Jį įvesta Antalieptės ir Dusetų seniūnijų teritorijose.

Sprendimą Zarasų rajono savivaldybės administracijos direktorius priėmė praėjusį ketvirtadienį, sulaukęs ekstremaliųjų situacijų operacijų centro rekomendacijos.

Ekstremalios situacijos operacijų vadovu paskirtas administracijos direktoriaus pavaduotojas Gediminas Gaidamavičius.

Kaip BNS pirmadienį informavo Antalieptės seniūnas Arvidas Saulius, šiuo metu hidroelektrinė jau sutvarkyta.

„Ji buvo sugedusi vieną parą, – teigė seniūnas. – Po truputėlį vandens lygis mažėja.“

Pasak jo, įmonės „Hidrogreen“ valdomoje elektrinėje buvo sugedęs vienas generatorius. Šiuo metu Antalieptės hidroelektrinė veikia visu pajėgumu, dirba keturi generatoriai.

Antalieptės HE gedimas nefiksuotas, savivaldybė netinkamai interpretavo procesą – vadovas

Antalieptės hidroelektrinėje gedimas nefiksuotas, savivaldybė netinkamai interpretavo procesą, sako elektrinę valdančios įmonės „Hidrogreen“ vadovas.

„Esant reikalui išjungiame ir įjungiame generatorius. Tai – normalus gamybos procesas“, – BNS pirmadienį teigė Rolandas Garbštas.

Esant reikalui išjungiame ir įjungiame generatorius. Tai – normalus gamybos procesas.

Zarasų rajono savivaldybė praėjusią savaitę Antalieptės ir Dusetų seniūnijų teritorijose paskelbė ekstremaliąją situaciją. Savivaldybė nurodo, kad Ekstremalių situacijų operacijų centras pasiūlė tai daryti „dėl Antalieptės HE vieno generatoriaus gedimo ir dėl potvynio grėsmės“.

Pasak „Hidrogreen“ vadovo, savivaldybė paprasčiausiai netinkamai interpretavo įmonės veiklą.

R. Garbšto teigimu, Aplinkos apsaugos agentūra kiek anksčiau buvo pritarusi įmonės prašymui leisti žeminti Antalieptės HE tvenkinio vandens lygį iki 143 metrų, siekiant išvengti vandens lygio kilimo tvenkinyje virš normalaus patvankos lygio.

Tačiau taip pat agentūra įpareigojo ilgainiui atstatyti Antalieptės tvenkinio vandens lygį iki normalaus patvankos lygio 144 metrų.

Vis dėlto praėjusios savaitės pabaigoje vandens lygis pasiekė 144,04 metro, tad savivaldybė įvedė ekstremalią situaciją.

„Visi hidroelektrinės generatoriai veikia patikimai, o tvenkinys eksploatuojamas nepažeidžiant Antalieptės HE tvenkinio taisyklėse nustatytų reikalavimų“, – nurodė įmonės vadovas.

Šios dienos duomenimis, vandens lygis tvenkinyje siekia 143,95 metro.

Tarptautinio masto ekstremaliosios visuomenės sveikatos situacijos paskelbimas yra aukščiausio laipsnio pavojaus signalas, kokį tik gali paskelbti ši Jungtinių Tautų agentūra.

„Nusprendžiau, kad beždžionių raupų protrūkis pasaulyje yra tarptautinio masto ekstremalioji visuomenės sveikatos situacija“, – per spaudos konferenciją pareiškė Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas (Tedrosas Adanomas Gebrejesusas).

Anot jo, ketvirtadienį susitikęs ekspertų komitetas negalėjo pasiekti kompromiso, tad spręsti, ar skelbti aukščiausio įmanomo laipsnio pavojų, teko jam.

„PSO vertinimu, beždžionių raupų rizika yra nuosaiki bendrai pasaulyje ir visuose regionuose, išskyrus Europos regioną, kur, mūsų vertinimais, rizika yra didelė“, – pridūrė jis.

JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centrų (CDC) liepos 20 dienos duomenimis, beždžionių raupų atvejų nustatyta 72 valstybėse. Iš viso užregistruota daugiau kaip 15 800 šios virusinės ligos atvejų.

