Tuo metu kitais metais šalies ekonomika turėtų augti 1,5 proc. – 0,3 proc. punkto mažiau nei prognozuota sausį ir balandį, teigiama trečiadienį išplatintame „Swedbank“ pranešime.

„Antrąjį šių metų ketvirtį Lietuvos BVP ženkliai kilstelėjo valstybės investicijos į inžinerinius tinklus – kelius, tiltus, energijos infrastruktūrą – kurios buvo net 45 procentais didesnės nei prieš metus. Vis tik kol kas eksporto užsakymai išlieka žemiau ilgalaikio istorinio vidurkio, pagrindinės eksporto rinkos recesijoje, tad artimiausiais ketvirčiais labiausiai tikėtina stagnacija, nenustebintų ir pakartotinas ekonomikos susitraukimas“, − pranešime teigė „Swedbank“ vyriausias ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Banko teigimu, tvaresnis ir spartesnis ekonomikos atsigavimas prognozuojamas tik 2025 metais, kuomet BVP turėtų padidėti 2,3 proc.

Kaip ir balandį, „Swedbank“ prognozuoja, kad nedarbo lygis šiemet padidės iki 7,3 proc.

„Silpnos išorinės paklausos kontekste gera naujiena yra tai, kad atlyginimai Lietuvoje vėl auga sparčiau nei kainos. Tiesa, prognozuojame, kad nedarbo lygis Lietuvoje gali padidėti net dviem procentiniais punktais, tad gyventojų vartojimo augimas turėtų išlikti kuklus“ – teigė N. Mačiulis.

Vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje šiemet turėtų padidėti 12,2 proc. iki 1276 eurų (atskaičius mokesčius), o kitais metais jo augimas sulėtės iki 8,6 proc. – 1392 eurų.

Pasak N. Mačiulio, vidutinė metinė infliacija šiemet turėtų siekti 9,4 proc., 2024 metais – 1,8 proc.

Anot „Swedbank“, Europos Centrinis Bankas (ECB) rugsėjį palūkanų normas padidins paskutinį kartą iki 4 proc., o kitų metų balandžio mėnesį jas pradės mažinti. Banko teigimu, pagrindinė to priežastis – sparčiai mažėjanti infliacija ir stojantis ekonomikos augimas.

N. Mačiulis prognozuoja, kad „Euribor“ palūkanų norma 2025 metų pradžioje galėtų nukristi iki 2 proc.

Remiantis „Swedbank“ ekonomistų prognozėmis, šiemet Estijos BVP sumažės 2 proc., o Latvijos ekonomikai numatomas 0,3 proc. augimas.

Vokietija, kurios energetiniai poreikiai labai priklauso nuo rusiškų gamtinių dujų, iki šiol atsispyrė raginimams jas boikotuoti, reaguojant į karą Ukrainoje.

Prognozuojama, kad jei balandžio viduryje būtų užsukti iš Rusijos nutiestų dujotiekių čiaupai, šiemet Vokietijos ekonomikos augimas sulėtėtų iki 1,9 proc., o kitąmet ją ištiktų recesija - nuosmukis siektų 2,2 procento.

Tokio biokoto padariniai per artimiausius dvejus metus „nebūtų įveikti“, teigiama bendrame penkių ekonomikos institutų – DIW, „Ifo“, „IfW Kiel“, IWH ir RWI – pareiškime.

Jie pažymi, kad didžiausios Europoje ekonomikos nuosmukis gali tęstis ir 2023-ųjų pabaigoje bei 2024 metų pradžioje dėl natūraliai žiemos laikotarpiu didesnės energijos išteklių paklausos.

Net ir be rusiškų dujų boikoto karas Ukrainoje lėtina Vokietijos atsigavimą po ekonominio šoko, kurį sukėlė koronaviruso pandemija, konstatuoja ekonomistai.

