos dalį pirma buvusi lengvaatletė teigė, jog tai taktinis aspektas: „Dabar visus paskutinius startus vedžiau ir supratau, kad taip man yra geriausia. Tokiu atveju aiškiai matau kliūtį, o tai yra pranašumas. Buvo startas, kai bėgau grupėje, o tai buvo žymiai sunkiau nei vesti pačiai.“

Rungtyje Gretą įveikė tik slovėnė Maruša Mišmaš Zrimšek, kuri 3000 m kl/b įveikė per 9 min. 23,41 sek.

Antrąją vietą iškovojo ir 15 taškų Lietuvai atnešė ir G. Truskauskas, kuris 200 m rungtį įveikė per 20,60 sek. „Lūkesčiai šio starto išsipildė su kaupu. Buvo tikslas pasigerinti geriausią sezono rezultatą, o šiandien viskas gerai klostėsi, konkurencija ir oro sąlygos puikiai tiko“, – pasirodymą komentavo sprinteris.

„Prieš daugiau nei savaitę startavau ir sekėsi sunkiau, forma sezono pradžioje dar nemaksimali. Tikslas aukščiausią forma pasiekti rugpjūčio gale, pasaulio čempionatui, o nuo liepos vidurio norėtųsi rezultatų stabilumo“, – apie sekančius startus kalbėjo Gediminas. 200 m distancijoje sportininką aplenkė tik slovakas Janas Volko (20,53 sek.).

Antrą geriausią rezultatą karjeroje (6.60 m) užfiksavusi šuolininkė į tolį J. Petrokaitė ketvirtadienį iškovojo trečią vietą, o nugalėtoja serbė Milica Gardaševič nušoko 6.82 m. „Pradžia buvo sunkoka, nes nors ir žinojau, kad jaučiuosi gerai, užtrukau, kol suradau savo ritmą. Gerai susiklostė visos varžybos, nes gavau visus šešis šuolius, todėl džiaugiuosi“, – patirtimi po rungties dalinosi Jogailė.

Lengvaatletė neslėpė, jog ją motyvavo ir nuostabus šuolininko Mariaus Vadeikio pasirodymas trečiadienį (7.80 m ir po 12 metų pakartotas asmeninis rekordas): „Mariukas labai motyvavo. Prieš rungtį pasakė, kad mylėčiau takelį, nes jis labai geras. Marius tikrai buvo įkvėpėjas“.

Dar vieną asmeninį rekordą pagerinusi G. Galvydytė 1500 m nuotolį įveikė per 4 min. 09,48 sek. Tai šeštas rezultatas Lietuvos istorijoje, kuris Gabijai atnešė trečią vietą komandiniame čempionate. „Pasirodymą vertinu gerai, žinojau, kad gerinsiu asmeninį rekordą. Šią rungtį sezone teko bėgti vos kartą, todėl žinojau, kad dabar esu geresnės formos“, – užtikrinta buvo G. Galvydytė.

Visgi, pastaroji neslėpė, jog tikėjosi pasirodyti dar geriau: „Norėjau bėgti greičiau, bet reikėjo daug jėgų atiduoti ir paspausti varžoves paskutiniame rate, kad pakeltume tempą.“

„Džiaugiuosi, nes kad ir mane aplenkė, laikas nebūtų toks jei nebūčiau spaudusi. Dėl komandos spaudžiau kiek galėjau ir siekiau aplenkti slovėnę bei surinkti kuo daugiau taškų“, – bėgimą komentavo 14 taškų iškovojusi sportininkė, kuri nuo pirmoje vietoje finišavusios rumunės Claudios Mihaelos Boboceaos atsiliko vos 0,80 sek.

Ketvirtą vietą paskutinę antrojo diviziono dieną užėmusi šuolininkė į aukštį Airinė Palšytė (1.91 m) teigė, jog viskas klostosi pagal planą: „Sezono pradžioje sakiau, kad geriausia forma suplanuota liepos ir rugpjūčio mėnesiams. Atranka į 2024 metų Paryžiaus olimpines žaidynės atsidaro tik liepos 1 d., tad viskas, kas vyksta iki tol, praktiškai nėra svarbu.“

„Atstovauti Lietuvai komandiniuose ir kituose čempionatuose visada yra labai svarbu. Neprisimenu, kada tokio rango varžybose atstovaudama šalį šokau mažiau nei 1.90 m. Stengiausi ir šiandien susikaupti bei visą dėmesį sutelkti rezultatui“, – pasakojo Airinė.