Nuo gegužės pradžios apie beždžionių raupų atvejus vis dažniau pranešama iš šalių, nepriklausančių Vakarų ir Centrinės Afrikos regionui, kur ši virusinė liga ilgą laiką buvo endeminė.

Birželio 23 dieną PSO sušaukė ekstremaliųjų situacijų komiteto ekspertus, kad šie nuspręstų, ar pripažinti beždžionių raupų protrūkį  tarptautinio masto ekstremaliąja visuomenės sveikatos situacija. 

Tačiau tąsyk dauguma ekspertų nusprendė, kad padėtis dar nėra tokia rimta, nors ir išreiškė didelį susirūpinimą dėl protrūkio masto ir paragino imtis intensyvių atsakomųjų veiksmų ligos plitimui pažaboti.

Daugėjant užsikrėtimo atvejų, ketvirtadienį buvo sušauktas antrasis PSO ekstremaliųjų situacijų komiteto posėdis, kuris truko ilgiau nei šešias valandas ir kuriame PSO vadovas pareiškė, kad protrūkis jam kelia nerimą.

„Man reikia jūsų rekomendacijų vertinant tiesioginį ir vidutinio laikotarpio poveikį visuomenės sveikatai“, – pareiškė jis į posėdį susirinkusiems komiteto nariams.

Tuo tarpu JAV visuomenės sveikatos ekspertas Lawrence Gostinas (Lorensas Gostinas), vadovaujantis PSO nacionalinės ir pasaulinės sveikatos teisės bendradarbiavimo centrui, vėlų penktadienį įspėjo, kad beždžionių raupų atvejų skaičius pastarosiomis savaitėmis „eksponentiškai didėjo“.

„Ateinančiomis savaitėmis ir mėnesiais atvejų skaičius neišvengiamai smarkiai padidės. Štai kodėl Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas privalo paskelbti tarptautinio masto pavojų“, – parašė jis tviteryje.

„Nesiėmus veiksmų, sulauksime sunkių pasekmių pasaulio visuomenės sveikatai.“

Beždžionių raupai yra mažiau pavojingi ir mažiau užkrečiami nei raupai, kurie buvo išnaikinti 1980 metais.

Pirmieji ligos simptomai yra karščiavimas, raumenų, galvos ir nugaros skausmai, pasireiškiantys per penkias dienas po užsikrėtimo. Vėliau ant veido, delnų ir padų atsiranda į vėjaraupius panašių bėrimų, vėliau – odos pažeidimų, galinčių išplisti į kitas kūno vietas.

95 proc. atvejų beždžionių raupais užsikrečiama lytinių keliu, rodo žurnale „New England Journal of Medicine“ paskelbto iki šiol didžiausio masto tyrimo, kuriame dalyvavo 528 žmonės iš 16 šalių, duomenys.

Tyrimas parodė, kad 98 proc. užsikrėtusiųjų yra homoseksualūs ar biseksualūs vyrai, turėję nesaugių lytinių santykių su atsitiktiniais partneriais.

Nuo šiol visose viešose vietose kaukes dėvėti tik rekomenduojama. Išimtis taikoma ligoninėms, slaugos įstaigoms, kur lankytojams jos išlieka būtinos.

Taip pat nuo gegužės 1-osios laisvėja ir pacientų lankymas, tačiau detalesnes tvarkas ir toliau nustatys gydymo įstaigų vadovai.

Svarbūs pakeitimai laukia gydymo įstaigų pacientų – prieš hospitalizaciją į gydymo įstaigą žmonėms nebereikės atlikti COVID-19 tyrimo, tačiau esant reikalui galės juos skirti.

Be kita ko, pasibaigus ekstremaliajai situacijai šalies gyventojai ir toliau turės daugiau laiko užsiregistruoti konsultacijai pas gydytojus specialistus.

Iš savo šeimos gydytojų gavę siuntimą, užsiregistruoti konsultacijai žmonės galės ne per 30 dienų, kaip buvo iki ekstremaliosios situacijos, bet per 60 dienų.

Nebelieka mobiliųjų punktų

Nuo sekmadienio koronaviruso diagnostika perkeliama iš mobiliųjų punktų į poliklinikas, naudojant profesionalius greituosius antigeno testus.

Tai reiškia, kad simptomus pajutę žmonės turės kreiptis į savo šeimos gydytoją.