Vokietijos bendrojo vidaus produkto augimo 2022 metais prognozė apkarpyta nuo 4,8 proc. iki 2,7 proc., o 2022-aisiais – nuo 3,1 proc. iki 1,9 proc., darant prielaidą, kad energijos išteklių importas iš Rusijos nebus nutrauktas. Ankstesnės prognozės skelbtos pernai spalį.

Iki karo Ukrainoje rusiška produkcija sudarė trečdalį Vokietijos importuojamos naftos, 45 proc. akmens anglies ir 55 proc. gamtinių dujų.

Vokietija ėmėsi atpratinti save nuo rusiškų energijos išteklių importo, spartindama investicijas į atsinaujinančius energijos šaltinius bei suskystintų gamtinių dujų (SGD) importo terminalų projektų įgyvendinimą.

Pašnekovas teigė, jog metai nebuvo prasti, tačiau jų pabaiga – ne tokia džiuginanti.

„Į metų pabaigą iš tikrųjų matosi tos blogos tendencijos. Patys metai tikrai bus geri, bet manau, šioks toks neramumas egzistuoja“, – svarstė D. Dundulis.

Anot prekybos tinklo savininko, labiausiai neramina didėjančios kainos iš tiekėjų bei didėjančios išlaidos „iš visų pusių“, t. y., energetikos, darbo jėgos ir t. t.

Prekių kainos, anot verslininko, jau dabar kyla, tačiau nereikia panikuoti.

„Manau, kad šiandien jos truputį net lėčiau kyla, negu mums ateina iš tiekėjų, bet jos kažkada prieis iki tokio lygio, kad arba kažkas įvyks ekonomikoje, kai kainos nustos kilti, arba netgi pradės mažėti. Kainų kilimas tikrai neateina nei iš tiekėjų, nei iš perdirbėjų, nei iš prekybininkų. Tai iš pinigų politikos ateina. Pinigų kiekis rinkoje yra per didelis, tai jų kiekis turi susilyginti su prekių ir paslaugų kiekiu. Pačios kainos priklausys nuo politikos, kurią vykdys Europos Sąjungos Bankas“, – teigė pašnekovas.

Kainų kilimas tikrai neateina nei iš tiekėjų, nei iš perdirbėjų, nei iš prekybininkų. Tai iš pinigų politikos ateina.

Kalbėdamas apie politikų veiklą, D. Dundulis sakė, jog pandemijos pradžioje buvo einama tinkama linkme, tačiau tai prie gero neatvedė.

„Dabar jau yra tos, vadinkim, pinigų dalinimo pasekmės, kurias reikia susitvarkyti“, – sakė jis.

Paklausus apie politinę situaciją tarp Lietuvos ir Kinijos, D. Dundulis atsakė, jog jokios neigiamos įtakos verslui ar rinkodarai kol kas nemato.

„Čia daugiau politiniai „pasistumdymai“, mes dėl šito kol kas nematom nieko. Kainodarai įtaką daro kiti dalykai – ne politiniai. Iš politinės pusės, manau, kainos nekils“, – svarstė vyras.

Jau trisdešimtmetį versle besisukantis D. Dundulis ekonominę situaciją Lietuvoje vertino optimistiškai, tačiau, jei niekas nesiims spręsti problemų, artimiausiu metu ji nepagerės.

„Visą laiką būna, kad į ekonominę duobę krenti greitai, iš jos lipi – ilgai. Ir, mano asmenine nuomone, šiuo metu jau kaip ir pradėjom po truputį eiti. Tiktai aš nežinau, kokius sprendimus valdžia priiminės. Verslas, aišku, jau pradėjo eiti į tą duobę – tai akivaizdžiai matosi, nes mes bendraujam su gamintojais ir visa kita, tikrai jau paskutiniai mėnesiai yra „šiaip sau“. Po Naujų metų, po Kalėdų visą laiką problemos tik padidėja ir bet kokiu atveju reikia kažkokių sprendimų. Jeigu sprendimų nebus, tai aš palyginsiu šią situaciją su 2007–2008 m. sandūra“, – atviravo D. Dundulis.

