Naujajame dokumente turėtų derėti ne tik miesto, bet ir uosto bei kitų partnerių interesai.

Susitikęs su viešosios įstaigos "Klaipėda ID" atstovais meras kalbėjosi apie itin svarbią strategijos dalį – jaunųjų talentų pritraukimą ir specialistų ruošimą Klaipėdoje ir Klaipėdos krašte.

"Įsivardijome tai, kad, matant investicijų pobūdį, dinamiką, kuo toliau, tuo labiau susiduriame su pasiūlos problematika, nes paklausa, ypač aukštųjų technologijų specialybių studentams ar darbuotojams, auga vis labiau. Bet vietoje specialistų rengimas neatliepia tų poreikių ir lūkesčių, todėl kalbėjome, kaip sutelkti jėgas, kuriomis kryptimis labiau veikti, kurias institucijas įveiklinti dar stipriau", – teigė V.Grubliauskas.

Anot jo, specialistų tiek, kiek yra šiandien, nepakanka.

Tad vienas esminių susitikimo klausimų – kaip sutelkti akademinę bendruomenę, investuotojus ir jiems atstovaujančias institucijas, darbdavius, kad būtų suteikta didesnė energija specialistų, studentų rengimui.

Taip pat paminėta, kad nemaža dalis profesinėse mokyklose besimokančių studentų, ypač inžinerinių profesijų, yra "išgraibstomi" pirmame ar antrame kurse per praktikas.

Dėl esamų studijų programų apimčių didinimo, papildomų arba naujų programų įvedimo kolegijose, universitetuose, profesinio mokymo mokyklose galbūt bus svarstoma kreiptis į Vyriausybę.

"Klaipėda ID" pavedžiau organizuoti darbinį forumą, į kurį sukviestų visas veikiančias puses, kad nešvaistytų energijos tarpusavio konkurencijai tarp mokyklų, rengiant specialistus", – sakė meras.

Svarbu aiškiai suformuluoti, ko tiksliai reikia strategijai įgyvendinti, o tada atlikti tam tikrą rinkos analizę.

Tą tikimasi padaryti per lapkritį, vėliausiai – iki Kalėdų.

"Nedelsiant identifikavus arba labai aiškiai sutarus, įvardinus jautriausias temas, bus galima kalbėti apie užduoties analizei suformavimą, kad ji būtų tiksli, duodanti rezultatų, kurių mums labiausiai reikia", – tvirtino V.Grubliauskas.

– Kokią naudą miestui duos kuriama ekonominės plėtros strategija? Ar tai netaps dokumentu, kuris nuguls į stalčių ir bus pamirštas?

– Iš tiesų pradedame labai svarbų darbą – Klaipėdos ekonominės plėtros strategijos iki 2030 m. kūrimą. Šį dokumentą rengsime kartu su Klaipėdos universitetu, Klaipėdos laisvąja ekonomine zona, Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmais, Klaipėdos pramonininkų asociacija bei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija. Į pagalbą pasitelkėme konsultantus, kurių komandoje – ir užsienio ekspertai. Į tematines darbo grupes bei diskusijas kviesime įvairių sektorių atstovus, visus, kurie nori prisidėti prie miesto proveržio kūrimo.

Siekiame parengti tokią ilgalaikę strategiją, kuri užtikrintų ekonomikos ir gyventojų gerovės augimą pritraukiant investicijas, skatinant verslumą, diegiant inovacijas. Strategija apibrėš svarbiausias ekonominės veiklos kryptis, atsakys į klausimą, kuriuo keliu eiti, kad mieste būtų gera investuoti, dirbti, kurti ir gyventi, kad į miestą grįžtų išvykę klaipėdiečiai. Sprendimai, kurie bus priimti dabar, gali turėti esminės įtakos miesto ir viso regiono ateičiai.