Šuolininkė į aukštį pridūrė, jog ją nuo trečios vietos skyrė vos vienas šuolis: „Šiek tiek gaila, nes su tuo pačiu rezultatu galėjau likti ir trečia, tai būtų komandai atnešę dar daugiau taškų. Iš kitos pusės, kovoti su ukrainiete Yaroslava Mahuchikh (pirma vieta – 1.97 m) šiai dienai šansų tikrai nėra, ji iš kitos kosmoso srities. Apskritai, ši rungtis dabar yra labai stipri ir, manau, kad šio diviziono A grupės merginos yra stipriausios šuolininkės.“

A. Palšytė pasidžiaugė ir gerėjančia forma bei augančiais rezultatais, tačiau pabrėžė žiūrovų trūkumą stadione: „Geriausias sezono rezultatas pagerintas 5 cm, todėl tikrai esu patenkinta. Stadionas nuostabus, čia vyksta ir aukščiausio lygio „Deimantinės lygos“ varžybos, bet žiūrovų tikrai trūksta. Tikiuosi susirinks daugiau į pirmojo diviziono varžybas.“

5–6 vietas vyrų šuolio į aukštį sektoriuje pasidalino Juozas Baikštys, kuris įveikė 2.15 m. „Visas birželis sudėtingas, nes techniškai nepavyksta visko įgyvendinti. Visą birželį nesišoka, o 2.15 m yra tikrai ne tas rezultatas dėl kurio treniruojuosi“, – teigė J. Baikštys.

„Dabar laukia trijų savaičių pertrauka. Galvoju, kad liepos bei rugpjūčio mėnesiams forma pagerės, pagerinsime techniką ir būsiu stipresnis“, – optimizmo neprarado lengvaatletis. Jo rungtyje nugalėjo bulgaras Tihomiras Ivanovas (2.24 m).

Šeštoje vietoje šįkart liko ieties metikė Liveta Jasiūnaitė, kuri įrankį numetė 57.46 m. „Šiuo metu sunku pasakyti, kas atsitiko. Apšilimo metu buvo viskas gerai, o poto, galbūt, įsitempiau ir nepavyko sudėti akcentų ten, kur jie turi būti. Stadionas ir oro sąlygos tikrai buvo puikios, bet palaikymo šiek tiek trūko“, – po rungties komentavo Liveta. Ietį toliausiai sviedė latvė Lina Mūze (62.38 m).

5000 m distanciją Giedrius Valinčius įveikė dešimtas (14 min. 13,93 sek.) ir nuo nugalėtojo serbo Elzano Bibičiaus atsiliko 19,98 sek.. Vienuoliktas vietas iškovojo ir po šešis taškus komandai uždirbo Lukrecija Sabaitytė (200 m – 23,71 sek.) bei Šarūnas Banevičius (rutulio stūmimas – 16.93 m). Jų rungtyse atitinkamai nugalėjo atstovė iš Kipro Olivia Fotopoulou (22,71 sek.) ir kroatas Filipas Mihaljevičius (21.33 m).

Be Lietuvos į stipriausią divizioną dar pateko pirmi likę vengrai (456.5 taško) bei ukrainiečiai (435.5). Lietuva surinko 372.5 taško, o ketvirtoje vietoje likusi Slovėnija – 372. Penktadienį–sekmadienį tame pačiame stadione vyks pirmojo diviziono varžybos, kur susikaus dar 16 komandų. Trys paskutinės iškris į antrąjį divizioną.

Po pirmojo diviziono rezultatų paaiškės atskirų rungčių prizininkai, kurie iškovos Europos žaidynių medalius. Kitas Europos lengvosios atletikos komandinis čempionatas vyks 2025 metais.

Praėjusį rudenį Vilniaus „Cosma“ klubo nariui buvo atlikta alkūnės operacija, po kurios į treniruočių ritmą pavyko sugrįžti tik dabar.

Pernai Tokijo olimpinėse žaidynėse E.Matusevičius ieties metimo rungtyje užėmė aukštą 14 vietą (81,24 m), nuo finalo atsilikęs vos per dvi pozicijas. Vėliau ietininkas dar sudalyvavo Baltijos čempionate, o po sezono nusprendė gultis po chirurgo skalpeliu.