D. Dundulis/I. Gelūno/BNS nuotr.

Verslininkas teigė, jog ne visi sprendimai, susiję su ekonomika, priklauso tik nuo pačių verslininkų – dauguma sprendimų yra priimami valdžioje, todėl sunku pasakyti, kas geriausiai padėtų ekonominei situacijai pagerėti.

„Sudėtinga iš tikrųjų šnekėti, ką reiktų daryti. Jeigu bus sustabdytas pinigų įliejimas į rinką, faktas, kad sustos kainų kilimas, viskas nusistovės. Mes bet kokiu atveju šiandien dienai turime labai daug nedirbančių žmonių, kuriuos maitino tie pinigai. Čia irgi egzistuoja problema“, – svarstė D. Dundulis.

Kalbėdamas apie pašalpas, kurias gauna bedarbiai, D. Dundulis teigė, jog jos padeda tik „momentiškai“.

Prekybos tinklo savininkas, vertindamas ekonominės duobės gylį ir ateities prognozes, svarstė, jog sunku nuspėti, kas įvyks artimiausiu metu, todėl net nereikėtų apie tai galvoti.

„Jeigu būtų toksai žmogus, kuris tikrai žinotų ateitį, tai būtų virš žmogaus. Tada tikrai nebūtų problemų. Bet mes tikrai nežinome, kas bus ateity. Jeigu aš žinočiau, kas bus ateity, gal netgi ne toj pozicijoj būčiau“, – kalbėjo pašnekovas.

Kalbėdamas apie valdžios tarpusavio komunikaciją, D. Dundulis atviras: „Bet kurioje valdžioje to dialogo visą laiką trūko. Ir šiandien dienai jo trūksta. Iš tikrųjų, jau vietoj to, kad jie peštųsi tarpusavy, galėtų kažkur energiją į realius dalykus išeikvoti. Šiandien dienai, iš tikrųjų, daug energijos dėl labai kažkokio primityvaus dalyko yra sunaudojama. Aš tikrai norėčiau palinkėti, kad visgi pradėtų matyti rezultatą, o ne tiktai procesą.“

„Finansų ministerija visą laiką prognozuoja ekonomikos augimą arba lėtėjimą kažkokioje perspektyvoje. Jie yra labai konservatyvūs šiuo klausimu. (Ministerija – ELTA) iš tikrųjų visą laiką daro atsargią prognozę, nes jokiu būdu negali suklysti, negali kitų metų biudžeto suplanuoti pasiremdami, pavyzdžiui, geresne prognoze negu ji iš tikrųjų gali būti.

Bet ekonomistai (...) sako, kad ekonomikos augimas bus teigiamas, jis nebus neigiamas. Bet tai neprieštarauja tam, ką sako Finansų ministerija, nes Finansų ministerija tik tai pirmą 2021 metų ketvirtį žinos, koks buvo (ekonomikos – ELTA) kritimas arba augimas. Dėl to viskas yra gerai, jokio prieštaravimo nėra tarp to, ką sako ekonomistai, ir ką sako Finansų ministerija.“, – „Žinių radijui“ kalbėjo R. Karbauskis.

Anot jo, nepriklausomai nuo to, ar bus matyti ekonomikos augimas, ar kritimas, valdantieji sieks įvesti pensijų indeksavimą, net jei tam reiktų pakeisti įstatymą.

„Įstatymas dėl pensijų indeksavimo dabar yra toks, kad jeigu yra ekonomikos kritimas, tokiu atveju indeksavimas nevykdomas, jeigu pakilimas – tada vykdomas, automatiškai perskaičiuojama. Mes pasakėme, kadangi Lietuvos skaičiai tikrai yra labai geri, geriausi Europos Sąjungoje, tikrai valstybė galės vykdyti indeksavimą, ir premjeras, ir finansų ministras taip pat pasakė.

