„Enefit“ vadovas Vytenis Koryzna sako, kad taip norima suvienodinti kainodarą.

„Abonentinį mokestį pradėjome taikyti nuo praėjusių metų spalio, tiek su birža susietoms sutartims, tiek ir fiksuotoms, o nuo kovo visi klientai, kurie iki šiol buvo pasirašę kintamos kainos sutartis, jiems bus pritaikytas ir dviejų eurų mokestis“, – LRT sakė V. Koryzna.

Kiti du tiekėjai abonentinio mokesčio kol kas neįvedę. „Elektrum Lietuva“ sako kol kas to ir neplanuojanti, o „Ignitis“ teigia matantis, ką daro konkurentai, supranta, kas juos skatina taip elgtis ir svarsto įvairius variantus.

Atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius sako, kad „Enefit“ nebus vienintelė bendrovė, kuri įves abonentinį mokestį, jos pavyzdžiu paseks ir kiti tiekėjai.

Energetikos viceministrė Inga Žilienė pažymėjo, kad įstatymai fiksuotų mokesčių nedraudžia, toks įkainių nustatymas – viena iš konkurencinių priemonių.

Plačiau LNK reportaže papasakojo Lietuvos energetikos agentūros laikinoji direktorė Agnė Bagočiūtė?

– Kodėl pas nepriklausomus tiekėjus nuėjusiems gyventojams reikės mokėti daugiau nei tiems, kurie pas nepriklausomą tiekėją neskuba ir tikriausiai nebenorėtų jau dabar skubėti?

– Siūlyčiau pažvelgti į platesnį paveikslą. Norėčiau paaiškinti ir įnešti šiek tiek aiškumo. Viešojoje erdvėje komunikacija įneša gana daug painiavos gyventojams. Reikia suprasti, kad tiek nepriklausomo tiekimo, tiek visuomeninio tiekimo kaina susideda iš dviejų dalių: valstybės reguliuojamosios dalies ir tiekimo dalies. Valstybės reguliuojama dalis yra visiems vienoda. Ji brangsta visiems vienodai. Nėra jokio išskirtinumo.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Tačiau galutiniai skaičiai rodo, kad visuomeniniame tiekime teks mokėti pigiau.

– Kodėl aš kalbu apie didesnį paveikslą? Jei nagrinėtume kad ir šiuo metus, matytume, kad tie, kas buvo pasirinkę, mokėjo pigiausiai. Kalbėsiu apibendrintai, nes sekame tiek ir nefiksuotus biržos planus. Už visuomeninį tiekimą žmonės mokėjo brangiausiai. Gyventojui reikia žinoti, kad jis visada turi teisę pakeisti savo planą. Teisinė sistema yra vartotojo pusėje.

– Sakote, kad gyventojas turėtų suvokti, kad reikia pasikeisti planą. Bet dabar gyventojams kyla mintis, kad gal geriau išeiti iš nepriklausomo tiekėjo. Ar jie gali tai padaryti?

– Gali tik tie, kurie yra trečiame etape. Tiems, kurie yra trečiame liberalizavimo etape, galutinis pasirinkimo terminas yra 2025 m. pab. Šiuo metu jie gali pasirinkti nepriklausomą tiekimą arba grįžti į visuomeninį. Mes kaip tik ir matome tą judėjimą.

– Tie, kurie neturi galimybės išeiti iš nepriklausomo tiekėjo į visuomeninį, dabar norėtų grįžti į 2020 m., kai buvo kalbama, kad elektros tiekėjams konkuruojant dėl klientų, laimi pastarieji. Kalba buvo ne tik apie sumažėjusią kainą, bet ir visai naujus paslaugų paketus, kurių gali tikėtis vartotojai. Praėjo treji metai. Kur visa tai? Dažnam kyla klausimas, ar tie žodžiai buvo tik reklama?

ESO dalis mažėja, kaip ir buvo įsipareigota, o didėja „Litgrid“ dalis.

– Nesupykite, bet leiskite jums paprieštarauti. Kaip ir minėjau, tie, kas dalyvavo liberalizacijos etape, pasirinko nepriklausomus tiekėjus, rinkosi nefiksuotus kainų planus, šiemet mokėjo daug pigiau. Net ir pasirinkę tam tikrus fiksuotus planus irgi mokėjo pigiau. Net jei jūs ir sudarote sutartį, kur kaina ateinantiems metams siūloma šiek tiek brangesnė nei visuomeniniame tiekime, turite teisę sutartį pakeisti. Jei pamatote, kad jūsų tiekėjas arba kitas tiekėjas pradeda mažinti kainas ir jums patraukliau pakeisti sutartį, jūs turite teisę kreiptis ir sudaryti kitą sutartį. Galite tą padaryti be baudų. Ko trūksta? Trūksta komunikacijos.