„Visą sezoną jaučiau, kad kažkodėl neina išpildyti metimo. Nežinojau, kodėl ir atrodė, kad pats kūnas metimo metu mane stabdo. Po sezono pasidariau magnetinį rezonansą ir pamatėme, kad yra atskilę du kaulai alkūnduobėje. Tai neleido man ištiesti rankos ir užbaigti metimo. Nusprendėme daryti operaciją, jog galėčiau tą ranką ištiesti ir ji normaliai funkcionuotų. Buvo atlikta operacija, vėliau reabilitacija, kuri buvo sunki. Prasidėjo sąnario uždegimas, porą mėnesių nieko nedariau, bet nė trupučio nepagerėjo. Tada pradėjau vartoti vaistus, situacija pasitaisė, o dabar pamažu grįžtu į treniruočių rėžimą“, – pasakojo E.Matusevičius.

„Cosma“ lengvaatletis tikėjosi, kad sezono praleisti neteks ir prieš vasarą netgi mėtė ietį. Vis dėlto, kaip pripažįsta pats sportininkas, sugrįžimas į treniruočių ritmą buvo skubotas.

„Galbūt paskubėjome, truputį per silpnai atlikome reabilitaciją. Atrodė, kad operacija buvo paprasta, išėmė kaulus ir viskas, bet neatsižvelgėme į tai, kad išėmus kaulus pailgėjo rankos amplitudė. Visą sezoną ji buvo sutrumpėjusi ir pirmiausiai reikėjo ją atstatyti. Per anksti pradėjau stipriai mėtyti ir tai lėmė, kad turėjau praleisti visą sezoną, nors jam ruošiausi ir norėjau startuoti“, – teigė E.Matusevičius.

Sportininkui priklausantis Lietuvos rekordas įspūdingas – net 89,17 m. Tokio rezultato pakaktų norint iškovoti medalį bet kuriose svarbiausiose planetos varžybose. Vis dėlto kurį laiką po operacijos Edmunto Matusevičiaus auklėtinis įrankio negalėjo numesti net 20 metrų.

„Visą laiką kai nutinka kažkas blogo, atsiranda minčių, kad galbūt išvis nebegalėsiu mėtyti. Gerai, kad kelyje pasitaiko geri žmonės, padeda ir parodo, kad viskas yra įmanoma bei galima atsistatyti po bet kokių traumų. Ačiū Zigmui Živatkauskui ir Linui Valentukevičiui, kurie padėjo ir padeda atsistatyti. Galiu mėtyti be skausmo normalų atstumą. Buvo taip, kad net 20 metrų negalėjau numesti, nes iškart alkūnėje atsirasdavo didžiulis skausmas“, – sakė vienas iš „Cosma“ ekipos lyderių.

Beje, Tokijo žaidynėse E.Matusevičius galėjo pretenduoti į dar aukštesnę poziciją, tačiau kortas sujaukė prieš pat išvyką į Japoniją užklupęs Covid-19 virusas.

„Kiek prisimenu, prieš olimpiadą paskutinės treniruotės metu Lietuvoje pasiekiau treniruočių rekordą – 82 metrai. Tada susirgau kovidu, jis kirto ir ietis nebeskrido 80 metrų. Dar džiaugiausi, kad olimpiadoje pavyko tiek numesti. Visą laiką norisi geriau, tai nuoskauda liko. Aišku, pasisekė užimti 14 vietą, bet gaila, kad likau per dvi pozicijas nuo finalo. Norėtųsi finalo Paryžiuje, revanšo, bet gyvenu šia diena, nebeskubu ir stengiuosi klausyti savo kūno, kad nepadaryčiau antrą kartą tokios klaidos“, – šyptelėjo E.Matusevičius.

A grupės atrankoje vilnietis atliko tris bandymus, tačiau nė vienas jų nebuvo toks, kuris tenkintų olimpinėse žaidynėse debiutuojantį sportininką ir jo trenerius.

79.5 m, 81.24 m ir 80.13 m. – skaičiai, kurie paliko lietuvį už finalo linijos. A grupėje E.Matusevičius liko devintas, o galiausiai finišavo tarp 32 dalyvių finišavo keturioliktas. Nuo finalo lietuvį skyrė 86 cm.

Dabar Lietuvos sporto universiteto (LSU) studentas yra geriausias šalies ietininkas, nors anksčiau ta pačia dešiniąja ranka jis mėtydavo ne ietį, o beisbolo kamuoliuką.

E. Matusevičiaus teigimu, ieties metimas jam priminė nedidelio, bet gana kieto ir sunkaus beisbolo kamuolio svaidymą, todėl tranformacija iš vienos panašios judesių technikos reikalaujančios sporto šakos į kitą sudėtinga nebuvo.