Atsisakant mobiliųjų punktų, karštoji koronaviruso linija 1808 taip pat sumažins savo paslaugų spektrą – neberegistruos koronaviruso tyrimui, skiepui.

Dar vienas pakeitimas palies sergančiuosius koronavirusu – privaloma izoliacija jiems nebebus taikoma. Žmogus bus laikomas pasveikusiu gydytojo sprendimu.

Simptomus jaučiantiems žmonėms nerekomenduojama vykti į darbą, ugdymo įstaigą, kitas viešas žmonių susibūrimo vietas. Izoliuotis, kaip ir dabar, neturės nei keliautojai, nei sąlytį turėję asmenys.

Keliautojams, atvykstantiems į Lietuvą nebebus taikomi jokie su COVID-19 valdymu susiję reikalavimai: nebereikės prieš kelionę atlikti testo, net jei asmuo nėra persirgęs ar vakcinuotas, ar pildyti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro anketos.

Atsisakoma mokinių testavimo

Ugdymo įstaigose atsisakoma periodinio testavimo savikontrolės testais, paviršių tyrimų.

Vis dėlto, visuomenės sveikatos specialistai, dirbantys ugdymo įstaigose, bus aprūpinti savikontrolės testais, kuriuos galės atlikti individualiai.

Testuojami dėl koronaviruso galės tik tėvų sutikimą turintys vaikai.

Mokyklos taip pat galės nuspręsti testuoti ir sąlytį turėjusius vaikus, tačiau tam taip pat reikės tėvų sutikimo.

Kiti pokyčiai

Siekiant vertinti viruso paplitimą populiacijoje, užtikrinti sekoskaitos vykdymą bei viruso atmainų stebėseną, atrinktos tam tikros pirminio lygio gydymo įstaigos, kuriose bus imami mėginiai PGR tyrimams, sekoskaitai.

Pasibaigus ekstremaliai situacijai, nebelieka specialių priedų medikams, dirbantiems su COVID-19 pacientais.

Tuo metu registracija vakcinacijai toliau vyks internetu www.koronastop.lt, taip pat kreipiantis tiesiogiai į savo šeimos gydytoją.

Gerėjant epidemiologinei situacijai, ribojimų reguliariai imta atsisakyti prieš kelis mėnesius: neliko sąlytį turėjusių asmenų izoliacijos, atsisakyta kaukių uždarose erdvėse.

„Taip, kaip ir visų kitų ligų atžvilgiu, pasibaigus ekstremaliai situacijai toks dalykas, kaip privaloma izoliacija, ji išnyksta iš mūsų repertuaro, iš mūsų priemonių ir yra jau gydytojo sprendimas – nedarbingumas ir kiti elementai“, – BNS po Vyriausybės posėdžio sakė A. Dulkys.

Vis dėlto jis pabrėžė besitikintis gyventojų sąmoningumo.

„Tikrai labai norėtųsi, kad pandemija būtų mums suteikusi tą pamoką, ir mes ją būtumėme išmokę. Nes deja, mūsų gyvenimo kultūroje buvo gana įprasta tiek sergančius vaikus vesti į darželius, į mokymo įstaigas, tiek patiems lankytis bendruomenėse, kolektyvuose turint įvairių simptomų“, – tvirtino ministras.

Be kita ko, jis pabrėžė, kad neliks ir kitų prievolių, įskaitant kaukių dėvėjimą viešajame transporte, ligoninėse ar slaugos įstaigose. Kai kurios rekomendacijos nuo gegužės bus naujai patvirtintos A. Dulkio, kaip ministro, įsakymu, kadangi Vyriausybė trečiadienį taip pat panaikino ir jo kaip operacijų vadovo įgaliojimus.

Ministras patvirtino, kad be kita ko, išnykus ekstremaliai situacijai neliks ir specialių priedų medikams dirbant su COVID–19 pacientais.

„Nunyksta papildomi taip vadinami COVID priedai. Na, bet mes juk kažkokių priedų nemokame – lygiai taip pat pavojinga ir tuberkuliozė, gripas, bet už juos papildomai nėra mokama. Tai pasikeitė situacija“, – tvirtino A. Dulkys.

Jau anksčiau ministras tvirtino, kad koronaviruso situacija bus atidžiai stebima ir vykdant sekoskaitos, seroepidemiologinius tyrimus tikintis naujų atmainų. Jis neatmetė, kad šiuo metu mažėjantis susirgimų skaičius rudenį gali vėl šoktelti.