– Kalbant apie augančią valstybės reguliuojamą kainą, Valstybės kontrolė buvo nustačiusi, kad ESO paėmė per daug pinigų ir privalo juos gražinti gyventojams. Bendrovė neskuba to daryti ir žada gražinti tik per tam tikrą laiką. Ar nėra taip, kad kažkas kažką pražiūrėjo, elektros vartotojai sumokėjo daugiau pinigų, o gavus daugiau pinigų nelabai norisi jų gražinti? Todėl jie dabar pažadėjo, kad gražins dalį pinigų, tačiau pakėlė valstybės reguliuojamos kainos dalį ir kiek kitaip vis tiek paims tuos pinigus iš gyventojų. Taip galvoja dažnas elektros vartotojas.

– Valstybės reguliuojama dalis susideda ne tik iš ESO dalies, apie kurią kalbame. Šiuo atveju yra ir „Litgrid“ dalis. ESO dalis mažėja, kaip ir buvo įsipareigota, o didėja „Litgrid“ dalis. Mes, kaip agentūra, atliekame analizę ir stebime. Matome, kad tie įsipareigojimai yra vykdomi.

„Mažėjimas iš esmės sąlygotas to, kad praėjusį pusmetį, tai yra 2023 metų pirmąjį pusmetį „Ignitis“, vykdydama ir tiekdama energiją visuomeninės elektros energijos vartotojams, surinko 13 mln. eurų daugiau pajamų negu realiai kainavo elektros energija, todėl mes dabar vartotojams grąžiname tuos perimtus pinigus“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė R. Pocius.

Anot jo, tai leido tarifą vartotojams sumažinti net ir tuo atveju, kai reguliuojama elektros perdavimo dalis augo.

„Dėl to elektros energijos tarifas, nepaisant to, kad reguliuojama infrastruktūros dalis šiek tiek augo, galutiniame rezultate ji yra mažėjanti“, – pridūrė R. Pocius.

Jis neatmetė, kad dėl planuojamų investicijų į tinklą ir jo sinchronizavimą su Vakarais ateityje gali didėti reguliuojama tarifo dalis.

„Ilgalaike prasme gali būti taip, nes akivaizdu – jeigu reikalingos investicijos, tai kapitalo kaštai tinklo auga. Tai gali būti taip, kad tas tarifas gali ir didėti, bet akivaizdu, mes suprantame, kad tai yra sąlygota mūsų nacionalinės strategijos įgyvendinimo – tai yra atsinaujinančios energetikos plėtros, tam reikalingos papildomos investicijos“, – kalbėjo R. Pocius.

„Antras dalykas, vis tik nuo 2025 metų pradžios sinchronizuosimės su bendra Europos Sąjungos sistema ir tam vėlgi bus reikalingi papildomai tinklo išlaikymo kaštai“, – sakė R. Pocius.

VERT ketvirtadienį pritarė „Igničio“ visuomeninėms elektros kainoms vartotojams kitų metų pirmajam pusmečiui: „Standartinio“ plano vienos laiko zonos tarifas bus 21,9 cento (su PVM) už kilovatvalandę – 0,8 cento mažiau nei dabar, dviejų laiko zonų: dieninės – 25 centai – 1,1 cento mažiau, naktinės – 15,2 cento, arba 0,6 cento mažiau.

Visuomeninė elektros kaina dabar siekia 22,7 cento. Ji paprastai nustatoma du kartus per metus – nuo sausio ir liepos.

Šiuo metu yra 445 tūkst. nepriklausomo tiekėjo nepasirinkusių gyventojų.

„Bendrovė turi grąžinti į valstybės biudžetą 4,2 mln. eurų dalinio tarifo kompensavimo, kuris buvo taikytas tam, kad vartotojai nepatirtų finansinio nuostolio dėl to, kad bendrovė baigė savo veiklą“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė VERT pirmininkas Renatas Pocius.

Jo teigimu, „Perlas Energijai“ per 30 dienų nesumokėjus į valstybės biudžetą numatytos sumos, energetikos rinkos reguliuotojas kreipsis į teismą.   

„Tikimės, kad bendrovė įvykdys šitą sprendimą. Aišku, bendrovė visą laiką turi teisę jį apskųsti teismui, bet jeigu to nebūtų padaryta per atitinkamą laikotarpį,  tuomet VERT kreipsis į teismą dėl šitos sumos išieškojimo“, –  sakė R. Pocius.