„Vienu metu lankiau ir beisbolą, ir ieties metimą. Žinoma, iš pradžių mums apskritai neleisdavo mesti ieties, todėl mėtydavome kamuoliukus. Beisbolo komandoje būdavo keli geri žaidėjai, kiti – jau ne tokio lygio ir jie tempdavo komandą žemyn. Tai man labai nepatikdavo ir norėjosi, kad už viską būtum atsakingas tik tu pats“, – kalbėjo individualumą mėgstantis E. Matusevičius.

Neaišku, kiek toli dabar nuskristų LSU studento mestas beisbolo kamuoliukas, tačiau ieties metimo rungtyje olimpiečiui sekasi tikrai neprastai – birželio 26 dieną Palangoje vykusiame Lietuvos lengvosios atletikos čempionate E. Matusevičius ietį nusviedė 83,53 metrus.

„Šį sezoną mano ietis visose varžybose skrido daugiau nei 81 metrą, tačiau vis dar „įeidinėju“ į geresnę formą, – teigė sportininkas. – Džiugu, kad tai matosi, nes ietis su kiekvienu metimu skrenda vis toliau ir toliau. Kaip studentams pritrūksta vienos nakties, taip ir man pritrūko vienų ar dvejų varžybų, kad ta ietis skristų dar toliau, tačiau Tokijui tikrai jaučiuosi pasirengęs.“

E. Matusevičiui olimpinės žaidynės Tokijuje bus pirmosios jo sportinėje karjeroje. Išsvajoto olimpinio krikšto sportininkui teko palaukti šiek tiek ilgiau nei įprastai, mat pasaulį sustingdė koronaviruso pandemija.

Japonijoje 2020-aisiais turėjusios vykti olimpinės žaidynės buvo perkeltos į 2021 metus, o sportininkų pasirengimo laikotarpiu laikomas olimpinis ciklas pailgėjo metais – iki penkerių.

„Tie penkeri olimpinio ciklo metai pasidalijo į kelis etapus. Pirmuosius trejus metus augau savo rungtyje, brendau kaip sportininkas, o kiti dveji metai jau buvo tikslingas ėjimas olimpinių žaidynių link. Taip ir nutiko – 2019 metais kišenėje jau turėjau olimpinį kelialapį“, – prisiminė E. Matusevičius.

„Mano svajonėse olimpinės žaidynės atrodydavo taip, kad visur yra minios žmonių, palaikančių mylimus sportininkus. Deja, šiemet to nebus, – tęsė ietininkas. – Dabar net nežinau, ko tikėtis, nes girdime kalbų, kad didžiąją dalį laiko tiesiog praleisime kambariuose ir būsime uždaryti tarp keturių sienų. Tai tikrai bus šiek tiek kitokios olimpinės žaidynės.“

Tokijo olimpinės žaidynės bus pirmosios istorijoje, kai dėl koronaviruso į Japoniją sportininkai vyks vieni ir paskui juos sekti negalės nei artimi žmonės, nei atletų sirgaliai.

Visgi E. Matusevičiui čia pasisekė kiek geriau nei kitiems lietuviams, nes į Japoniją drauge su lengvaatlečiu vyks jo tėtis, treneris Edmuntas Matusevičius.

Lietuvos olimpiečio teigimu, tėčio buvimas šalia suteiks dar daugiau motyvacijos parodyti gerą rezultatą, kurio sportininkas tikisi Tokijo olimpinių žaidynių ieties metimo rungtyje.

„Girdėti himną, skambantį man stovint ant nugalėtojo laiptelio, būtų pasakiškas jausmas. Lietuva yra mano gimtinė, šalis, kurioje gimiau ir augau, vieta, kurioje gyvena mano šeima. Atstovaudamas Lietuvai jaučiuosi lyg atstovaučiau visiems savo pažįstamiems lietuviams. Tai sukuria jausmą, kad stadione esi ne vienas – tave palaiko visa Lietuva“, – pasakojo E. Matusevičius.

Lietuvos sporto universiteto Treniravimo sistemų studijų programoje studijuojantis ieties metikas džiaugėsi Universitete įgyjamomis žiniomis ir lanksčiu paskaitų grafiku, leidžiančiu suderinti mokslą ir sportinę veiklą.

„Esu pasirinkęs ištęstines studijas, todėl galiu derinti jas su pasirengimu varžyboms. Atsiskaitymai dažniausiai būna tada, kai man poilsis ar varžybų apskritai nėra. Labai džiaugiuosi, kad pasirinkau Lietuvos sporto universitetą, nes vargu ar kitur pavyktų taip gerai suderinti studijas su savo sportine karjera“, – džiaugėsi E. Matusevičius.