Dabar turime pakeisti įstatymą, įvesti normą, kad nebūtinai (turi būti – ELTA) ekonomikos augimas, nedidelis minusas nėra priežastis nevykdyti indeksavimo. Jeigu bus teigiamas (ekonominis augimo rodiklis – ELTA) nieko nepakenks ta pataisa, jeigu bus kažkoks nedidelis minusas, tokiu atveju indeksavimas vis tiek bus vykdomas“, – klabėjo R. Karbauskis.

„Jeigu (opozicija – ELTA) iki sausio mėnesio gautų daugumą balsų Seime, iki sausio mėnesio turės progą tuos įstatymus atšaukti. Bet, tikėkimės, kad to nebus“, – pridūrė jis.

Pagal naujausią ekonominės raidos scenarijų, senatvės bei netekto darbingumo pensijos 2021 metais galėtų augti 7,17 proc., antradienį pranešė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM).

V. Jurkonis teigia, kad šiuo metu dviprasmiškai atrodo valdžios retorika, kai oficialiais duomenimis, Baltarusijoje susirgimų atvejų – 3281 bei fiksuotos 33 mirtys, o A. Lukašenka tikina, kad mirusiųjų nuo COVID-19 Baltarusijoje nėra.

„Režimo valstybės sąlygomis, suprantama, erdvės manipuliuoti statistika yra gerokai daugiau. Tai gerokai paprasčiau, kai kontroliuojama žiniasklaida, nėra valdžios stabdžių – atsvarų sistemos, kai gana paprastai gali surasti „atpirkimo ožį“ Sveikatos apsaugos ministerijoje ar kitoje institucijoje. Todėl kad ir kokia rimta situacija būtų, Baltarusijos prezidentas leidžia sau prabangą pandemiją vadinti „koronaviruso psichoze“, sakydamas, kad daugelį minėtų mirčių iš tikrųjų lėmė lėtinės ligos ar kompleksinės priežastys – širdies nepakankamumas, diabetas ir t.t.“, – Eltai teigė V. Jurkonis.

Politologo teigimu, kaip pažymi kai kurie Baltarusijos ekspertai, griežtas karantinas būtų peilis atvirai Baltarusijos ekonomikai. Pasak V. Jurkonio, ekonomika yra pagrindinis Baltarusijos prezidento rūpestis. Tai, tęsia ekspertas, iliustruoja ir A. Lukašenkos frazė „o ką valgysime?".

„Baltarusijos vadovo pagrindinis iššūkis visada buvo ir išlieka išlaikyti Baltarusijos socioekonominį modelį. Jis niekada nebuvo tvarus, paremtas daugiausia subsidijomis iš Kremliaus. Ekonominė situacija ten jau kelerius metus nėra gera (tai iš dalies paaiškina ir visas pastarųjų metų įtampas tarp Rusijos ir Baltarusijos), naftos kainų kritimas ją dar labiau apsunkina, o pandemijos padariniai yra dar vienas ribojantis elementas jau ir taip esant nelengvai situacijai“, – teigia V. Jurkonis.

Vis dėlto, politologo teigimu, nors Baltarusijos prezidento vieši pasisakymai kovo pabaigoje rodė, kad jis į COVID-19 žiūri pro pirštus, bet signalai Vitebske, kai Baltarusių milicininkams uždrausta įvažiuoti ir išvažiuoti iš srities, rodo, kad situacija yra labai rimta.

„Tai, kad Baltarusijos valdžia vis dar planuoja masinį šventinį gegužės 9-osios – Pergalės dienos – paradą rodo, kad, jei kai kurios Europos valstybės jau planuoja galimus išėjimo iš karantino scenarijus ar jo švelninimą, tai Baltarusijoje viskas vėluos net ne pora savaičių, o keletą mėnesių, jei ne daugiau. Ir tai nori nenori turės ekonominių pasekmių“, – teigia V. Jurkonis.