Pasak jo, pernai pradėto „Perlas Energijos“ patikrinimo metu taip pat nustatyta, jog įmonė netinkamai informavo vartotojus apie veiklos nutraukimą, o bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) pateikė neteisingus duomenis apie vartotojų 2022-ųjų metų rugpjūčio mėnesį suvartotą elektrą, dėl ko turėjo finansinės naudos.

R. Pociaus teigimu, taip pat nustatyta, jog pernai rudenį sustabdžiusi veiklą „Perlas Energija“ kitus nepriklausomus tiekėjus pasirinkusiems vartotojams padarė beveik 1,3 mln. eurų žalos – dėl to, pasak VERT pirmininko, vartotojai turi teisę kreiptis į teismą dėl jos atlyginimo.

„Perlas Energijos“ vadovas Vilius Juraitis teigė VERT posėdžio metu neišgirdęs, kuo remiantis nustatyta tokia žalos suma. 

Tarybos vertinimu, bendrovės interpretacija nėra teisinga.

„Visiems klientams, kurie pas mus kreipėsi, mes atlyginome žalą. Jeigu VERT suponuoja, kad yra kažkokia priemonė, tai visą laiką mes vartotojams sakydavome – rašykite mums ir mes tuos klausimus išspręsime“, – žurnalistams po VERT posėdžio teigė V. Juraitis.

Jis teigė, jog bendrovė skųs rinkos reguliuotojo sprendimą. 

„Bendrovei bauda yra skiriama atgaline data priimto įstatymo pagrindu, todėl su VERT sprendimu nesutinkame ir jį skųsime. Įstatymas, kurio pagrindu reikalaujama kompensacijos, yra priimtas nustatant jo galiojimą atgal, o tai, vadovaujantis Konstitucija ir bendraisiais teisės principais, yra neteisėta“, – komentare teigė V. Juraitis.

Jo teigimu, tai, kad valstybei grąžintina suma nustatyta remiantis tik pernai gruodį priimtomis Energetikos įstatymo pataisomis, posėdžio metu pripažino ir VERT.

„Į mūsų klausimą, ar teisinėje valstybėje turėtų būti taip elgiamasi, kad įstatymas priimamas gruodžio 13-ąją, o baudžiama įmonė sustabdžiusi veiklą nuo rugsėjo 1-os dienos, yra neatsakytas“, – sakė V. Juraitis. 

Pasak jo, energetikos rinkos reguliuotojas patikrinimo metu esą nerado nė vieno įmonės neteisėto sprendimo, už kurį būtų galima taikyti sankcijas pagal tuo metu galiojusį reguliavimą.

„Perlas Energijos“ vadovas teigė, jog VERT nutarimas teismui bus skundžiamas artimiausiu metu.

„Mes skųsime, administracinio teismo mes prašysime, kad būtų kreiptasi į Konstitucinį Teismą ir, kad jis atsakytų, ar Lietuvoje mes esame pasiekę, atsiprašau, tą lygį, kad įstatymą būtų galima taikyti atbuline data“, – kalbėjo V. Juraitis. 

Pasak R. Pociaus, į valstybės biudžetą grąžintina suma „Perlas Energijai“ skaičiuojama už laikotarpį nuo 2022-ųjų rugsėjo iki metų pabaigos, kai buvę bendrovės klientai gavo kompensacijas iš valstybės biudžeto. 

„Tarybos vertinimu, bendrovės interpretacija nėra teisinga. (...) Būtent šita įgyvendinimo nuostata ir leidžia priimti sprendimą bei nukrypti nuo bendros nuostatos, kuri būtų taikoma tik įsigaliojus įstatymui“, – teigė R. Pocius.

Anot VERT vadovo, praėjusių metų pabaigoje „Perlas Energija“ turėjo didesnį nei 1 mln. eurų pelną.

„Dalis tų pinigų yra, o visa kita, matyt, čia bendrovės reikalas, kaip ji įgyvendins VERT sprendimą“, – teigė R. Pocius.

Jis priminė, kad VERT pernai prašė prokurorų „Perlas Energijos“ atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones apribojant bendrovės turtą – pasak R. Pociaus, jei tai būtų buvę padaryta, įmonė lėšas į valstybės galėtų grąžinti iš karto.

Kiek „Perlas Energija“ šiuo metu turi turto, pasak jos vadovo, „sunku pasakyti“, tačiau V. Juraitis kartojo, kad įmonė būtų nepajėgi į valstybės biudžetą  sumokėti jai rinkos reguliuotojo paskaičiuotos sumos.