Olimpiečio startas ieties metimo rungtyje – rugpjūčio 4 dieną. Tokijo olimpinės žaidynės po dviejų savaičių įtemptų kovų finišuos rugpjūčio 8-ąją.

Skiepas neapsaugojo

Lengvosios atletikos federacija oficialiai patvirtino, kad daugiau nei prieš savaitę COVID-19 užsikrėtė Edis Matusevičius, nors ieties metikas buvo paskiepytas dviem vakcinos dozėmis.

E.Matusevičiaus startas olimpiadoje numatytas rugpjūčio 4-ąją.

"Liga ikiolimpiniam pasiruošimui įtakos tikrai turėjo: ketinome treniruočių stovykloje Palangoje padidinti krūvius, tačiau susijaukė planai, o saviizoliacijoje buvo sunku kažką nuveikti. Neturėjau normalių sąlygų, tad stengiausi judėti su tokiais įrankiais, kokius turėjau. Numečiau 3–4 kg, nors maitinausi normaliai, reguliariai. Iš pradžių – sunku, energijos nebuvo išvis, bet po kelių dienų šiek tiek palengvėjo. Dabar sveikatos būklė gera. Tikiu, kad dar galiu atsigauti psichologiškai, žiūriu pozityviai į olimpines žaidynes ir manau, kad dar turiu laiko pasiekti geresnę sportinę formą", – teigė lengvaatletis.

Lietuvos olimpinėje rinktinėje kartu su E.Matusevičiumi bus Liveta Jasiūnaitė (ieties metimas), Airinė Palšytė (šuoliai į aukštį), Agnė Šerkšnienė (400 m bėgimas), Brigita Virbalytė (20 km sportinis ėjimas), Diana Zagainova (trišuolis), Adrijus Glebauskas (šuoliai į aukštį), Andrius Gudžius (disko metimas), Arturas Mastianica (50 km sportinis ėjimas), Gediminas Truskauskas (200 m bėgimas) ir Marius Žiūkas (20 km sportinis ėjimas).

Skilo šonkaulis

Per treniruotę Vilniaus rajone kartu su žirgu parkrito ir skaudžiai susitrenkė Londono olimpiados, dukart pasaulio ir daugkartinė Europos čempionė Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė.

COVID-19 užsikrėtė Edis Matusevičius, nors ieties metikas buvo paskiepytas dviem vakcinos dozėmis.

Neoficialiais duomenimis, šiuolaikinės penkiakovės atletei skilo šonkaulis.

Olimpietė praleido Europos čempionatą, kuris vyko liepos 4–11 d. Žemutiniame Naugarde (Rusija).

Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės federacijos (LŠPF) atstovas Dalius Matvejevas informavo, kad L.Asadauskaitė-Zadneprovskienė vėl treniruojasi, žaidynėse dalyvaus.

"Jojimas – didžiausia loterija ir didžiausia laimė. Tam reikia Fortūnos palankumo, kad pasisektų susitarti su gyvūnu. Tai tikrai priklauso ne nuo sportininko: kažkas žirgui atsitiks, kažko nepanorės, gali viską sujaukti. Man taip ir buvo Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse – žirgas tiesiog nesileido jodinėjamas", – viename interviu sakė penkiakovininkė.

Balandžio mėnesį Bulgarijoje per pasaulio taurės varžybas L.Asadauskaitė-Zadneprovskienė buvo užsikrėtusi koronavirusu.

Šiuolaikinės penkiakovės varžybos Tokijo žaidynėse prasidės rugpjūčio 5-ąją, jose Lietuvai kartu su olimpine čempione atstovaus Gintarė Venčkauskaitė-Juškienė ir Justinas Kinderis.

Žirgai: L.Asadauskaitė-Zadneprovskienė patyrė incidentų per jodinėjimo treniruotes ir varžybas. / ltok.lt nuotr.

Iškrito iš rikiuotės

Nesėkmių neišvengė olimpinius kelialapius turėję kitų šalių sportininkai.

Gali būti, kad Tokijo žaidynes dėl apmaudžios traumos praleis šuolininkas su kartimi prancūzas Renaud Lavillenie – Londono olimpiados čempionas per treniruotę susižeidė kulkšnį.