Be abejo, labai svarbu, kad strategija netaptų tik dar vienu gerai parašytu, tačiau nenaudojamu dokumentu, todėl bus siekiama apibrėžti ir modelį, kaip strategija bus įgyvendinama. Tai, kad prie strategijos rengimo prisideda net penki partneriai, taip pat rodo, jog toks dokumentas reikšmingas ir reikalingas. Manome, kad bendradarbiavimą su ekonominiais partneriais tęsime ne tik kurdami, bet ir įgyvendindami strategiją.

– Visuomenei pristatytos projektuotojų vizijos, kaip būtų galima sutvarkyti Danės skverą bei šalia esančias krantines. Viskas labai gražu, tačiau kodėl vėl lipama ant to paties grėblio ir nesvarstoma aptverti krantinių?

– Ir techninį projektą pradedantys rengti projektuotojai, ir mes, savivaldybės specialistai, manome, kad reikia eiti europietišku keliu. Prie vandens turi būti lengva prieiti, galbūt net atsisėdus ant krantinės į vandenį įmerkti kojas. Kaip matėte pristatytuose priešprojektiniuose pasiūlymuose, krantinės gali būti ne tik tokios, kaip kitoje Biržos tilto pusėje, kur į vandenį reikia žvelgti iš aukštai. Čia, dalyje ruožų, siūloma krantines „nuleisti“ iki vandens, apačioje būtų jaukios terasos, kur gyventojai ir miesto svečiai galėtų sėdėti ir mėgautis atsiveriančiu vaizdu, norime, kad terasose ant upės kranto kurtųsi ir lauko kavinės. Ši mane sužavėjusi idėja yra parsivežta iš užsienio. Vis dėlto, koks išsikristalizuos galutinis variantas, pamatysime po metų, projektavimo darbai dar tik prasideda, mes atviri pasiūlymams. Kaip jau girdėjote, Danės skvero ir krantinių sutvarkymas dedikuojamas Lietuvos Respublikos šimtmečiui. Darbus planuojama pradėti 2018 m. Kardinaliai keisis ne tik krantinių, bet ir skvero vaizdas. Miesto centre turėtų atsirasti jauki erdvė, kurioje būtų galima ir ramiai pasėdėti ar pasivaikščioti, ir rinktis aktyvias pramogas – važinėjimąsi dviračiais, riedučiais, parko gale planuojama zona paaugliams, bus integruota dabar jau esanti vaikų žaidimų aikštelė. Parko erdvę puoš naujas, modernus fontanas, vaizdą dar pagyvins mažoji architektūra, kurioje galėtų atsispindėti muzikinė tematika, vakarais skveras bus moderniai apšviestas. Tikimės, kad ši vieta taps nauju traukos centru.

– Kai kurie miestiečiai kritikuoja Liepojos gatvėje pėsčiųjų perėjose įrengtas saugumo saleles, nes jos tik blogina eismo situaciją. Ar iš tiesų jų reikėjo?

– Mums svarbus ir pėsčiųjų, ir vairuotojų saugumas. Perėjos Liepojos gatvėje buvo pavojingos pėstiesiems, todėl reikėjo rinktis – arba jas naikinti, arba patobulinti. Tai rekomendavo ir saugumo situaciją Klaipėdos gatvėse pernai vertinusi saugaus eismo specialistų komisija iš Vilniaus. Naikinti šių perėjų negalime, nes jos reikalingos žmonėms, tame ruože yra autobusų stotelė, į ją reikia kažkaip patekti, nenorime, kad žmonės chaotiškai vaikščiotų per gatvę. Tai, ką matote dabar, nėra galutinis vaizdas. Savivaldybės Miesto ūkio departamentas rūpinasi, kad ten būtų įrengtas kryptinis apšvietimas, taip pat pastatyti vairuotojus įspėsiantys signaliniai stulpeliai ir mirksintys žiburėliai. Jei norėtume visus darbus atlikti vienu metu, būtų tekę uždaryti gatvę. Šiuo metu Liepojos gatvėje pastatyti laikini ženklai, įspėjantys apie vykstančius darbus. Bėda ta, kad vairuotojai čia linkę viršyti leistiną greitį. Manau, važiuojant leistinu greičiu, salelės netikėta kliūtimi kelyje netaptų ir dabar, tačiau dėsime visas pastangas, kad jos būtų gerai matomos iš tolo. Analogiški darbai vyksta J.Janonio bei Sausio 15-osios gatvėse. Iš viso šiemet penkiose miesto perėjose įrengtos arba baigiamos įrengti saugumo salelės, o šešiolikoje – kryptinis apšvietimas. Visa tai daroma dėl vairuotojų ir pėsčiųjų saugumo.