„Tiek, kiek girdžiu žmones, kurie tą dalyką išmano, kurie mato giliau virusologijos pasaulį, yra prognozė, kad tokius žodžius, kaip karantinas, izoliacija, ekstremali situacija – tikiuosi, kad rudenį mes jų neturėsime. Galbūt turėsime kažkokių papildomų rekomendacijų dėl saugaus atstumo laikymosi, dėl kaukių, dėl srautų valdymo“, – kalbėjo A. Dulkys.

Pasak jo, kol kas neturima duomenų, kad apsauga, kurią gyventojams suteikė persirgimas ir vakcinos „kažkaip ryškiai keistųsi“, o blogiausiu atveju plintant virusui labiau tikėtini gali būti „vietiniai karantinai“ organizacijose ar konkrečiose savivaldybėse. 

Vyriausybė trečiadienį atšaukė daugiau nei dvejus metus galiojusią ekstremaliąją situaciją dėl COVID-19 – šis teisinis režimas nustos galioti nuo gegužės 1-osios.

Sprendimas priimtas daugiau nei du mėnesius nuosekliai mažėjant naujų koronaviruso atvejų bei į ligonines guldomų pacientų, taip pat pasiekus didesnį nei 80 proc. visų gyventojų imunizacijos lygį.

Tarp dirbančiųjų imunizacija, anot Sveikatos apsaugos ministerijos, viršija ir 90 procentų.

Tą siūlė Šiaulių miesto meras Artūras Visockas, trečiadienį raštu kreipęsis į VRM, tačiau ne visos savivaldybės mano, jog tai būtina.

„Vidaus reikalų ministerija artimiausiu metu nagrinės, ar reikalinga skelbti valstybės lygio ekstremaliąją situaciją, atsižvelgus į karo pabėgėlių iš Ukrainos srautą“, – BNS trečiadienį sakė ministerijos Strateginės komunikacijos skyriaus vedėjas Mindaugas Bajarūnas.

Šiaulių meras A. Visockas BNS teigė, kad šiuo metu bendro Lietuvai reglamentavimo nėra, nors dėl Rusijos invazijos Ukrainoje ir paskelbtas griežtesnis už ekstremaliąją situaciją teisinis režimas – nepaprastoji padėtis.

Pasak jo, ekstremalioji situacija šalies mastu leistų lengviau įvykdyti „tam tikras teisines procedūras pagal tam tikrą, bendrą visai Lietuvai reglamentavimą“.

„Tarkime, Vyriausybė nutarimu paskelbia ekstremaliąją situaciją, pasako, ką galima daryti savivaldai, ir tokiu būdu savivalda iš biudžeto gali turėti išlaidas. Dabar negali, todėl pakankamai sudėtinga tinkamai priimti moteris ir vaikus, nes tu negali operuoti lėšomis“, – teigė meras.

Šiaulių vadovas tvirtina, kad ekstremalioji situacija padėtų suvienodinti taisykles dėl pabėgėlių priėmimo visoms savivaldybėms.

Dabar negali, todėl pakankamai sudėtinga tinkamai priimti moteris ir vaikus, nes tu negali operuoti lėšomis.

„Aš noriu, kad visa Lietuva atsidurtų vienodose taisyklėse, nes dabar nukentės tie miestai, kurie priims daugiau bėgančių žmonių. Tai yra neteisinga. Lenkai sugebėjo labai aiškų paketą priimti, o kuo mes skiriamės? Kodėl mes negalime tokio paketo priimti?“, – svarstė A. Visockas.

Jis pridūrė, kad jeigu ekstremalioji situacija nebus įvesta, savivaldybės patirs finansinių nuostolių ir dėl to gali būti prarasti suplanuoti projektai.

„Šitoj vietoj manau, kad valstybė turėtų pasistengti, kad savivaldybės, visų pirma, tinkamai priimtų žmones, o, visų antra, turėtų kuo mažesnes biudžeto netektis“, – kalbėjo Šiaulių meras.

Klaipėdos meras mato ir kitų būdų

Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas BNS teigė, kad ekstremalioji situacija leistų lanksčiau naudotis savivaldybės lėšomis, sulaukti kompensavimo iš valstybės.