Baltarusijos visuomenė daug sąmoningesnė nei Baltarusijos valdžia

V. Jurkonio teigimu, kovo pabaigoje darytos sociologinės apklausos parodė, kad bent trečdalis Baltarusijos visuomenės mano, kad aplinkinių COVID-19 grėsmės vertinimas nėra pakankamas, bet tuo pačiu šiek tiek mažiau negu pusė mano, kad priemonės, kurių imasi aplinkiniai, daugiau mažiau atitinka grėsmės mastą.

„Šiaip ar taip žmonės jau nelaukia oficialaus Minsko sprendimų bei atsakomybės, ir patys imasi veiksmų koronaviruso kontekste – dažniau plauna rankas (67 proc.), nesilanko viešuose renginiuose (48 proc.), naudoja antiseptines priemones (48 proc.), atidėjo savo keliones (40 proc.).“, – teigia V. Jurkonis.

„Visuomenė dar kovo mėnesį pradėjo rinkti lėšas ir priemones (kaukes, kostiumus ir kt.) bei veža maistą vietos medikams. Paradoksalu, kad Baltarusijos valdžia įvairiomis priemonėmis dešimtmečius stengėsi riboti ir stumti į pogrindį pilietinę visuomenę, o pastaroji šiuo metu meta gelbėjimosi ratą valstybei, kuri vis dar sunkiai orientuojasi, ką reikėtų daryti COVID-19 kontekste“, – teigia VU TSPMI politologas.

Koronavirusas gali būti sudėtingas iššūkis Baltarusijos valdžiai 2020 metais

V. Jurkonio teigimu, koronavirusas atneš Baltarusijai ekonominių pasekmių, o jos kartu lems ir politines pasekmes. Todėl pandemijos padariniai, anot jo, prisidės dar prie daugybės veiksnių, kurie aštrina įsisenėjusias A. Lukašenkos problemas.

„Panaši situacija bus ir su eventualia Baltarusijos režimo pabaiga. Yra chroniškos silpnybės – milžiniška priklausomybė nuo Kremliaus subsidijų, nuolatinis akcentas stabilumui ir orientacija į socialinį kontraktą, o ne ekonomines reformas ir tvarų vystymąsi, centralizuota kontrolė ir represinis aparatas, o ne pasitikėjimas visais visuomenės nariais, jų gebėjimais ir iniciatyvomis. Pandemija, kad ir kokių priemonių imsi ar nesiims Baltarusijos režimas, kaip ir sakyta, nori nenori turės rimtų ekonominių pasekmių ir paaštrins jau įsisenėjusias režimo problemas“, – teigia V. Jurkonis.

LB ketvirtadienį paskelbė atnaujintas ankstesnes prognozes pateikdamas tris ūkio raidos scenarijus.

„U formos, tai yra centrinio scenarijaus atveju, susitraukimas ekonomikos prognozuojamas daugiau kaip 10 proc. – 11,4 proc. Tuo tarpu, jeigu įtaka būtų greita, kad karantinas trunka du mėnesius (...) iki gegužės maždaug vidurio (...) – susitraukimas būtų tarp 3 ir 4 maždaug proc. Ir užsitęsusio U formos nuosmukio atveju (4 mėnesių karantinas – BNS) čia susitraukimas būtų maždaug 21 proc.“, – ketvirtadienį kalbėjo LB valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.

Numatomas ekonomikos atsigavimas būtų anksčiausiai šių metų trečiąjį ketvirtį (V formos scenarijus), pagal šiuo metu laikomą baziniu U scenarijų (karantino trukmė – 2 mėnesiai) – atsigavimas įvyks vidutiniu laikotarpiu, o  blogiausiu atveju dėl ilgo karantino ekonomika patiria ilgalaikę žalą ir atsistato panašiu tempu kaip po 2009 metų krizės.