„Mes nemanome, kad mums baudą reikės mokėti. Mes manome, kad tai bus gana lengvas atvejis Lietuvos teisinėje valstybėje, kai įmonė baudžiama atgaline data“, – teigė V. Juraitis.

Pasak jo, šiuo metu vyksta praėjusių metų įmonės finansinių rezultatų auditas, juos bendrovė ketina paskelbti spalį.

„Noriu atkreipti dėmesį, kad išlaidas ir nuostolius (dėl „Perlo Energijos“ veiklos – BNS) patiria ne tik valstybė, bet patyrė ir gyventojai. VERT patikroje yra rasta, kad ir gyventojai patyrė papildomus nuostolius“, – žurnalistams ketvirtadienį Seime sakė D. Kreivys.

„Įstatymas aiškiai sako, kad visi nuostoliai turi būti kompensuoti ir toliau yra institucijų darbas, kad tie nuostoliai būtų išieškoti“, – pridūrė ministras.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad valstybei reikalauti kompensacijų iš „Perlas Energijos“ yra normalu.

„Be jokios abejonės, manau, kad „Perlo“ atsakomybė yra už tai, kad valstybei teko patirti tam tikras papildomas išlaidas ir reikalauti tas išlaidas kompensuoti yra normalu“, – Seime žurnalistams sakė I. Šimonytė.

„Perlo Energijos“ vadovui Viliui Juraičiui anksčiau pareiškus, kad į valstybės biudžetą grąžintina suma įmonei buvo paskaičiuota teisės aktus taikant atgaline data, D. Kreivys teigė nenorintis veltis į „teisinę ekvilibristiką“.

„Aš nesivelsiu į tą teisinę ekvilibristiką. Įstatymas priimtas, o jo taikymo visas subtilybes turbūt išsiaiškins teisininkai. Mano galva, kad patikros aktas aiškiai sako, kad yra nuostolis, turime įstatymą, pagal įstatymą yra visi lygūs ir turi atsiskaityti už tą nuostolį, kuris yra padarytas“, – teigė D. Kreivys.

Aš nesivelsiu į tą teisinę ekvilibristiką. Įstatymas priimtas, o jo taikymo visas subtilybes turbūt išsiaiškins teisininkai.

„Nuostolis yra ir žiūrint netgi iš moralinės pusės, mano manymu, tai turi būti padengta“, – pridūrė ministras.

Jis teigė žinantis, kad „Perlas Energijos“ veikla yra pelninga.

„Įmonė tikrai nežlunganti, ir ji, bent mano, žiniomis yra pelninga, turi likutinį pelną ir kitų dalykų“, – teigė D. Kreivys.

Jo žiniomis, VERT anksčiau prašė institucijų „Perlas Energijos“ atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tačiau tai, pasak ministro, nebuvo padaryta. 

VERT nurodo, kad pernai rudenį „Perlas Energijai“ sustabdžius veiklą 96,1 tūkst. buvusių jos klientų, pasirinkusių kitus nepriklausomus tiekėjus, jiems už elektrą sumokėjo 1,6 mln. eurų (su PVM) daugiau, o atskaičius „Perlas Energijos“ jiems išmokėtas 366 tūkst. eurų kompensacijų – beveik 1,3 mln. eurų.

„Perlas Energija“ šiemet sausį teigė pernai per daugiau nei tris mėnesius sulaukusi 26,6 tūkst. buvusių klientų prašymų ir išmokėjusi jiems daugiau nei 358 tūkst. eurų kompensacijų.

Į garantinį tiekimą patekusiems buvusiems įmonės klientams, ESO duomenimis, iš valstybės biudžeto pernai rugsėjį–gruodį išmokėta beveik 5,9 mln. eurų.

Praėjusią savaitę „Perlas Energijos“ vadovas BNS teigė, jog įmonė nepajėgtų sumokėti VERT tuomet paskaičiuotos beveik 3,5 mln. eurų (be PVM) sumos. Vilius Juraitis neatmetė, jog reguliuotojui nusprendus įpareigoti bendrovę į valstybės biudžetą grąžinti šią sumą, „Perlas Energija“ kreiptųsi į Konstitucinį Teismą.

D. Kreivys tikisi, kad nepriklausomų elektros tiekėjų konkurencija aktyvės

Energetikos ministras D. Kreivys tikisi, kad konkurencija tarp nepriklausomų elektros tiekėjų taps aktyvesnė, o vartotojai per keletą metų geriau supras elektros rinkos tendencijas.