Vis dėlto, tą sutvarkyti būtų galima nebūtinai skelbiant ekstremaliąją situaciją, sakė jis.

„Galbūt Vyriausybė galėtų patvirtinti pakankamai operatyviai tam tikrą kompensavimo už nurodytas išlaidas tvarką. Tai būtų paprasčiau, nereikėtų skelbti ekstremaliosios situacijos“, – tvirtino uostamiesčio vadovas.

D. Labučio / ELTOS nuotr.

Jis taip pat sakė, kad Klaipėdoje svarstoma ir dėl išlaidų kompensavimo žmonėms, kurie savanoriškai į savo būstus priėmė ukrainiečius.

„Natūralu, kad jie irgi neišvengiamai patiria išlaidas, tai mes iškart kalbėjome, kad reikia ieškoti mechanizmų, kaip būtų galima kompensuoti“, – kalbėjo miesto vadovas.

V. Grubliauskas, be kita ko, svarstė, kad jeigu būtų kompensuojamos bent komunalinės paslaugos, žmonės galbūt turėtų daugiau noro priimti ukrainiečius, o priėmus – išlaikyti juos ilgiau.

Šitas pasakymas atgrasys žmones duoti savo būstą nemokamai, nes žmonės tikėjosi anksčiau ar vėliau tam tikros pagalbos.

Šiaulių meras tvirtina, kad kompensacijas žmonėms už ukrainiečių priėmimą galėtų užtikrinti ekstremaliosios situacijos įvedimas.

„Šiandien tiesiog pasimečiau pamatęs Seimo pirmininkės poziciją, kur ji sako, kad žmonėms nereikia kompensuoti lėšų. Šitas pasakymas atgrasys žmones duoti savo būstą nemokamai, nes žmonės tikėjosi anksčiau ar vėliau tam tikros pagalbos“, – tvirtino Šiaulių vadovas.

„Įsivaizduokite – būste apsigyvena ukrainiečiai, kurie neturi lėšų – mama, vaikai arba senolis, ir dabartinis žmogus, kuris juos priėmė, įleido į būstą, moka komunalinius, o kitas jo kaimynas ima nuomą, nes pas jį apsigyveno turtingesnis ukrainietis ir gali nuomą mokėti. Gaunasi labai didžiulė praraja“, – kalbėjo jis.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen trečiadienį interviu LRT sakė skeptiškai vertinanti kompensacijų idėją. Anot parlamento vadovės, tokios kompensacijos gali susilpninti gyventojų entuziazmą padėti ukrainiečiams.

Mero teigimu, tiek jis, tiek savivaldybių merai tikėjosi, kad bus „įjungtas“ kompensavimo mechanizmas bent komunalinėms paslaugoms.

„Aš labai tikėjausi ir savivaldybių merai tikėjosi, kad bus įjungtas kompensavimo mechanizmas bent komunalinėms paslaugos tiems žmonėms, kurie atvėrė širdį ir paklausė valstybės, kuri sakė – būkit geri, priimkit. Žmonės sako – gerai, priimsim, o po to atsidūrė nepavydėtinoje padėtyje. Ekstremalioji padėtis leistų sureguliuoti teisinius įrankius taip, kad būtų teisinga, kad būtų atlygintos bent tos išlaidos, kurios yra einamosios, nes kitaip po mėnesio ar dviejų tikrai iškils klausimų“, – pasakojo A. Visockas.

Jis taip pat sakė įkūręs specialią sąskaitą, į kurią įvairūs žmonės, verslininkai aukoja pinigus, kad priimantiesiems ukrainiečius būtų užtikrintos bent kompensacijos už komunalinius mokesčius.

„Kažkiek bus ten pinigų, bet nebus šimtų tūkstančių, kurių reikėtų norint, kad sistema neišsibalansuotų. Mes tiesiog privalome tiems žmonėms, kurie priėmė nemokamai ir davė nemokamai būstą, duoti palaikymą ir sumokėti bent komunalinius“, – teigė Šiaulių miesto meras.

Asociacija klausimo kol kas nekelia

Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovė Indrė Vilūnienė informavo BNS, kad kol kas organizacijoje klausimas dėl ekstremaliosios situacijos įvedimo dėl pabėgėlių iš Ukrainos nekeliamas, tačiau gali būti iškeltas ateityje.