„Kovo 16 dieną pristatytas scenarijus buvo tikrai optimistinis scenarijus, mes dabar apie jį nebekalbame. Priminsiu, kad tada mes kalbėjome apie galimą ekonomikos susitraukimą šiems metams 1,2 proc.“, – konferencijoje kalbėjo V. Vasiliauskas.

Eksportas sumenks, nedarbas didės

Lietuvos bankas teigia, kad šalies ūkis didžiausią smūgį dėl koronaviruso protrūkio pajus antrąjį ir trečiąjį ketvirčiais. Tačiau, tinkamai suvaldžius viruso plitimą ir stabilizavus ūkį, jau kitąmet ekonomika galėtų grįžti į augimo kelią.

2021 metais pagal bazinį scenarijų šalies BVP galėtų augti 9,7 proc. 

„Kalbant apie koronaviruso poveikį Lietuvai, tai jis pasireiškia tiek poveikiu paklausai, tiek pasiūlai. Mažėja eksportuojamų prekių paklausa, kitaip sakant, iš principo du pagrindiniai Lietuvos varikliukai – eksportas ir vidinis vartojimas – paklausos ir pasiūlos srityje tie neigiami impulsai daugiau negu akivaizdūs“, – sakė V. Vasiliauskas.

Kalbant apie koronaviruso poveikį Lietuvai, tai jis pasireiškia tiek poveikiu paklausai, tiek pasiūlai.

Centrinio banko teigimu, pagal pirmąjį U formos scenarijų prognozuojama, kad Lietuvos eksportas šiemet sumažės panašiai kaip ir krizės metu 2009 metais – 13,4 proc., o kitąmet augs 15,1 proc.

Pagal V formos scenarijų eksporto apimtys šiemet kristų 4,7 proc.

Nedarbas šalyje, anot centrinio banko, augtų iki 9 proc. ar net 16 procentų. 

„Kalbant apie kažkurio iš tų trijų scenarijų įtaką nedarbui, pasikeitimai būtų tokie, kad prie U formos scenarijaus nedarbas didėtų iki 12,5 proc., o jeigu kalbame apie dar blogesnį, užsitęsusį scenarijų, tada nedarbo didėjimas siektų 16 proc. Atitinkamai, jeigu kalbame apie V formos scenarijų, nedarbas siektų maždaug 9 proc.“, – kalbėjo V. Vasiliauskas.

Kitąmet nedarbas siektų 6,9-9,1 proc., o pagal niūriausią prognozę – 19,8 proc. Pernai nedarbo lygis buvo 6,3 proc.

LB prognozuoja, kad darbo užmokestis šiemet geriausiu atveju augtų 2,4 proc., bet veikiausiai mažėtų 2,6 proc., o blogiausiu atveju – 12,2 proc. Kitąmet jis augtų atitinkamai 3,6 proc., 2 proc. ir  mažėtų 2,5 proc. Pernai atlyginimai augo 8,8 proc.

V. Vasiliauskas: Vyriausybės priemonės tinkamos

Vertindamas Vyriausybės parengtą ekonomikos gelbėjimo milijardinį paketą, V. Vasiliauskas pažymėjo, kad svarbus ir priemonių gyvendinimo preciziškumas.

„Fronto pirmojoje linijoje turi stovėti Vyriausybė, būtent su fiskaliniu atsaku. Ir akivaizdu, kad paketas tikrai reikalingas, turint omenyje ekonominio šoko rimtumą. Vėlgi, priklausomai nuo scenarijaus, ta pagalba, jos dydis, jos poreikis skirsis, bet, kaip ir ne kartą girdėjome vykdomosios valdžios atstovų, tai yra gyvas procesas“, – sakė V. Vasiliauskas.

„Labai svarbu priemonių tikslumas, o tai jau susiję su priemonių įgyvendinimu. Tikimės, kad tas įgyvendinimas bus preciziškas ir bus laiku“, – pridūrė jis.