„Manau, kad ateityje (nepriklausomų elektros tiekėjų – BNS) konkurencija aktyvės. Kuo daugiau atsiras atsinaujinančios energetikos, o tiekimo įmonės kaip tik ir skatina ją vystytis, (...) tai automatiškai jie kartu leidžia vystytis ir visai atsinaujinančiai energetikai, visai mūsų elektros gamybai“, – žurnalistams ketvirtadienį Seime sakė D. Kreivys.

Ministro teigimu, situacija elektros rinkoje per keletą metų taps panaši į tai, kas vyksta telekomunikacijų rinkoje.

„Yra trys stiprūs tiekėjai, kurie aktyviai konkuruoja tarpusavyje. Matome kainų dinamiką – priklausomai nuo rinkos situacijos, ji leidžiasi. Tai rodo, kad rinka pati iš esmės veikia, ji artėja prie to, ką turime telekome“, – teigė D. Kreivys.

„Žmonės pradeda suprasti, kad gali rinktis, gali keisti tiekėją, tą jie labai aktyviai daro. Manau, kad dar praeis keletą metu, kai mes visi išmoksim elektros rinkos veikimą ir nebus jokių problemų“, – pridūrė ministras.

Manau, kad dar praeis keletą metu, kai mes visi išmoksim elektros rinkos veikimą ir nebus jokių problemų.

D. Kreivys pabrėžė, kad elektros rinka liberalizuota įgyvendinant Europos Sąjungos (ES) reikalavimus, o liberalizacija esą leido valstybei skirti mažiau subsidijų vartotojams. 

„Mes per krizę jau turėjome liberalizuotą rinką, valstybei reikėjo žymiai mažiau paramos, dalį amortizavo elektros energijos įmonės per kontraktus su atsinaujinančios energijos tiekėjais, per draudimo sandorius“, – teigė D. Kreivys.

„Mes įvykdėme europinius reikalavimus, per krizę susimažinome valstybės išlaidas ir taip skatiname visą mūsų atsinaujinančią energetiką – tai yra tikrai ne maži dalykai“, – pridūrė jis.

Valstybei nutarus nuo liepos panaikinti kompensacijas už elektrą buitiniams vartotojams, energetikos ministras gyventojus ragina stebėti elektros rinką ir esant poreikiui keisti elektros tiekėją.

„Svarbu aktyviai stebėti situaciją rinkoje, pasitikrinti kartas nuo karto, kur yra žemesnės kainos. Matant, jeigu kuris tiekėjas per lėtai reaguoja į rinkos pokyčius – drąsiai juos keisti“, – teigė D. Kreivys.

Skelbiama, kad visų tiekėjų siūlomos 12 mėnesių vienos laiko zonos tarifo kainos šiuo metu ir toliau svyruoja nuo 22 iki 30 centų, 24 mėnesių – nuo 23 iki 33 centų.

„Igničio“ 24 mėnesių šio tarifo 1 kilovatvalandės (kWh) kaina antradienį buvo 25,2 cento, „Elektrum Lietuvos“ – 23,4 centai, „Enefit“ – 32,5 cento.

LEA duomenimis, birželio 1–13 dienomis vidutinė „Nord Pool“ biržos elektros kaina siekė 8,2 cento (be PVM) už kWh ir buvo 5,1 proc. didesnė nei didmeninė gegužės mėnesio kaina (7,8 cento).  

Šią savaitę tiekėjų siūlomų vienos laiko zonos fiksuotų 12 mėnesių planų vidutinė kaina siekė 25,7 cento, 24 mėnesių – 27,1 cento. 

Nepriklausomo tiekėjo nepasirinkusiems gyventojams vienos laikos zonos standartinis garantinio tiekimo tarifas birželį, palyginti su geguže, pabrango 8,8 proc. iki 18,4 cento už kWh.

Šiuo metu 6 mėnesių kainos fiksavimo planus siūlo „Elektrum Lietuva“ ir „Enefit“, 12 ir 24 mėnesių – visi trys tiekėjai.

Elektros tiekėją yra pasirinkę 71 proc. visų buitinių vartotojų.

Yra elektros vartotojų, kurie sako, kad paskutinės minutės laukti nėra ko.

„Pas mane buvo 33, o jeigu nuo liepos bus 25, tai yra visgi skirtumas“, – pasakojo kalbinta praeivė.

Yra tokių, kurie apie tai negalvoja ir kai atsirado galimybė persirašyti pas kitą tiekėją, taip ir padarė.

„Dabar moku 20 centų, beveik 21 centą“, – sakė praeivė.

Yra ir tokių, kurie nežada sukti galvos.

„Ne, niekur nesikreipiau, nebuvo poreikio“, – minėjo kalbintas vyras.