„Jeigu artimiausiame valdybos posėdyje šis klausimas iškils, tai jis būtinai bus svarstomas“, – teigė Savivaldybių asociacijos atstovė spaudai.

Premjerė Ingrida Šimonytė šią savaitę teigė, kad augant pabėgėlių iš Ukrainos skaičiui, reikės pasitelkti ir savivaldybių infrastruktūrą, ji žada, kad savivaldybių išlaidos bus kompensuotos.

VRM duomenimis, dabar į Lietuvą nuo Rusijos pradėto karo Ukrainoje pradžios yra atvykę 17,8 tūkst. pabėgėlių, tarp kurių – 7,7 tūkst. vaikų.

Didžioji dauguma pateikė prašymus dėl leidimo laikinai gyventi humanitariniu pagrindu, kelios dešimtys prašo nacionalinės vizos, o keletas – prieglobsčio.

Pabėgėlių iš Ukrainos skaičius nuolat auga.

Į Lietuvą atvykę ukrainiečiai iš pradžių apsistoti iki trijų parų gali miestuose įsteigtuose registracijos centruose, vėliau perkeliami į nuolatines apgyvendinimo vietas.

Daugumą šių vietų savanoriškai suteikė žmonės per „Stiprūs kartu“ iniciatyvą.

Jungtinių Tautų duomenimis, nuo Rusijos įsiveržimo į Ukrainą pradžios šalį paliko daugiau nei 3 mln. pabėgėlių.

„Pagrindų dabartinei ekstremaliai situacijai kaip ir nėra“, – komisijos posėdyje sakė Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Neniškis.

Laboratorinių tyrimų duomenys praėjusią savaitę atskleidė, kad Dangės upė buvo užteršta oro paveiktu dyzelino ir panaudotos alyvos mišiniu.

Taršos kaltininkas kol kas nenustatytas. Jį radus, teršėjas privalės atlyginti aplinkai padarytą žalą, ji bus apskaičiuota ir įvardyta surinkus visus reikalingus duomenis.

Ir toliau ieškome taršos kaltininko.

„Ir toliau ieškome taršos kaltininko. Peržiūrėsime kameras, gal kažkur galėsime toliau užsikabinti. Nes šiai dienai yra tik versijos, bet tyrimas toliau tęsiamas“, – posėdyje sakė Aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos miesto aplinkos apsaugos inspekcijos laikinoji viršininkė Laura Dagilienė.

Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininko Mariaus Garbenio teigimu, tarša Dangės upėje šiuo metu yra likviduota.

„Kol kas nematome ir neprognozuojame, kad ta tarša galėtų didėti“, – sakė jis.

Vis dėlto, pasak M. Garbenio, teršalų likučių dar kai kur yra likę ant krantinių, pareigūnas paragino jas kuo skubiau nuvalyti.

„Jų nenuvalius, daugiau ar mažiau tų teršalų nedidelės dėmės pasirodys“, – kalbėjo uostamiesčio ugniagesių vadas.

Aplinkos apsaugos departamento duomenimis, likviduojant taršą, surinkta 73 tonos užteršto vandens.

Uostamiestyje tarša naftos produktais pastebėta paskutinę praėjusių metų dieną, dėl incidento tuomet paskelbta ir ekstremali situacija.

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas praėjusią savaitę teigė, jog atsakomybė už padarytą žalą gali siekti iki 35 tūkst. eurų. Kaltininkas taip pat turės atlyginti padarytą žalą gamtai.

„Siūlymų atšaukti ekstremalią situaciją kol kas nėra. Nors tarša ir lokalizuota, ji dar nėra likviduota, plona naftos produktų plėvelė vis pasirodo tai Dangės upėje, tai Kuršių mariose. Specialistai bei pareigūnai atidžiai stebi situaciją ir nedelsiant imasi veiksmų pastebėję ar sulaukę pranešimo apie taršą. Svarbus aspektas ir tas, kad šiuo metu aplinkosaugininkai dar negali įvardyti taršos šaltinio, tad tarnybų susitelkimas sprendžiant šią situaciją vis dar labai reikalingas“, – po pasitarimo sakė Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.

Svarbus aspektas ir tas, kad šiuo metu aplinkosaugininkai dar negali įvardyti taršos šaltinio, tad tarnybų susitelkimas sprendžiant šią situaciją vis dar labai reikalingas.