"Gydytojų išvada: lūžio nėra, bet patempimas – labai stiprus. Viliuosi atsigauti iki olimpiados, tačiau tvirtų garantijų nėra", – sakė lengvaatletis.

Kanados moterų irklavimo aštuonvietės įgulos narė Kasia Gruchalla-Wesierski sporto bazėje važiavo dviračiu ir nukrito. Traumuotai sportininkei prireikė operacijos.

Birželio 28-ąją per pratybas nugarą susižeidė Rio de Žaneiro olimpiados čempionas ieties metikas Thomasas Roehleris. 29-erių metų vokiečio asmeninis rekordas – 93,90 m – yra trečias rezultatas pasaulyje per visą lengvosios atletikos istoriją.

Didelė tikimybė, kad Tokijo žaidynėse nestartuos Slovakijos dviračių sporto žvaigždė Peteris Saganas.

Birželio 28-ąją per daugiadienių lenktynių "Tour de France" trečią etapą P.Saganas pateko į griūtį ir susižeidė kelio sąnarį. Iš pradžių trauma atrodė nesudėtinga, dviratininkas tęsė varžybas, bet netrukus jo savijauta pablogėjo – išsivystė uždegimas, teko kreiptis į chirurgus.

59-se „Zlata tretra“ varžybose Ostravoje (Čekija) Adrijus Glebauskas užėmė antrą vietą – 2.20 m (2.10/1 2.15/1 2.20/1 2.24/xxx). Nugalėjo baltarusis Maksimas Nedasekau (2.24).

Andrius Gudžius diską numetė 64.88 m (64.06; 64.56; 64.69; 63.03; 64.88; x) ir užėmė trečią vietą.

Jį pralenkė švedai Danielis Stahlis (66.42 m) ir Simonas Petterssonas (65.90).

22-ose „Anhalt 2020“ varžybose Dessau-Rosslau (Vokietija) trečią vetą užėmė Edis Matusevičius – 75.94 m (74.55; 75.88; 72.35; 75.94; 73.88; x). Nugalėjo Johannesas Vetteris (Vokietija) – 86.17 m.

Roverete (Italija) „Palio Citta della Quercia“ varžybose Liveta Jasiūnaitė numetė ietį 55.43 m (55.43; 54.98; 52.12; 53.29; 50.78; 51.88). Tai buvo ketvirtas vakaro rezultatas, o nugalėjo vokietė Christin Hussong (61.13).

Legendiniam lakūnui Steponui Dariui iki pirmo šalies čempionato nugalėtojo titulo pritrūko vos 18 centimetrų – ieties metime jis iškovojo sidabrą. Greičiausiai po šių pirmenybių istorinei Lietuvos asmenybei kilo mintis suprojektuoti ir ant Vytauto kalno 1925 metais iškilusį stadioną, kuris dar vėliau buvo pavadintas S.Dariaus ir S.Girėno garbei.

Kiekvienas sportininkas kuria istoriją. Istorija bus kuriama ir rugpjūčio 7-8 dienomis Palangoje vyksiančiame 97-ame Lietuvos lengvosios atletikos čempionate. Atšaukus arba perkėlus daugumą tarptautinių lengvaatlečių startų, pirmenybės pajūryje tapo svarbiausiomis metų varžybomis.

„Kodėl verta atvykti stebėti čempionatą? Palangoje bus visi geriausi Lietuvos lengvaatlečiai – Edis Matusevičius, Liveta Jasiūnaitė, Airinė Palšytė, geriausi sprinteriai, Agnė Šerkšnienė, Modesta Morauskaitė, Diana Zagainova. Visi, visi, visi geriausi dalyvaus čempionate, visa Lietuvos lengvaatlečių viršūnė. Dėl to tikrai reikėtų apsilankyti, pasižiūrėti, bus gerų rezultatų ir gražių kovų“, – apsilankyti kvietė Andrius Gudžius, ir pats sieksiantis šešto šalies čempiono titulo.

Europos ir planetos disko metimo čempionas šį sezoną pradėjo sėkmingai: geriausias jo rezultatas – 68,68 m – šio sezono sąrašuose yra ketvirtas. Vaclovo Kidyko auklėtinis neslepia – sportinės formos pikas šiemet buvo planuojamas būtent čempionatui Palangoje.

„Treniruotės rodo, kad pasiekti formos piką pavyko, o ar pavyks tą parodyti varžybose, pamatysime po čempionato“, – sakė A.Gudžius.