O nesikreipia be reikalo, nes dabar elektros tiekėjai siūlo geresnius elektros tarifus gyventojams negu prieš metus.

„Tarp 21-25 cento yra fiksuotos kainos. Tie, kurie turi labai didelius tarifus, negali žinoti, kiek jam nepriklausomi tiekėjai sumažins kainą. Dabar jie tokią teisę yra įgiję“, – sakė kalbintas Lietuvos energetikos agentūros vadovas Virgilijus Poderys.

Ne visi nepriklausomi tiekėjai tokia teise ketina naudotis. Nuo liepos nepersirašiusiems sutarties teks mokėti tiek, kiek parašyta popieriuje. Valstybė kainos nekompensuos.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Valstybė nemato, kodėl turėtų būti taikomi kompensaciniai dydžiai“, – teigė energetikos viceministrė Inga Žilienė.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba, šiandien patvirtino ir nuo liepos galiosiančią visuomeninio elektros tiekimo kainą.

„Jos mažėja standartiniam planui 19 proc. Nuo 28 iki 22,7 centų“, – minėjo valstybinės energetikos reguliavimo tarybos pirmininkas Renatas Pocius.

Visuomeniniu tiekimu šiuo metu naudojasi tie, kuriems nebūtina pasirinkti nepriklausomo tiekėjo, kurie priklauso trečiajam liberalizavimo etapui, o jų – pusę milijono. Kurie suvartoja 100 kilovatvalandžių per mėnesį, sąskaitos mažės maždaug 5 eurais. Per metus susitaupo 60 eurų.

„Kol kas situacija rinkoje yra nusistovėjusi ir šiandien nematome, kad kainą reikėtų peržiūrėti iki metų pabaigos“, – teigė R. Pocius.

Kol kas situacija rinkoje yra nusistovėjusi ir šiandien nematome, kad kainą reikėtų peržiūrėti iki metų pabaigos.

Pernai vasarą elektros kaina biržoje buvo pasiekusi rekordinę 4 eurų ribą, o dabar situacija kardinaliai skiriasi.

„Nuo pat sausio iki dabar rinkos tarifai yra mažiausi. Tie, kas turėjo rinkos tarifus, išlošė“, – sakė V. Poderys.

Šį savaitgalį „Nord Pool“ biržoje didmeninė elektros kaina nukrito iki rekordinių žemumų. Vakar per pietus elektros kaina Lietuvoje buvo neigiama -10 eurų už MWh arba -1 centas už kilovatvalandę.

„Tokia situacija susidaro ir tada yra perteklius elektros energijos generacijoje“, – sakė R. Pocius.

Reiškia, kad gamintojams apsimoka primokėti, kad jų elektra būtų naudojama, negu valandai išjungti generatorius. Nors elektros kompensacijų neliks, dujų kompensacija turėtų siekti 63 centus.

„Gyventojams, kurie naudoja gamtines dujas maisto ruošai, nedidėtų – būtų apie 1,40 euro už m3. Tuo tarpu gyventojams, kurie naudoja šildymui gamtines dujas, kaina būtų apie 91 centą“, – sakė I. Žilienė.

Nors kainų reguliuotojas dar sako, kad dujų kaina gali reguliuotis.

„Prognozuojame, kad greičiausiai bus mažesnės gamtinių dujų kainos vartotojams nuo liepos 1 dienos. 4-5 centus už m3, priklausomai nuo vartotojų grupės. Pirmai vartotojo grupei mažėtų 4 centais už m3, o antrai ir trečiai – 5 centais už m3“, – sakė R. Pocius.

Kompensacijoms bus naudojami pinigai, kurie buvo sutaupyti už pirmą pusmetį. Reikės 55 milijonų.

„Konkrečiai visų skaičių dar nežinome, kiek reikės, nes pirmas pusmetis dar nėra pasibaigęs, tačiau už pirmą ketvirtį yra panaudota 154 milijono eurų elektros ir gamtinių dujų kompensacijai“, – teigė I. Žilienė.

Gamtinių dujų kaina krenta toliau, šiandien siekia mažiau nei 30 eurų už MWh, dujų saugyklos pildosi Europoje ir pigesnėmis dujomis. Tai reiškia, kad elektros rinkoje staigmenų neturėtų būti.

Galutinį sprendimą dėl kompensacijų už dujas ir elektrą Vyriausybė priims trečiadienį.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) trečiadienį iš dalies patenkino „Inter RAO Lietuvos“ skundą, kuriuo ji prašė panaikinti FNTT praėjusių metų spalio įsakymą dėl juridinių asmenų, kuriems taikomos sankcijos, sąrašo bei įpareigoti FNTT išbraukti pareiškėją iš sąrašo.

„Pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria nuspręsta pareiškėjo skundo dalį dėl antro skundo reikalavimo atsisakyti priimti (...), negali būti laikoma pagrįsta ir teisėta, todėl ji yra naikinama“, – rašoma LVAT nutartyje.

Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) pernai gruodį priėmė nagrinėti pirmą skundo reikalavimą ir nepriėmė antrojo. VAAT teigė, kad „Inter RAO Lietuva“ jau yra inicijavusi bylą, kurioje priimtas vienas iš jos skundo reikalavimų – įpareigoti FNTT išbraukti ją iš sąrašo, o joje dalyvauja tos pačios šalys.

„Inter RAO Lietuva“ teigė, kad ankstesnė byla ir ši nėra tapačios, todėl pirmosios instancijos teismas, atsisakęs priimti antrą skundo reikalavimą, priėmė neteisėtą nutartį.

LVAT aiškino, kad VAAT atsisakymą priimti šį reikalavimą iš esmės grindė tuo, jog bendrovė abiejuose skunduose suformulavo lingvistiškai identiškus reikalavimus, tačiau vien tai savaime nereiškia, kad jis neturi būti nagrinėjamas.

„Inter RAO Lietuva“ ginčija FNTT 2022 metų spalio įsakymą, kuriuo ji naujai įtraukiama į sankcionuotų įmonių sąrašą. Ankstesniame skunde įmonė ginčija FNTT sprendimus, kuriais atsisakyta nutraukti ribojamųjų priemonių taikymą, ir prašo pašalinti ją iš sąrašo. Bendrovė aiškina, kad jos įtraukimas į sąrašą ir atsisakymas pašalinti iš jo yra du atskiri ir skirtingi teisiniai veiksmai.

Įmonė nurodė siekianti išvengti situacijos, kai net ir panaikinus FNTT 2022 metų spalio įsakymą, FNTT negalėtų neišbraukti jos iš sąrašo vien dėl to, kad teismas to padaryti neįpareigojo.

„Mes galime galbūt ne įstatymu visą šitą priimti. Teko kalbėti ir su ESO („Elektros skirstymo operatorius“ – BNS), ir su VERT (Valstybinė energetikos reguliavimo taryba – BNS) vadovu. Galbūt tarpininkaujant šioms institucijoms sėsti prie vieno stalo, pasirašyti bendrą tiekėjų susitarimą ir tiesiog jo laikytis“, – LRT radijui trečiadienį sakė J. Urbanavičius.

Vis dėlto, paaiškėjus „išskirtiniams“ elektros atjungimo už pavėluotus atsiskaitymus atvejams, Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijos pirmininkas teigė, jog palaikytų opozicijos siūlymą.

Galbūt tarpininkaujant šioms institucijoms sėsti prie vieno stalo, pasirašyti bendrą tiekėjų susitarimą ir tiesiog jo laikytis.

„Jeigu atsirastų tokie išskirtiniai atvejai, būčiau linkęs, žinoma, įtvirtinti, nes mes žmogų privalome apsaugoti nuo tokių dalykų“, – teigė J. Urbanavičius.

Tuo metu vienas pataisų iniciatorių socialdemokratas Gintautas Paluckas teigė, jog kai kurie nepriklausomi elektros tiekėjai vartotojams nesuteikia galimybės įsiskolinimų už elektrą apmokėti dalimis per tam tikrą terminą – tai leidžiama tik socialinės rizikos ir socialiai remtiniems asmenims.

„Dėl šios priežasties mes siūlome įteisinti įstatymu, jog tokia prievolė atsirastų – ne tik geroji komercinė praktika, kurią turi kai kurie tiekėjai. (...) Turėtų būti prievolė tiekėjams tartis dėl išdėstyto mokėjimo, o ne tik naudotis šiuo metu galiojančia Energetikos įstatymo nuostata, kuri įpareigoja apmokėti, grubiai tariant, gautą sąskaitą per 45 dienas“, – LRT radijui teigė G. Paluckas. 

„Šios priemonės padės mums ateityje prevenciškai išvengti tai, kas atsitiko su „Perlu Energija“, – sakė Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius.

„Kad pats vartotojas, jeigu vienas ar kitas energijos tiekėjas bankrutuoja, iškrenta iš rinkos, nenukentėtų, kad neliktų kažkokio neapibrėžtumo, kad neįkristų į biržos rinkos svyravimus, šis įstatymas tai sprendžia“, – teigė Seimo Ekonomikos komiteto narys Gintautas Paluckas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Nauji reikalavimai Seimo palaiminti kaip tik tada, kai Valstybinės elektros reguliavimo taryba (VERT) tiria, kaip stipriai dar vienas iš tiekėjų susiduria su problemomis.