Ekstremalios situacijos operacijų vadovė, Aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos valdybos Klaipėdos miesto aplinkos apsaugos inspekcijos viršininkė Laura Dagilienė informavo, kad situacija Dangės upėje stebima, o ieškant galimo taršos šaltinio buvo patikrinti bendrovės „Klaipėdos vanduo“ paviršinių nuotekų išleistuvai – jokių pėdsakų, kad per juos būtų ištekėję naftos produktai, nerasta. Taip pat apžiūrėtos uosto įmonių krantinės, taršos šaltinis čia taip pat nepastebėtas. Šiuo metu dar laukiama atsakymų ir iš laboratorijos, kuri turėtų pateikti išvadas apie teršalų sudėtį.

Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pareigūnai, kasdien taip pat stebintys situaciją ir reaguojantys į pranešimus, atkreipė dėmesį ir į galimas orų permainas – taršos likvidavimo eiga priklauso ir nuo gamtinių sąlygų: jeigu vanduo užšaltų, po atlydžio galimai pasirodytų naujos teršalų plėvelės dėmės. Dėl situacijos Dangės upėje, pasak Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininko Mariaus Garbenio, dedamos maksimalios pastangos, procesas reikalauja kantrybės ir ilgo darbo.

Siūlymų atšaukti ekstremalią situaciją kol kas nėra.

Situaciją uosto akvatorijoje bei Dangės žiotyse taip pat stebi Klaipėdos valstybinio jūrų uosto inspektoriai – padėtis kasdien apžiūrima plaukiant laiveliais.

Naftos produktų kvapą skleidžiančios dėmės pastebėtos naktį į gruodžio 31 dieną, apie 1 val. nakties. Siekiant likviduoti taršą, veiksmų nedelsiant ėmėsi Klaipėdos miesto valstybinio jūrų uosto direkcija, savivaldybė, aplinkosaugininkai, Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pareigūnai. Buvo pastatytos boninės užtvaros, kurios neleido toliau plisti teršalams, atliktas jų surinkimas, skaidymas, aplinkosaugininkai paėmė teršalų mėginius, atliekamas tyrimas, siekiant nustatyti taršos šaltinį.

Vertina kas pusdienį

Visą savaitgalį intensyviai dirbusi avarijos likvidavimo komanda iki sekmadienio vakaro išgriebė iš upės visus naftos produktais suterštus ledus, todėl sekmadienį vakare ir pirmadienį jau svarstyta, ar laikas atšaukti ekstremaliąją situaciją.

Uostamiesčio meras Vytautas Grubliauskas teigė, kad aplinkybės vertinamos kelis kartus per dieną.

Buvo tariamasi su civilinės saugos specialistais ir aplinkosaugininkais, priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pareigūnais ir nuspręsta šios situacijos padėties dar neatšaukti.

"Aišku, ledai ir riebiai užterštas vanduo jau surinktas ir utilizuotas, nepaisant to, naftos produktų dėmės ant vandens paviršiaus dar matyti. Darbas nebėra toks dramatiškai įtemptas kaip paskutinę gruodžio dieną, bet darbo dar užtenka. Tai rodo, kad situacija dar nėra visiškai suvaldyta. Esant ekstremaliai situacijai galime naudoti savivaldybės administracijos direktoriaus fondo lėšas, o ir uosto galimybės padėti tokioje teisinėje padėtyje yra kitokios nei paprastą dieną. Mano žiniomis, tai nesukelia miestiečiams jokių nepatogumų. Berods, tik keli žmonės norėjo išplaukti į marias, bet dėl užtvarų negalėjo to padaryti", – aiškino miesto meras.

Atsakymų dar nėra

V.Grubliauskas vakar nesiryžo prognozuoti, kada ekstremalioji situacija bus atšaukta, tačiau spėjo, kad tai atsitiks artimiausiu metu.

Aplinkosaugininkai toliau tiria įtariamus taršos šaltinius, tačiau kol kas atsakymų į labiausiai nerimą keliančius klausimus dar nėra.

Iš upės du kartus paimti mėginiai, apie tyrimo rezultatą dar nepranešama.