Pribloškiančių rezultatų Lietuvos pirmenybėse būna kone kasmet. Pernai žybtelėjo ietininkas Edis Matusevičius, pasiekęs šalies rekordą ir ketvirtą 2019-ųjų rezultatą planetoje – 89,17 m.

„Smagus rekordas, aukštas rezultatas. Sugrįžus į Palangą yra tas jausmas, kad čia mano stadionas, kad jis padeda“, – šyptelėjo E.Matusevičius, šiuo metu stovyklaujantis šiame pajūrio mieste.

Lietuvos čempionate dalyvaus 13-ika Tokijo olimpinės rinktinės kandidatų bei 11 paralimpinės rinktinės lengvaatlečių. Pirmenybės bus pirmosios, kuriose sportininkai su negalia varžysis drauge su sveikaisiais: birželį Lietuvos lengvosios atletikos federacija (LLAF) ir Lietuvos paralimpinis komitetas (LPAK) pasirašė bendradarbiavimo sutartį.

„Pagaliau vyksta realūs neįgaliųjų integracijos veiksmai, parodoma, kad neįgalieji tikrai gali daug ir jų pasiekimai yra pripažįstami. Be to, nesportuojantys neįgalieji gali suprasti, kad viskas su jais yra tvarkoje, o jų bėdos, problemos yra toleruojamos. Neįgaliųjų integracija visiems gali padėti suprasti, kad patiriamos problemos yra įveikiamos, visos kliūtys yra įveikiamos, matant, kaip sportininkai su negalia įveikia save“, – teigė Europos neįgaliųjų 100 m vicečempionas Danas Sodaitis.

Negalią turintis sprinteris ne vienerius metus sėkmingai konkuruoja su sveikaisiais sportininkais Lietuvos čempionatuose. Praėjusiais metais šalies pirmenybėse D.Sodaitis pranoko daugiau nei pusę varžovų, iškopė į B finalą ir galutinėje įskaitoje užėmė 11 vietą. Geriausias jo rezultatas – 11,09 sek.

„Džiaugiuosi, kad aplink mane yra supratingų žmonių, turiu puikų trenerį Martą Skrabulį, puikų sporto klubą „Cosma“. Aš, turintis tam tikrų problemų, nenoriu ir negaliu nusileisti savo komandos nariams ir tai padeda stumti save į priekį, – sakė D.Sodaitis. – Teko dalyvauti keliuose Lietuvos čempionatuose, esu pajėgus kovoti dėl vietos finale ar B finale. Laikau sukryžiavęs pirštus, kad šį penktadienį galėtumėte mane išvysti bėgantį 100 metrų, gal net ir šios rungties finale.“

Varžybų pradžia penktadienį – 16.30 val., šeštadienį – 14.30 val. Įėjimas į Palangos miesto stadioną (Sporto g. 3) nemokamas.

A.Mardare organizme rasta draudžiamo preparato enobosarmo. Įdomu tai, kad naujieną apie varžovo diskvalifikaciją pirmas sužinojo E.Matusevičiaus tėvas ir treneris Edmuntas.

„Tėtis naršė rezultatus ir pamatė, kad tarp geriausių penkių sezono rezultatų atsirado Universiada, kur parašyta pirma vieta. Tėtis pradėjo daugiau ieškoti bei pamatė, kad prie laimėjusio varžovo pavardės parašyta diskvalifikacija. Nesupratome, kas įvyko“, – pasakojo E.Matusevičius.

Neapolyje ieties metimo atrankoje lietuvis įrankį numetė 84,93 m bei pagerino šalies rekordą (po to jį dar kartą pakoregavo Lietuvos čempionate). Finale ietis nuskrido kukliau – 80,07 m, o tai atnešė antrą vietą. A.Mardare įrankį nusviedė 82,40 m.

„Žinoma, norėjau laimėti tada, o dabar skirtumo ar antras, ar pirmas nebėra. Būtų buvęs geras rezultatas, būtų buvusi ir pirma vieta. To nebuvo, tai nebuvo ir vietos. Pirma vieta dabar nieko nekeičia, nors šiek tiek pradžiugino, – sakė E.Matusevičius. – Gaila, kad nelipau ant pirmos vietos pakylos. Bet Universiadoje negroja šalies himno, tik studentiškąjį, tad nelikau nuskriaustas. Būtų Lietuvos himnas, tada būtų skaudžiau, o dabar ne taip nuskriaudė.“

Geriausias 2019 metų Lietuvos lengvaatletis turėtų gauti ne tik aukso medalį, bet ir didesnę premiją. Tiesa, procesas gali užtrukti ne vieną mėnesį – tarptautinė universitetų sporto federacija (FISU) savo protokolų dar nepakeitė, tad laukiama FISU rašytinio patvirtinimo.