Lietuvos bankas priminė, kad taip pat ėmėsi papildomų priemonių krizės akivaizdoje – nuo 1 iki 0 proc. sumažino bankams taikomą anticiklinio kapitalo rezervo reikalavimą, atlaisvinantį bankų galimybes naudoti sunkiems laikams sukauptą kapitalą. Ši priemonė padidina bankų galimybes iki 1 mlrd. eurų kredituoti verslą ir gyventojus.

„Taip pat keičiame sandarą būtinos likvidumo pagalbos, jeigu prireikus į mus kreiptųsi finansų rinkos dalyviai. Atitinkamai įstatymų projektai bus pateikti bus pateikti Seimui (...) Tikimės, kad ten įstatymo projektas bus priimtas ir mes tada galėsime teikti likvidumo paskolas esant reikalui ne tik kredito įstaigoms, bet ir gerokai platesniam finansų įstaigų ratui“, – sakė V. Vasiliauskas.

Bankai ekonomikos nuosmukį atlaikys?

Lietuvos bankai, pernai uždirbę daugiau kaip 330 mln. eurų grynojo pelno, turi pakankamai kapitalo ir turėtų atlaikyti dėl koronaviruso krizės gresiantį ekonomikos nuosmukį – jis pagal bazinį scenarijų šiemet gali siekti 11,4 proc., teigia Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.

Pasak jo, bankų kapitalo pakankamumo rodiklis pernai padidėjo 1,3 procentinio punkto ir metų pabaigoje siekė 19,9 proc., todėl net jei bankai šiemet patirtų apie 1,2 mlrd. eurų nuostolių (2009 metais – 1,1 mlrd. eurų), šį rodiklį jie toliau vykdytų.

„Bankų likvidumo problemos per visą sistemą nėra, pagrindininis likvidumo šaltinis yra indėliai, tuo metu priklausomybė nuo didžiuosius bankus valdančių užsienio bankų yra stipriai sumažėjusi“, – ketvirtadienį internetinėje spaudos konferencijoje sakė V. Vasiliauskas.

Jo teigimu, pasitvirtintinus baziniam scenarijui, bankų paskolų portfelio nuostolingumas siektų 6,6 proc., maždaug 80 proc. nuostolių būtų patirta iš verslo paskolų, o jų veiklos pajamos sumažėtų maždaug 36 procentais. Bankų kapitalo pakankamo rodiklis sumažėtų 8,5 proc. punkto, tačiau vis dar viršytų 8 proc. minimalų reikalavimą.

„Be abejo, mažesniems rinkos dalyviams būtų sunkiau, bet mūsų vertinimu turėtų įvykti atlaikymas, (...) visi turėtų būti išnirę virš vandens. (...) Pagaliau ir pasiruošimas yra visai kitoks, nei buvo 2008 ar 2009 metais“, – sakė V. Vasiliauskas.

Lietuvos bankų turtas pernai padidėjo 7,2 proc. ir metų pabaigoje siekė 30,7 mlrd. eurų, tai lėmė paskolų portfelio augimas, kuris metų pabaigoje siekė 20,5 mlrd. eurų, arba 0,6 proc. daugiau nei prieš metus.

Pasak V. Vasiliausko, įmonių skolinimasis pernai mažėjo, tuo metu namų ūkių – išliko aktyvus, visų pirma būsto paskolų segmente.

Bankuose laikomų indėlių portfelis pernai išaugo 12,1 proc. iki 25 mlrd. eurų, 80 proc. jų yra einamieji indėliai. Pernai didėjo indėliai tiek įmonių, tiek gyventojų sąskaitose. Bankų įsipareigojimai kitoms kredito įstaigos 2019-ųjų pabaigoje sudarė kiek daugiau nei 5 proc. visų įsipareigojimų.