Klaipėdos miesto savivaldos, uosto, verslo ir mokslo atstovai pasirašė ketinimų protokolą dėl bendro Klaipėdos ekonominės plėtros strategijos rengimo. Šis dokumentas turėtų numatyti uostamiesčio ekonominės plėtros ir galimo proveržio kryptis bei konkrečius ilgalaikius veiksmus ir priemones šiam proveržiui pasiekti.

„Šiandien pasirašytą ketinimų protokolą galima drąsiai vadinti istoriniu. Mat pirmą kartą per visą Lietuvos nepriklausomybės laikotarpį uostamiesčio savivaldos, uosto, verslo ir mokslo atstovai sutarė kartu – bendromis lėšomis ir žmogiškuoju potencialu – siekti sukurti prielaidas kryptingos Klaipėdos ekonominės plėtros skatinimui, - sakė Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas.

- Kartu Klaipėda taps ir pirmąja Lietuvos savivaldybe, pasirengusia dokumentą, numatantį, kaip į miestą pritraukti daugiau naujų investicijų, skatinti jau esamo verslo plėtrą, inovacijų diegimą bei ilgalaikėje perspektyvoje didinti miesto konkurencingumą sprendžiant kylančius socialinius ir ekonominius iššūkius.“

Rengti bendrą miesto ekonominės plėtros strategiją ir užtikrinti tolesnį jos įgyvendinimą sutarė Klaipėdos miesto savivaldybė, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, Klaipėdos universitetas, Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovė, Klaipėdos pramonininkų asociacija ir Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmai.

„Didžiausia pasirašyto ketinimų protokolo vertybė ta, kad tai ne tik politinė deklaracija, bet ir  realus postūmis svarbiems praktiniams veiksmams imtis. Uostui svarbu matyti bendras miesto vystymosi tendencijas. Todėl džiugu, kad šiandien šį protokolą pasirašė visų banginių, ant kurių laikosi Klaipėdos ekonomika, atstovai“, - sakė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.

„Tai labai svarbus ir reikalingas dokumentas, kurį nuspręsta rengti pačiu laiku. Vėliau jau ši strategija Klaipėdai būtų beprasmiška, siekiant, kad būtų įgytas pranašumas prieš kitus regionus“, - teigė Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų generalinis direktorius Viktoras Krolis.

Preliminariai numatoma, kad strategijos, kuria bus siekiama sukurti prielaidas kryptingai Klaipėdos ekonominei plėtrai skatinti ir Klaipėdos patrauklumui didinti, parengimo kaina sieks apie 150 tūkst. eurų. Savivaldybė ketintų padengti 52 proc., Uosto direkcija – 24 proc., o kiti partneriai – po 6 proc. šių kaštų.

Pažymima, kad minėtą strategiją turėtų sudaryti Klaipėdos tarptautinio konkurencingumo analizės išvados, vizija, vystymosi scenarijus, veiksmų planas, strategijos įgyvendinimui reikalingos priemonės, stebėsenos tvarka ir kt. Partneriai taip pat numato suformuoti bendrą šio projekto priežiūros ir vykdymo grupę.