„Nerimauti kol kas dar nėra ko, nes tai yra tik pirminė informacija, kad tiekėjas pakliuvo į taip vadinamas kainų žirkles, kuomet elektrą įsigyja brangiau nei ją parduoda savo vartotojams“, – kalbėjo VERT narys Matas Taparauskas.

Elektrą, kaip nepriklausomos tiekėjos, buitiniams vartotojams tiekia bendrovės „Ignitis“, „Enefit“, „Elektrum Lietuva“, „Egto energija“ ir „Birštono elektra“. Reguliuotojas ramina, kad tai – nė viena iš jų. Tiekėjas aptarnauja tik verslo klientus. O tokių yra dar per šimtas. Koks tai tiekėjas, reguliuotojas neatskleidžia. Nepasako ir susidariusio nuostolio.

„Kai turėsime visą detalesnę informaciją, tada galėsime ja pasidalinti. Esame parašę paklausimą tiekėjui dėl papildomos informacijos suteikimo“, – komentavo M. Taparauskas.

Nuo kitų metų nepriklausomas tiekėjas nebegalės turėti skolų ar pradelstų mokėjimų. Riziką reikės prisiimti savais pinigais, o nuosavas kapitalas turės sudaryti bent pusę įmonės įstatinio kapitalo.

„Pataisos yra pavėluotos. Jos, aišku, yra pakankamai griežtos ir tikrai nebeskatins neatsargių tiekėjų atėjimo į rinką“, – savo nuomonę išsakė energetikos ekspertas Vidmantas Jankauskas.

Atsiras daugiau apsaugos ir buitiniams vartotojams. Visi tiekėjai turės lėšų fondą žalai padengti. Jei tiekėjas sustabdys veiklą, iš to fondo bus kompensuojami nuostoliai klientams.

„Tai nėra lėšos, kurios sukauptos tiesiog banko sąskaitoje ar kažkur kitur. Dažniausiai tam gali būti panaudojama tam tikros draudiminės sutartys, banko garantai“, – sakė M. Taparauskas.

Nepriklausomas tiekėjas privalės atsiskaityti reguliuotojui. Kas ketvirtį teikti ataskaitą apie mokumą, kas mėnesį – apie vykdomus įsipareigojimus klientams.

Tiekėjas pakliuvo į taip vadinamas kainų žirkles, kuomet elektrą įsigyja brangiau nei ją parduoda savo vartotojams.

„Tikrai nebus esminė. Kalba turbūt gali eiti apie papildomus, vieną ar du, administracinius žmonių resursus, kurių galbūt reikės vietoje arba centrinėje organizacijoje Estijoje“, – teigė „Enefit“ vadovas Vytenis Koryzna.

„Tai yra papildoma administracinė našta, nes reikės, aišku, ir papildomai skaičiuoti, pateikti įvairias ataskaitas“, – komentavo „Ignitis“ Privačių klientų padalinio vadovas Andrius Kavaliauskas.

Opozicija teigia, kad papildomi reikalavimai bus perkeliami ant vartotojų pečių per elektros kainą.

„Tai padės apsisaugoti nuo tokių įmonių kaip „Perlas“, bet neapsaugos vartotojų nuo to, kad minusinis verslas nebūtų dotuojamas iš tų pačių klientų, paprastų vartotojų, pinigų“, – nuomonę išsakė ir Seimo Ekonomikos komiteto narys Viktoras Fiodorovas.

„Iš esmės taip, nes bet kokie kompanijos kaštai, yra papildoma administracinė našta, kaštai, kurie galiausiai atsiranda kainoje. Deja, taip“, – apie galinčią susidaryti tokią situaciją aiškino V. Koryzna.

Nuo elektros brangimo apsaugos žmonėms nebus. Kitąmet elektra pigs tik tiems, kurie yra garantiniame tiekime ir moka brangiausiai. Dabar tokiems elektra 25 proc. brangesnė nei rinkos kaina. Kitais metais ji bus tik 15 proc. brangesnė.

„Dėl susiformavusių aukštų elektros energijos kainų rinkose, tie 25 proc. šiandien tikrai atrodė per aukšti. Matėme, kad tai yra aukštesnis tarifas nei patiriami garantinio tiekimo kaštai“, – kalbėjo M. Taparauskas.

Naujiems elektros tiekėjams griežtesni reikalavimai įsigalios nuo kitų metų kovo 1 d., o esamiems – nuo gegužės 1 d.