Bankai pernai uždirbo 332,7 mln. eurų grynojo pelno – 6,5 proc. mažiau nei 2018 metais, kai jis siekė 357,9 mln. eurų. Pernai pelningai dirbo devyni bankai, šeši bankai metus baigė nuostolingai.

„Mes esame primygtinai rekomendavę atlaisvindami anticiklinį kapitalo rezervą, kad bankų pelnai pirmiausiai turėtų būti skiriami kapitalo bazės stiprinimui. Tai reiškia, kad kai kurie bankai turėtų koreguoti ikivirusinius dividendų išmokėjimo planus, kai kurie rinkos dalyviai, pavyzdžiui „Swedbank“, jau pasiskelbė, kad taip ir darys“, – sakė V. Vasiliauskas.

„Tikimės, kad ir kiti rinkos žaidėjai atitinkamai laikysis mūsų rekomendacijos“,  – pridūrė jis.

Paskolų palūkanos

Lietuvai kovojant su koronaviruso krize ir dėl to prognozuojant ekonomikos nuosmukį, priežasčių paskolų palūkanų augimui nėra, teigia Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.

„Manau, kad tokių prielaidų tikrai nėra. Apie kokį didėjimą mes galime kalbėti ekonominio susitraukimo perspektyvoje“,  – ketvirtadienį internetinėje spaudos konferencijoje sakė V. Vasiliauskas.

Anot jo, kol kas nepastebima, kad dėl koronaviruso krizės būtų išaugęs greitųjų kreditų populiarumas.

„Kol kas dar per anksti kalbėti apie kažkokias tendencijas, tačiau kad vartojimo kreditai ar greitieji kreditai kaip vartojimo kreditų dalis didėtų, tikrai tokių signalų neturime. Apskritai visoje kredito rinkoje yra štilis“,  – tvirtino V. Vasiliauskas.

Lietuvos bankas prognozuoja, kad šalies ekonomika pagal bazinį scenarijų šiemet turėtų sumažėti 11,4 procento.

Kainų reguliavimas

Vyriausybės siekis ekstremalios situacijos metu reguliuoti kainas galbūt yra politiškai patrauklus sprendimas, tačiau ekonominės prasmės jame nėra, teigia Lietuvos banko vadovas.

„Iniciatyvos dėl priverstinio kainų reguliavimo, mano galva, yra niekur neinančios. Tai yra tiesiog viešųjų ryšių kampanijos ir nieko daugiau. Koronavirusas neatšaukė rinkos ekonomikos, kainas visų pirma lemia paklausios ir pasiūlos kanalai“, – ketvirtadienį internetinėje spaudos konferencijoje sakė LB valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.

Pasak jo, atskirų prekių kainų pasikeitimą lemia daugybė priežasčių, o ne tik kartais viešai įvardijamas „prekybininkų piktnaudžiavimas“.

„Aš asmeniškai to piktnaudžiavimo tikrai nematau, kaip tik dabar visi išsijuosę bando prisitaikyti prie karantino sąlygų. Pirmose eilėse tą daro ir prekybininkai“, – tvirtino LB vadovas.

„Gal politiškai tai yra patrauklus instrumentas, bet tame aš nematau jokios ekonominės prasmės. Kaip suprantu, vykdomoji valdžia tai yra įvardijusi kaip paskutinę priemonę, – pridūrė jis.

Vyriausybė trečiadienį pritarė įstatymų pataisoms, kad esant ekstremaliai situacijai ji galėtų reguliuoti kainas. Anot Vyriausybės atstovų, šis įrankis galėtų būti panaudotas pažaboti nesąžiningus apsaugos priemonių perpardavinėtojus, šalyje plintant koronavirusui.

Prekybos centrų ir vaistinių atstovai sako, kad kainų reguliavimas gali padidinti šešėlinę rinką. Finansų ministras Vilius Šapoka ketvirtadienį sakė tikintis, kad kainų reguliavimo neprireiks.