Universiadoje medalius iškovojo keturi Lietuvos lengvaatlečiai. Be E.Matusevičiaus apdovanojimais pasidabino čempione tapusi ieties metikė Liveta Jasiūnaitė, bronzomis – šuolininkas į aukštį Adrijus Glebauskas ir disko metikė Ieva Zarankaitė.

Geresnis nesijaučia

Nors aistruolių balsavime ėjikė ir ieties metikas nedidele persvara atitinkamai nusileido trišuolininkei Dianai Zagainovai ir ultra bėgikui Aleksandrui Sorokinui, sporto žurnalistų ir Lietuvos lengvosios atletikos federacijos (LLAF) tarybos narių balsai pergalę atnešė jiems.

Praėjusiais metais geriausiais lengvaatlečiais buvo išrinkti Kaune gyvenanti ieties metikė Liveta Jasiūnaitė ir disko metikas A.Gudžius, šiemet patyręs itin daug išbandymų, ir ne tik sportinių. Įdomu, kad vilniečio E.Matusevičiaus pergalė nutraukė dar vieną seriją – nuo 2009-ųjų geriausių Lietuvos lengvaatlečių vyrų kategorijoje laimėdavo tik disko metikai.

"Geresnis už Andrių nesijaučiu. Jam šie metai buvo patys sunkiausi per visą karjerą. Negaliu sakyti, kad aš geresnis. Jis – pasaulio čempionas, o aš dar tik Lietuvos čempionas, – nusijuokė E.Matusevičius. – Esu nustebintas ir labai džiaugiuosi. Smagu, kad pripažino mane, nes to nesitikėjau po pasirodymo pasaulio čempionate. Esu labai dėkingas visiems, kurie balsavo ir išrinko mane."

Mintyse – olimpiada

Edmunto Matusevičiaus auklėtinis šiemet pateko tarp planetos sezono lyderių, Lietuvos čempionate ietį švystelėjęs 89 m 17 cm ir įvykdęs olimpinį normatyvą. 23-ejų sportininkas universiadoje iškovojo sidabrą, Europos–JAV mače buvo trečias, triumfavo Europos komandiniame čempionate.

"Kitąmet Tokijo olimpiadoje sieksiu finalo, o gal net medalio. Žiūrėsime, kaip seksis pasiruošimas, bet tikiuosi kuo aukštesnių rezultatų", – vylėsi ieties metikas.

23 metų iš Pabradės kilusios Ž.Vaiciukevičiūtės pavardė šį sezoną nuskambėjo, kai ji sensacingai triumfavusi Europos sportinio ėjimo taurės varžybose Alytuje. Ten sportininkė tapo ir pirmąja Lietuvos lengvaatlete, įvykdžiusia Tokijo olimpinių žaidynių normatyvą: 20 km distanciją ji nužingsniavo per 1 val. 29 min. 48 sek.

Pripažinimas nustebino

"Kai sužinojau, kad tapau Metų lengvaatlete, likau maloniai nustebinta. Nors ir sakiau, kad galimybės laimėti yra realios, bet linkau prie to, kad liksiu antra, – sakė Ž.Vaiciukevičiūtė. – Kiekvienas apdovanojimas prisideda prie motyvacijos. Man tai yra svarbu, nors, žinoma, svarbiau geriau pasirodyti varžybose. Žinojimas, kad Lietuvoje esu geriausia, skatina siekti dar aukštesnių rezultatų."

Pasak trenerio Viktoro Meškausko auklėtinės, 2020-aisiais pagrindinis jos tikslas yra olimpinės žaidynės.

"Atrodo, neseniai buvo Rio de Žaneiro olimpiada, bet netoli jau antrosios mano karjeros žaidynės. Visi mano siekiai – ten, nors prieš tai dar noriu parodyti gerą rezultatą pasaulio komandiniame čempionate Minske ir pakartoti olimpinį normatyvą", – akcentavo lengvaatletė.

Tuo tarpu kylančią žvaigždę rinko tik LLAF taryba – ja pripažinta sprinterė Akvilė Andriukaitytė. Devyniolikmetė bėgikė šiemet prasibrovė į Europos jaunimo čempionato finalą 200 m rungtyje ir tapo jauniausia Lietuvos komandos nare Europos uždarų patalpų čempionate Glazge.