Pirmadienį Dangėje dirbo 18 žmonių: 11 gelbėtojų, trys uosto direkcijos darbuotojai, keturi žinomos uostamiesčio bendrovės "Parsekas" darbininkai.

Utilizuota apie 17 ar 18 kubinių metrų naftos produktais užteršto vandens. Kartu nuo paviršiaus surinkta tepaluotų nendrių, atplukdytų į Dangę.

Tie žmonės verti didžiausios pagarbos, manau, mes turėsime rasti būdą jiems už tai padėkoti.

Kai bus nustatytas teršėjas, veikiausiai į procesą įsitrauks ir teisėsaugininkai. Patiriamos išlaidos – didžiulės, todėl kaltininkai turės atlyginti žalą ne tik gamtai.

Pasiryžęs liudyti

Klaipėdos meras buvo linkęs susilaikyti nuo vertinimų ir spėliojimų, nors savo nuomonę apie nelaimės priežastis jis turi, mat buvo taršos epicentre karščiausiu metu.

"Jei manęs kas nors klaus, esu pasiruošęs viską papasakoti ir parodyti, ką pats nufilmavau, bet išvadas tegul daro specialistai. Tai ne tik ekologija, bet ir pasitikėjimas institucijomis. Turi būti įvardintas teršėjas ir adekvačiai įvertinta žala. Manau, mažai nepasirodys, – neslėpė emocijų V.Grubliauskas. – Turint omenyje, kad viskas vyko gruodžio 31-ąją ir sausio pirmosiomis dienomis, kai beveik niekas nedirbo, nelaimės vietoje žmonės darbavosi karštligiškai, jie faktiškai yra didvyriai. Jų pasiaukojamas darbas leido beveik per pusantros paros likviduoti didžiąją taršos dalį. Tie žmonės verti didžiausios pagarbos, manau, mes turėsime rasti būdą jiems už tai padėkoti. Nors jie atliko savo pareigą, darė tai labai nuoširdžiai ir atsakingai. Pagal Darbo kodeksą natūralu, kad jiems turės būti sumokėta kaip už darbą išeiginėmis dienomis, bet mes kalbame apie padėką miesto ir miestiečių vardu."

„Tai bus ta ekstremali padėtis, nereikėtų dramatizuoti to paskelbimo, nes ekstremali padėtis reikalinga dėl tam tikrų logistinių dalykų, kad galėtume pasitelkti savivaldos pagalbą“, – po susitikimo su Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen žurnalistams penktadienį sakė I. Šimonytė.

„Vienas iš didesnių iššūkių yra dėl pandeminės situacijos, kad atvykstančius žmones reikia karantinuoti ir tai reiškia, kad pajėgumų ar išteklių fizinių reikia daugiau, nei reikėtų, jei situacija būtų kitokia“, – pabrėžė ji.

Anot Vyriausybės vadovės, pastarosios paros sulaikytų migrantų skaičius, siekęs 150, neparodo aiškios tendencijos apie augančius nelegalių migrantų srautus.

Dabar matome, kad reikia papildomų pajėgumų, tuos pajėgumus išplėsime, paskelbę ekstremalią padėtį.

„Yra dienų, kai yra vienženkliai skaičiai, yra dienų kaip šiandien, buvo dienų, kai buvo 80. Manau, kad kaip ir kovido atveju, reikia mažiau žiūrėti į konkretų skaičių, o daugiau žiūrėti, kaip su ta problema susidoroti“, – sakė I. Šimonytė.

„Dabar matome, kad reikia papildomų pajėgumų, tuos pajėgumus išplėsime, paskelbę ekstremalią padėtį“, – pridūrė ji.

Premjerė teigė mananti, jog nelegalių migrantų antplūdis iš Baltarusijos yra kerštas už Europos Sąjungos bendrą poziciją dėl Minsko režimo susidorojimo su pilietine visuomene, represijų, civilinio orlaivio užgrobimo gegužę.

Skelbti valstybės lygio ekstremaliąją situaciją penktadienį pasiūlė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT), kurios pareigūnai per praėjusią parą sulaikė 150 neteisėtų migrantų – tai yra beveik tris kartus daugiau nei ankstesni paros rekordai. Tam pritarė ir Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija.

Dėl ekstremalios situacijos paskelbimo Vyriausybė turėtų apsispręsti penktadienio vakarą skubiai šaukiamame posėdyje.